Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis T. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011 m. birželio 4 d., apie 23.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, dėl kilusio asmeninio konflikto, (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini) miestelyje, Maišiagalos seniūnijoje, Vilniaus rajone, tyčia, veikdamas itin žiauriai, sudavė ne mažiau keturių smūgių į pilvą ir ne mažiau keturiasdešimt penkių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas savo žmonai J. L., padarydamas jai daugybines poodines kraujosruvas galvoje (ypač plačias galvos plaukuotoje dalyje, kaktos – viršugalvio kairėje ir viršugalvio-pakaušio dešinėje su minkštųjų audinių atsluoksniavimais), krūtinėje, pilve, dešinėje alkūnėje, dilbiuose, dubens šonuose, šlaunyse, keliuose ir blauzdose su daugybiniais veido, dešinio smilkinio, ausų, krūtinės ir kojų odos nubrozdinimais, ribotus kraujo išsiliejimus po voratinkliniu galvos smegenų skilčių dangalu, VIII dešinės pusės šonkaulio lūžį – sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, daugybinius keturis plonosios žarnos ir vieną riestinės žarnos pasaito plyšimus, kraujo išsiliejimą į pilvaplėvės ertmę (800 ml) – sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas sukėlė ūmų vidinį nukraujavimą į pilvaplėvės ertmę su ūmiu širdies – kraujagyslių veiklos nepakankamumu, nuo ko nukentėjusioji mirė ir taip tyčia, itin žiauriai, suduodamas daugybę smūgių, nužudė savo šeimos narį – sutuoktinę J. L..

Kaltinamasis T. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad žuvusioji yra jo žmona, su kuria susituokė 1986 metais. Santuokoje gimė trys vaikai. Šiuo metu vyresnioji dukra A. dirba ir gyvena Vilniuje, o jaunesnioji dukra E. ir sūnus gyvena kartu su juo. Maždaug 1996 metais žmona susirado gerokai už save jaunesnį meilužį, paliko vaikus ir išėjo gyventi pas jį. Tuomet jis du metus vaikus augino vienas. Po to žmona grįžo ir ėmė prašyti ją priimti gyventi, pripažino buvusi jauna ir padariusi klaidą. Kadangi jis pastarąją mylėjo, atleido išdavystę ir vėl pradėjo kartu gyventi. Apie pusę metų gyveno normaliai, (duomenys neskelbtini) miestelyje nusipirko namą, tačiau po pusmečio žmona pradėjo gerti, nešti iš namų pinigus, išnešė jų santaupas - 5000 litų, kurie buvo skirti pirkti naujam vandens katilui ir šiuos pinigus pragėrė. Toliau žmona ėmė dar daugiau gerti, po kelias paras nebegrįžti namo, iš namų išnešė ir pragėrė visus aukso dirbinius, kurių vertė buvo apie 12 000,00 Lt. Maždaug nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio gėrė kasdien, namo pareidavo purvina, būdama girta keldavo skandalus, reikalaudavo pinigų alkoholiniams gėrimams. Paskutinį pusmetį žmonos išgėrimai tapo nebepakeliami. Jam išvažiavus į darbą, žmona likdavo namuose, pažadėdavo tvarkytis, pagaminti valgyti, o grįžęs po darbo, jos nerasdavo, namuose būdavo purvina, valgyti nieko nepagaminta, indai neplauti. Žmona namuose būdavo tik du tris kartus per savaitę, grįžusi keldavo skandalus, todėl, kad išvengti barnių, jis eidavo miegoti į sandėliuką, o ryte išeidavo į darbą. Ne kartą jis ir vaikai pastarosios prašė liautis gerti, tačiau tai nepadėjo. 