Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracine tvarka nubausto A. S. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto A. G. 2016 m. spalio 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 134 str. 1 d. 45 Eur bauda už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 27 d., 18 val. 8 min., ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, esančia (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įrengtais saugos diržais, kurių nebuvo prisisegęs.Panevėžio miesto apylinkės teismas remdamasis nuosekliais, neprieštaringais ir išsamiais policijos pareigūnų S. N. ir S. R. parodymais konstatavo, kad Pažeidėjas padarė jam inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą, todėl 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo netenkino ir skundžiamą 2016 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą paliko nepakeistą.Nesutikdamas su priimta nutartimi Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Cituodamas Institucijos pareigūno priimto nutarimo motyvus, įrodymų pripažinimo, tyrimo, vertinimo bendrąsias nuostatas, ATPK 256, 257 str. išdėstytas teisės normas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą, taip pat remdamasis teismų praktika bylose, kai visos abejonės, kurios negali būti pašalinamos, aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, teigia, kad šiuo atveju byloje nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius minėtą administracinės teisės pažeidimą. Skunde detaliai nurodo įvykio situaciją ir akcentuoja, jog nuo pat pradžių davė nuoseklius parodymus, kad automobilį vairavo prisisegęs saugos diržus, ką patvirtino ir automobilyje kartu su juo važiavusi jo gyvenimo draugė. Mano, jog pirmosios instancijos teismas policijos pareigūnų S. N. ir S. R. parodymus laikė pranašesniais nei jo bei jo gyvenimo draugės parodymus, nepaisant to, kad jie taip pat yra ilgamečiai šios sistemos darbuotojai. Tvirtina, kad minėtų policijos pareigūnų parodymai, pirmiausia neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi pagal Pažeidėjo skaičiavimus, nuo tarnybiniame automobilyje sėdinčių pareigūnų iki jo vairuojamo automobilio buvo ne 3-4 metrų, o 18-19 metrų atstumas. Be to, policijos pareigūnai tvirtino, jog įvykis yra fiksuojamas tarnybiniame automobilyje įmontuotomis techninėmis priemonėmis, tačiau jį paprašius pateikti paaiškėjo, jog vaizdo įrašas nebuvo išsaugotas. Kartu atkreipia dėmesį į Institucijos surašytą tarnybinio patikrinimo išvadą, kuri patvirtina, jog dalis policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių nepasitvirtino, todėl mano, kad visos šios nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti minėtų policijos pareigūnų parodymų patikimumu. Be kita ko, mano, jog tai, kad policijos pareigūnai matė jį darant judesį dešinės rankos plaštaka kairio peties link, nereiškia, kad jis važiavo neprisisegęs saugos diržo ir siekė būtent tai padaryti, kadangi policijos pareigūnai nematė jo besijuosiančiu ir prisisegančiu diržu.Apeliacinis skundas atmetamas. ATPK 302¹¹ str. 1 d. nustatė, o nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 652 str. 1 d. taip pat įtvirtina, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės nusižengimo (pažeidimo) byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Pažeidėjas ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 134 str. 1 d., tvirtindamas, jog vairavo transporto priemonę segėdamas saugos diržą, tik pakištą po pažastimi, o policijos pareigūnų parodymai yra nepatikimi ir abejotini. Visgi, sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas negali.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą laiko, kad Pažeidėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą (ATPK 257 str.). Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šioje byloje Pažeidėjo kaltė, padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 134 str. 1 d., buvo visiškai įrodyta. Tuo tarpu, Pažeidėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (jog teismas policijos pareigūnų parodymus laikė viršesniais nei Pažeidėjo ir jo gyvenimo draugės, taip pat, kad policijos pareigūnai galėjo ir apsirikti, nes prasilenkimo laikas buvo labai trumpas, tarp automobilių buvo nemažas atstumas, kad dešinės rankos judesys nereiškia, jog jis siekė užsisegti diržą, nesantis vaizdo įrašas patvirtina jo nekaltumą) nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl Pažeidėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo nėra pagrindas teismo priimtą procesinį sprendimą pripažinti nepagrįstu, o juo labiau ir neteisėtu. Vien tai, kad Pažeidėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, savaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir vertindamas juos savo naudai, nėra pagrindas naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.Situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Nagrinėjamojoje byloje Pažeidėjo versiją paneigia ir jo kaltę padarius ATPK 134 str. 1 d. numatytą pažeidimą patvirtina byloje esantys ir teismo posėdyje patikrinti įrodymai. Policijos pareigūnai S. R. ir S. N. tarnybiniuose pranešimuose nurodė iš esmės tapačias aplinkybes, kad 3 metrų atstumu pastebėjo važiuojantį automobilį, kurio vairuotojas nebuvo užsisegęs saugos diržo, o juos pamatęs – pradėjo segtis (matė dešinės rankos judesį). Šviesus paros laikas (apie 18 val.), vairuotojo vilkėti šviesiai mėlyni marškinėliai bei automobilio priekiniai stiklai, kurie nebuvo tamsinti papildoma plėvele, leido aiškiai matyti, jog vairuotojas nėra užsisegęs saugos diržo (b. l. 6-7, 8). Šias aplinkybes minėti policijos pareigūnas patvirtino ir teismo posėdyje, nurodydami, kad aiškiai matė, jog vairuotojas buvo neprisisegęs saugos diržo, tačiau pavažiavus apie 300 m. ir jį sustabdžius, priėjus prie Pažeidėjo vairuojamo automobilio, pamatė, jog saugos diržas buvo pakištas po Pažeidėjo pažastimi. Todėl šiuo atveju visiškai suprantama, dėl kokios priežasties buvo atliekamas dešinės rankos judesys - siekiant užsisegti saugos diržą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad pažeidimą fiksavę pareigūnai būtų šališki ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Tokiu būdu netikėti iš esmės nuosekliais, patikimais ir objektyviais policijos pareigūno parodymais išties nėra pagrindo. Abejonių, kad policijos pareigūnai galėjo suklysti dėl pažeidimo padarymo fakto, kaip kad nurodo Pažeidėjas, taip pat nekyla pirmiausia ne tik dėl policijos pareigūnų ilgametės darbo patirties, tačiau ir dėl to, kad pažeidimo padarymo faktą matė ne vienas, tačiau abu pareigūnai. Kita vertus, net itin trumpas laikotarpis visiškai netrukdo pastebėti tam tikrus dalykus, ypač, jei tai susiję su tiesioginiu pareigų vykdymu, ką puikiai supranta ir pats Pažeidėjas, todėl šie skundo argumentai laikytini tiesiog deklaratyviais. Visiškai nepagrįstu laikytinas ir skundo argumentas, susijęs su atstumu (ne 3-4 metrai, tačiau apie 18 metrų) tarp Pažeidėjo ir policijos pareigūnų patruliuojamo automobilio. Visų pirma, jau aukščiau vienareikšmiškai konstatuota, jog netikėti minėtų policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo. Antra, jau vien tai, jog minėtą aplinkybę Pažeidėjas nesiekė pagrįsti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o ją nurodė tik apeliaciniame skunde, išties leidžia abejoti nurodytos aplinkybės realumu, todėl nei šis skundo argumentas, nei jį neva patvirtinantis Pažeidėjo kartu su skundu pateiktas vietovės vaizdas ir subjektyviai nubraižyta galima įvykio schema, nepaneigia aplinkybės, jog policijos pareigūnai matė Pažeidėją ir fiksavo pažeidimą 3 metrų atstumu. Pažeidėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog tai, kad policijos pareigūnai matė darant jį judesį dešinės rankos plaštaka kairio peties link nereiškia, jog jis automobilį vairavo neprisisegęs saugos diržo, tačiau šiuo atveju, būtina pažymėtina, jog toks rankos judesys jokiu būdu nepatvirtina fakto, jog jis iš tiesų važiavo prisisegęs saugos diržą. Esamoje situacijoje kategoriškai nustatyta, jog policijos pareigūnai aiškiai matė, kad Pažeidėjas važiavo be saugos diržo, be to, jie matė ir Pažeidėjo minimą rankos judesį, kuris savaime suprantama buvo atliekamas tam, jog kuo greičiau būtų užsegamas saugos diržas. Šiuo atveju nors Pažeidėjas, sustabdžius automobilį, segėjo saugos diržą, tačiau tai tikrai nepatvirtina, kad pažeidimo fiksavimo metu, jis išties jį segėjo. Atvirkščiai, policijos pareigūnų parodymai ir netinkamai prisegtas saugos diržas tik patvirtina aplinkybę, jog pažeidimo metu Pažeidėjas saugos diržo nebuvo prisisegęs. Kita vertus, Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 197 punkte imperatyviai nurodyta, jog saugos diržas privalo būti užsegtas juosiant jį per petį ir per juosmenį arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas. Tokiu atveju abejonių nėra, jog saugos diržas buvo užsegtas netinkamai, kita vertus, Pažeidėjas nenurodė ir priežasčių, kodėl jis buvo užsegtas būtent per pažastį, o ne per petį, kaip tai numato KET, todėl įvertinus aukščiau minimas aplinkybes, nėra jokių abejonių, jog rankos judesiu, kurį aiškiai matė policijos pareigūnai, ir buvo netinkamai užsegtas saugos diržas. Dar daugiau, Pažeidėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) pareigūnu, neabejotinai supranta ne tik įstatymo prasmę, bet ir jo vykdymo ypatumus, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad jam gali būti daromos kokios nors išimtys, nes prieš įstatytą visi lygūs, todėl ir apeliuojamas skundo argumentas dėl rankos judesio yra paprasčiausiai vertintinas kaip Pažeidėjo pasirinktas gynybos būdas.Pažeidėjas apeliaciniame skunde teigia ir tai, jog vaizdo įrašas patvirtintų aplinkybę, jog įvykio metu jis segėjo saugos diržą. Esamoje situacijoje nustatyta, jog vaizdo registratoriaus įrašas neišliko dėl riboto jų saugojimo laiko (Tarnybinio patikrinimo išvados b. l.77-81), todėl nei patvirtinti, nei paneigti Pažeidėjo nurodomos aplinkybės nėra galimybės. Be abejonės, vaizdo įrašas išties pagreitintų ir palengvintų tiesos nustatymo faktą, tačiau vaizdo registratoriaus įrašą kategoriškai laikyti vieninteliu patikimu ir neginčijamu įrodymu, negalima. Kaip minėta, pažeidimo padarymo aplinkybės yra užfiksuotos policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kurias, liudytojais apklausti policijos pareigūnai, patvirtino ir pirmosios instancijos teisme savo parodymais, todėl šiuo atveju ir šis skundo argumentas nėra pagrįstas.Galiausia, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybės, akivaizdu, kad apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas policijos pareigūnų parodymus laikė viršesniais nei Pažeidėjo ir jo gyvenimo draugės yra visiškai nepagrįsti, atvirkščiai, paneigti bylos duomenų visetu. Nėra abejonių, ir pritarta apylinkės teismo pozicijai, kad Pažeidėjo vaiko mama yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl aiškinantis įvykio situaciją, tiek Pažeidėjo, tiek jo gyvenimo draugės iškelta versija, kad policijos pareigūnai galėjo apsirikti dėl diržo užsisegimo fakto, kad atstumas tarp automobilių buvo didesnis nei 3 metrai, kad negalėjo pastebėti ir pan., vertintina kitų byloje surinktų įrodymų, kurių tikrumas teismui nekelia abejonių, kontekste. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, policijos pareigūnų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog Pažeidėjas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 134 str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl Pažeidėjo skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.