Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-11-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1256-1060/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-11-22
Bylos Nr.
1-1256-1060/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
G. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1256-1060/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37794-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.6.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 22 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. 2018 m. rugpjūčio 4 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), esančios sodybos kieme, tyčia rankų kumščiais sudavė smūgius S. S. į galvą, šonus, pilvą ir kitas kūno vietas, tokiais savo veiksmais mušdamas nukentėjusiajam S. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, kraujosruva po dešinės akies obuolinio jungine, kraujosruva apatinėje lūpoje, kraujosruva viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimais kairėje alkūnėje, nugaroje, kairio kelio sumušimu, poodinėmis kraujosruvomis krūtinėje, kairio žasto srityje.

Šiais veiksmais G. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. K. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslios dienos nepamena, vakare su sugyventine B. M. jam priklausančiu automobiliu nuvažiavo pas pusbrolį S. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Su S. K. ir B. M. gėrė alkoholį. Po kiek laiko pas S. K. atvyko jo bendradarbis S., kuris buvo gerokai girtas. Naktį, kiek buvo valandų, nežio, į kambarį iš lauko atbėgo B. M., kuri paaiškino, kad į jų automobilį, kuriame ši miegojo, atėjo girtas S., sėdo už vairo ir pradėjo važiuoti, tuomet ji iššoko iš automobilio ir atbėgo pasakyti. Automobilio variklio užvedimo raktą buvo palikę spynelėje. S. K. iki automobilio nuvarymo buvo susiskambinęs su jų pusbroliais M. ir A. T., draugu D. K., kad šie atvažiuotų. Šie atvažiuodami matė link Pociūnų važiuojantį jo automobilį. Sužinoję, kas atsitiko, jie nuvažiavo ieškoti jo automobilio ir po maždaug po 20 – 30 min. jį parvarė. Automobilyje ant galinės sėdynės gulėjo S. Atidarius dureles, S. iškart, nieko nesakęs, jam koja spyrė į kairį šoną,o jam bandant šį ištempti iš automobilio, du kartus dantimis įkando į dešinę ranką, kuria jis šį laikė už drabužių. Kai S. įkando, prasidėjo grumtynės. Jis S. sudavė smūgius rankų kumščiais, smūgiavo keletą kartų, kur pataikė, nežino. S. bandė jam smūgiuoti, bet jo nepasiekė. Sudavus smūgius, S. nurimo. Nematė, ar S. veide, kitose vietose buvo sužalojimai, nes buvo tamsu. S. S. sudavė smūgius, nes šis nuvarė jo automobilį ir, bandant jį ištraukti iš automobilio, pirmas pradėjo priešintis. S. S. atsiprašė, susitarė dėl žalos atlyginimo. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą (b. l. 83–84).

Nukentėjusysis S. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2018 m. rugpjūčio 4 d. apie 21 val. nuvyko pas S. K., su kuriuo ir ten buvusiais jam nepažįstamais dviem vyrais, kurių vieno vardas buvo „Z.“ ar „Ž.“, ir moterimi, kaip sužinojo, vardu B., vartojo alkoholį, valgė žuvį. Prisimena, kad, pakilęs nuo stalo, nuėjo į šalia stovėjusią mašiną parūkyti ir paklausyti muzikos. Atsisėdo į vairuotojo vietą ir pamatė, kad ant keleivio pusės sėdynės miega B. Su ja nekalbėjo, sėdėjo ir rūkė. Nežino, ar buvo užmigęs, bet pajautė, kad yra velkamas iš automobilio ir paguldomas ant žemės. Išgirdo žodžius: „Ką tu čia darai, gaidy”. Nežino, kieno tai buvo balsas. Pajautė kojų smūgius į įvairias kūno vietas, daugiausia - į galvą. Mano, kad buvo spardomas ne vieno asmens. Buvo praradęs sąmonę. Kai atsipeikėjo, pajautė, kad yra dviejų asmenų laikomas už rankų, o trečias smūgiuoja į veidą kumščiu. Į veidą smūgiavo „Z.”. Tikriausia vėl buvo praradęs sąmonę, nes kai pabudo, gulėjo ant žemės, ir jį spardė į šonus, pilvą, galvą. Buvo apie penki smūgiai. Jį pristatė į Prienų ligoninę, iš kur pervežė į Kauno KMUK, kur konstatavo galvos smegenų sukrėtimą, kraujosruvas apie akis, kelio sumušimą. G. K. jo atsiprašė, gailisi, įsipareigojo pagal susitarimą atlyginti padarytą 250,00 Eur žalą, todėl civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų G. K. neturi (b. l. 29–30, 32).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