2011 m. birželio 3 d. vakare, J. iš miestelio grįžo girta ir nuėjo miegoti. Jis su vaikais pasigamino valgyti, pavalgė ir buvo namuose. Birželio 4 d., anksti ryte jis nuvežė dukrą E. į darbą, užvažiavo į parduotuvę ir grįžo namo. Tuo metu žmona jau buvo girta ir vėl nuėjo miegoti. Apie 11.00 valandą dienos ji vėl atsikėlė ir ėmė reikalauti degtinės arba alaus, o jam atsakius, kad alkoholinių gėrimų neturi, liepė duoti pinigų. Paaiškinus, kad pinigų taip pat nėra, žmona išėjo iš namų į miestelį. Maždaug 12.30 val., paskambinusi dukra E., paprašė paimti ją iš darbo. Jis automobiliu dukra parvežė namo. Buvo apie 15.30 val., pavalgė, jis išgėrė du puodelius penkių laipsnių stiprumo alaus ir žiūrėjo televizorių. Tuo metu paskambino žmona, tačiau jam atsiliepus, pastaroji nieko nekalbėjo, todėl jis jai perskambino ir paklausė, kada ši ruošiasi grįžti namo. Žmona atsakė, kad jai gerai ir ten, ir kad ji niekur neis. Iš miestelyje sklidusių gandų jis buvo girdėjęs, kad jo žmona turi meilužį, taip pat kaimynė Larisa jam yra minėjusi, jog, kai šis būdavo darbe, J. L. į namus atsivesdavo kažkokį vyrą. Telefoninio pokalbio su žmona metu išgirdo pažįstamos V. B., gyvenančios Kiemelių gatvėje, balsą, kuri jam liepė greičiau ateiti pasiimti J. L., nes ši jiems jau atsibodusi. Jis nusprendė parsivesti žmoną namo ir nuėjo prie V. B. namų. Ten ant suoliuko rado sėdinčią girtą J. L., kuriai liepė eiti namo, tačiau ši ėmė keiktis ir jie susipyko. Konflikto metu jis, nesusilaikęs sudavė vieną kartą delnu pastarajai per veidą ir apipylė kibiru šalto vandens. Kadangi žmona atsisakė eiti, jis grįžo namo, žiūrėjo televizorių, baigė gerti alų ir užmigo. Iš viso tą dieną, iki įvykio jis buvo išgėręs apie vieną litrą alaus, degtinės negėrė. Apie 22.00-23.00 val., atėjo girta J. G., kuri liepė eiti pasiimti J. L. Tuomet jis vėl nuėjo prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestelyje. J. G. ėjo jam iš paskos. Prie namo pamatė iš matymo pažįstamą vyriškį, kurio paklausė, ar šis nematė J. Vyriškis paaiškino, kad J. guli už namo kampo. Tuomet jis užėjo už namo ir pamatė ant žemės gulinčią žmoną, apsikabinusią su meilužiu A. G.. Visa tai pamatęs, jis labai susinervino, pradėjo visas drebėti ir nesusilaikęs, sudavė smūgį gulinčiam A., bet šis pašoko ir pabėgo. Kadangi buvo labai susijaudinęs dėl to, ką pamatė, vieną kartą koja spyrė žmonai į pilvą, ją pakėlė ir du kartus kumščiu trenkė į galvą iš vienos ir iš kitos pusės. Nuo šių smūgių J. nugriuvo ant žemės, po to vėl atsistojo. Jis žmonai liepė eiti namo, tačiau ji atsakė neisianti ir, kad niekada negrįšianti, pradėjo keiktis. Tada jis, pasakęs, kad ši darytų ką nori, pastarąją paliko ir parėjo namo. Nepastebėjo, kad būtų suplėšęs jos drabužius, tačiau marškinėliai ir liemenėlė galėjo suplyšti tuo metu, kai ją pagriebęs pakėlė nuo žemės. Grįžęs, labai nervinosi, negalėjo rasti sau vietos, todėl iš mašinos atsinešė butelį degtinės, jį išgėrė ir nuėjo miegoti. Ryte vyresnioji dukra jį pažadino, liepė keltis ir paaiškino, kad mama nebegyva. Dėl padaryto labai gailisi, žmonos nenorėjo nužudyti, smūgius sudavė labai susijaudinęs, kai pamatė ją gulinčią apsikabinusią su meilužiu ir toks jos provokuojantis elgesys, turėto įtakos jo tolesniems veiksmams. