Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimu Z. P. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50 str. nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nagrinėjamu atveju ATPK 50 str. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas. Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog Z. P. paaiškinimai, kad degalus pylė tik į automobilio degalų baką, į jokias talpas automobilio salone degalų nepylė, yra nuoseklūs, o kaltinimas iš esmės grindžiamas tariamai pasisavinto kuro kiekio skaičiavimuose naudojant kuro sunaudojimo normas, kurios yra tikimybinės, kontroliniu užpylimu skaičiuojant kuro užpylimo greitį, kuris taip pat yra sąlyginis dydis, bei iš degalinės vaizdo įrašo užfiksuoto vaizdo darant prielaidas apie kuro užpylimo žarnos įnešimą į automobilio saloną, matomame vaizde pasikeitus žarnos įsitempimui ir jos ilgiui. Šie duomenys nėra pakankami daryti neabejotiną išvadą, kad Z. P. 2013-07-08 – 10 dienomis pasisavino tarnybiniams tikslams skirtą kurą už 80,42 Lt sumą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nutarime nurodoma, kad siekiant nustatyti pavogto tarnybiniams tikslams skirto kuro kiekį, buvo padarytas kontrolinis pylimas, paskaičiuojant, kiek įpilta kuro pagal pylimo laiką. Šis teismo teiginys neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų. Kontrolinis kuro užpylimas buvo atliktas tiriant darbo drausmės pažeidimą ir jo tikslas buvo nustatyti ne kuro pylimo greitį, o kas įvyksta pasiekus pilną kuro bako talpą. Kaip pažymėta bylos medžiagoje esančioje 2013-08-01 darbo drausmės tyrimo išvadoje Nr. 7B-1718, 2013-07-18 Muitinės departamento (duomenys neskelbtini) skyriuje gautas aktas Nr. 7B-1666 „Dėl tarnybinio automobilio Skoda Fabia (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame užfiksuotas kontrolinis kuro užpylimas ir pažymima, kad 2013 m. liepos 16 d. apie 15.30 val., dalyvaujant (duomenys neskelbtini) specialistams R. Š. ir Z. P., degalinėje, esančioje adresu Priestočio g. 28 Klaipėda, naudojant Muitinės departamento kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pilnai užpildytas tarnybinio automobilio Skoda Fabia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bakas dyzeliniu kuru. Kuro pylimo metu į minėto automobilio baką buvo pripilta 29,29 litrai dyzelinio kuro ir daugiau kuro pripilti nebuvo galimybės, kadangi kuro užpylimo rankena automatiškai atjungdavo kuro padavimą. Minėto automobilio kuro matavimo rodiklio padalos prietaisų skydelyje buvo pilnai užpildytos (prietaisas rodė pilną baką). Išvadoje taip pat pažymėta, kad tyrimo metu vertinama 2013-07-18 akte Nr. 7B-1666 užfiksuota ta faktinė aplinkybė, kad degalinėje „Lukoil“ (Priestočio g. 28 Klaipėda) pilnai užpildžius automobilio kuro baką, kuro išdavimo pistoleto rankena automatiškai atjungia kuro padavimą.

Toje pačioje 2013-08-01 darbo drausmės tyrimo išvadoje Nr. 7B-1718 yra nurodyta, kaip buvo paskaičiuotas bendras kuro pereikvojimas, ir šis paskaičiavimas nėra susijęs su kuro pylimo greičiu, o būtent: pagal 2013 m. liepos mėn. kelionės lapą Nr. 0000003666 buvo nustatyta, kad spidometro rodmenys 2013 m. liepos 1 d. buvo 82690 km, lapo pildymo paskutinės dienos pabaigoje buvo 85885 km, rida buvo 3195 km, 2013 m. liepos 1 d. kuro likutis bake sudarė 30,044 l, o lapo pildymo paskutinės dienos pabaigoje pilnai užpildžius degalų baką - 44,937 l. 2013 m. liepos mėn. per kelionės lape Nr. 0000003666 nurodytas dienas buvo pripilta kuro - 234,750 l (apskaičiuota pagal kuro įsigijimo kvitus), pagal normą turėjo būti sunaudota 201,285 l, tačiau faktinė kuro išeiga sudarė 219,857 l. Nustatytas degalų trūkumas (pereikvojimas) – 18,572 l. Pastebi, kad darbo drausmės tyrimo išvadoje tik kaip papildoma šalutinė aplinkybė yra paminėtas faktas, kad per kontrolinį kuro užpylimą vaizdo įraše yra užfiksuotas ir kuro pylimo greitis, kurį galima apskaičiuoti, ir pagal kurį papildomai paskaičiavus pasisavinto kuro kiekį (kadangi vaizdo įraše matoma, kiek laiko kuro išdavimo pistoletas išbuvo kuro bake ir žinoma, kiek kuro buvo įsigyta), pastarasis sutapo su nustatytu pereikvojimu, pagrįstu aukščiau minėtais dokumentais. Ši aplinkybė nebuvo paneigta jokiais kitais įrodymais.

