Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei R. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. R. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje skirti nuobaudą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. rugsėjo 19 d. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos priėmė nutarimą skirti D. R. nuobaudą – 150 Eur baudą - už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 317 str. 1 d. numatytą nusižengimą - Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Nutarime nurodyta, kad D. R., neįvykdydamas privalomuoju nurodymu Nr. (14)-LT2-34 duotą reikalavimą sutvarkyti nuosavybės teise priklausančiame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, esančias atliekas ir perduoti jas atliekų tvarkytojui, o tai patvirtinančius dokumentus pateikti Palangos miesto agentūrai, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos 9 str., Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, patvirtintų įstatymo Nr. IX-1005, 54 str, 2 d, punktą.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė prašo jo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Paaiškino, jog pareiškėjas neįvykdė privalomojo nurodymo ir vengė dalyvauti patikrinime. Įrodymų, jog pareiškėjo žemės sklype atliekos suverstos kitų asmenų, nėra. Pareiškėjas prisiėmė sklypą tokį, koks jis yra, todėl privalo jį sutvarkyti. Pareiškėjas privalomojo nurodymo neskundė ir neprašė pratęsti jo įvykdymo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 str. nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 563 ir 567 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-668-2018 D. R. nubaustas administracine nuobauda – 150 Eur bauda - už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 317 str. 1d., tai yra, už tai, kad laiku (iki 2018 m. vasario 22 d.) neįvykdė teisėto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gruodžio 22 d. duoto privalomojo nurodymo Nr. (14)-LT2-34 sutvarkyti jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, esančias atliekas ir perduoti jas atliekų tvarkytojui, o tai patvirtinančius dokumentus pateikti Palangos miesto agentūrai (b. l. 13-15, 19-20, 54-55). Šiais savo veiksmais D. R. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. nuostatą, pagal kurią piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, to paties įstatymo 14 str. 3 d. 7 p., kuris įpareigoja gamtos išteklių naudotojus vykdyti teisėtus įgaliotų aplinkos apsaugos institucijų bei jų pareigūnų reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 str. 2 d., kuri numato, jog fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams, ir to paties įstatymo 21 str. 3 d., kuri įpareigoja apie šio nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įvykdymo arba nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos pranešti raštu (pateikdamas tiesiogiai, paštu, elektroniniu paštu) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, davusiam privalomąjį nurodymą.

Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 317 str. 1 d. kyla už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 str. 7 d. privalomasis nurodymas – tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklius naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktu pažeidimų, arba įgyvendinant aplinkos atkūrimo priemones. Pagal to paties įstatymo 24 str., jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugo įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, <...>. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už privalomojo nurodymo nevykdymą, būtina nustatyti dvi faktines aplinkybes: 1) privalomojo nurodymo galiojimą ir 2) jame nurodytų reikalavimų neįvykdymą laiku, tai yra analizuojamam nusižengimui konstatuoti būtina ir pakankama sąlyga yra nustatyti, jog per nustatytą terminą neįvykdytas duotas privalomasis nurodymas, kuris nėra panaikintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 str. ir ANK nustatyta ginčo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-783/2006, 2011 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-568/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. N62-2355/2011 ir kt.).

Nors pareiškėjas nesutinka su 2017 m. gruodžio 22 d. privalomuoju nurodymu Nr. (14)-LT2-34, tvirtindamas, kad jam nėra įmanoma vykdyti minėtą nurodymą dėl fizinių ir finansinių galimybių, tačiau šiuo atveju yra sprendžiamas ne minėto privalomojo nurodymo turinys, teisėtumas ir pagrįstumas, o pareiškėjo skundžiamo 2018 m. rugsėjo 19 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos priimto nutarimo teisėtumas. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2017 m. gruodžio 22 d. privalomuoju nurodymu, jį galėjo skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta ginčo tvarka. 2017 m. gruodžio 22 d. privalomasis nurodymas, kurio neįvykdžius pareiškėjui ir buvo paskirta skundžiama administracinė nuobauda, yra teisėtas bei galiojantis, o jame nurodyti reikalavimai yra neįvykdyti laiku, tai yra iki 2018 m. vasario 22 d. Iš byloje esančių nuotraukų nustatyta, jog pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra netvarkingai suverstos įvairios statybinės atliekos (medžiagos, turinčios asbesto, putų polistirolis, padangos, gelžbetonis, cisternos, betono maišyklė, elektroninės įrangos atliekos bei didelis kiekis įvairių kitokių atliekų) (b. l. 35-42, 64-69). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjui teigiant, kad ne jis, o kiti asmenys yra atsakingi už jo žemės sklype suverstas atliekas, pareiškėjas šias aplinkybes galėjo įrodinėti, ginčydamas privalomąjį nurodymą, tačiau to nepadarė. Sutiktina su institucija, priėmusia skundžiama nutarimą, jog pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų patvirtintas atliekų atvežimo į jo sklypą faktas ir, kad jo nurodomi tretieji asmenys, galimai užteršę jo sklypą atliekomis, imtųsi priemonių ir jas sutvarkytų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pripažintina, kad D. R. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 317 str. 1 d..

Teismo vertinimu, D. R. padarytas nusižengimas kvalifikuotas teisingai pagal ANK 317 str. 1 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Nagrinėjamu atveju, D. R. paskirta minimali ANK 317 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į tai, kad D. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vertindamas faktinius duomenis, teismas daro išvadą, jog skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, išsamiai atlikusi tyrimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinusi byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą skirti pareiškėjui nuobaudą – minimalią ANK 317 str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą, todėl panaikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.

Nepaisant nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo skiriant nuobaudą, privalu atsižvelgti ir į kitas administracinio nusižengimo ir pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kurios leidžia daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 str. 5 d. ir paskirti švelnesnę nuobaudos rūšį. Nustatyta, jog net ir minimalios nuobaudos, numatytos ANK 317 str. 1 d., paskyrimas neatitiktų nuobaudos tikslų ir teisingo asmens nubaudimo už įvykdytą veiką. Atsižvelgtina ir į tai, kad D. R. tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, nėra teistas, yra senatvės pensininkas, turi sveikatos problemų (b. l. 30).

ANK 34 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pareiškėjo sveikatos būklę, pareiškėjo nurodomus teiginius apie prastą jo finansinę padėtį, pripažintina, jog yra galimybė pareiškėjui skirti švelnesnę nuobaudos rūšį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, D. R. skundas tenkintinas iš dalies, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-668-2018 keistinas, nuobauda švelnintina panaikinant nutarimu paskirtą baudą, ir paskiriant pareiškėjui už ANK 317 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 23 str. 1 d. 1 p., 34 str. 5 d., 317 str. 1 d., 642 str. 1 d. 1 p., 636, 646 str.,

nutaria:

D. R. skundą tenkinti.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-668-2018, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, panaikinti D. R. paskirtą 150 Eur baudą, ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 317 str. 1 d. skirti D. R. administracinę nuobaudą - įspėjimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.