- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-20
- Bylos Nr.
- 1-288-817/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08982-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- R. V.
- Nukentėjusysis
- S. R.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. V. 2018 m. vasario 21 d. apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (konkretus apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis nenustatytas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu sužalojo S. R., suduodamas jam kumščiu ne mažiau kaip 7 smūgius į veido sritį, padarydamas jam kairės akies vokų poodinę kraujosruvą su žaizda kairio antakio srityje, nosies poodinę kraujosruvą su nosies kairės pusės odos nubrozdinimu ir kairio nosikaulio lūžiu, šiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam S. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis R. V. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta ir parodė, kad pavakarį pas kaltinamąjį į namus atėjo nuketėjusysis S. ir liudytojas R., atsinešė degtinės. Visi kartu išgėrė vieną butelį degtinės, vėliau ir alaus. Nukentėjusysis S. kažkodėl sumanė spirti kaltinamajam į tarpukojį. Kaltinamasis suprato, jog nukentėjusysis ketina jį sužaloti, tačiau, kai jis spyrė, kaltinamasis spėjo užstatyti koją. Tuomet kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį ir jis nukrito ant lovos aukštielninkas. Kaltinamasis pasakė nukentėjusiajam, kad jis pagulėtų ir truputį pamiegotų. Tuomet kaltinamasis su R. atsisėdo baigti alų. S. atsikėlęs nuo lovos vėl norėjo kaltinamajam įspirti. Tuomet kaltinamasis nesusilaikė ir jam sudavė. Sudavė kumščiu 3-4 kartus į nukentėjusiojo veido sritį. Tačiau 10 smūgių tikrai nesudavė. Kaltinamasis sutiko, jog galėjo nukentėjusiajam padaryti kaltinamajame akte nurodytus sužalojamus. Kaltinamasis nurodė, jog sudavęs smūgius nukentėjusiajam, pasodino jį į fotelį ir davė jam skudurą, kad jis užsikištų kraujuojančią nosį. Tada vakarą tęsė, dar išgėrė butelį degtinės. Vėliau kaltinamasis pasakė nukentėjusiajam ir liudytojui R., kad jie nakvotų pas kaltinamąjį, nes buvo abu „gatavi“. Jie pasiliko, pernakvojo ir išėjo tik kitą rytą. Kaltinamasis pažymėjo, kad nei vakare, nei ryte nukentėjusysis S. dėl smūgių nesiskundė, tą vakarą jie nesipyko. Po šio įvykio daugiau kaltinamasis su nukentėjusiuoju nebendravo. Kaltinamasis nurodė jog sutinka pilnai atlyginti nukentėjusiojo S. R. civiliniu ieškiniu prašomą priteisti 100 eurų turtinę žalą ir sumokėti jam 150 eurų neturtinės žalos. Kaltinamasis taip pat nurodė, jog Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų, kur ji prašo priteisti 86,35 eurus, yra pagrįstas.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. V. parodė, kad 2018 m. vasario 21 d. apie 14-15 val. jam paskambinęs R. G. pasisiūlė ateiti į svečius. R. V. sutikus, už 30 min. R. G. ir S. R. atėjo pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose jis tuo metu buvo kartu su sugyventine H. Z.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 19 val. – 19.30 val. S. atsistojo ir be jokios priežasties priėjęs prie R. V., sėdinčio ant sofos, spyrė jam į tarpukojį, tada R. V. atsistojo, pastūmį jį, pasakydamas, kad jis eitų miegoti. Kadangi S. jis nustūmė ant lovos, jis ten ir liko gulėti. Gulėjo apie 5 minutes, paskui atsistojo ir, kaip suprato R. V., vėl taikėsi spirti jam į tarpukojį. Tuomet R. V., suvokdamas tiesioginę grėsmę savo sveikatai, atsistojęs nuo sofos dešinės rankos kumščiu kelis kartus (4-5) smogė S. į veido sritį, vienas smūgis galėjo būti ir į nosį. Jo sugyventinė ir svečias sėdėjo ant sofos ir nespėjo niekaip sureaguoti. Po smūgių sudavimo S., pasodino jį į fotelį ir pamatė, kad jam iš nosies bėga kraujas. Tada R. V. jam padavė skuduro gabalą, kad jis nusivalytų kraują. S. R. padavė R. V. ranką, sakydamas, kad viskas gerai ir pasiūlė tęsti išgertuves. Vėliau R. dar nuėjo nupirkti alkoholinių gėrimų ir jie toliau juos vartojo. R. V., matydamas, jog visi yra stipriai neblaivūs, pasiūlė likti pas jį nakvoti. R. ir S. sutiko, o kitą dieną apie 9 val. – 9.30 val. R. ir S. išėjo (b. l. 76).