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas neteisingai užrašė jo parodymus, kad iki įvykio jis išgėrė 0,7 litro talpos butelį degtinės. Taip nebuvo, nes degtinę jis išgėrė tuomet, kai susinervinęs grįžo namo po antro konflikto su žmona. Dėl smūgių skaičiaus tiksliai paaiškinti negali, galbūt jam sutriko atmintis, tačiau tiksliai atsimena, kad vieną kartą spyrė į pilvą ir du kartus sudavė kumščiu į galvą, todėl nesutinka, kad žmonai sudavė tiek smūgių, kiek nurodyta jam pareikštame kaltinime. Kas jai galėjo suduoti kitus smūgius, paaiškinti negali. Maždaug prieš 2-3 paras iki žmonos mirties tarp jų buvo įvykęs konfliktas, bet jie nesimušė. Tada ji namo grįžo girta, purvina, todėl galėjo kažkur pargriūti, susimušti. Ar ant jos kūno buvo kokie nors sužalojimai, neatkreipė dėmesio. Konfliktai su žmona kildavo dėl jos gėrimo, būdavo, kad ji pradėdavo muštis, mėtyti į jį po ranka pasitaikiusius daiktus.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 82-84, 86-87, 89-91), kaltinamasis, be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad pastaruoju metu su žmona labai dažnai pykdavosi dėl to, kad ji daug gėrė, ne kartą ją sumušė, taip pat turėjo konfliktų ir dėl to, kad ji ne kartą jam buvo neištikima, taip pat pykdavosi ir dėl pinigų. Dienos metu prieš išeidamas parsivesti žmonos, jis namuose išgėrė dvi dideles stiklines alaus ir nuėjo prie namo Kiemelių gatvėje. Tuomet parsivesti J. jam nepavyko, žmona pradėjo keiktis, vadinti jį necenzūriniais žodžiais, todėl jis sudavė jai delnu vieną kartą per veidą, apipylė vandeniu ir supykęs parėjo namo. Namuose per vakarą išgėrė apie 0,7 litro degtinės ir nuėjo miegoti. Nakties metu, tiksliai kelinta tai buvo valanda nežino, pas juos į namus atėjo J. G. ir liepė jam eiti parsivesti J. Prie J. G. namo pamatė ant žemės gulinčius A. G. ir savo žmoną. Pribėgęs prie A. G., pradėjo jį mušti kumščiais į įvairias kūno vietas, kiek kartų ir į kurias kūno vietas sudavė, neprisimena, nes buvo susijaudinęs. A. pabėgus, puolė mušti savo žmoną. Vieną kartą spyrė koja jai į pilvo sritį, po to ją pakėlė už marškinėlių, nuo ko šie suplyšo ir dar du kartus kumščiu sudavė į galvos sritį, vieną kartą - iš vienos pusės ir antrą kartą - iš kitos pusės. Su ja susipyko, žmona atsisakė eiti namo ir jis ją ten paliko. Palikęs žmoną toje pačioje vietoje, grįžo namo ir nuėjo miegoti. Ryte sužinojo, kad J. negyva. Tuo metu, kai vėlai vakare mušė žmoną, jis buvo išgėręs, tačiau tai įtakos jo elgesiui neturėjo. Savo žmonos užmušti nenorėjo, tiesiog tuo metu, kai pamatė ją su kitu vyru, labai susijaudino ir susinervino. Iš kur ant J. L. kūno atsirado visi kiti sužalojimai, nežino.

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais

Nukentėjusioji E. L. parodė, kad kaltinamasis yra jos tėvas. Ji su broliu gyvena pas tėvą, o vyresnioji sesuo A. gyvena Vilniuje. Dėl tėvų tarpusavio sanykių gali paaiškinti tai, kad motina su tėvu ir vaikais nesiskaitė, nesistengė kartu gyventi, juos skriaudė morališkai, nuolat girtavo. Paskutinius metus iki mirties, motina gėrė kiekvieną dieną, mėnesiais, be pertraukų, kelis kartus teko kviesti greitąją medicinos pagalbą, kad ją atgaivintų. Būdama girta, mama keldavo skandalus, neturėdama iš ko gerti, iš namų nešdavo daiktus, išnesė visus aukso dirbinius, vogdavo pinigus iš tėvo ir vaikų. Jie (vaikai) prašė motinos susitvarkyti, negerti, tačiau ši neklausė. Vėliau mama pradėjo nebegrįžti po kelias paras ar savaitę namo, todėl ji (nukentėjusioji) įtarė, jas pastaroji turi draugą. Grįžusi aiškindavo, kad gėrė su draugais. Konfliktai tarp tėvų, kurie peraugdavo į muštynes, namuose būdavo dažnai, nes juos sukeldavo pati mama. Tėvai mušdavo vienas kitą, dėl muštynių jie ne kartą yra kvietę policiją. Tačiau po to tėtis mamai atleisdavo ir jie susitaikydavo. Tėtis jai yra pasakojęs, kad anksčiau mama juos buvo palikusi ir išėjusi gyventi pas jaunesnį draugą, bet vėliau tėtis jai atleido ir priėmė vėl gyventi kartu. Paties įvykio ji nematė, todėl motinos mirties aplinkybių nežino. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis. Tos dienos rytą, tėvas ją nuvežė į darbą, motina liko namuose. Apie pietus ji paskambino tėvui ir paprašė po darbo parvežti namo, todėl apie 15.00 val., pastarasis ją parvežė. Pakeliui jis papasakojo, jog motina buvo namuose, vėl reikalavo pinigų išgerti ir išėjo. Jiems grįžus, mamos nebebuvo. Matė, kad namuose tėvas išgėrė truputį alaus, tačiau kiek – pasakyti negali. Apie 21.00 val., ji nuėjo miegoti. Tėvas buvo namuose. Girdėjo, kad buvo atėjusi J. G., liepė tėvui eiti pasiimti mamos ir jie išėjo. Tėvo namuose nebuvo galbūt apie dvi valandas, tačiau tiksliai kiek – nežino, nes užmigo. Po to, per miegus girdėjo, kaip tėvas grįžo ir, kaip ji suprato, namuose ieškojo mamos, tikėdamasis, kad motina bus grįžusi. Kad tarp tėvų įvyko konfliktas, tėvas nieko nesakė. Girdėjo kaip jis, apžiūrėjęs kambarius, nuėjo miegoti. Apie 03.00 – 04.00 val., girdėjo kaip atėjo ta pati J. G. su kažkokiu vyru ir pasakė, kad eitų pasiimti mamos, nes ši mirusi. Tuomet jie nuėjo į įvykio vietą ir pamatė gulinčią mamą, kuri gulėjo galva ant betoninio laiptelio, matėsi, kad ji yra sumušta. Kad tėvas įvykio dieną būtų girtas, nepastebėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai užrašyti ne visai tiksliai. Galbūt jai pasirodė, kad grįžęs tėvas buvo išgėręs daugiau, negu išeidamas iš namų, tai galėjo atrodyti dėl to, kad jis buvo susinervinęs. Kad jis būtų gėręs degtinę – nematė, nes iš kambario neišeidinėjo, o tėvas pas ją užėjęs nebuvo, tačiau neatmeta to, kad grįžęs, šis galėjo namuose gerti degtinę. Dėl tėvo gali paaiškinti tai, kad jis visą gyvenimą labiau nei motina rūpinosi vaikais ir šeima, o motinai tai nerūpėjo, nes ji nuolat girtavo, tėvui buvo neištikima.

