- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-04
- Bylos Nr.
- ATP-948-487/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2013-03-22 nutarimas L. S. nubausti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau -ATPK) 127 str. 2 d. 110 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013-03-22 nutarimu L. S. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad jis 2013-03-22 9.06 val. Vilniuje, - Verkių g., vairuodamas automobilį, įvažiuodamas ir išvažiuodamas iš važiuojamųjų dalių sankryžos, atsidūrė priešingos krypties eismo juostoje ir susidūrė su apsisukinėjančiu automobiliu Peugeot v.n. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai, tuo pažeidė KET 113 p.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013-03-22 nutarimu, L. S. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas jį panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-28 nutartimi netenkino L. S. skundo ir paliko galioti Institucijos 2013-03-22 nutarimą, konstatuodamas, jog jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. S. prašo panaikinti apylinkės teismo 2013-06-28 nutartį. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., nepadarė. Pažymi, jog dėl įvykusio eismo įvykio kaltas ne jis, o kitą automobilį vairavęs asmuo, kadangi priekyje jo važiavusio automobilio Peugeot 307 vairuotojo manevras sankryžoje nesukti į Verkių gatvę, o apsisukti buvo netikėtas.
Pažymi, kad eismo įvykio schema sudaryta, nesilaikant mastelio, todėl ja nei Institucija, nei teismas negalėjo remtis. Atkreipia dėmesį į tai, jog policijos pareigūnų nubraižytos sankryžos kairysis posūkis iš Kareivių į Verkių g. staigesnis už nufotografuotąjį „Maps“ programoje. Dėl šių priežasčių negalima atkurti tikrųjų eismo įvykio kilimo priežasčių ir aplinkybių.
Teigia, kad byloje esančios nuotraukos, fotografuotos pareigūnų, yra ištempto vaizdo, todėl pagal jas negalima nustatyti tikslios automobilių judėjimo trajektorijos. Teismas nepagrįstai jomis vadovavosi, priimdamas skundžiamą nutartį.
Atsiliepimas
Pažymi, kad Institucijos atstovas atsiliepime į jo pirmos instancijos teismui pateiktą skundą nebeužsiminė, kad eismo įvykis įvyko, apeliantui išvažiavus į priešingos krypties juostą, t.y. lenkiant, ir pripažino, kad automobilių susidūrimas įvyko, apeliantui sankryžoje apvažinėjant priekyje jį važiavusį automobilį Peugeot, kuris nevykdė apsisukimo manevro nuo pat kairiojo važiuojamosios dalies krašto, kaip to reikalauja KET.
Anot apelianto, nei Institucija nei teismas nepašalino byloje esančių trūkumų ir nepagrįstai jį pripažino padariusiu ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą, nors, esant byloje abejonėms ar prieštaravimams, jas turėjo aiškinti apelianto naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos įgaliotasis atstovas prašo L. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nurodo, kad L. S. neneigė, jog, prieš sukdamas į kairę, matė priekyje jo judėjusį automobilį Peugeot, kuris sustojo sankryžoje, eismo juostoje, iš kurios vairuotojai gali pasukti į kairę ir apsisukti, praleisti priešinga juosta judančias transporto priemones. L. S., nesulaukęs, kol minėtas automobilio vairuotojas atliks manevrą, įvažiavo į važiuojamųjų dalių sankirtos priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su apsisukinėjančiu Peugeot 307. Šios aplinkybės patvirtintos ir policijos bei ištirta eismo įvykio bylos visuma.
Teigia, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
L. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.).
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Motyvuojamoji dalis
Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog Institucijos nutarimas, kuriuo L. S. pripažintas padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., yra teisėtas ir pagrįstas.
Apeliantas nesutinka dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 127 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 16 -320/2007).
Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių XIII skirsnio (važiavimo pradžia ir manevravimas) 113 p. nurodyta, kad reikia sukti taip, kad, įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos, transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Jeigu sukti leidžiama kelioms eilėms, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiam gretima eile.