Liudytojos B. M. parodymais, kad 2018 m. rugpjūčio 4 d. su sugyventiniui G. K. nuvažiavo pas S. K. Visi trise pas jį sodyboje kieme šventė, vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau į S. K. sodybą atvažiavo S. – trys vyrai, kurių vienas buvo vardu S., ir dvi moterys. Šventė iki vėlumos. Apie 1.30 val. iš S. K. sodybos išvyko keturi asmenys, kurie buvo atvykę su S. Su jais liko tik (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo stipriai girtas. Apie 2 val. nakties norėjo miegoti, todėl atsigulė ant automobilio priekinės keleivio sėdynės, užvedimo raktą paliko spynelėje, neužsirakinusi miegojo automobilyje. Miegodama staiga pajuto, kad automobilis pradėjo važiuoti. Pabudo ir atsisukusi pamatė, kad už automobilio vairo sėdi (duomenys neskelbtini). Išsigandusi šoko iš važiuojančio automobilio. Nubėgusi į kambarį, G. pasakė, kad jų automobilį pavogė. Paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešė apie pavogtą automobilį. Pranešus policijai, pamatė, kad į S. K. sodybos kiemą įsuko automobilis „AUDI“, kuriuo atvažiavo A. T., M. T. ir D. K.. Šiems pasakė, kad pavogė jų automobilį ir paprašė, kad automobilį surastų. Šie išvažiavo. Maždaug po 30 min. į S. K. sodybos kiemą jų automobiliu įvažiavo A. T.. Automobilyje sėdėjo M. T., D. K. ir (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad (duomenys neskelbtini) sėdėjo ant galinės sėdynės. Kažkuris liepė G. išsitraukti S. iš automobilio, kad šis nieko neišdaužytų. G. bandė rankomis išsitraukti S. iš automobilio, nes šis pats, prašomas išlipti, nelipo. (duomenys neskelbtini) koja spyrė G. į krūtinę ir įvyko grumtynės tarp S. ir G., kurių ji nematė, nes paėjo toliau link namo. S. G. iš automobilio ištraukti nepavyko, netrukus atvyko policija. G., ateidamas nuo savo automobilio, parodė plėštinį kraujuojantį įkandimą ant dešinės rankos ir pasakė, kad įkando (duomenys neskelbtini). Kur kas stovėjo ir ką darė šio įvykio metu, nežino (b. l. 38–39).

Liudytojas S. K. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena, apie pietus ar po pietų savo automobiliu atvažiavo G. K. su B. M. Visi trise kepė šašlykus, gėrė alų. Vakare atvažiavo bendradarbis S. S. su kažkokiais nepažįstamais dviem draugais ir dviem mergom. S. S. atsivežė degtinės, alaus. Gėrė, todėl daugiau nieko neprisimena. Pasigėrė ir nuėjo miegoti į namą. Name miegojo. Gal 2 ar 3 val. nakties pabudo nuo triukšmo, nes buvo atvykusi policija, greitoji. Atėjęs į kiemą pamatė, kad kruvinas S. S. veidas, G. K. kraujavo ranka. Paklausė, kas įvyko. G. K. atsakė, kad susimušė su S. S.. Kas ir kokiomis aplinkybėmis sužalojo S. S., nematė (b. l. 42–43).

