Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, V. Š. motinai I. Š., nukentėjusiesiems I. Z. ir P. K., ekspertui S. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, dėl

V. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam 1971metais kovo 24dieną, Kaune, lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, turintis nedarbingumą , nustatytas darbingumo lygis – 35 procentai iki 2033-09-13, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

priverčiamųjų medicinos priemonių už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. padarymą, taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š., būdamas nepakaltinamu, 2013-05-08 apie 23.30 val., apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sugriebdamas savo miegančią sugyventinę I. Z. už plaukų, išsitempė ją iš lovos į koridorių, kur sugriebęs rankomis galvą, trenkė ją į grindis, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, atbėgus nepilnamečiui P. K., gim. 1998 m., sugriebė jį už abiejų rankų bei rankos kumščiu sudavė vieną smūgį pastarajam į šoną, šiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiesiems I. Z. ir nepilnamečiui P. K. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

T. V. Š. padaryti veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d..

V. Š. inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą patvirtina šie surinkti ir teisme ištirti duomenys:

Nukentėjusioji I. Z. teisme parodė, jog ji 2013 metais susipažino su V. Š., kuris neužilgo pasiūlė gyventi kartu su juo. Ji sutiko ir su nepilnamečiu sūnumi Pauliumi apsigyveno V. Š. namuose. Pragyveno maždaug apie du mėnesius. Pradžioje viskas buvo gerai, bet vėliau V. elgesys ėmė keistis ne dienomis, o valandomis. Poliklinikoje ji sužinojo apie V. sveikatą ir susidėjo savo bei sūnaus daiktus tikslu išeiti. Įvykio vakarą V. Š. vienas gėrė kambaryje, ji su sūnumi nuėjo į kambarį, atsigulė pas vaiką kambaryje, sūnus prie sienos, ji už karšto. Pradėjus snausti, V. įėjo į kambarį, ir pasakė „duodu tau tris minutes, bus naudojama jėga“. Nežinodama ką daryti sėdėjo ant lovos ir laukė, tuomet V. atlėkė į kambarį, griebė už plaukų ir ištempęs į koridorių, trankė galvą į sieną. Atbėgo sūnus ginti ją, tada jis sūnui kumščiu trenkė į šoną. Tuomet ji sūnų pakvietė į virtuvę, atsidarė langą, iššoko į terasą ir iškvietė policiją bei medikus. Teigia jog iki šiol ji nežino už ką jis ją mušė. Mano, jog mušė dėl to, kad V. yra psichinis ligonis. Į medikus ji po šio įvykio nesikreipė. Tik vėliau pajuto galvos skausmus. Norėtų reikšti civilinį ieškinį ir jį ateityje reikš, nes jaučia galvos skausmus, kurie prasidėjo nesenai.

N. P. K. parodė, kad buvo vėlus vakaras, jis su mama gulėjo lovoje dviese, buvo užmigęs ir per miegus išgirdo V. Š. žodžius: „duodu tris minutes, kad jūsų čia nebūtų“ ir nuėjo. Praėjus trims minutėms, V. Š. paėmė mamą už plaukų, ištempė į koridorių ir trenkė į grindis. Jis norėjo apginti mamą, tada V. Š. trenkė jam į šoną du kartus. Į medikus nesikreipė, kad sužalotas nesimatė, tik jautė didelį skausmą. V. Š. namuose pragyveno apie du mėnesius. Kai atsikraustė, jis labai gerai elgėsi, nieko negailėjo, o praėjus dviem savaitėms, pradėjo keistai elgtis, nuotaikos kito, kartais išeidavo iš namų, būdavo kad užrakina.

L. V. Š. parodė, kad V. Š. yra jo sūnus. Sūnus gyvena name, viename gale gyvenas vienas sūnus, kitame, kitas. V. Š. yra turėjęs draugę ir prieš susipažįstant su nukentėjusia. S. V. pora mėnesių grįžęs iš ligoninės pabuvo vienas, paskui susipažino su nukentėjusiąja pavasarį. Kai atsirado draugė, iš pradžių lygtai viskas normaliai buvo. Pora kartų pakvietė pietų pavalgyti. Paskui pradėjo pyktis, ko jie pykosi, nežino. Būdavo, tai greitoji, tai policija, tai greitoji, tai policija. V. Š. vartodavo vaistus, o kai ėmė gyventi su drauge nustojo vartoti ir pasidarė agresyvus. Jis žino, kad draugę su sūnumi išvijo iš namų. V. yra blogos sveikatos, kai jam blogai, jis ginkluojasi, pradeda šaudyti, du kartus į jį šovė. Vaistų nenaudoja absoliučiai, jeigu gydytoja duoda vaistus, teisiai į veidą spjauna. Kai pririša prie lovos, suleidžia vaistus, kol vaistai veikia būna gerai, galima su juo susikalbėti, kai nustoja veikti, vėl blogai. Sūnus pradėjo sirgti psichikos liga grįžęs iš sovietų armijos. Kol lankė vidurinę, nieko nejautė, mokėsi vidutiniškai, baigė 8 klases, paskui nuėjo į profesinę autošaltkalviu. Dirbti praktiškai nedirbo. Jo nuomone sūnui reikia gydymo Rokiškio ligoninėje, nes nežinia, ką jis gali išėjęs padaryti. Kai šovė, yra teisiškai užfiksuota.