Liudytoja J. G. parodė, kad su kaltinamuoju ir nužudytąja gyveno kaimynystėje, šiek tiek su jais bendravo. Apie tai, kad nužudyta J., sužinojo iš vyro sesers. Tą dieną, maždaug apie 17.00 val., pas juos atbėgo verkdama J. L. ir pasakė, kad neturi kur dėtis. Ji buvo girta ir sumušta, ant jos kūno matėsi kraujosruvos. Dėl ko ji sakė, kad neturi kur dėtis, nepaaiškino. Ji pas juos buvo atbėgusi gal tris kartus. Sakė, kad ją sumušė vyras ir, kad jeigu būtų pasilikusi namuose, jis ją būtų užmušęs. Tą dieną ji (liudytoja) buvo išgėrusi truputį alaus, t. y. po darbo išgėrė su savo vyru, tačiau J. su jais negėrė. Ji liepė J. eiti namo, nes vyras gali ateiti jos ieškoti ir jie turės nemalonumų. Kaip tik tuo metu atėjo kaltinamasis, kuris taip pat buvo girtas, ir pradėjo mušti J. Mušė kumščiais per galvą, tampė už plaukų, tačiau J. nukritusi nebuvo. Tuomet ji norėjo užstoti moterį, pradėjo rėkti, kad nemuštų, bandė skirti, tačiau kaltinamasis jai taip pat trenkė per galvą, iš galvos pradėjo bėgti kraujas ir ji nubėgo namo. Viskas vyko prie namo, adresu (duomenys neskelbtini). Tuomet jos (liudytojos) vyras liepė pastariesiems eiti aiškintis namo ir šie išėjo. Kas tarp jų buvo toliau, nežino. Vėliau tos pačios dienos vakare, maždaug apie 24.00 val., ji vėl prie jų namų pamatė J., sėdinčią ant laiptelių. Kaip ji atrodė – neatkreipė dėmesio. Tuomet ji (liudytoja) nuėjo pas kaltinamąjį namo ir pasakė, kad J. sėdi prie jų namų bei liepė jam eiti pastarąją pasiimti. Kaltinamasis sutiko ir kartu nuėjo link jos namų. Atėjus prie namo, J. rado sėdinčią ant laiptelių. Kaltinamasis J. pakvietė eiti namo, paėmė už parankės ir pastarieji išėjo. Kas tarp jų vyko po to – nematė, nes nuėjo į namus. Daugiau žmonių prie jų namo tą vakarą nebuvo. Kitą rytą sužinojo, kad J. negyva. Nuėjusi pasižiūrėti, pamatė, kad J. yra pusnuogė, jokios paklodės prie jos nebuvo. J. mėgo išgerti kompanijose. Girdėjo, kad mirties išvakarėsi ji gėrė su draugais. A. G. yra jos sūnus. Ar jis tą dieną bendravo su J., nematė. Kitą dieną jis nepasakojo apie kokį nors konfliktą su T. Kad J. L. anksčiau būtų artimai bendravusi su jos sūnumi A., nematė, jeigu jie susitikdavo – tai darydavo slapta, ji yra sakiusi sūnui, kad J. nebus kartu su juo, nes ši turi vyrą, vaikus ir, kad jis su ja neprasidėtų.

Liudytoja V. B. parodė, kad kaltinamąjį ir J. pažinojo iš matymo, apie įvykį nieko tiksliai nežino, nes jo nematė. 2011 m. birželio 4 d., apie 10.00-10.30 val., grįždama iš daržo, susitiko J., kuri pasisveikino, užkalbino ir pasakė, kad parduotuvės kieme daug žmonių, todėl paprašė leisti pasėdėti ant suoliuko prie jos namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Maišiagaloje. Ji prisėdo ir ėmė kalbėti. Moteris buvo labai girta. Joms besikalbant, suskambo J. telefonas. Iš pokalbio suprato, kad skambino jos vyras T. ir liepė eiti namo. Ji jam atsakė, kad tuoj ateis. Tuo metu ji (liudytoja) garsiai pasakė, kad J. tokiame stovyje alkoholio parduotuvėje niekas neparduos ir, kad jos vyras ateitų pasiimti savo žmonos. Kaltinamasis, matyt, tuos jos žodžius išgirdo, nes maždaug už 10-15 minučių atėjo ir J. gražiai prašė eiti namo, tačiau ši nėjo, sakė, kad pareis pati. Jis dar kartą paprašė, o paskui pradėjo ją stumti, tempti nuo suolelio, bet jos nemušė. Ji (liudytoja) T. liepė J. netampyti. Po to pamatė, kaip kaltinamasis pagriebė šalia stovėjusį kibirą su vandeniu, apipylė J. ir nuėjo. Kad jis būtų išgėręs, nepastebėjo. Tuo viskas baigėsi. J. dar kiek pasėdėjusi, taip pat išėjo. Kitą dieną sužinojo, kad J. buvo rasta negyva už jos namo.