Taip pat pažymi, kad teismui įpareigojus nustatyti, kiek dyzelinio kuro buvo pavogta 2013 m. liepos 8 ir 10 d., pavogto kuro paskaičiavimas buvo atliktas taip pat remiantis faktiniais duomenimis, t. y. nupirkto kuro kiekiu, automobilio techninėmis charakteristikomis ir kuro sunaudojimu. Nustatyta, kad 2013 m. liepos 8 d. pagal odometro parodymus nuvažiavus 197 km ir išeikvojus 12,411 l, bake turėjo likti 31,986 l dyzelinio kuro (44,397 - 12,411). Pagal kuro pirkimo kvito Nr. 594295/360 duomenis, 2013 m. liepos 8 d. buvo nupirkta 19,68 l dyzelinio kuro. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio Skoda Fabia (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bako talpa yra tik 45 l, į šį automobilį buvo įmanoma įpilti tik 13,014 l dyzelinio kuro, nors Muitinės departamento sąskaita įsigyta 19,68 l kuro. Viršijus kuro bako talpą įsigyta 6,666 l kuro. Atsižvelgiant į tai, kad bendras 2013 m. liepos 8 ir 10 d. pereikvoto kuro kiekis sudarė 18,572 l, darytina pagrįsta išvada, kad 2013 m. liepos 10 d. ne į tarnybinio automobilio kuro baką piltas kuras sudarė 11,906 l. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo nutarime padaryta išvada, kad neteisėtai pasisavinto kuro kiekis buvo apskaičiuotas pagal kuro pylimo greitį, yra nepagrįsta ir neatitinka faktinės situacijos bei byloje esančių rašytinių įrodymų.

Teismo nutarime taip pat teigiama, kad kuro užpylimo žarnos įnešimas į automobilio saloną yra grindžiamas tik kuro užpylimo žarnos padėtimi ir todėl yra tariamas, tačiau toks teiginys nėra pagrįstas byloje esančiais įrodymais ir prieštarauja vaizdo įraše užfiksuotiems akivaizdiems faktams, kurie nebuvo įvertinti, kadangi teismo posėdžio metu šio įrodymo teismas betarpiškai netyrė, nes vaizdo įrašą stebėjo bei komentavo tik proceso šalys. UAB „Lukoil Baltija“ pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuotas šis vaizdas: „LUKOIL MEDŽIAGA“/„muitinė 2013_07_08“: failas „13.avi“: 13.28 val. tarnybinis automobilis Skoda Fabia (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyksta į degalinę prie kuro kolonėlės, sustoja kolonėlėje už kito priekyje stovinčio automobilio; 13:28:31-13:28:51 val. Z. P. išlipa iš tarnybinio automobilio, atsuka degalų bako dangtelį ir bando atidaryti galines automobilio dureles, esančias degalų bako pusėje. Kadangi jos neatsidaro, darbuotojas apeina automobilį ir pro kitoje pusėje esančias automobilio dureles iš salono vidaus bando atidaryti galines automobilio dureles, esančias degalų bako pusėje; 13:28:52 val. iš automobilio vidaus atsidaro galinės tarnybinio automobilio durys, esančios degalų bako pusėje; 13:29:47-13:29:50 val. pasitraukus priekyje stovėjusiam automobiliui, tarnybinis automobilis Skoda Fabia (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pajuda į priekį ir sustoja; 13:29:56-13:30:47 val. Z. P. išlipa iš automobilio, prieina ir paima kuro užpylimo žarną, iš karto atidaro galines automobilio dureles, esančias degalų bako pusėje, įkiša ir laiko kuro užpylimo žarną į automobilio saloną tiek, kiek leidžia kuro užpylimo žarnos ilgis, ir laiko ją salone; 13:30:48-13:31:08 val. Z. P. išima kuro užpylimo žarną iš automobilio salono. Per galinių automobilio durų stiklą matosi iš salono ištraukiamas kuro išdavimo pistoletas. Z. P. kuro išdavimo pistoletą įkiša į