I. Š. patvirtino, jog sūnui yra blogai su sveikata, jis guli ligoninėje. Ji su sūnumi bendrauja kasdien telefonu. Jie abu yra žinomi psichiatrinėje ligoninėje.

E. S. S. teisme paaiškino, jog ekspertizės akto išvadas palaiko visiškai. E. V. Š. buvo atliekama ligoninėje. Komisija turėjo tiriamojo duomenis nuo 1998 metų, jau tuomet buvo fiksuoti kliedesiai apie tėvus. Po to 2011 metų vėl žiūrėjo ekspertai, nes jis buvo grasinęs susidoroti su šeima. Tuomet kurį laiką jis buvo gydomas Rokiškio specializuotoje įstaigoje. Praėjusių metų spalio mėnesį sumušė seselę, todėl prašo jį kuo greičiau paimti iš įstaigos. Jis negalėjo suprasti ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, prašo taikyti priverstinį gydymą Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Rašytine medžiaga: 2013-05-09 nukentėjusios I. Z. pareiškime – protokole užfiksuota , kad 2013-05-08 , apie 23.30 valandą jos sugyventinis V. Š. ištempė ją už plaukų į koridorių, taip pat ištempė ir jos nepilnametį sūnų, bei kumščiu sudavė į šoną, kaip sukeldamas jai ir sūnui fizinį skausmą( b.l. 2). Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad nuvykus adresu Palapinių 4, Kauno mieste per langą buvo išlaisvinti I. Z. ir jos nepilnametis sūnus P. K. ( b.l. 3-5). Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2013-10-22d. - 2013-11-04 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-372/2013išvadoje nurodoma, kad V. Š. konstatuojamas psichikos sveikatos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. V. Š. negali suprasti ir valdyti savo veiksmų ir šiuo metu. V. Š. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichinės sveikatos priežiūros įstaigoje-Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. V. Š. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdžiuose dėl psichikos sveikatos būsenos ir jam yra reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas(b.l. 74-75).

.

Teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymų visumą, daro išvadas, kad V. Š. padarė pavojingą, baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 140str.1d., tai yra sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai I. Z. ir P. K.. Šios aplinkybės visiškai įrodytos nukentėjusiųjų parodymais duotais teisme, bei rašytine medžiaga, kuri patvirtina, jog naktį buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie išvadavo nukentėjusiuosius ( b.l. 3-5). Neginčijamai nustatyta ir tai , kad V. Š. turi psichikos sutrikimų, tai patvirtina liudytojo V. Š. duoti parodymai dėl sūnaus būklės, jo elgesio. V. Š. motina taip pat nurodė, kad sūnus yra ligonis. Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2013-10-22d. - 2013-11-04 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-372/2013 išvadoje nurodoma, kad V. Š. konstatuojamas psichikos sveikatos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, dėl kurios jis nusikalstamos veikos metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. V. Š. negali suprasti ir valdyti savo veiksmų ir šiuo metu( b.l. 74-75). Lietuvos Respublikos BK 17 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas uždraustą įstatymu veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Tokia būsena kai asmuo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti yra pripažįstama- nepakaltinamumu. Todėl esant nustatytai aplinkybei, kad V. Š. yra nepakaltinamas, jis negali atsakyti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1dalį. Atsižvelgiant į Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-372/2013 nurodytas rekomendacijas, kurias patvirtino ekspertas S. S. teismo posėdyje, V. Š. skirtinos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės – priverstinis stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ( LR BK 98str. 1d.2p.,3d., BPK 403str.2d.2p.).

Šioje byloje civilinio ieškinio nėra. Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas.

Daiktinių įrodymų nėra.

V. Š. praeityje 2011-10-25 Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo taikytos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės – priverstinis stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ( b.l,. 27). Jis 2013-03-05 buvo baustas administracine tvarka( b.l. 28).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais,

nutaria:

V. Š. nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 140 straipsnio 1dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Nutartį apeliacine ir kasacine tvarka apskųsti turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusioji ir prokuroras.