Nukentėjusysis S. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad R. V. pažįsta mažai, su juo susipažino 2018 m. vasarą. 2018 m. vasario 21 d. nukentėjusysis, H. Z. ir R. G. buvo Vilniaus miesto apylinkės teisme kitoje byloje. R. V. jiems paskambino ir pasiūlė atvykti pas jį į svečius. Pirma visi trys nuvažiavo pas nukentėjusįjį, vėliau susiruošė į svečius pas kaltinamąjį. Pakeliui parduotuvėje nusipirko degtinės, porą butelių alaus. Svečiuose pirma išgėrė vieną „partiją“. Vėliau nukentėjusysis R. nusiuntė į parduotuvę vėl to paties nupirkti. Tuomet kažkas kaltinamajam užėjo ir jis puolė nukentėjusįjį. R. V. akys „išsivertė“, nukentėjusysis nežino kas jam pasidarė, bet jis pradėjo nukentėjusįjį daužyti. Nukentėjusysis nebandė smūgiuoti kaltinamajam į tarpukojį, o ramiai sėdėjo ant sofos. Kaltinamasis sėdėjo ant lovos, tarp jų stovėjo stalas, ant kurio buvo degtinė ir užkanda. R. atsistojo, apėjo stalą ir nukentėjusįjį pastūmė, sėdinčiam sudavė į veidą vieną kartą. Nukentėjusysis bandė išeiti, bet kaltinamasis pargriovė jį ant žemės ir smūgiavo kumščiais. Smūgiavo daugiau nei vieną kartą. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis pats nuo jo atsitraukė, kai pamatė kraują. Kai R. atsitraukė, nukentėjusysis pats atsikėlė ir atsisėdo ant sofos. Nukentėjusysis buvo visas kruvinas, kaltinamasis padavė skudurą nusivalyti kraujui. Viskas vyko apie 17 val. Kambaryje tuo metu buvo H. Z., o R. buvo išėjęs trečią kartą į parduotuvę. Nukentėjusysis nekvietė policijos ir greitosios pagalbos. Po visko bandė išeiti namo, bet kaltinamasis jo neišleido. Kai grįžo R., nukentėjusysis jau buvo visas kruvinas. Grįžus R., nukentėjusysis vis tiek negalėjo išeiti, nes R. jo neapgins, kadangi, nukentėjusiojo teigimu, jis toks pat silpnas kaip ir nukentėjusysis. Toliau jau alkoholinių gėrimų nevartojo, nors visi kiti gėrė. Iš kaltinamojo namų išėjo ryte. Kaip nuėjo miegoti, nukentėjusysis neatsimena, nes galva buvo sudaužyta, o ir alkoholis turėjo įtakos. Policijai apie įvykį pranešė ryte, jau pas save namuose. Nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo sužalota nosis, skeltas antakis, 2 mėlynės paakyje, praskelta lūpa, išmuštas viršutinis dantis šone. Nukentėjusysis nurodė, kad prašo iš kaltinamojo priteisti 100 eurų turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro išlaidos, kurių dar neapmokėjo, taip pat prašo priteisti ir neturtinę žalą, nes dėl sužalojimų patyrė tokius nepatogumus, kaip galvos skausmas, vaistų gėrimas. Nukentėjusysis nurodė, kad, nors ieškiniu prašė 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo, bet sutinka, kad kaltinamasis atlygintų 150 eurų neturtinę žalą.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2018-02-22 nukentėjusysis S. R. nurodė, kad 2018 m. vasario 21 d. apie 12 val. jam būnant svečiuose pas R. V., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), R. V. priėjo prie jo, tuo metu sėdėjusio ant minkštasuolio, ir pradėjo vartoti fizinį smurtą. Šis smurtas pasireiškė daugelio smūgių sudavimu rankomis ir kojomis į įvairias kūno ir galvos vietas. Smurtavimo metu jis trumpam neteko sąmonės. Netrukus sugrįžęs pažįstamas R. G., kuris buvo išėjęs ir parduotuvę, sustabdė R. V. smurtinius veiksmus. Po įvykio pasiliko šiame bute miegoti, kodėl neišėjo iš buto ir neiškvietė policijos, nežino, tikriausiai tam prirūko jėgų (b. l. 37).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2018-08-13 nukentėjusysis S. R. paaiškino, kad 2018 m. vasario 21 d. apie 12 val. jam būnant svečiuose pas R. V., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo keturiese (S. R., R. G., R. V. ir R. V. sugyventinė H. Z.), visi vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 12 val. R. V. staiga priėjo prie jo ir be jokios priežasties (jokio žodinio konflikto nebuvo) pradėjo dešinės rankos kumščiu jam smūgiuoti, sudavė apie 10 smūgių į veido sritį dešinės rankos kumščiu, ar spardė jį, nepamena, negali pasakyti, ar buvo praradęs sąmonę. Įvykio metu pajuto stiprų fizinį skausmą. Jo pažįstamo R. tuo metu nebuvo bute, jis buvo išėjęs į parduotuvę. Kaip S. R. mušė, jis nematė. Kai jo pažįstamas R. grįžo, S. R. jau buvo atsigavęs ir sąmoningas. Po įvykio pasiliko šiame bute miegoti, kodėl neišėjo iš buto ir neiškvietė policijos, nežino. Tikriausiai tam pritrūko jėgų, buvo neblaivus. 2018 m. vasario 22 d. nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas nosies kremzlės lūžimas ir daugybiniai sumušimai (b. l. 43).
Teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas R. G. nurodė, kad R. V. pažįsta mažai, santykiai tarp jų blogi. Su nukentėjusiuoju draugiški santykiai. 2018 m. vasario 21 d. buvo teisme, vėliau paskambino R. V., pakvietė į svečius, kur jis kartu su savo sugyventine H. gyveno. Apie 14:30 val. liudytojas ir S. atvyko pas kaltinamąjį, adresu (duomenys neskelbtini), su savo lauktuvėmis. Jiems atėjus, R. V. pasakė, kad jie gali pas jį pasikrauti telefonus. Tada visi pradėjo po truputį kalbėtis, bendrauti, gerti. Kai baigėsi alkoholis, liudytojas nuėjo į parduotuvę, dar jo atnešė. Toliau visi vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo apsvaigę. Tuomet liudytojas trečią kartą nuėjo nupirkti alkoholio į parduotuvę. Grįžęs iš parduotuvės, liudytojas pamatė, kad S. sėdi ant „pufo“ visas kruvinas. Jam kraujavo iš nosies. Liudytojas akivaizdžiai matė, kad nukentėjusysis yra sumuštas. Liudytojas nurodė, kad matė kaip kaltinamasis mušė nuteistąjį rankomis ir kojomis. Mušė abiem rankomis. Su koja sudavė į veidą. Nukentėjusysis sėdėjo, kai jį mušė. Liudytojas nurodė, kad įvykio dieną nukentėjusysis skausmais nesiskundė. Liudytojas nurodė, kad jis ir nukentėjusysis iš karto tą patį vakarą neišėjo iš kaltinamojo namų, nes nukentėjusysis buvo stipriai sudaužytas, o R. V. juos prigąsdino. Liudytojas teigė, jog tą vakarą nekvietė policijos ir greitosios, nes R. V. buvo labai įsiutęs. Liudytojas negalėjo prieiti prie telefono ir paskambinti pagalbai, nes jis krovėsi. Liudytojas ir nukentėjusysis liko nakvoti pas R., nes buvo išsigandę. Trečią kartą nevartojo alkoholinių gėrimų, nuėjo gulti, o iš R. V. buto išėjo kitos dienos 8-9 val. ryto. Tą dieną nukentėjusysis skundėsi skausmais, papasakojo liudytojui konflikto aplinkybės, sakė, jog R. V. jį sužalojo daužydamas. Vidurdienį buvo iškviesta policija ir greitoji, o S. R. išvežė į Lazdynų ligoninę. Teismui pagarsinus liudytojo R. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 51), liudytojas nurodė, kad matė R. V. smūgius ir remiasi parodymais, duotais tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. G. nurodė, kad 2018 m. vasario 21 d., apie 11.00 val., jis kartu su savo pažįstamu S. R. atėjo pas kitą bendrą pažįstamą R. į namus (duomenys neskelbtini). Minėtas pažįstamas R. bute buvo su savo sugyventine H. Z.. Jie su S. atsinešė alaus. Visi kartu (keturiese) atsisėdo kambaryje (butas vieno kambario) ir pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus (gėrė alų). Po to S. davė pinigų ir paprašė nueiti į parduotuvę nupirkti degtinės. Po 20 minučių jis sugrįžo ir jie toliau draugiškai sėdėjo, bendravo ir vartojo alkoholinius gėrimus, be jokių konfliktų. Po to, kadangi neužteko alkoholio, jis vėl nuėjo į parduotuvę nupirkti degtinės, nors jis pats buvo neblaivus. Kas vyko bute, kol jis buvo išėjęs į parduotuvę, nežino, negali parodyti, nieko nematė. Kai grįžo į butą, tai pamatė sėdintį sumuštą S., jis visas kraujavo. Paklausė jo kas nutiko, S. atsakė, kad jį sumušė R., pas kurį atvyko į svečius. Nematė kiek smūgių buvo suduota S., nes kai įvyko tarp jų konfliktas, jo bute nebuvo. Liko minėtame bute miegoti, nes visi labai prisigėrė. 2018 m. vasario 22 d. jis atsibudo, jokio alkoholio tą dieną jau nevartojo ir kartu su S. išėjo namo į (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu sutiko kitą bendrą pažįstamą E., tai buvo apie 15.00 val., kuris pamatęs sumuštą S., paskambino Nr. 112 ir pranešė apie įvykį (b. l. 51).