Nors L. S. neigia, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, nurodydamas, kad kitas eismo įvykio dalyvis padarė KET 111 p. pažeidimą, dėl ko įvyko eismo įvykis, šioje byloje surinkti įrodymai neginčytinai patvirtina, kad L. S. 2013-03-22, 9.06 val. Vilniuje, Kareivių - Verkių g., vairuodamas automobilį, įvažiuodamas ir išvažiuodamas iš važiuojamųjų dalių sankryžos, atsidūrė priešingos krypties eismo juostojo ir susidūrė su apsisukinėjančiu automobiliu Peugeut, v/n (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai
Tiek tarnybiniame pranešime (b.l.9), tiek teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas R. M. nurodė, kad, atvykęs į įvykio vietą, automobilių susidūrimą užfiksavo įvykio schemoje bei fotonuotraukose. Jis nurodė, kad, įvertinęs vairuotojų paaiškinimus, automobilių susidūrimo vietą, stiklo šukes, priėmė sprendimą, jog dėl autoįvykio kaltas L. S., kuris automobiliu F. F., nelaukdamas, kol priekyje važiavęs automobilis Peugeot 307 baigs manevrą, apvažinėjo jį iš kairės pusės ir, įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, su juo susidūrė.
Iš liudytojo M. P. pirminio paaiškinimo (b.l. 11) bei parodymų teismo posėdyje matyti, kad 2013-03-20 apie 8.50 val., vairuodamas automobilį Peugeot 307, judėjo Kareivių gatve, antra eismo juosta. Priartėjus Kareivių - Verkių gatvių sankryžą, užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, jis sustojo. Liudytojas atkreipė dėmesį, kad už jo sustojo pareiškėjo vairuojamas automobilis F. F.. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, rodydamas kairį posūkį, jis lėtai įvažinėjo į sankryžą, praleisdamas priešinga eismo juosta Kareivių gatve nuo centro judančius automobilius, nes ketino sankryžoje apsisukti ir judėti link Antakalnio. Išlaukęs palankaus momento, kai priešinga eismo juosta nevažiavo transporto priemonės, jis pradėjo apsisukinėti ir tik tada pastebėjo jam iš kairės pusės judantį pareiškėjo vairuojamą automobilį, kuris norėjo įsukti į Verkių gatvę, todėl ketino pravažiuoti sankryžą, apvažiuodamas jo automobilį iš kairės. M. P. patvirtino, kad pareiškėjo automobilis tuo metu judėjo priešinga eismo juosta, kur ir įvyko automobilių kontaktas. M. P. sutiko, kad jo sprendimas sankryžoje apsisukti ir atitinkamas manevras pareiškėjui galėjo būti labai netikėtas. Pastarasis manė, kad jis (M. P.), suks į kairę ir judės į Verkių gatvę, o ne apsisukinės, todėl, nelaukdamas, kol M. P. baigs savo manevrą ir galimai nekantraudamas dėl uždelsto manevro, nutarė jį apvažiuoti ir pirmas pasukti į Verkių gatvę. Įvykus autoįvykiui M. P. pasiūlė pareiškėjui pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau pastarasis iš pradžių pareiškė, kad nežino, kaip elgtis, tačiau su kažkuo pasikonsultavęs telefonu, atsisakė tai daryti. Minėtoje sankryžoje KET leidžia automobiliams apsisukti, ką M. P. ir padarė, sukdamas iš kraštinės dešinės eismo juostos, kaip ir numato Kelių eismo taisyklės. M. P. nemano, kad yra kaltas dėl eismo įvykio.
Byloje esančioje eismo įvykio schemoje bei foto lentelėse užfiksuota automobilių stovėjimo vieta po eismo įvykio, susidūrimo vieta (b.l. 12-23, 26).
Priešingai, nei nurodo apeliantas, iš eismo įvykio schemoje nurodytų duomenų ir foto nuotraukų galima nustatyti transporto priemonių išsidėstymą po eismo įvykio, todėl teismas pagrįstai šiuos įrodymus pripažino objektyviais.
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės: F. F., v.n. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės ratas; Peugeot v.n. (duomenys neskelbtini) - priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas (b.l.10).