Liudytojas A. T. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, vakare jam priklausančiu automobiliu su M. T. ir D. K. nuvažiavo pas pusbrolį S. K. į svečius. Įvažiavęs pas S. K. į kiemą, pamatė, kad pro sodybą pagrindiniu keliu važiuoja G. K. automobilis. Tuo metu B. priėjusi pasakė, kad pavogė jų automobilį. G. K. patvirtino, kad automobilis pavogtas, ir paprašė jų pasivyti automobilį ir parvaryti mašiną, kad neatsitiktų kokia avarija. Savo automobiliu kartu su M. T. ir D. K. važiavo keliu ir prie „Termiko“ pasivijo G. K. automobilį. Pamirksėjus ilgosiomis šviesomis, automobilis sustojo, tačiau, M. T. ir D. K. priėjus prie automobilio, atsidarius vairuotojo dureles, kad ištraukti iš automobilio variklio užvedimo spynelės raktelį, automobilis pradėjo važiuoti ir priekiu įvažiavo į griovį. M. T. ir D. K. už drabužių iš automobilio vairuotojo vietos ištraukė nepažįstamą vyriškį, kuris priešinosi, stumdė M. T. ir D. K.. Jis išvairavo automobilį iš griovio. M. T. ir D. K. nesudavė smūgių vairuotojui. Vairuotoją įsodino į automobilį, visi nuvažiavo į S. K. sodybą. Grįžus į sodybą, jis nuėjo pasiimti ant kelio palikto savo automobilio. Matė, kad iš namo į kiemą išėjo G. K., ką šis darė, nematė. Grįžo maždaug po 20 min. G. K. buvo kraujuota ranka, vairuotojas tuo metu kraujuota nosimi gulėjo automobilyje ant galinės sėdynės be sąmonės. Kas sužalojo vairuotoją, nematė (b. l. 46–47).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 80 straipsnio 1 punktu, 82 straipsnio 3 dalimi, apklausiamas specialiuoju liudytoju D. K. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 4 d. pas M. T. šventė savo gimtadienį, jis ir M. T. gėrė alų, A. T. buvo kartu, alkoholio nevartojo. Gal apie 22 val. nusprendė nuvažiuoti pas S. K.. Važiuojant A. T. automobiliu, netoli S. K. namų pamatė pro juos pravažiuojantį G. automobilį. Nuvykus pas S. K. į sodybą, iš namo išėjo B., kuri pasakė, kad pavogė G. automobilį. Kas pavogė, ji neįvardino. G. patvirtino, kad pavogė jo automobilį, todėl jis pats, M. T. ir A. T., A. T. vairuojamu automobiliu vijosi G. automobilį. Maždaug už 3 kilometrų pasivijo. A. T. važiuojant paskui G. automobilį pradėjus mirksėti savo automobilio ilgomis šviesomis, G. automobilis sustojo. Priėjus prie automobilio, M. T. vairuotojui liepė išlipti, šis neklausė, nelipo ir, pradėjęs vėl važiuoti, automobilio priekiu įvažiavo į griovį. Vyriškis, vairavęs automobilį, jų prašomas išlipti iš automobilio, nelipo. M. T. ištraukė, laikydamas už rankų, vyriškį iš automobilio, jis šiam padėjo, taip pat tempdamas vyriškį už rankos. Vyriškiui smūgių nesudavė, jo nespardė. A. T. parvairavo automobilį. Atėjo G., kurį paliko aiškintis su automobilyje sėdėjusiu vyriškiu. Nuėjo į kambarį, netrukus atvyko policija (b. l. 53–54).

