- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-08
- Bylos Nr.
- 2-731/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Arimax“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Horizons limited“, Š. K., A.
- Kategorijos
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Horizons limited“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-742-622/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arimax“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Horizons limited“, Š. K. , A. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas BUAB „Horizons limited“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Arimax“ ieškinį atsakovams UAB „Horizons limited“, A. K. , Š. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 13 d. nutartį. Pareiškėjas nurodė, kad teismas, patvirtinęs minėtoje byloje taikos sutartį, padarė aiškią teisės taikymo klaidą, nes netinkamai pritaikė CPK 42 straipsnio antrąją dalį. Pareiškėjo teigimu, nuo 2008 m. gruodžio 1 d. turto areštų registre buvo įregistruotas antstolio A. Zenkevičiaus turto areštas, kuriuo buvo apribota disponavimo teisė į pareiškėjo nuosavybės teise valdomą ginčo turtą, esantį Kretingos rajone, Mažučių kaime, ir šis antstolio turto areštas nėra panaikintas, nebuvo priimtas toks sprendimas, kurio pagrindu ši priemonė savaime pasibaigtų. Pareiškėjo nuomone, tai reiškia, kad taikytas turto areštas, kuriuo apribotas disponavimas, galiojo šalims sudarant taikos sutartį ir ją tvirtinant. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 13 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį buvo taikyta restitucija ir sutartyje nurodytas nekilnojamasis turtas grąžintas sutuoktinių Š. K. ir A. K. nuosavybėn, t. y. pažeistas draudimas disponuoti areštuotu turtu. Pareiškėjas pažymėjo, kad taikos sutartimi buvo disponuojama turtu, kurio disponavimas buvo apribotas, sutarties tvirtinimas pažeidė pareiškėjo kreditorių teises, o tuo pačiu ir viešąjį interesą. Pareiškėjas nurodė, kad pasirašęs taikos sutartį, pareiškėjas neteko viso turto, į kurį realiai galėjo būti nukreiptas skolų išieškojimas, be to, pareiškėjas nekilnojamąjį turtą buvo pagerinęs, nes į statinių statybą ir žemės sklypo sutvarkymą buvo investavęs 1 795 125,42 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo BUAB „Horizons limited“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Arimax“ ieškinį atsakovams UAB „Horizons limited“, Š. K. , A. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. ir 2010 m. kovo 4 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas nurodė, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ieškovas UAB „Arimax“ reiškė reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pirmosios dalies pagrindu ir taikyti restituciją. Teismas pažymėjo, kad teismas bet kuriuo atveju turėjo pasisakyti dėl ginčijamo sandorio teisėtumo ir restitucijos. Teismo teigimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu antstolis buvo įregistravęs UAB „Horizons limited“ turto areštą UAB „Dahlgera“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti, nekliudė teismui spręsti šalių ginčą. Teismas pažymėjo, kad teismas ir neturėjo pareigos šioje byloje savo iniciatyva aiškintis ar nėra ginčo turtui taikyti turto areštai ir laukti kol kiti kreditoriai išieškos skolas iš areštuoto turto, be to, teismas ir pats buvo taikęs ginčo turto areštą 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tvirtindamas taikos sutartį būtų padaręs aiškią teisės taikymo klaidą. Dėl to teismas sprendė, kad atnaujinti procesą byloje remiantis CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 9 punktu nėra teisinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas BUAB „Horizons limited“ prašo apeliacinės instancijos teismą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – procesą atnaujinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi nėra visiškai nevaržoma, nes CPK 42 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Pareiškėjo prašyme aiškiai buvo nurodytos procesinės ir materialinės teisės prielaidos, kodėl yra prašoma atnaujinti civilinėje byloje procesą, tačiau teismas apskritai dėl jų nepasisakė. Teismo motyvai, jog teismui pateikta taikos sutartis buvo daugiau ieškinio pripažinimas nei taikos sutarties, nesudaro teisinio pagrindo išvadai, kad teismas yra atleistas nuo pareigos tikrinti taikos sutarties atitikimą imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Atmesdamas pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą teismas turėjo motyvuoti, kodėl teismo patvirtinta taikos sutartis nepažeidžia imperatyvių teisės normų, taip pat viešosios tvarkos.
