Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-05 · Administracinė byla Nr. I-8674-596/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-05
Bylos Nr.
I-8674-596/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02476-2015-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21Skundas
Administracinė byla Nr. I-8674-596/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02476-2015-0)Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. K. skunde prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 10 000 eurų neturtinę žalą. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2009-10-24 iki 2012-10-26 buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) sąlygomis, kurios neatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų. Buvo laikomas kamerose kartu su 2-3 nuteistaisiais, vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktais nustatyto minimalaus 3,6 m² kameros ploto. Dėl ploto kameroje trūkumo pareiškėjui trūkdavo oro, neturėjo galimybės pajudėti ar pasimankštinti, negalėjo gerai išsimiegoti, skaudėjo galvą. Kamerose tarp nuteistųjų dažnai kildavo konfliktai, pareiškėjas tapo irzlus ir nervingas, dėl to teko kreiptis pas psichologą. Kadangi atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 eurų (b. l. 1–2).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K nuo 2009-10-28 iki 2012-10-26, o skundą teismui pateikė 2015-04-28, todėl prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams. Pažymėjo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2009-10-28, o 2012-10-26 išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, 3-ąją valdybą. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Atkreipė dėmesį, kad 2010-07-13 vakare, 2014-07-14 ryte, 2010-08-17 vakare, nuo 2010-08-18 iki 2010-09-02, 2010-09-03 ryte, 2010-09-08 vakare, nuo 2010-09-09 iki 2012-03-08, 2012-03-09 ryte, 2012-04-30 ryte, 2010-06-14 vakare, nuo 2010-06-15 iki 2010-10-25 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko įstatymuose nustatytus reikalavimus. Taip pat nuo 2009-11-09 iki 2009-11-11, nuo 2010-01-27 iki 2010-02-10, nuo 2010-03-24 iki 2010-03-31, nuo 2010-04-21 iki 2010-07-13 pareiškėjas iš Lukiškių TI-K buvo išvykęs. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954. Tačiau šis skaičius nuolat viršijamas. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas taip pat kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, o reikalingas inventorius ir priemonės yra išduodami į kameras. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka minėtus darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus.

Dėl kamerų remonto nurodo, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymi, kad suimtieji patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir pan. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms susidėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra didesnės arba mažesnės. Pažymėjo, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Kameroje pagal Lietuvos higienos normas yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vedina kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi.

Taip pat nurodo, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pareiškėjas privalėjo įrodyti, kad skunde nurodomos Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygos darė tiesioginę įtaką pareiškėjui, dėl to jis patyrė neigiamas pasekmės (b. l. 7–13).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2009-10-28 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo laikomas iki 2012-10-25, o 2012-10-26 išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, 3-ąją valdybą. Pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu, išskyrus laikotarpį 2010-07-13, nuo 2010-08-18 iki 2010-08-22, nuo 2010-08-23 iki 2010-09-02, nuo 2010-09-09 iki 2012-03-08, nuo 2012-06-15 iki 2012-10-25, taip pat 2009-11-09, 2010-03-24, kai išvyko į Utenos areštinę, 2010-01-27, kai išvyko į Utenos ekspertinį skyrių, 2010-04-21, kai išvyko į Panevėžio areštinę, jam nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas kamerose.

Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, t. y. kad per laikotarpį nuo 2009-10-24 iki 2012-10-26 nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas kamerose, kurios buvo blogai vėdinamos, dėl to trūko oro, negalėjo gerai išsimiegoti, skaudėjo galvą, tapo irzlus ir nervingas. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalauja neturtinės žalos nuo 2009-10-24, kadangi į Lukiškių TI-K atvyko 2009-10-28.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėjas skunde prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2009-10-24 iki 2012-10-26, atsakovė pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senatį.

CK 1.124 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2009-10-28. Prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2009-10-24 iki 2012-10-26, skundą teismui išsiuntė 2015-04-28, t. y. yra praleidęs terminą reikšti reikalavimą atlyginti žalą, patirtą nuo 2009-10-28 iki 2012-04-27.

CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2009-10-28 iki 2012-10-25, o 2012-10-26 išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, 3-ąją valdybą. Pagal CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į atsakovės reikalavimą taikyti ieškinio senatį ir CK 1.125 str. 8 d. nuostatą, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, taip pat CK 1.127 str. 5 d., į tai, kad skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K pareiškėjas teismui pateikė 2015-04-28 (žyma ant voko) (b. l. 3), pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2009-10-28 iki 2012-04-27 negali būti tenkinamas. Pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra: CK 1.131 str. 2 d. nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK ir kiti įstatymai nenumato aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, taip pat nėra įvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į pareiškėjo interesus: kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde neprašo atnaujinti ieškinio senaties termino.

Minėta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2009-10-28 ir buvo laikomas iki 2012-10-26, vėliau išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, 3-ąją valdybą.

Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 19 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik apgyvendinimui skirtose patalpose. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje, tačiau nustatytas įpareigojimas sudaryti sveikatai saugią gyvenamąją aplinką (6 p.).

KD prie TM direktorius 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 p. nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Atsižvelgiant į tai, pataisos įstaigose administracijos turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu (pritaikius ieškinio senatį nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012-04-28 iki 2012-10-26), išskyrus laikotarpį nuo 2012-06-15 iki 2012-10-25, kai kamerų plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, o 2012-10-26 pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas KD prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3,6 m²), t. y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl Lukiškių TI-K buvusių laikymo sąlygų jam skaudėjo galvą, negalėjo gerai išsimiegoti, tapo irzlus ir nervingas, dėl to kreipėsi į psichologus. Iš byloje pateiktų pareiškėjo sveikatos istorijos išrašų matyti, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu (pritaikius ieškinio senatį nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012-04-28 iki 2012-10-26) 2012-05-11 yra kreipęsis į psichiatrą dėl nemigos ir nervingumo, tačiau gydymas nebuvo paskirtas, kadangi pats pareiškėjas jo atsisakė (b. l. 39–52). Be to, sveikatos išrašuose nėra užfiksuota, kad pareiškėjo nervingumas ir nemiga būtų atsiradusi būtent dėl aplinkybių (kamerų perpildymas ir kt.), kuriomis pareiškėjas grindžia savo skundą. Pažymėtina, kad dėl galvos skausmų pareiškėjas į sveikatos priežiūros įstaigą nebuvo kreipęsis, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl gyvenimo kokybės pablogėjimo neįrodyti kaip susiję su nurodytos neturtinės žalos atsiradimu.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad kamerose trūko oro, nepatvirtinta jokiais įrodymais. Tai, kad Lukiškių TI-K kamerų įrengimas atitinka teisės aktuose įtvirtintus kriterijus ir normas patvirtina Lukiškių TI-K 2015-05-18 pažymoje Nr. 24-3023 pateikta informacija, kad Lukiškių TI-K atitinka KD prie TM direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus (b. l. 16). Visos kameros vėdinamos natūraliai, per langą, kaip ir nurodyta Lietuvos higienos normose HN 76:2010. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl oro trūkumo kamerose atmestini kaip nepagrįsti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota tiek LVAT praktikoje (LVAT administracinėje byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą; 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2542/2012 ir kt.).

Pareiškėjas skunde prašo priteisti 10 000 eurų neturtinę žalą atitinkamai už laikotarpį, kai jam nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į kalinimą kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas KD prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3,6 m²), t. y. už laikotarpį nuo 2009-10-24 iki 2012-10-26.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas per ginčo laikotarpį (pritaikius ieškinio senatį nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012-04-28 iki 2012-10-26), išskyrus laikotarpį nuo 2012-06-15 iki 2012-10-25, kai kamerų plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, o 2012-10-26 pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K, Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažesnis nei teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas (2,63 m²), t. y. iš viso 48 dienas.

Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, iš viso 48 dienos, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisiamas 330 eurų neturtinės žalos dydis už laikotarpį nuo 2012-04-28 iki 2012-10-26, išskyrus laikotarpį nuo 2012-06-15 iki 2012-10-25, kai kamerų plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, ir 2012-10-26, kai pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K, t. y. už 48 kalinimo dienas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko nustatytos normos.

Atsakovės atstovo atsiliepime į skundą nurodyta aplinkybė, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos atvykstančiųjų skaičiui, dėl to neturėjo galimybių pareiškėją patalpinti į kamerų tipo patalpas, atitinkančias nustatytus reikalavimus, nėra svarbi, kadangi pagal CK 6.271 str. 1 d. nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 330 Eur (trijų šimtų trisdešimties eurų) neturtinę žalą.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė