Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-209-185-2011-59

Teisėjas Artūras Ridikas Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00430-2010-1

Procesinio dokumento kategorija 1.1.8; 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. gegužės 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., ir nubaustas 20 (dvidešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., 65 str. šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta daliniu sudėjimo būdu su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M. J. nuteistas už tai, kad, 2010 m. balandžio 22 d., 8.30 val., UAB „Norfos mažmena“ priklausančioje parduotuvėje „Norfa“, esančioje adresu Panevėžyje, Dariaus ir Girėno g. 35, pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą – UAB „Norfos mažmena“ priklausantį turtą, bendros 323,95 Lt vertės: 1 vnt. 0,7 l talpos butelį brendžio „Louis Chevallier“ 99,99 Lt vertės, 2 vnt. 0,7 l talpos butelius brendžio „Torres 10“, bendros 93,98 Lt vertės, 1 vnt. 1 l talpos butelį degtinės „Finlandia lime“ 69,99 Lt vertės, 1 vnt. 0,7 l talpos butelį viskio „Ballantines“ 59,99 Lt vertės, būtent prekybos salėje susidėjęs minėtas prekes į atsineštą kuprinę, praėjo pro kasas, tačiau savo nusikalstamos veikos nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nuteistasis M. J. savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., neneigia, neprieštarauja ir paskirtos bausmės rūšiai bei dydžiui, tačiau prašo skirtą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių ir 10 dienų skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti ir skirti apribojimus bei auklėjamojo poveikio priemones. Kolegija pažymi, kad M. J. nusikalto būdamas pilnametis, todėl nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės institutas, numatantis auklėjamojo poveikio priemones, netaikytinas.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis. Šio Baudžiamojo kodekso straipsnio taikymo klausimas gali būti sprendžiamas tada, kai asmuo nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ir (ar) apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už padarytą nusikaltimą (nusikaltimus) dėl neatsargumo. Kartu teismas turi nuspręsti, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje. M. J. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, kuri nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų. Nuteistasis iki nusikalstamos veikos padarymo jau buvo teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu už nusikaltimą nuosavybei (BK 180 str. 1 d.), jam bausmės vykdymas buvo atidėtas ir skirtos auklėjamojo poveikio priemonės. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu pasikėsino pagrobti iš parduotuvės prekes. Be to M. J. nevykdė teismo įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku, už tai jis 2010 m. spalio 12 d. nutartimi buvo įspėtas, kad bausmės vykdymas gali būti panaikintas. Atliekant ikiteisminį tyrimą ir bylos nagrinėjimą teisme, nevykdė kardomosios priemonės – registruotis policijos įstaigoje (1 t. b.l. 76, 143-144, 159-161, 163-173, 2 t., b.l. 4 - 9 ), į teisiamąjį posėdį atvykti vengdavo (1 t., b.l. 156, 196, 197). Panevėžio profesinio rengimo centro direktoriaus charakterizuojamas neigiamai, kaip praleidinėjantis pamokas bei praktinius užsiėmimus be pateisinamos priežasties, motina įtakos jo elgesiui neturi (1 t., b.l. 133). Minėti duomenys rodo, kad nuteistasis kritiškai nevertina savo elgesio, nesiekia keisti gyvenimo būdą, o ankstesniu nuosprendžiu atidėjus bausmės vykdymą, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai pasiekti nebuvo. Todėl, nors byloje ir yra bausmės vykdymo atidėjimo formalūs pagrindai, numatyti BK 75 straipsnio 1 dalyje, tačiau įvertinus minėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik nuteistajam M. J. realiai atlikus skirtą laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinus minėtas M. J. charakterizuojančias aplinkybes bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes - nusikalstamos veikos pavojingumą, stadiją, padarymo motyvus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – paskirta arešto bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė, nei šios bausmės rūšies minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkis už baudžiamuosius nusižengimus, negali būti laikoma aiškiai per griežta.

M. J. nusikalto neatlikęs Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 lapkričio 2 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsniu, ši bausmė subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme. Įstatymas numato du bausmių bendrinimo būdus – pilną ir dalinį. Teismas, parinkęs nuteistajam palankesnį dalinį bendrinimo būdą, prie griežtesnės – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) laisvės atėmimo bausmės, pridėjo dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės, vieną arešto parą, prilyginęs vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 str. 1 d. 1 p.). Taigi, galutinė paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Kolegija daro išvadą, kad keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.