Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo UAB „Biržų žemtiekimas“ ieškinį atsakovams L. G., D. G. ir R. G., dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Biržų žemtiekimas“ ieškiniu atsakovui V. G. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo1275,31 Lt skolą. Nurodė, jog atsakovas pagal 2003-05-14 PVM sąskaitą - faktūrą iš ieškovo pirko įvairių žemės ūkio technikai reikalingų prekių, tačiau pinigų už prekes nesumokėjo. Atsakovas V. G. 2003-10-01 d. mirė. Atsižvelgiant į tai ieškovas ieškinį patikslino ir atsakovais patraukė į bylą jo: sutuoktinę L. G. ir nepilnamečius vaikus D. G. ir R. G.. Parengiamojo posėdžio metu ieškovas prašė sustabdyti civilinę bylą iki paaiškės įpėdiniai ir jo teisių perėmėjai. Atsižvelgiant į tai, 2004 m. kovo 4 d teismo nutartimi civilinė byla, esant CPK 163 str. 1 d. 1 p. pagrindui, buvo sustabdyta iki paaiškės V. G. teisių perėmėjai (įpėdinai).

2008 m. lapkričio 5 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas.

Į teismo posėdį ieškovas neatvyko atsiuntė prašymą bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant nurodė, kad iki šiol jų įmonei skola nebuvo grąžinta, todėl jie palaiko ieškinį ir prašo paminėtą skolą priteisti.

Atsakovai L. G., D. G. ir R. G. į posėdį neatvyko. Šaukimas įteiktas L. G. motinai, ir atitinkamai D. G. ir R. G. senelei. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsižvelgiant į tai byla išnagrinėta atsakovams nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad laikotarpiu kol šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, Anykščių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, pagal pareiškėjo V. G. palikimo administratoriaus D. B. pareiškimą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo buvo prašoma nustatyti faktą, jog L. G. po vyro mirties priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti ir pagal suinteresuoto asmens Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog L. G. po vyro mirties priėmė palikimą. 2006-07-25 Anykščių rajono apylinkės teismas sprendimu buvo nustatęs, jog L. G. priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti. 2006-12-07 Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi minėtas sprendimas buvo paliktas nepakeistu. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 8 d., nutartimi, išnagrinėjusi L. G. kasacinį skundą, panaikino 2006-07-25 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-07 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Anykščių rajono apylinkės teismui.

Anykščių rajono apylinkės teismas 2008-03-27 d. iš naujo išnagrinėjęs bylą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas subjektinės teisės (civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas ir pabaiga. Tuo tarpu pareiškėjo V. G. palikimo administratoriaus D. B. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo ), todėl civilinė byla nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme pagal LR CPK 293 straipsnio 1 punktą. Teismas pažymėjo, jog V. G. ūkis buvo įkurtas santuokos metu. Pagal LR CK 3.91 straipsnį įmonė (ūkis, verslas), kurią įsteigė vienas sutuoktinis už bendras lėšas, ir jos duodamos pajamos priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taigi santuokos metu įsteigus įmonę (ūkį, verslą), ji tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o abu sutuoktiniai – santuokos metu įsteigtos įmonės (ūkio, verslo) dalyviai. Sutuoktiniams tokiu atveju atsiranda ne tik teisė į įmonės (ūkio, verslo) turtą ir jos pajamas, bet ir pareiga atsakyti pagal įmonės (ūkio, verslo) prievoles kreditoriams. LR CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog iš bendro sutuoktinių ūkio yra vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio nereikėjo, jeigu jie sudaryti šeimos interesais. Iš prijungtų civilinių bylų ir turto administratoriaus pateiktų dokumentų matyti, jog V. G. sandoriai buvo sudaryti ūkio poreikiams tenkinti. Gautos pajamos iš ūkio buvo naudojamos šeimos interesams. Tuo metu L. G. ūkyje buvo įdarbinta 0,5 etato, kitur niekur nedirbo, augino vaikus, todėl naudojosi pajamomis gautomis iš ūkio. L. G. neginčijo, nei vieno sudaryto sandorio. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens L. G. atstovė patvirtino, jog L. G. pripažįsta, jog prievolės daliai kreditorių, dėl vykdytos V. G. ūkio veiklos turi būti vykdytinos iš bendro sutuoktinių turto, tame tarpe ir kreditoriui .... „UAB „Biržų žemtiekimas„.... , kadangi tai yra reikalavimai, kylantys iš prievolių susijusių su bendro ūkio tvarkymu. Teismas, išklausęs šalių pasisakymus, bei išnagrinėjęs bylose surinktą medžiagą konstatavo, jog prievolės visiems išvardintiems kreditoriams turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Kaip matyti iš sudarytų sutarčių, esančių prijungtose bylose, bei iš turto administratoriaus pateiktų dokumentų, visos prievolės kreditoriams atsirado iš V. G. ūkininko ūkio, kuris buvo įsteigtas santuokoje. Tai buvo šeimos verslas, iš veiklos gautos pajamos buvo naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti. Dėl to ir iš ūkio, įsteigto santuokos metu, veikos atsiradusios prievolės laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto. Būtent toks šių prievolių teisinis kvalifikavimas leidžia apsaugoti kreditorių interesus. Tik įrodžius, kad ūkiu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir ūkio duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesams, galima daryti priešingą išvadą. Teismas nurodė, kad tokia yra suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu. Suinteresuotas asmuo L. G. pripažino, jog pagal sutartis gauti pinigai, pašarai, degalai ir kiti daiktai, buvo naudojami ūkiui plėsti ir vystyti. Nei vienos iš sudarytų sutarčių L. G. neginčijo. Tai visi šie faktai leidžia daryti išvadą, kad prieš ūkininko ūkio kreditorius turi atsakyti abu naudos gavėjai, t.y. abu sutuoktiniai, todėl visos prievolės iš V. G. ūkio turi būti vykdytinos ir bendro sutuoktinių turto.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d., nutartimi, paminėtą Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartį paliko nepakeistą, bei tuo pačiu metu ji įsiteisėjo.