Liudytojas R. F. parodė, kad kaltinamasis ir J. buvo jo kaimynai. J. pastoviai ateidavo pas G. namo, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Porą kartų matė ją girtą miestelyje, žino, kad ji mėgo išgerti. Kaltinamojo girto niekada nematė. 2011 m. birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena, vakare po darbo, apie 18.00 val., nusipirko dviejų litrų talpos butelį 8 laipsnių stiprumo alaus, susitiko pažįstamus, kurių pavardžių nežino, tai – Z. ir J., su kuriais (duomenys neskelbtini) namo kieme, ant laiptelių pradėjo gerti alų. Kartu su jais A. G. nebuvo, ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose užrašyta neteisingai, kad buvo A. Jiems besėdint, atėjo J., kuri buvo stipriai išgėrusi ir paprašė duoti alaus, nes jai buvo bloga. Ji išgėrė dvi vienkartines stiklinaites alaus ir nuėjo į kitą pusę. Matė, kad pastaroji už namo kampo, prie verandos nukrito ir užmigo, tačiau po to atsikėlė ir išėjo. Po to matė, kaip A. G. atsinešė antklodę ir už namo, prie verandos paklojo ją ant žemės, kaip vėl pasirodė J. ir jie abu atsigulė miegoti. Po kurio laiko atėjo T. ir pasiteiravo ar jie nematė J. Tuomet jis kaltinamajam pasakė, kad nueitų už namo kampo ir šis nuėjo. Matė kaip T. griebė A. ir pradėjo mušti, bet A. pabėgo. Po to kaltinamasis pradėjo mušti gulinčią žmoną – spyrė jai maždaug tris kartus, tačiau į kurią kūno vietą pataikė, pasakyti negali. Jis (liudytotas) prašė liautis mušti, tačiau šis neklausė, sakė, kad ją užmuš. Kad kaltinamasis J. būtų mušęs rankomis, nematė, matė tris smūgius koja, tačiau galėjo būti, jog spyrė ne mažiau penkių kartų. T. žmoną kėlė, norėdamas ją pastatyti, tačiau abu nugriuvo. Matė, kaip J. krito aukštielninka ant žemės. Supratęs, kad visa tai gali blogai baigtis, jis (liudytojas) išėjo namo. Kitą dieną sužinojo, kad J. L. mirusi. Šiuo metu tiksliai visų aplinkybių neprisimena, palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 52-54), liudytojas R. F. be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad 2011 m. birželio 4 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., nusipirkęs alaus, ėjo iš parduotuvės link namų. Einant susitiko A. G. ir Z. B.. Su jais prie (duomenys neskelbtini) namo gėrė alų. Vienu metu prie jų atėjo girta J. ir paprašė alaus. J. išgėrė apie 2-3 stiklines alaus ir nuėjusi už namo kampo, prie verandos nukrito ant žemės ir užmigo. Po kiek laiko A. G. ir Z. B. išėjo namo. Jis pastebėjo, kad A. atsinešė antklodę, pasiklojo ją ant žolės ir atsigulė kartu su J. ant jos. Matė, kad jie gulėjo abu apsikabinę. Maždaug laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 23.00 val., atėjo J. vyras T. ir pradėjo klausinėti ar šis nematė jo žmonos. Jis atsakė, kad matė gulinčią už kampo. T. iš karto nuėjo prie žmonos ir pradėjo mušti A. Jį mušė kumščiais per veidą, suduodamas apie penkis smūgius, bet A.i pavyko pabėgti. Kai šis pabėgo, T. pradėjo spardyti kojomis savo žmoną J. Jis jos rankomis nemušė, tik spardė kojomis. Kiek matė, kojomis jai spyrė ne mažiau penkių kartų. Matė, kad spyrė kojomis į galvą, krūtinę, pilvą, šonus. Po spyrių J. dar buvo atsistojusi, t. y. T. ją paėmė už drabužių ir pakėlė, tuo momentu suplyšo jos palaidinė ir ji vėl nukrito ant žemės. Tuomet jis liepė T. baigti mušti, bet šis pasakė „aš ją šiandien užmušiu”. J. buvo girtuoklė, ji turėjo meilužį A. G., su juo kartu vaikščiojo jau porą metų. Matydavo, kad J. pastoviai vaikščiojo sumušta, ji sakė, kad ją mušdavo vyras.

Liudytojas A. G. (A. G.) parodė, kad J. L. pas juos ateidavo į svečius išgerti su juo ir jo mama. Tarp jo ir J. buvo šiek tiek artimesni santykiai, ji (duomenys neskelbtini) miestelyje turėjo daug meilužių ir jis buvo vienas iš tų meilužių. Pastaroji dažnai skųsdavosi, kad T. ją muša, sakydavo, kad ji neturi kur dėtis, prašėsi mamos priimti pagyventi, bet mama nepriėmė. Tačiau būdavo, kad J. pas juos likdavo nakvoti. Jis su pastarąja turėjo artimesnius santykius. Apie tai T. žinojo, nes kelis kartus buvo užtikęs juos kartu lovoje, jo (liudytojo) namuose. Tuomet yra juos primušęs. Taip jų santykiai su J. tęsėsi apie metus laiko. Tą dieną, kai atsitiko nelaimė, jis buvo stipriai išgėręs. Už namo gėrė stiprų alų su R., mama, J. ir Z. B.. Kažkuriuo metu prie jų buvo prisijungusi J. Po to jis (liudytojas) labai pasigėrė ir neprisimena, kaip prie namo atsidūrė su J. Atsinešė iš namo antklodę, sugulė su J. ant žemės, apsiklojo ir apsirengę miegojo. Bemiegodamas pajuto, kad jį kažkas pradėjo mušti ir atsimerkęs pamatė T., kuris jam sudavė porą smūgių į galvą. Ar jis mušė rankomis, ar kojomis - nežino. T. buvo išgėręs. Tai nusprendė iš to, kad pastarasis visuomet pas juos ateidavo neblaivus ir pradėdavo muštis, o jeigu būdavo blaivus - nesimušdavo. Po gautų smūgių jam pavyko pabėgti ir kas vyko toliau, nematė. Kitą dieną sužinojo, kad J.negyva. Ji už namo gulėjo pusnuogė, be marškinėlių, liemenėlės, kuri buvo perplėšta, nors vakare jie gulėjo apsirengę.

Liudytoja A. L. parodė, kad kaltinamasis jos tėvas, mirusioji – motina. Problemos jų šeimoje prasidėjo tuomet, kai tėvai išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Metus laiko pagyveno ramiai, o po to mama pradėjo gerti, dienomis, savaitėmis negrįžti namo. Dėl to kildavo konfliktai su tėvu. Neiškentęs tėtis kartais gerdavo kartu su mama, po to abu susimušdavo. Muštynes daugiausia išprovokuodavo mama, nes išgėrusi tapdavo labai agresyvi, keikdavosi, pirma puldavo muštis. Tėtis buvo sumušęs motiną, bet tai atsitiko dėl pačios mamos provokuojančių veiksmų. Galima sakyti, muštynės jų šeimoje buvo įprastas dalykas. Dėl šeimos daugiausia stengėsi tėvas, nes kai mama pradėjo gerti, nei šeima, nei vaikai jai nerūpėjo. Ji turėjo savo draugus, su kuriais nuolat leisdavo laiką. Tėvas dirbo ir išlaikydavo šeimą. Kai ji mokėsi penktoje klasėje, tėvai buvo išsituokę dėl motinos neištikimybės, nes ji buvo išėjusi gyventi pas kitą vyrą. Tada pusę metų ji su seserimi gyveno su tėvu ir močiute, kurie jais rūpinosi, o mama buvo pasiėmusi tiktai mažąjį brolį. Po kurio laiko tėvai susitaikė ir vėl pradėjo gyventi kartu, persikraustė gyventu į naują namą. Tačiau neužilgo mama pradėjo gerti, nebegrįžti namo. Tuomet būdavo, kad tėvas, negalėdamas pakęsti tokio mamos elgesio, prisigerdavo. Būdavo, kad mama nepareidavo namo savaitėmis ir grįždavo tik su sąlyga, kad bus degtinės. Ji (liudytoja) tuo metu jau gyveno atskirai, dirbo Vilniuje ir materialiai padėdavo šeimai, nes vienam tėvui būdavo sunku finansiškai išlaikyti mamą, brolį ir sesę. Šiuo metu dirba ji viena, nes brolis tik baigė mokyklą, sesuo neranda darbo, todėl pastaraisiais rūpinasi ji.

2011-06-05 lavono apžiūros protokolu (b. l. 19-20) pasitvirtina, kad apžiūrėjus J. L. lavoną, nustatyta, kad lavono krūtinė, pėdos, rankos nuogos. Lavono kelnių priekyje, ties blauzdomis matosi dėmės, panašios į kraują. Veido, ypatingai lūpų, oda sutepta rausvu skysčiu bei žemėmis. Ant pilvo matosi sutepimas, primenantis bato antspaudą, ant kairio žasto priekino paviršiaus yra rausvų į kraują panašių purslų, abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose – plėštinės žaizdos, kaktos kairėje pusėje platus nubrozdinimas, skruostuose, antakiuose, pasmakrėje, kairiame petyje – neryškios, rausvos, į kraują panašios dėmės ir smulkūs nubrozdinimai, ant rankų, pilvo, klubo, kaklo, kelių, šlaunų matosi kraujosruvos. Čiuopiant krūtinės dešinįjį šoną, ties priekine pažastine linija jaučiasi šonkaulių paslankumas ir traškesys.