Iš teismo posėdžio metu duotų L. S. parodymų matyti, kad 2013-03-20 d. apie 9.06 val., vairuodamas automobilį F. F. v.n. (duomenys neskelbtini) važiavo Vilniaus miesto Kareivių gatve antra eismo juosta link miesto centro. Kareivių – Verkių gatvių sankryžoje jis ketino sukti į kairę, į Verkių gatvę. Šioje sankryžoje antra eismo juosta judantiems automobiliams leidžiama važiuoti tiesiai, sukti į kairę (Verkių gatvę) ar apsisukti. Priekyje jo antra eismo juosta važiavo M. P. vairuojamas automobilis Peugeot 307 v.n. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis, įvažiavęs į Kareivių - Verkių gatvių sankryžą, stabtelėjo ir praleidinėjo priešinga eismo juosta nuo centro judančias transporto priemones. Galimai M. P. vairuojamas Peugeot 307 rodė kairį posūkį. L. S. sankryžoje nutarė iš kairės pusės apvažiuoti M. P. vairuojamą automobilį, nes priešinga eismo juosta nuo centro judančių automobilių nebuvo, ir pasukti į kairę į Verkių gatvę, tačiau tuo metu M. P. automobilis sankryžoje pradėjo apsisukinėti ir jų automobiliai kontaktavo bei L. S. vairuojamo automobilio priekinė dalis atsidūrė priešpriešinėje Verkių g. eismo juostoje. L. S. nuomone, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas neteisingai įvertino situaciją ir laikė, kad L. S. pažeidė KET 113 p. reikalavimus. Jo nuomone, šiuo atveju Peugeot 307 automobilio vairuotojas M. P. pažeidė KET 111 p. reikalavimus, nes, važiuodamas palei dešinį antrosios juostos (Kareivių g.) kraštą, pravažiavęs kairįjį antrosios juostos kraštą ir Verkių g. antrosios eismo juostos, skirtos važiuoti nuo Vilniaus miesto centro, kairiojo krašto susikirtimą apie 3 metrus ir tik tada pradėjo apsisukinėti. Pareiškėjas nurodė, kad neturėjo pagrindo manyti, kad priekyje, ta pačia kryptimi judėjęs automobilis Peugeot 307, staiga pradės sukti į kairę ir dar apsisukinėti.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atmetė L. S. teisme iškeltą versiją, jog kad dėl įvykio yra kaltas ne jis, o kito automobilio - Peugeot 307 vairuotojas M. P..
Administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų, visapusiškai, išsamiai ištirtų įrodymų, kuriuos apylinkės teismas patikrino ir laikė patvirtinančiais L. S. kaltę, pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad L. S. 2013-03-20 apie 9.00 val. Kareivių -Verkių gatvėje, susidariusioje įvykio situacijoje, pasielgė neapgalvotai ir skubotai: nelaukdamas, kol priekyje jo važiavęs automobilis pabaigs pradėtą manevrą, nutarė jį apvažiuoti iš kairės pusės ir pirmas pasiekti Verkių gatvę. Šios aplinkybės neneigia ir pats apeliantas, nesutikdamas tik su tuo, kad jis važiavo priešpriešine eismo juosta ir kad dėl jo veiksmų įvyko kontaktas su prieš jį važiavusiu automobiliu. Gi bylos medžiaga akivaizdžiai patvirtina, kad apeliantas, siekdamas apvažiuoti minėtą automobilį iš kairės, judėjo priešinga eismo juosta, ką akivaizdžiai patvirtina įvykio schema bei fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas abiejų transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio. Akivaizdu, kad apeliantas, važiuodamas paskui kairį posūkį rodantį automobilį eismo juosta, iš kurios galima sukti į kairę ir apsisukti, negalėjo apvažiuoti priešpriešine eismo juosta šio automobilio iš kairės pusės, o turėjo laukti, kol šis pabaigs manevrą. Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, nėra pagrindo išvadai, kad šioje situacijoje, kaip nurodo apeliantas, automobilio Peugeot 307 vairuotojas pažeidė KET 111, 112 p. reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad Institucijos nutarimas, kuriuo L. S. pripažintas padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., yra teisėtas ir pagrįstas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013m. birželio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį nepakeistą ir L. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.