Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1055-992/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-03-06
Bylos Nr.
e1-1055-992/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08468-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
D. K.
Kategorijos
  • 1.1.25.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. e1-1055-992/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08468-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.25.6.; 1.1.7.2.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

D. K. (D. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, gyvenantis bei gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: D. K. 2020 m. vasario 27 d., apie 10.48 val., Vilniuje, Šventaragio gatvėje, ties pastatu Nr. 4, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Iveco 35C14, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.02 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. K. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad 2020 m. vasario 27 d., ryte, namuose, vartojo alkoholį, išgėrė apie du 1l talpos butelius 7.5 laipsnių stiprumo alaus. Apie 9.00 val. jam paskambinęs pažįstamas A. P. pasiūlė darbą, kadangi norėjo užsidirbti, sutiko. A. jam davė raktus nuo automobilio Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Alfredo neperspėjo, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Nuvažiavo į nurodytą vietą, į automobilį pakrovė statybines šiukšles, išvažiavo iš kiemo į gatvę. Pavažiavęs apie 300 metrų link Katedros pamatė policijos pareigūnų automobilį su įjungtais švyturėliais, todėl iš karto sustojo. Pareigūnas paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, atsakė, jog teisių vairuoti transporto priemones neturi ir niekada neturėjo. Pareigūnas patikrino jo girtumą alkoholio kiekio matuokliu, nustatė 2.43 promilių girtumą pirmo pūtimo metu. Antro pūtimo metu nustatė 2.02 promilių girtumą. Dėl savo poelgio, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus nuoširdžiai gailisi, savo veiksmus vertina neigiamai (45-47 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. Ž. parodė, kad 2020 m. vasario 27 d., apie 10.20 val., dirbdamas kartu su vyr. patruliu A. J., gavo pranešimą, kad Vilniuje, B. R. gatvėje, stovi automobilis I. D., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris iš remonto vietos išveža šiukšles į mišką. Minėto automobilio vairuotojas yra nuolat neblaivus ir neturi vairuotojo pažymėjimo. Atvykę į vietą, pastebėjo nuo B. R. gatvės link Švitrigailos gatvės, važiuojantį automobilį Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį sustabdė Šventaragio g. 4. Patikrinę nustatė, kad automobilį vairavo D. K., kuris nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių bei automobilio dokumentų. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. D. K. prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus, vairuotojui buvo alkotesteriu patikrintas blaivumas. Pirmo pūtimo metu, 10.48 val., vairuotojui nustatytas 2,43 prom. girtumas; antro pūtimo metu, 11.05 val., - 2,02 prom. girtumas (24-26 b. l.).

Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes policijos pareigūnas E. Ž. nurodė ir byloje pateiktame 2020 m. vasario 27 d. tarnybiniame pranešime (8 b. l.).

Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0086 rodmenys patvirtina, kad 2020 m. vasario 27 d., 10.48 val., D. K. nustatytas 2.43 promilės girtumas; 11.05 val., nustatytas 2.02 promilės girtumas (28-30 b. l.).

2020 m. vasario 27 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyti D. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (30 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad D. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino, jog 2020 m. vasario 27 d. ryte vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau automobiliu Iveco 35C14, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė šiukšles ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie alkotesteriu jam nustatė 2.02 promilės girtumą. D. K. kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto policijos pareigūno E. Ž. parodymai bei alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0086 rodmenys, patvirtinantys, kad D. K. 2020 m. vasario 27 d., 10.48 val., nustatytas 2,43 promilės girtumas; 11.05 val., nustatytas 2.02 promilės girtumas. Įvertinus tai, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad D. K. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2.02 promilės girtumas, konstatuotina, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. D. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašė skirtą baudą bei konfiskuotiną automobilio sumą išdėstyti dalimis (b. l.55-56).

Skirdamas bausmę D. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojas vairavo transporto priemonę būdams neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis – 2,02 promilės - girtumas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. D. K. neteistas, baustas administracine tvarka, registruotas darbo biržoje, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nepateikta. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda - ir prokurorės siūlomas baudos dydis yra tinkami ir pakankami pasiekti bausmės tikslus – užtikrinti tiek bendrąją, tiek ir individualią prevenciją.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį bei kaltinamo išreikštą prašymą dėl baudos mokėjimo, tikslinga nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas 2 mėnesių terminas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. D. K., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgiję ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti. Būtent prevencinį šios priemonės poveikį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis Nr. 2K-122/2012). Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog D. K. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, tačiau atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, siekiant asmeniui apriboti galimybę įgyti vairuotojo pažymėjimą ir vairuoti transporto priemones, D. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise - vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką, nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė, kurią vairavo D. K. atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Iveco 35C14, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Vilniaus vandenys“ (b. l. 9) todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio, požymius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. K. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo turi būti išieškota automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės, kurią neblaivus vairavo D. K., vidutinė rinkos vertė Lietuvoje – 4130 Eur su V. P. teismas pažymi, kad vidutinės rinkos vertės dalį sudaranti pridėtinės vertės mokesčio suma, pagal pridėtinės vertės mokesčio esmę, yra fiziniam asmeniui privalomai taikoma suma, kurios atskaita naudotis gali tik tam tikrus Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme numatytus kriterijus atitinkantys šio mokesčio mokėtojai juridiniai asmenys, todėl nustatant iš kaltinamojo išieškotiną vidutinę rinkos vertę turi būti taikoma vertė su įskaičiuota pridėtinės vertės mokesčio dalimi, šiuo konkrečiu atveju – 4130 Eur.

Kaltinamojo pateiktas prašymas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo išdėstymo atmestinas. Nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), nei BPK nuostatos nenumato galimybės išdėstyti asmeniui skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (tam tikros sumos turto konfiskavimo) vykdymą dalimis pagal jo prašymą. BVK 22 straipsnio nuostatos numato galimybę nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, tačiau turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Dėl šios sumos išieškojimo būdo, tvarkos ir laiko sprendžiama teismo sprendimo vykdymo procese (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2019-10-23 nutartis byloje Nr. 1A-713-919/2019).

Kiti klausimai

Vadovaujantis BK 65 - 66 straipsnio nuostatomis, į skiriamą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinojo sulaikymo metu nuo 2020 m. vasario 27 d., 13.33 val., iki 2020 m. vasario 28 d., 10.15 val. (viena para).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. (D. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti galutinę 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad D. K. neatlikta baudos bausmės dalis sudaro 48 MGL, kas atitinka 2400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų).

Paskirti D. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis ar įgyti teisę vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš D. K. konfiskuotinos transporto priemonės – VW Passat, vertę atitinkančią pinigų sumą – 4130 Eur.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti D. K., kad:

1. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank F. P. Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

6. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Viktorija Šelmienė