kuro baką, tuo pačiu pastebimai atlaisvinama įtempta kuro užpylimo žarna, ji išsilenkia ir beveik siekia žemę. 13:31:09-13:31:18 val. Z. P. išima kuro išdavimo pistoletą iš bako, išimtas pistoletas matosi per galinių automobilio durų stiklą. Z. P. vėl įkiša kuro užpylimo žarną su pistoletu į automobilio saloną, kuro užpylimo žarna vėl įsitempia tiek, kiek leidžia žarnos ilgis; 13:31:19 val. Z. P. išima iš salono kuro užpylimo žarną. Per galinių automobilių durelių stiklą matosi kuro išdavimo pistoletas; 13:31:20-13:31:30 val. pistoletas įkišamas į baką kuro užpylimo žarna vėl atlaisvinama ir pastebimai nusileidžia. Z. P. stebi pilamo kuro rodmenis kolonėlėje. Atsižvelgiant į tai, kad akivaizdžiai matoma, jog kuro išdavimo pistoletas yra ištraukiamas iš automobilio salono, darytina pagrįsta ir logiška išvada, kad kuro užpylimo žarna ir kuro išdavimo pistoletas buvo įnešti į automobilio saloną, o ryškūs kuro užpylimo žarnos įsitempimo pasikeitimai, kuro išdavimo pistoletui būnant kuro bake ir automobilio salone, tik papildomai patvirtina per galinių automobilio durų stiklą matomą vaizdą, kadangi tokie pasikeitimai įmanomi tik mechaniškai tempiant kuro užpylimo žarną į transporto priemonės saloną. Visa eilė vaizdo kameromis užfiksuotų veiksmų patvirtina išvadą, kad dyzelinis kuras buvo pilamas ne tik į automobilio baką, bet ir į salone esančias talpyklas, o šiuos veiksmus buvo siekiama paslėpti. UAB „Lukoil Baltija“ pateiktuose vaizdo įrašuose taip pat užfiksuota: „LUKOIL MEDŽIAGA“/,,muitinė 2013_07_10“: failas „3.avi“: 11:27:38 val. tarnybinis automobilis skoda Fabia (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyksta į degalinę prie kuro kolonėlės, sustoja už kito automobilio; 11:29:51-11:30:04 val. išvažiuojant priekyje stovinčiam automobiliui, į jo vietą pajuda muitinės tarnybinis automobilis. Tarnybinis automobilis, stovėjęs lygiagrečiai kuro padavimo kolonėlei, pajuda ne tiesiai, bet daro didesnį lanką pasukant vairą į kairę ir vėliau į dešinę ir prie kuro padavimo kolonėlės sustoja skersai, tarp automobilio galo ir kolonėlės paliekant didesnį atstumą; 11:30:05-11:30:15 val. Z. P. išlipa iš automobilio ir vėl atidaro galines automobilio dureles, esančias degalų bako pusėje; 11:30:16-11:31:04 val. Z. P., atidaręs galinęs dureles, atsuka degalų bako dangtelį, laikydamas kuro užpylimo žarną įlenda su ja į automobilio saloną ir išbūna šį laiką pasilenkęs į salono vidų; 11:31:05-11:31:28 val. Z. P. išlenda iš automobilio salono ir įdeda kuro išdavimo pistoletą į kuro baką, stovi šalia automobilio, kol pilamas kuras; 13:31:48-52 val., padidinus vaizdo įrašo vaizdą, akivaizdžiai matomas baltos spalvos bakas, esantis salone, kurį Z. P., baigęs kuro užpylimą, perkelia salone į kitą vietą. Atsižvelgiant į visą eilę vaizdo kameromis užfiksuotų Z. P. veiksmų, vertinant juos nuosekliai bei vertinant šių veiksmų visumą, o ne pavienį epizodą, darytina objektyviais įrodymais pagrįsta išvada, kad pasitvirtino asmens telefonu pateiktas pranešimas apie tai, kad 2013 m. liepos 10 d. į Priestočio g. Klaipėdoje esančią „Lukoil“ degalinę tarnybiniu automobiliu Skoda Fabia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvykęs pilietis pylė kurą į talpas, esančias automobilyje ant galinių sėdynių, o vėliau šias talpas dėjo į baltą „Passat“, kurio valstybinis Nr. 556 ar 554. Teismo posėdžio metu sutikrinus Z. P. pateiktus jo vairuojamo automobilio dokumentus buvo nustatyta, kad Z. P. nuosavybės teise turi būtent baltos spalvos automobilį „VW Passat“. Taip pat Z. P. patvirtino, kad 2013 m. liepos 10 d., kai įvykius matė telefonu pranešimą pateikęs asmuo, jis į darbą buvo atvykęs baltu „VW Passat“ ir šį automobilį jis laikė šalia degalinės esančios parduotuvės IKI aikštelėje. Tačiau šios aplinkybės, nors ir patvirtina telefonu paskambinusio ir įvykį betarpiškai stebėjusio piliečio pranešimą, nebuvo teismo įvertintos ir nėra aptariamos teismo nutarime. Be to, nei protokolą surašiusi institucija, nei teismas nesidomėjo galimybe nustatyti telefonu pranešimą pateikusio asmens tapatybę ir apklausti jį liudytoju, galinčiu patvirtinti bylai esmines aplinkybes.

Nesutinka su teismo nutarime nurodytu nustatytų kuro normų vertinimu ir tuo aspektu, kad šios normos yra sąlyginės. Transporto priemonių sunaudojamo kuro normos nustatomos tik vadovaujantis teisės aktais. Vadovaujantis Klaipėdos teritorinės muitinės tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių, patvirtintų Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Nr.RŽ3-588, 32 punktu, faktinė tarnybinio automobilio degalų naudojimo bazinė norma ir taikomas degalų naudojimo koeficientas (šaltuoju metų periodu, mieste, užmiestyje ir pan.) nustatomi atlikus kontrolinį važiavimą arba vadovaujantis Automobilių kuro normų nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405. Kuro sunaudojimo norma yra nustatoma kiekvienam automobiliui individualiai. 2013 m. liepos mėn. tarnybinio automobilio „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vasaros kuro sunaudojimo norma nustatyta vadovaujantis Automobilių kuro normų nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 (Žin., 1995, Nr. 85-1933) (toliau - Metodika). Šioje Metodikoje numatyta, kad linijinės kuro normos yra skirtos atsiskaitymui su (duomenys neskelbtini), statistinei apskaitai bei lyginamųjų kuro normų apskaičiavimui. Jos yra nustatomos techniškai tvarkingiems visų markių automobiliams tam tikroms eksploatavimo sąlygoms, ir tai technologinės transportinio proceso kuro sąnaudų normos. Nustatant šias normas atsižvelgiama į metų laiką ir kelių važiavimo, klimatines ir kitas eksploatacines sąlygas. Taigi tarnybiniam automobiliui „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuro sunaudojimo norma buvo nustatyta įvertinus visas aplinkybes, paminėtas teismo nutarime. Be to, Klaipėdos teritorinės muitinės tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 30 punktas nustato, kad faktinėms degalų sąnaudoms viršijant nustatytą tarnybinio automobilio vidutinę degalų sąnaudų 100 km normą, struktūrinio padalinio, kuriam paskirtas tarnybinis automobilis, vadovas, o nepriskirtiems muitinės struktūriniams padaliniams automobiliams - (duomenys neskelbtini) specialistas, atsakingas už tarnybinio automobilio naudojimą, motyvuotu tarnybiniu raštu informuoja (duomenys neskelbtini) vyriausiąjį inspektorių, kuris šio tarnybinio pranešimo pagrindu teikia muitinės viršininkui įsakymo dėl komisijos sudarymo faktinei kuro sąnaudų normai patikrinti projektą. Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko įsakymu sudaryta komisija atlieka kontrolinį važiavimą ir teikia išvadas dėl degalų normų keitimo reikalingumo. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo kuro sąnaudų normas laikyti sąlyginėmis, kadangi jos atspindi realų kuro sunaudojimą, o nustačius neatitikimus, yra nedelsiant koreguojamos. Teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai (užbaigti kelionės lapai), patvirtinantys, kad prieš tai buvusiais vasaros mėnesiais galiojo ta pati kuro norma ir ji buvo reali, kadangi kuro trūkumo ar jo pereikvojimo taikant šią normą tarnybiniam automobiliui „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo, kol kuro nepradėjo pilti Z. P.. Tai patvirtina, kad nustatyta kuro norma, kuria teisės aktai leidžia nustatyti įstaigoje esančiam transportui ir taikyti atsiskaitymui su (duomenys neskelbtini) bei statistinei apskaitai, yra tinkama ir negali būti laikoma neobjektyvia ar sąlygine. Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys šios kuro sunaudojimo normos realumą ir nėra jokių įrodymų, paneigiančių nustatytos kuro normos netinkamumą. Be to, šios kuro normos tinkamumo, atlikdamas savo pareigas ir pildydamas kelionės lapus tarnybiniams automobiliams, neginčijo ir pats administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas Z. P. savo parašu kelionės lape Nr. 0000003666 patvirtino, kad nuo 2013 m. liepos 6 iki 10 d. kelionės lapą pildė jis, patvirtino, kad pateikti duomenys (įskaitant ir apie sunaudotą kurą) yra teisingi. Nepaisant to, kad kelionės lape Nr. 0000003666 tomis dienomis, kai kurą pylė ir kelionės lapą pildė Z. P., yra pateikti melagingi duomenys, neatitinkantys užpilto ir sunaudoto kuro kiekio, automobilio techninių charakteristikų ir net elementarių matematinių paskaičiavimų, ši aplinkybė nebuvo tiriama ir vertinama, apie ją nėra pasisakyta teismo nutarime.

Teismo priimtame nutarime nurodoma, kad atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai teigė, kad į jo pareigas degalų užpylimas į tarnybinį automobilį neįėjo, kad nebuvo nurodyta, kiek užpilti kuro, kad degalus jis pylė tik į automobilio degalų baką, todėl jo paaiškinimus teismas vertino kaip nuoseklius ir pagrįstus, netikrinęs jų atitikimo kitiems byloje esantiems įrodymams. Darbuotojo Z. P. pareigas reglamentavo (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymas Nr. 4, patvirtintas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 1B-696. Šio pareigybės aprašymo 14.3 punktas įpareigojo laiku ir tinkamai vykdyti (duomenys neskelbtini) viršininko, (duomenys neskelbtini) vyriausiojo inspektoriaus, dirbančio Klaipėdos teritorinėje muitinėje ir turinčio teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus, pavedimus; 14.6 punktas numatė pareigą pildyti kelionės lapus, atsiskaityti už sunaudotą kurą, tepalus, atsargines dalis; 14.14 punktas įpareigojo vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas pareigas. Z. P. teismo posėdžio metu atsakydamas į klausimus patvirtino, kad kurą pylė G. U. nurodymu, ir kad žinojo, jog pilant kurą į automobilį pilamas pilnas bakas. Be to, Z. P. Klaipėdos teritorinėje muitinėje buvo priskirti kiti automobiliai ir jis atlikdavo tas pačias pareigas, vykdydamas savo darbo funkcijas. Vaizdo įraše yra užfiksuoti neteisėti Z. P. veiksmai pasisavinant tarnybiniams tikslams skirtą kurą o taip pat talpa, į kurią šis kuras buvo įpiltas.