Pagal LR Civilinio proceso kodekso 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis yra privalomas valstybės ar savivaldybės institucijomis, tarnautojams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Be to LR Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui ar nutarčiai įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų taip pat nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Bylos šalims įsiteisėjęs teismo sprendimas yra ne tik privalomas, bet ir turi prejudicinę, tiek res judicata galią. Taigi įsiteisėjusi paminėta Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartis yra taikytina ir šioje byloje. Kaip minėta nustatyta skola ieškovui UAB „Biržų žemtiekimas“ atsirado dėl to, kad ūkininkas V. G. savo ūkio reikmėms iš ieškovo pirko įvairių žemės ūkio technikai reikalingų prekių, tačiau pinigų už prekes nesumokėjo (b.l. 5).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis nustato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal teismui ieškovo pateiktus įrodymus V. G. prievolės kilusios iš sutarties neįvykdė.

Ieškovas ieškinį pareiškė mirusio V. G. sutuoktinei L. G. ir jų vaikams D. G. ir R. G.. Dėl sutuoktinės civilinės atsakomybės už santuokos metu bendrai įgytas prievoles (skolas) jau pasisakyta. Tačiau ieškovas niekaip neįrodė ir nepagrindė, kodėl pagal jo ieškinį turėtų atsakyti ir mirusio V. G. vaikai. Kaip minėta nenustatyta, kad jie būtų priėmę V. G. palikimą, todėl jie negali atsakyti už palikėjo skolas, kaip tai numato CK 5.52 straipsnis. Dėl išdėstyto ieškinys prieš D. G. ir R. G. atmestinas.

Vadovaujantis LR CPK 83, 93 str., iš atsakovės L. G. ieškovui priteistinas 50 Lt žyminis mokestis, kurį ieškovas sumokėjo paduodamas ieškinį ( b.l. 14).

Iš atsakovės L. G. į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 16,50 Lt pašto išlaidos (CPK 88,92,93 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš L. G. vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt penkis litus ir 31 centą (1275,31 Lt) skolos ir 50 Lt bylinėjimosi išlaidų, viso priteisti vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt penkis litus ir 31 centą, ieškovo UAB “Biržų žemtiekimas” naudai.

Priteisti iš atsakovės L. G. į valstybės biudžetą 16,50 Lt teismo turėtų bylinėjimosi (pašto) išlaidų.

Ieškinį prieš D. G. ir R. G. atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.