2. Nepagrįsta teismo išvada, jog teismas, tvirtindamas taikos sutartį, neturėjo pareigos savo iniciatyva civilinėje byloje aiškintis, ar nėra ginčo turtui taikytas turto areštas. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad antstolio turto areštas, kuriuo buvo apribota disponavimo teisė į pareiškėjo nuosavybės teise valdomą turtą, nėra panaikintas, taip pat nebuvo priimtas toks sprendimas, kurio pagrindu ši priemonė savaime pasibaigtų. Tai reiškia, kad taikytas turto areštas, kuriuo buvo apribotas disponavimas, galiojo šalims sudarant taikos sutartį ir ją tvirtinant. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 13 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį buvo pripažinta negaliojančia Š. K. , A. K. ir UAB „Horizons limited“ 2008 m. balandžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartis dėl 13,8903 ha žemės sklypo, esančio Kretingos r., Mažučių k., bei pastatų-poilsio namelių, taikyta restitucija ir sutartyje nurodytas nekilnojamasis turtas grąžintas Š. K. ir A. K. nuosavybėn, t.y. pažeistas turto areštu nustatytas draudimas disponuoti areštuotu turtu. Toks veiksmas patenka į viešojo intereso sąvoką, nes turto areštu buvo siekiama užtikrinti pareiškėjo kreditorių teises vykdant vykdomuosius dokumentus. Esant nurodytoms aplinkybėms apie egzistuojantį pareiškėjo turto areštą taikos sutarties sudarymo ir tvirtinimo metu teismas patvirtinęs šalių pateiktą taikos sutartį padarė aiškią teisės taikymo klaidą , nes neįvertino, ar tvirtinama sutartis nepažeidžia viešojo intereso, o nutartyje nurodyta išvada apie tai, kad taikos sutartis neprieštarauja viešajam interesui yra tik formali ir nepagrįsta. Be to, sudaręs taikos sutartį pareiškėjas neteko viso turto, į kurį gali būti realiai nukreiptas išieškojimas, taip pat pareiškėjas sutiko su sąlyga perleisti turtą, kurį realiai po įsigijimo buvo žymiai pagerinęs.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas Š. K. nurodo, kad su pareiškėjo BUAB „Horizons limited“ atskiruoju skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą pareiškėjo BUAB „Horizons limited“ atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas pažymi, kad nėra pagrindo ir būtinybės atnaujinti procesą net ir tarus, jog buvo padaryta teisės taikymo klaida teismui tvirtinant taikos sutartį, kadangi bylą nagrinėjant iš naujo turėtų būti priimamas sprendimas pagal sukeliamas teisines pasekmes analogiškas toms, kurias sukėlė teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK nustatyta tvarka. Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės forma. Šiuo institutu siekiama užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas, o visi priimti teismų sprendimai bei nutartys būtų teisėti. Proceso atnaujinimo institutas sudaro galimybę ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime ar nutartyje padarytas teisines klaidas ir šitaip apginti ne tik privatų ginčo šalies, bet ir viešąjį interesą. Turint dėmesyje svarbų teisės sistemos stabilumo siekį, pažymėtina, kad proceso atnaujinimas yra išimtinis būdas siekti teismo klaidos ištaisymo ir jis gali būti naudojamas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės savo pažeistas teises apginti kitais teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės būdais, tai yra pasinaudodamas instancine teismų sistema. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų ar nutarčių vykdymą, t. y. asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti. Dėl to pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo pateiktas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu.
Pareiškėjas BUAB „Horizons limited“ prašė teismą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 9 punkto pagrindu, t. y. dėl teismo nutartyje padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, nutarčiai nesant peržiūrėtai apeliacine tvarka. Pareiškėjo teigimu, teismas, tvirtindamas byloje šalių sudarytą taikos sutartį, netinkamai taikė CPK 42 straipsnio antrąją dalį, kadangi, taikos sutartimi nuspręsta perduoti turtą, kuris yra areštuotas.
Šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi nustatyta įstatyme (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d.), tačiau ji nėra visiškai nevaržoma, nes CPK 42 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, jog teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Taigi prieš tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį teismas turi įsitikinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Įstatyme neatskleista viešojo intereso samprata. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teismui teisę konkrečiu atveju vertinti ir spręsti, ar šalys sudaryta taikos sutartimi pažeidžia viešąjį interesą ar ne. Taigi apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, kai pateikiama tvirtinti šalių sudaryta taikos sutartis. Įstatyme teismui nustatyta pareiga – prieš tvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį patikrinti, ar ji neprieštarauja viešajam interesui, o kai yra pažeidžiamas viešasis interesas, teismas jį gina – netvirtina šalių sudarytos taikos sutarties. Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, kito asmens pažeidžiamų teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti.
Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. sausio 13 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria susitarta grąžinti Š. K. ir A. K. nuosavybėn 13,8903 ha žemės sklypą, esantį Kretingos r., Mažučių k., bei pastatų-poilsio namelius, o Š. K. ir A. K. įpareigoti per 7 dienas nuo teismo nutarties patvirtinti šią taikos sutartį įsitesėjimo grąžinti pirkėjui UAB „Horizons limited“ 1 684 027 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Turto arešto aktų registro duomenis minėtas nekilnojamasis turtas buvo areštuotas UAB „Dahlgera“ reikalavimų užtikrinimui. Tai reiškia, kad šio sklypo savininkas neturėjo teisės disponuoti areštuotu turtu. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad turto areštas 13,8903 ha žemės sklypui, esančiam Kretingos r., Mažučių k., bei pastatų-poilsio nameliams taikos sutarties patvirtinimo metu nebuvo panaikintas ir pažymėtina, kad Turto arešto aktų registro duomenimis nėra panaikintas iki šiol. Teisėjų kolegijos nuomone, taikos sutarties sudarymas esant draudimui disponuoti turtu, kurio atžvilgiu sudaroma taikos sutartis, susijęs su viešojo intereso pažeidimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokią išvadą patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2008). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas pagrįstai teigia, jog Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. sausio 13 d. nutartimi patvirtindamas šalių taikos sutartį padarė aiškios teisės normos taikymo klaidą, kadangi nebuvo konstatuotas viešojo intereso pažeidimas susitariant dėl turto, kurio atžvilgiu galiojo draudimas juo disponuoti perleidimo, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą byloje.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atnaujintinas procesas civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Arimax“ ieškinį atsakovams UAB „Horizons limited“, Š. K. , A. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręstinas iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arimax“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Horizons limited“, Š. K. , A. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.