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja H. Z. nurodė, kad R. V. asmeniškai pažįsta, šiek tiek ankščiau gyveno kartu, tačiau šiuo metu su juo nebebendrauja. Nukentėjusįjį S. R. pažįsta, santykiai draugiški. 2018 m. vasario 21 d. į svečius pas ją ir R. V. atėjo S. R. ir R. G.. Visi bendravo, išgėrinėjo. Liudytoja buvo labai pavargusi, daugiau gerti nenorėjo ir nuėjo į virtuvę gaminti maisto. Vyrai buvo kambaryje. Liudytoja jų iš virtuvės nematė ir nematė, kas vyko kambaryje. Vėliau tik išgirdo keistą garsą. Dėl šio triukšmo atėjusi pažiūrėti į kambarį, pamatė, kad S. R. iš nosies bėga kraujas. Prieš liudytojai išeinant iš kambario, S. R. nekraujavo. Kai S. R. kraujuojantis sėdėjo ant kedės, R. V. tuo metu sėdėjo ant lovos, tarp jų buvo apie 1 metro atstumas. Tuo metu R. G. buvo kambaryje. Liudytoja paklausė, kas atsitiko, tačiau niekas nieko neatsakė, todėl jis toliau ėjo ruošti maisto, o vyrai sėdėjo kambaryje. Kas kam sudavė liudytoja nematė. Vakaras baigėsi taip, kad visi miego jų namuose, o ryte išsiskirstė. Liudytoja nurodė, kad S. R. niekas nelaikė namuose per prievartą, liudytoja paklojo lovą ir jie visi sugulė miegoti.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja H. Z. nurodė, kad ji su sugyventiniu R. V. kartu jau 1,5 metų, gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 21 d. apie 14.30 val. pas juos į namus atėjo R. du pažįstami – S. R. ir R. G.. Jie atsinešė 3 butelius alaus, kadangi R. alaus negeria, tada S. davė pinigų R. G. kad nueitų į parduotuvę degtinės ir alaus. Visi keturiese vartojo alkoholinius gėrimus, ji išgėrė du stikliukus degtinės, R. gėrė degtinę, tarp jo ir minėtų pažįstamų jokių konfliktų nevyko, visi sėdėjo draugiškai. Išgertuvių metu S. atsistojo ir priėjęs prie sėdinčio R., be jokios priežasties spyrė su koja jam į tarpkojį. R. iškart nuo savęs atstūmė S., dėl to S. ir nugriuvo ant sofos. Paskui S. pasakė, kad jis nori gražiai bendrauti, be konfliktų ir jie vienas kitam padavė rankas. Po kurio laiko R. G. dar atnešė degtinės. S. atsikėlęs ir vėl be jokios priežasties artinosi prie R., norėdamas jam vėl įspirti į tarpkojį, tačiau nespėjo, nes R. apsaugodamas savo kūną nuo sužalojimų 4 ar 5 kartus rankų kumščiais sudavė S. į veidą, dėl ko pastarajam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. R. S. atnešė skudurą, kad pastarasis galėtų pridėti prie nosies, padėjo jam. S. ir R. G. liko pas juos nakvoti, kadangi jau buvo vėlu. R. taip pat nuėjo miegoti. 2018 m. vasario 22 d. ryte kai ji prabudo, pamatė kaip R. G. ir S. ruošėsi išeiti, už kelių minučių jie ir išėjo (b. l. 49).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. vasario 26 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog joje yra nurodyta, kad S. R. nustatyti šie kūno sužalojimai: kairės akies vokų poodinė kraujosruva su žaizda kairio antakio srityje, nosies poodine kraujosruva su nosies kairės pusės odos nubrozdinimu ir kairio nosikaulio lūžiu, kas galėjo būti padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-02-21). Šie sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Dešinės akies vokų, kaktos dešinės pusės, viršutinės lūpos, abiejų žandų, kairės ausies poodinės kraujosruvos, nosies nugarėlės dešinės pusės odos nubrozdinimas, viršutinės lūpos gleivinės ir raudonio nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-02-21). Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Apžiūros metu nustatyta, kad viršutinio 2-o danties iš kairės nėra, jo buvimo vieta pilnai užgijusi, danties netekta galimai prieš 1-2 sav. iki apžiūros ir nėra galimybės susieti šio danties netekimo su trauminiu poveikiu. Sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo ir galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito (b. l. 32-33).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. V. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. V. kaltė padarius jam inkriminuotą, BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. smurtavus prieš nukentėjusįjį, jį sužalojus ir sutrikdžius jo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, visiškai įrodyta. Pats kaltinamasis savo neteisėtų veiksmų iš esmės neginčijo, teisme patvirtindamas, kad sudavė nukentėjusiajam kumščiu 3-4 smūgius į veido sritį. Nukentėjusysis S. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei teisme paaiškino, kad R. V. sudavė jam kelis kartus kumščiu į veido sritį. Liudytojai R. G., H. Z. teisme patvirtino įvykio dieną matę nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, iš nosies bėgantį kraują. Liudytojas R. G. teisme nurodė matęs kaip R. V. mušė nukentėjusįjį. Nukentėjusiojo parodymus dėl jam padarytų sužalojimų patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. vasario 26 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra nustatyti S. R. trauminiais poveikiais (galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku 2018 m. vasario 21 d.) padaryti kūno sužalojimai.
Pažymėtina, kad nors kaltinamasis pripažino sudavęs nukentėjusiajam 3-4 smūgius, tačiau kategoriškai neigė kaltinamajame akte nurodytą 10 smūgių sudavimą. Konkretaus suduotų smūgių skaičiaus negalėjo nurodyti ir nukentėjusysis. Atsižvelgdamas į tai bei įvertindamas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. vasario 26 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotus ne mažiau kaip septynis trauminius poveikius, kuriais buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog kaltinamasis kumščiu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 7 smūgius į veido sritį.
Kaltinamajame akte yra nurodytas nusikaltimo padarymo laikas - 2018 m. vasario 21 d. 12 val. Teismas, įvertinęs teisme apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų bei kaltinamojo parodymus, sprendžia, kad šis laikas yra tikslintinas, nurodant jog nusikalstama veika buvo padaryta 2018 m. vasario 21 d. apie 17 val. Taip pat tikslintina ir aplinkybė dėl kaltinamojo neblaivumo. Iš kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų teisme nustatyta, kad 2018 m. vasario 21 d. kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus, buvo nuo jų apsvaigęs. Byloje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, kad R. V. 0,61 promilės neblaivumas buvo nustatytas 2018 m. vasario 22 d. 16.38 val. (b. l. 66), t. y. praėjus beveik parai nuo nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog yra įrodyta, kad R. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, tačiau nėra nustatytas konkretus jo neblaivumo laipsnis.
Teismas pažymi, kad kaltinamasis R. V. ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir teisme nurodė, kad nukentėjusysis bandė spirti kaltinamajam į tarpukojį, dėl ko kaltinamasis galimai gynėsi ir sumušė nukentėjusįjį. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas neturi jokio pagrindo spręsti, kad nukentėjusysis atliko kokius nors kaltinamojo sveikatai pavojingus veiksmus. Nenustatytas joks nukentėjusiojo pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, dėl kurio R. V. įvykio metu būtų turėjęs ir galėjęs gintis. Be to, net ir darant prielaidą, jog nukentėjusysis galėjo bandyti spirti kaltinamajam (pats kaltinamasis pažymėjo, jog nukentėjusiajam to nepavyko padaryti), kaltinamojo ypatingai agresyvi reakcija į prieš akivaizdžiai fiziškai silpnesnį nukentėjusįjį, negalėtų būti vertinama kaip atitinkanti nukentėjusiojo veiksmų pobūdį ir pavojingumą.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis R. V. 2018 m. vasario 21 d. apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (konkretus apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis nenustatytas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu sužalojo S. R., suduodamas jam dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip 7 smūgius į veido sritį, padarydamas jam kairės akies vokų poodinę kraujosruvą su žaizda kairio antakio srityje, nosies poodinę kraujosruvą su nosies kairės pusės odos nubrozdinimu ir kairio nosikaulio lūžiu, šiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam S. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Dėl bausmės
Teismas, skirdamas bausmę R. V., vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį įstatymas numato laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Nusikaltimas yra baigtas. Nukentėjusysis S. R. nurodė, kad pretenzijų R. V. neturi, susitarė su juo dėl nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo (b. l. 205). R. V. yra anksčiau teistas (b. l. 99-102), baustas administracine tvarka (b. l. 118-122). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat tai, jog kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas didesnis nei šios bausmės vidurkis.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į R. V. skirtinos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme – nuo 2018 m. vasario 22 d. 16 val. iki 2018 m. vasario 23 d. 13.28 val. (b. l. 70, 77).
R. V. ir S. R. pateikė teismui prašymus dėl susitaikymo byloje (b. l. 204-205), kuriuose yra nurodyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis susitarė dėl 250 eurų žalos atlyginimo iki 2019 m. gegužės 19 d. R. V. savo prašyme dėl susitaikymo nurodė, kad savo kaltę pilnai pripažįsta. S. R. prašyme paaiškino, kad pretenzijų R. V. jis neturi. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, R. V. neatitinka visų BK 38 straipsnio 1 dalį nurodytų sąlygų, jog būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes R. V. šioje byloje aptariamą tyčinį smurtinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą (tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis).
Dėl civilinių ieškinių
Byloje nukentėjusysis S. R. civiliniu ieškiniu prašo priteisti jam padarytą 100 eurų turtinę žalą ir 300 eurų neturtinę žalą (b. l. 46). Teismui pateiktuose Prašymuose dėl susitaikymo nukentėjusysis S. R. ir kaltinamasis R. V. nurodė, jog jie susitarė, kad R. V. atlygins nukentėjusiajam 250 eurų žalą (b. l. 204-205).
Teisme nukentėjusysis S. R. prašė priteisti jam 100 eurų turtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad šią sumą sudaro jo patirtos išlaidos, kurių jis dar neapmokėjo. Jokių įrodymų, patvirtinančių S. R. patirtas išlaidas byloje nėra. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str. numato, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (šiuo atveju civiliniam ieškovui S. R.). Ieškovas, teismo vertinimu, į bylą pateiktais įrodymais nepagrindė jo prašomos priteisti turtinės žalos dydžio, todėl S. R. ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.
S. R. teisme nurodė, kad civiliniu ieškiniu jis prašo priteisti ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nustatytas bylos aplinkybes, sprendžia, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Teismas, įvertindamas šias aplinkybes, o taip pat tai, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis susitarė dėl 250 eurų žalos atlyginimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad S. R. reikalavimas priteisti 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 250 eurų neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.245 – 6.249 str., 6.250 str., 6.263 str.).
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 86,35 eurų žalos priteisimo (b. l. 57). Ieškinyje yra nurodyta, kad prašoma priteisti suma yra susidariusi dėl nukentėjusiojo S. R. gydymo sveikatos priežiūros įstaigose. Šioje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį S. R.. Teismas, atsižvelgiant į tai bei į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad dėl nukentėjusiojo gydymo civilinis ieškovas patyrė 86,35 eurų žalą, o taip pat įvertindamas aplinkybę, kad kaltinamasis R. V. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniu prašomo priteisti turtinės žalos dydžio ir civilinio ieškinio neginčijo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 187 str., 182 str. 1 d. 5 p.), sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys yra tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo 86,35 eurus (CK 6.245 – 6.249 str., 6.263 str.).
Kaltinamajam R. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 79), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti - panaikintinta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 parų arešto bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti R. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. vasario 22 d. 16 val. iki 2018 m. vasario 23 d. 13.28 val.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį teismo nuosprendį R. V. bus sulaikytas.
Iš dalies patenkinti civilinio ieškovo S. R. civilinį ieškinį ir iš R. V. priteisti S. R. 250 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje S. R. civilinį ieškinį atmesti.
Visiškai patenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš R. V. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 86,35 eurus turtinės žalos atlyginimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.