Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš E. K., S. V., G. G. solidariai priteista UAB (duomenys neskelbtini) 442,39 Lt žalai atlyginti.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas G. G., o E. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant Lietuvos Respublikos BK 93 str. nuostatas, tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. nuteistas už tai, kad kartu su E. K. ir G. G. 2010-10-06 apie 16 val. 10 min. Akmenės r. (duomenys neskelbtini) esančioje UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą: 0,936 kg svorio sūrio „Džiugas“ 34,99 vieno kg, viso 32,75 Lt vertės, 2,66 kg sūrio „Medžiotojų“ 22,65 Lt vieno kg, viso 60,25 Lt vertės, 8 vnt. sūrio „Džiugas Bronze“ 7,19 vieno vnt., viso 57,52 Lt vertės, 13 vnt. sūrio „SANDWICH Lactima“ 1,99 Lt vieno vnt., viso 25,87 Lt vertės, 1 vnt. pelėsinio sūrio „TUREK“ 6,69 Lt vertės, 7 vnt. plėšomų sūrio lazdelių po 0,99 Lt vieno vnt., viso 6,93 Lt vertės, 4 vnt. lašišinių žuvų ikrų po 19,99 Lt vieno vnt., viso 79,96 Lt vertės, 1 vnt. raudonų ikrų 25,99 Lt vertės, 4 vnt. lako plaukams „WELAFLEX“ 13,19 Lt vieno vnt. viso 52,76 Lt vertės, 1 vnt. dezodoranto „OLD SPICE“ 11,19 Lt vertės, 2 vnt. skutimosi putų „Nivea“ 12,09 Lt vieno vnt., 24,18 Lt viso vertės, 1 vnt. želės po skutimosi 16,29 Lt vertės, 1 vnt. moteriško dezodoranto „NIVEA“ 8,49 Lt vertės, 1 vnt. moteriško dezodoranto „Garnier“ 9,79 Lt vertės, 1 vnt. moteriško dezodoranto „Rexona“ 9,89 Lt vertės, 1 vnt. balzamo po skutimosi 27,49 Lt vertės, 6 vnt. maltos kavos „Paulig“ 8,99 Lt vieno vnt., viso 53,49 Lt vertės, 7 vnt. kavos „JACOBS 0,5“ 15,99 Lt vieno vnt., viso 111,93 Lt vertės, 3 vnt. kavos „Lavazza 250“ 16,99 Lt vieno vnt., viso 50,97 Lt vertės, 3 vnt. maltos kavos „Lofbergs 250“ 9,29 Lt vieno vnt., viso 24,87 Lt vertės, 1 vnt. šalto rūkimo dešros „Juodkrantė“ 6,99 Lt vertės ir 1 vnt. „Krekenavos skilandinės“ 12,19 Lt vertės, t.y. iš viso pagrobė svetimo, UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto 716,93 Lt vertės, tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarydami 716,93 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. V. bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo, apelianto kaltės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. bei jam paskirtos bausmės.

S. V., prašydamas kvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, apeliuoja į tai, kad jis nepavogė visų inkriminuojamų prekių, tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė, konkrečiai kokių prekių ir kokį jų kiekį jis pavogė. Kolegija atkreipia dėmesį, jog S. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę, teisiamajame posėdyje sutiko ir su pareikštu civiliniu ieškiniu, žadėjo atlyginti padarytą žalą (b. l. 172-173).

Dėl apelianto reiškiamų abejonių kolegija pirmiausia pažymi, kad bylos medžiaga nustatyta, jog S. V. vagystę iš parduotuvės įvykdė ne vienas, o veikdamas kartu E. K. ir G. G.. Šių nustatytų aplinkybių viso baudžiamojo proceso metu neneigė nei apeliantas, nei su juo bendrai veikę asmenys. Išanalizavus apelianto, nuteistojo G. G. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos E. K. parodymus (b. l. 171-172; 172-173; 173-174), matyti, kad nė vienas iš paminėtų asmenų negalėjo nurodyti, kokias konkrečiai prekes ir kokį jų kiekį iš parduotuvės pavogė kitas, tačiau kiekvienas atskirai iš esmės įvardijo visas prekių rūšis, kurios nurodytos kaltinime. Teisiamajame posėdyje S. V. pripažino, kad iš parduotuvės pasiėmė kavos, putų plaukams, dezodorantus ,,Old Spice“, „Nivea“, skutimosi peiliukų, sūrį ,,Džiugas“, dar kažkokį sūrį, plaukų laką, putas po skutimosi. Taip pat apeliantas nurodė, kad G. G. buvo paėmęs sūrio ir dešros, viską sudėjęs į maišelį, tačiau konkrečiai ką – nežino. Pats nuteistasis G. G. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad jis iš parduotuvės pagrobė 8 gabalus sūrio, 3 gabalus dešros, ikrų, o S. V. atnešė šampūną ,,Nivea“. E. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ėmė daiktus parduotuvėje – ,,...paėmiau putas, laką, šampūną, kitą laką padaviau V....“ (b. l. 177). Teisiamajame posėdyje E. K. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie akivaizdžiai buvo detalesni. Pastaroji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vaikščiodami su S. V. po parduotuvę, pavogė ,,Old Spice“, skutimosi žėlę, matė, kaip S. V. ėmė dešras ir sūrius, tarp jų sūrį ,,Džiugas“, ėmė kavą ,,Paulig“, ar ėmė dar kokias prekes, nematė, nes užstodavo jį nuo kamerų, o ką paėmė G. G., nežino (b. l. 66).

Taigi prekes iš parduotuvės S. V. grobė ne vienas, o veikdamas kartu su dar dviem asmenimis. Todėl apylinkės teismas pagrįstai visiems bendrai veikusiems asmenims inkriminavo visą jų bendrais veiksmais pagrobtą prekių kiekį. Kolegija atkreipia dėmesį, kad su apeliantu bendrai vagystėje dalyvavusių E. K. ir G. G., išeinančių iš parduotuvės, niekas netikrino, vadinasi, jie turėjo galimybę į automobilį parsinešti viską, ką parduotuvėje pagrobė. Liudytoju apklaustas parduotuvės apsaugos darbuotojas H. P. patvirtino, kad matė iš parduotuvės išeinantį G. G., jo striukė buvo išsipūtusi, tačiau jo nepatikrino (b. l. 175), mėgino patikrinti tik S. V., tačiau pastarasis pradėjo bėgti ir jam iš striukės iškrito trys pakeliai ,,Paulig“ kavos ir du flakonai plaukų lako ,,Wellaflex“ (b. l. 2-9). Pats S. V. prieštaringai nurodė, kad jam bėgant iškrito visos prekės, nes tame pačiame teisiamajame posėdyje, kaip jau minėta, nurodė, kad be kavos ir plaukų lako iš parduotuvės dar paėmė sūrių, dezodorantų, putų ir kt. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistasis S. V. taip pat pripažino, kad, be kavos, jis paėmė dar 2 flakonus putų plaukams, dezodorantų „Old Spice“ ir taip pat teigė, jog bėgdamas viską, ką buvo paėmęs, išmetė.

Įvertinus visumą aptartų ir ištirtų įrodymų, atsižvelgus į pagrobtų prekių kiekį ir pobūdį (buvo pagrobta nedideli kiekiai įvairių, ,,patogiai supakuotų“, paklausą rinkoje turinčių prekių), kolegijai nekyla abejonių, kad S. V., veikdamas kartu su dviem nustatytais asmenimis, pagrobė skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą prekių kiekį už kaltinime nurodytą sumą. Pats S. V. nenurodė jokių pagrįstų argumentų dėl savo teiginių, kad visų prekių pagrobti negalėjo, kad jas galėjo pagrobti kas nors kitas, ir savo nesutikimą su nuosprendžiu grindė subjektyviais pamąstymais.

Kolegija neturi pagrindo netikėti jau tą pačią įvykio dieną civilinio ieškovo surašyta pažyma apie iš parduotuvės pagrobtas prekes ir jų kiekius (b. l. 15), kadangi šioje pažymoje nurodytos prekių rūšys ir pavadinimai iš esmės atitinka nuteistųjų S. V., G. G. ir atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės E. K. vėliau atliekant ikiteisminį tyrimą ir teisiamajame posėdyje įvardytas prekes. Nemenkina S. V. kaltės ir vaizdo įrašas, iš kurio nesimato, kiek ir kokių prekių buvo pagrobta. Logiška, kad tiek S. V., tiek kiti bendrai veikę asmenys slėpė savo neteisėtą veiką nuo filmavimo kamerų ir atvirai neišsinešė prekių iš parduotuvės. Teisiamajame posėdyje ištirtą vaizdo įrašą pakomentavo ir pats apeliantas, nurodęs, kad atpažino save prie parfumerijos skyriaus, patvirtindamas – ,,Aš slėpiausi, visi mes slėpėmės, atvirai neėmėme daiktų...“ (b. l. 176). Taigi nelogiška būtų remtis vaizdo įrašu, kaip pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu nuteistojo kaltę.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad S. V. neigimas pagrobus kaltinime nurodytą kiekį prekių už atitinkamą sumą yra jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta jo gynybos pozicija – siekis sušvelninti savo teisinę padėtį.

Visuma aptartų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų patvirtina, kad S. V. kartu su bendrais pagrobė svetimo turto už didesnę nei 3 MGL (390 Lt) sumą (BK 190 str.), todėl nėra pagrindo kvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., kaip prašo apeliantas.

Bausmė apeliantui paskirta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų. Teismas atsižvelgė į tai, kad S. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, įvertino nuteistąjį apibūdinančius duomenis – nedirba, anksčiau ne kartą teistas, teistumai neišnykę (b. l. 21-27), yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), kad byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, žalos dydį, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. nuostatą, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, pagrįstai S. V. paskyrė griežčiausią Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, ir bausmės terminą nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis (vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų). Naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmę, apeliantas skunde nenurodė, todėl švelninti jam paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo S. V. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo S. V. apeliacinį skundą atmesti.