Vadovaujantis BPK 80 straipsnio 1 punktu, 82 straipsnio 3 dalimi, apklaustas specialiuoju liudytoju M. T. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena, vakare su A. T. ir D. K. A. T. vairuojamu automobiliu atvažiavo pas S. K. Tik įvažiavus į kiemą ir išlipus iš automobilio, iš kambario, kalbėdama telefonu, išbėgo B., kuri kvietė policiją. B. paaiškino, kad vyriškis, kuris šventė kartu, pavogė G. K. automobilį. G. K. patvirtino, kad pavogė. Jis, A. T. ir D. K. greitai įsėdo į automobilį. A. T. pasivijo G. K. automobilį, ilgomis šviesomis pradėjo jam mirksėti. G. K. automobilis sustojo. Jis ir D. K. išlipo iš automobilio. Vairuotojo vietoje sėdėjo nepažįstamas vyriškis. Atidarė vairuotojo dureles ir liepė už vairo sėdinčiam vyriškiui lipti iš automobilio. Vyriškis nelipo, buvo visiškai girtas. Paėmė vyriškiui už rankų ir traukė jį iš automobilio lauk. Tuo metu D. K. iš kitos pusės bandė išstumti vyriškį iš automobilio. Vyriškis, traukiant jį iš mašinos, koja spyrė jam į kojas, šoną, įspyrė gal penkis kartus. Vyriškiui atgal smūgių nesudavė. Vyriškis nelipo iš automobilio ir pradėjo vėl važiuoti. Kad nevažiuotų, jis šoko per jį į automobilio vidų ir užtraukė rankinį automobilio stabdį. Tuomet vyriškis jam įkando į nugarą. Vyriškio vairuojamas automobilis įvažiavo į griovį ir sustojo. Su D. K. ištraukė už drabužių vyriškį iš automobilio. A. T. išvarė automobilį iš griovio ir parvairavo jį į S. K. sodybą. Sugrįžus pas S. K., jis, D. K. ir A. T. išlipo iš automobilio ir nuėjo į namą. Iš namo išėjo pats G. K., kuris nuėjo prie savo automobilio aiškintis su vyriškiu, nuvariusiu jo automobilį. Nematė, kas vyko tarp G. K. ir vyriškio, kurį paliko sėdėti automobilyje ant galinės sėdynės (b. l. 60–61).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. S. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kraujosruvos dešinės akies vokuose, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, kraujosruva apatinėje lūpoje, kraujosruva viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, nugaroje, kairio kelio sumušimas, poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairio žasto srityje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 25–26).

Teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo G. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. K. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis 2018 m. rugpjūčio 4 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), esančios sodybos kieme, tyčia rankų kumščiais sudavė smūgius S. S. į galvą, šonus, pilvą ir kitas kūno vietas, tokiais savo veiksmais mušdamas nukentėjusiajam S. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, kraujosruva po dešinės akies obuolinio jungine, kraujosruva apatinėje lūpoje, kraujosruva viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimais kairėje alkūnėje, nugaroje, kairio kelio sumušimu, poodinėmis kraujosruvomis krūtinėje, kairio žasto srityje. Nukentėjusysis S. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad G. K., suduodamas jam smūgius, jį sužalojo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. S. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kraujosruvos dešinės akies vokuose, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, kraujosruva apatinėje lūpoje, kraujosruva viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, nugaroje, kairio kelio sumušimas, poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairio žasto srityje, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad G. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 93). Civilinio ieškinio nukentėjęs nereiškia, dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo (b. l. 32, 95). Kaltinamasis G. K. su nukentėjusiuoju S. S. sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo (b. l. 88). Pateiktas susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, todėl sudarytas susitarimas tvirtinamas (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 140 straipsnio 1, 3 dalys, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 294 straipsnio 1 dalis, CK 6.983-6.986 straipsniai).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: G. K. neteistas (b. l. 74), du kartus baustas administracine tvarka (b. l. 72–73), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b. l. 67), vykdo individualią veiklą (b. l. 71). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – trijų mėnesių viešųjų darbų bausmę.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam G. K. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86–87) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. paskirti 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Palikti galioti G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Patvirtinti (duomenys neskelbtini) S. S. ir G. K. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį susitarimo šalys susitarė:

„Nukentėjusysis S. S., (duomenys neskelbtini), ir G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pasirašo šį susitarimą dėl žalos, t. y. 250,00 eurų atlyginimo.

G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), įsipareigoja iki 2018 m. gruodžio 1 d. atlyginti nukentėjusiajam S. S. pagal susitarimą sutartą, t. y. 250 eurų žalą.

Nukentėjusysis S. S., susipažino ir sutinka, kad jam turtinė žala būtų atlyginta iki 2018 m. gruodžio 1 d.“.

Įteikti kaltinamajam G. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam G. K. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Išaiškinti G. K., kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė