Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo kaltinamojo R. B. skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lazdijų rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. B. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalyje ir 159 straipsnyje.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartimi kaltinamajam R. B. pratęstas 2014 m. gegužės 6 d. Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. V. nutarimu paskirto laikino nuosavybės teisės į automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), apribojimo terminas iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla ir joje priimtas procesinis sprendimas.

Skunde nurodoma, kad teismas, teisėjos I. Blekaitienės asmenyje, yra šališkas, nes ignoravo daugelį faktų ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas nekreipė dėmesio į visą eilę jo skundų dėl bylos klastojimo ir vilkinimo, nes byloje yra tik keletas liudytojų. Daugelis veiksmų iki šiol nėra atlikti (neišimtos telefonų išklotinės), dėl ko vėl bus vilkinamas teismo procesas. Teisėja nekreipė dėmesio į akivaizdžiai melagingus nukentėjusiojo parodymus, neatliktus kitus veiksmus, realiai išaiškinančius tos dienos įvykius. Nekreipta dėmesio, kad automobilio ratai, radijo aparatūra yra paskolinti nuo kito automobilio. Ignoruota ir tai, kad faktas, kad automobilis jam realiai nepriklauso, nes sandėris dar nėra baigtas.

Kaltinamasis pažymi, kad automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prokurorės J. V. sprendimu buvo sulaikytas 2014-05-06 iki 2014-11-01, o vėlesnis jo sulaikymas yra neteisėtas, nes nebuvo pratęstas jo terminas.

Kaltinamojo nuomone, byla apskritai turi būti grąžinta ikiteisminiam tyrimui papildyti, nes atliktas tyrimas neatsakė į daugelį klausimų, padaryta daugybė procesinių pažeidimų. Tai rodo, kad byla fabrikuojama, siekiant jį bet kokiomis priemonėmis apkaltinti, nes tuo yra suinteresuotas apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys ir to siekia per savo artimus bičiulius bei pačią teisėją Irmą Blekaitienę. Tai įrodo abejotini teisėjos sprendimai bei protokolų klastojimas, kuris palankus tik teisėjui V. Kažiui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. B. skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta – laikino kaltinamojo R. B. nuosavybės teisės apribojimo į transporto priemonę terminas pratęstas pagrįstai.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XII skyriuje numatytų kitų procesinių prievartos priemonių, kuri skiriama civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. BPK 151 straipsnio 1 dalis nustato, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 151 straipsnio 6 dalis).

Kaltinamojo R. B. nuosavybės teisės į automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. V. 2014-05-06 nutarimu buvo apribotos tuo pagrindu, kad galimas turto konfiskavimas, nes minėtas automobilis R. B. buvo panaudotas nusikaltimų, numatytų BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 156 straipsnyje, darymui. Kauno apygardos teismo 2014-12-05 nutartimi (1 t., b. l. 90, 91) nuosavybės teisių apribojimo į automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) terminas pratęstas 3 mėnesiams, t. y. iki 2015-03-05, todėl, priešingai nei nurodo kaltinamasis, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015-03-04 nutartis priimta nepraleidus termino.

BK 72 straipsnio 2 dalis nurodo, kad konfiskuotinu turtu laikomas Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio straipsnio 3 dalis įpareigoja kaltininkui priklausantį konfiskuotiną turtą konfiskuoti visais atvejais.

Iš bylos medžiagos matyti, jog visos kaltinamajam inkriminuojamos veikos galimai padarytos panaudojant automobilį, šiuo automobiliu, kaip įtariama, neteisėtai atėmus laisvę nukentėjusiajam D. B., buvo vežamas nukentėjusysis, jame buvo naudojamas fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl jis laikytinas nusikaltimo priemone, taigi, akivaizdu, kad BK 72 straipsnio 2 dalies prasme, jis gali būti konfiskuotas. Be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimas iš esmės dar nėra pradėtas, įrodymų tyrimas neatliktas, R. B. kaltės klausimas neišspręstas, galutinis procesinis sprendimas nepriimtas, todėl aukštesnysis teismas sutinka, kad pagrindas procesinės prievartos priemonės taikymui ir jos termino pratęsimui neišnykęs ir dėl to jis pratęstas pagrįstai.

Nors automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-06-18 automatiškai išregistruotas iš VĮ Regitra duomenų bazės, tačiau, priešingai nei nurodo R. B., pagal VĮ „Regitra“ Alytaus filialo Lazdijų grupės duomenis (1 t., b. l. 62) automobilio valdytojas yra jis. Be to, pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, esant išdėstytoms sąlygoms, gali būti konfiskuojamas ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas.

Kaltinamojo skundo argumentai iš esmės daugiau susiję ne su paskirtos procesinės prievartos priemonės kvestionavimu, o kaltės neigimu ir byloje surinktų įrodymų vertinimu. Kaltinamojo nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, todėl byla turėtų būti grąžinama ikiteisminiam tyrimui.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad svarstydamas procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo pagrįstumo klausimą, aukštesnysis teismas nesprendžia kaltės klausimo iš esmės ir neanalizuoja byloje surinktų duomenų įrodymų vertinimo prasme, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Todėl kaltinamojo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti ne visi duomenys, atlikti ne visi procesiniai veiksmai, nėra šio skundo vertinimo dalykas.

BPK 22 straipsnio 3 dalis garantuoja kaltinamajam teisę aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjimo procese. Jam garantuojamos teisės pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus, apskųsti teismo nuosprendį ir nutartis, ir kitos teisės, todėl kaltinamasis visais byloje sprendžiamais klausimais gali pareikšti savo poziciją, kuri privalo būti išklausyta ir teismo įvertinta. Šiuo atveju, nors kaltinamasis tvirtina, kad bylą nagrinėjanti teisėja ignoruoja jo prašymus, po ikiteisminio tyrimo užbaigimo ir bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui, kaltinamasis prašymo dėl bylos perdavimo ikiteisminiam tyrimui papildyti pirmosios instancijos teismui nėra pateikęs, todėl tokie R. B. argumentai yra nepagrįsti.

Atkreiptinas kaltinamojo dėmesys ir į BPK 57 straipsniu jam garantuojamą teisę pareikšti nušalinimą baudžiamąją bylą nagrinėjančiai teisėjai, jei, jo nuomone, tam yra pakankamas pagrindas. Visgi pastebėtina, kad teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Spręsti, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymai yra tenkintini, ar jie atmestini, yra teismo prerogatyva (BPK 270 straipsnio 2 dalis), todėl kaltinamojo lūkesčių netenkinančių teismo procesinių sprendimų priėmimas nėra pagrindas teisėjo nušalinimui.

Apibendrinant pažymėtina, kad asmens konstitucinė teisė į nuosavybės neliečiamumą nėra absoliuti ir jos ribojimai baudžiamojo proceso kontekste, reglamentuojami baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo proceso kodekso nuostatose, yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės tikslas - užkirsti kelią perleisti kitiems asmenims turimas teises, paslėpti, sunaudoti ar sunaikinti turimą turtą ir taip išvengti galimos atsakomybės, todėl nuosavybės teisių apribojimas yra adekvati bei proporcinga priemonė kaltinimų turiniui bei apimčiai, ir jos terminas pratęstas pagrįstai.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti kaltinamojo R. B. skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

kaltinamojo R. B. skundą atmesti ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį palikti galioti