Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, laikinai atliekantis Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko funkcijas, susipažinęs su iš Kauno apylinkės teismo atsiųsta A. K., teismo nukreiptos priverstinai gydyti, būklės įvertinimo išvada,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2016 m. rugsėjo 22 d. iš VšĮ Kauno Centro poliklinikos psichikos sveikatos centro gauta A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo nukreiptos priverstinai gydyti, būklės įvertinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta esant tikslinga tęsti A. K. priverstinį gydymą. Minėta išvada Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo baudžiamosioms byloms Dainiaus Ročio raštu persiųsta Kauno apygardos teismui spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo klausimo perdavimo nagrinėti kitam teismui. Nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 405 straipsnio 4 dalimi klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, įvertinus medicinos priemonės taikymo vietą, turėtų spręsti Kauno apylinkės teismas, tačiau byloje, kurioje A. K. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė (teisminio proceso Nr. 1-20-9-00291-2014-1), nukentėjusiąja buvo pripažinta Kauno apylinkės teismo teisėja S. M.. Siekiant užtikrinti svarbius teisingumo interesus, klausimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo turėtų būti perduotas nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Klausimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo perduotinas nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir įvertinus tai, kad A. K. priverčiamoji medicinos priemonė taikoma VšĮ Kauno Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre, priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo klausimas teismingas Kauno apylinkės teismui. Tačiau BPK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamosios bylos perdavimą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, numatyta galimybė ekstraordinariniais atvejais, kada tai lemia siekis užtikrinti reikšmingus valstybės saugumo, viešosios tvarkos ir teisingumo interesus, perduoti bylą iš teismo, kuriam ji teisminga pagal teritorinio ir dalykinio teismingumo taisykles, nagrinėti kitam teismui. Svarbiu teisingumo interesu laikytinas teisės į nešališką ir teisingą teismą užtikrinimas.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio, reglamentuojančio pagrindinius bylų nagrinėjimo teismuose principus, 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Aplinkybė, jog baudžiamojoje byloje, kurioje A. K. buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, teisminio proceso Nr. 1-20-9-00291-2014-1, nukentėjusiąja pripažinta S. M. dirba teisėja Kauno apylinkės teisme, kuris įgaliotas spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, sudaro įstatyminį pagrindą minėtą klausimą perduoti nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Remiantis pirmiau nurodytomis imperatyviomis Teismų įstatymo nuostatomis ir siekiant pašalinti bet kokias abejones bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu, kad nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei visuomenėje nekiltų nepagrįstų teisėjų darbo vertinimų, o tuo pačiu užtikrinant teisingumo interesus, klausimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo perduotinas nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Sprendžiant klausimą, kuriam apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, turėtų būti perduotas nagrinėti nurodytas klausimas, atsižvelgtina į šias aplinkybes: pirma, jis neturi būti perduodamas tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas; antra, jis neturi būti perduodamas tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Jonavos rajono apylinkės teismas, kuris nėra pernelyg toli nutolęs nuo proceso dalyvių, daugelio kurių gyvenamosios vietos yra Kaune, gyvenamųjų vietų, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais teismais, yra mažesnis už vidutinį apygardoje, todėl tikėtina, kad šiame teisme nurodytas klausimas bus išnagrinėtas ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai. Be to, perduodant šį klausimą nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui atsižvelgta į tai, kad šiame teisme buvo nagrinėjama byla dėl priverčiamosios priemonės A. K. taikymo.

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko funkcijas laikinai atliekantis teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsniu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

klausimą dėl A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje, teisminio proceso Nr. 1-20-9-00291-2014-1, taikytos priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo perduoti nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui.

Kauno apygardos teisme gautą medžiagą su nutartimi išsiųsti į Jonavos rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Kauno apylinkės teismo pirmininkui ir baudžiamojo proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.