Pastebi, kad Z. P. duoti paaiškinimai buvo nelogiški ir nenuoseklūs, prieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams. Atsakydamas į klausimą, kodėl jis 2013 m. liepos 8 d. atidarė galines automobilio dureles, esančias degalų bako pusėje, kam pilant kurą tai yra reikalinga, Z. P. atsakė, kad norėjo pasiekti salone esančioje striukėje suskambusį telefoną. Tačiau vaizdo įrašas pavirtina, kad šias automobilio dureles Z. P. atidarė dar laukdamas eilėje prie kolonėlės. Jis išlipo, apėjo automobilį iš galo ir pabandė atidaryti galines automobilio dureles, esančias degalų bako pusėje, tačiau jos neatsidarė. Tuomet Z. P. pabandė atidaryti šias dureles iš salono vidaus ir jas atidaręs toliau grįžo į automobilį, laukė savo eilės prie kolonėlės. Norint pasiekti salone esantį mobilųjį telefoną, tokie veiksmais yra nereikalingi ir nelogiški, kaip ir mažai tikėtina, kad vairuotojui būnant lauke ir pilant kurą galima išgirsti uždaryto salono viduje drabužiuose esančio telefono skambutį. Paprašytas paaiškinti šį neatitikimą Z. P. nurodė, kad tuomet dureles jis atidarė norėdamas nustatyti, kaip yra atidaromas kuro bakas. Šis atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas nėra suprantamas ir logiškas, kadangi norint atidaryti automobilio degalų baką nebūtina atidarinėti galines automobilio dureles. Pastebi, kad Z. P. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos teritorinėje muitinėje, o vėliau - Muitinės departamente dirba nuo 2007 m. lapkičio 15 d., taip pat vairuoja nuosavą automobilį. Atsižvelgiant į jo profesiją ir darbo stažą, gyvenimo patirtį, nėra jokio pagrindo tikėti atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais apie tai, kad jis nežino, kaip atsidaro kuro bakai, ir todėl atidarinėja galines automobilio dureles. Kritiškai vertintinas ir Z. P. paaiškinimas, kad 2013 m. liepos 10 d. jis galines automobilio dureles atidarė tam, kad stebėtų prietaisų skydelyje, ar nebus perpiltas kuras. Neaišku, ką su išjungtu varikliu prietaisų skydelyje norėjo stebėti atsakomybėn traukiamas asmuo, turint omenyje ir tą faktą, kad jis, kaip tai nurodyta nutarime, neva nežinojo, kiek kuro reikia įpilti, ir kaip pats patvirtino teismo posėdžio metu, žinojo, kad pasiekus pilną baką kuro padavimas automatiškai atjungiamas. Pastebi ir tai, jog vaizdo įrašas patvirtina, kad 2013 m. liepos 10 d. Z. P., prieš pildamas kurą į automobilio bakų, pirmiau kartu su kuro užpylimo žarna ir kuro išdavimo pistoletu įlindo į automobilio saloną ir tik vėliau, išlindęs iš salono, pistoletą įdėjo į kuro baką, todėl jo paaiškinimas, kad 2013 m. liepos 10 d. salone jis stebėjo, kaip ir kiek pilama kuro, kad jo neperpiltų, yra nerealus. Atsakomybėn traukiamo asmens pateikti paaiškinimai yra nenuoseklūs ir nelogiški, yra sukurti tikslu išvengti atsakomybės. Pastebi, kad atsakomybėn traukiamo asmens Z. P. elgesys degalinėje akivaizdžiai skyrėsi nuo įprasto vairuotojų, siekiančių įsipilti kuro, elgesio, kuris yra užfiksuotas UAB „Lukoil Baltija“ pateiktuose vaizdo įrašuose. Nepaisant esančių neatitikimų ir loginių prieštaravimų atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimuose, jų prieštaravimų bylos medžiagai, šie neatitikimai nebuvo tirti, paaiškinti ir pašalinti, o Z. P. parodymais teismas rėmėsi kaip neginčijamais faktais.

Teismo nutarime yra pažymėta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija suformuluotą kaltinimą iš esmės grindžia 2013-08-01 (duomenys neskelbtini) specialisto Z. P. darbo drausmės pažeidimo tyrimo išvada Nr. 7B-1718. Neatsižvelgiant į tai, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, neatliko savarankiško pažeidimo aplinkybių tyrimo, nors drausminės ir administracinės atsakomybės rūšys yra skirtingos, detalesnis įrodymų rinkimas, tyrimas ir vertinimas nebuvo atliktas ir teismo posėdžio metu. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tą aplinkybę, kad kuro pasisavinimą siekta atlikti nuslepiant šį faktą, todėl visi byloje esantys įrodymai yra svarbūs ir turėjo būti vertinami, atsižvelgiant į jų visumą ir pašalinant bet kokius prieštaravimus. Siekdamas nustatyti objektyvią tiesą byloje, teismas turi aktyviai veikti administraciniame procese ir siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, teismas turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams). Esant neaiškumam byloje, jie turėjo būti tiriami, tam tikslui renkami papildomi įrodymai, galintys šias aplinkybes paaiškinti arba paneigti. Nagrinėjant bylą to padaryta nebuvo, o teismas nevisapusiškai įvertino nustatytas faktines bylos aplinkybes, neištyrė prieštaravimų atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimuose, nesirėmė byloje nustatytų įrodymų visuma, vertindamas tik atskiras aplinkybes, o dėl kitų byloje esančių svarbių aplinkybių nepasisakydamas ir jų nevertindamas, betarpiškai netirdamas svarbaus byloje esančio įrodymo (vaizdo įrašo), taip priimdamas vienašališką bei nepagrįstą sprendimą.

Be to, baigus bylos nagrinėjimą teisme paaiškėjo nauja aplinkybė, galinti turėti įtakos administracinio teisės pažeidimo bylai. Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai, vykdydami muitinės funkcijas ir jiems priskirtas pareigas, patruliavimo metu aptiko įtartiną garažą, kuriame rado 130 l benzino, supilto į skirtingas talpas, ir dyzelinio kuro, supilto į 20 l plastikinę talpą. Paaiškėjo, kad minėtas garažas yra Z. P.. Jis neturėjo jokių įsigijimo, gabenimo, kokybės ar pagamino dokumentų jo garaže aptiktam kurui. Z. P. 2013-12-13 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Z. P. garaže be įsigijimo, gabenimo, kokybės ar pagaminimo dokumentų yra 20 l dyzelinio kuro, supilto į plastikinę talpą. Kitas garaže rastas kuras - benzinas. Tiriant Z. P. veiksmus nuo 2013 m. liepos 6 iki 10 d. buvo nustatyta, kad Z. P. pilant dyzelinį kurą į tarnybinio transporto salone esančias talpas buvo pasisavinta 18,572 l kuro. Kadangi išsamus tyrimas dėl kuro pasisavinimo nebuvo atliktas ir nebuvo tirta, ar atsakomybėn traukiamas asmuo disponuoja pasisavintu kuru, nepaneigta, kad Z. P. garaže aptiktas dyzelinis kuras, kurio įsigijimo dokumentų jis neturi ir kurio kiekis atitinka nustatytą kuro trūkumą 2013 m. liepos mėn., gali būti kuras, pasisavintas dėl Z. P. vykdytų neteisėtų veikų. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina neteisėtų Z. P. veiksmų faktą ir sutampa su piliečio, pastebėjusio neteisėtą kuro pasisavinimą, pateikto pranešimo duomenimis.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, surinko nepakankamai įrodymų byloje, nors privalėjo atlikti savarankišką pažeidimo aplinkybių tyrimą ir tinkamai jas įtvirtinti administracinio teisės pažeidimo protokole, o šiuo atveju nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad tyrėjo atliktas pažeidimo padarymo aplinkybių tyrimas nepakankamas, nes, kaip pažymėjo apylinkės teismas savo nutarime, administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas iš esmės grindžiamas 2013-08-01 Muitinės departamento (duomenys neskelbtini) specialisto Z. P. darbo drausmės pažeidimo tyrimo išvada Nr. 7B-1718. Mano, kad ir teismas turėjo būti aktyvesnis byloje, nes tokio pagrindo, darančio administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalima, kaip teisės pažeidimo padarymo fakto neįrodymas, ATPK 250 str. nenumato. Teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, turi aktyviai veikti administraciniame procese - apibrėžti administracinės bylos nagrinėjimo ribas, atlikti tam tikrus proceso veiksmus; nagrinėdamas administracinę bylą jis turi veikti taip, kad būtų teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius neteisėtą veiką, kaltumo klausimas; teismas privalo būti lygiai teisingas visiems administraciniame procese dalyvaujantiems asmenims; teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas; teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams). Teismo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, įgaliojimai savarankiškai spręsti visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus siejami su teismo nepriklausomumo principu, o su šiuo principu siejami teismo įgaliojimai savo iniciatyva išreikalauti įrodymus. Patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę privalo įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija. O įvertinus ATPK 256 str. 3 d. nuostatą ir ATPK 216 str., nustatantį organus (pareigūnus), įgaliotus nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, darytina išvada, jog rinkti įrodymus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai.