- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-22
- Bylos Nr.
- e2S-311-775/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07289-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- L. S.
- Ieškovas
- K. S.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „SEB“
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13269-1088/2021 pagal ieškovės K. S. ieškinį ir atsakovo L. S. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „SEB“ bankas, Bigbank AS, veikiantis per Bigbank AS filialą Lietuvoje, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės K. S. ieškinį ir atsakovo L. S. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „SEB“ bankas, Bigbank AS, veikiantis per Bigbank AS filialą Lietuvoje, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartimi ieškovės prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: 1) nustatyta nepilnametės šalių dukters laikina gyvenamoji vieta su ieškove; 2) priteistas iš atsakovo nepilnametei dukrai laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur; 3) nustatyta atsakovo laikina bendravimo su nepilnamete N. S. tvarka.
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi atsakovo prašymu pakeitė Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką.
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartimi atsakovo prašymu pakeitė Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartimi nustatytą ir 2021 m. liepos 29 d. nutartimi pakeistą laikiną atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką ir nustatė atsakovo ir dukters bendravimo tvarką: 1. Iki 2021 m. gruodžio 31 d: 1) atsakovas L. S. su nepilnamete N. S. bendrauja pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas 19 val. į jos gyvenamąją vietą šiomis dienomis – 2021 m. spalio 9 d.; 2021 m. spalio 10 d., 2021 m. spalio 23 d., 2021 m. spalio 24 d., 2021 m. spalio 31 d., 2021 m. lapkričio 2 d., 2021 m. lapkričio 27 d., 2021 m. gruodžio 12 d., 2021 m. gruodžio 26 d., 2021 m. gruodžio 27 d., 2021 m. gruodžio 31 d.; 2) atsakovas L. S. su nepilnamete N. S. bendrauja pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos 16 val. ir grąžindamas 19 val. į gyvenamąją vietą šiomis dienomis – 2021 m. spalio 13 d., 2021 m. spalio 18 d., 2021 m. lapkričio 3 d., 2021 m. lapkričio 8 d., 2021 m. lapkričio 11 d., 2021 m. lapkričio 16 d. 2021 m. lapkričio 24 d., 2021 m. gruodžio 1 d., 2021 m. gruodžio 9 d.; 2. Nuo 2022 m. sausio 1 d.: 1) L. S. su N. S. bendrauja kas antrą savaitgalį paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindamas to paties savaitgalio sekmadienį iki 19 val.; 2) L. S. turi teisę su dukra N. S. bendrauti kiekvieną trečiadienį, dukrą paimant iš dukros gyvenamosios vietos tarp 10:00 val. ir 11:00 val. ir grąžindamas dukrą iki 19 val. į jos gyvenamąją vietą. N. S. pradėjus lankyti ugdymo įstaigą L. S. N. S. pasiima iš jos ugdymo įstaigos tarp 16:30 val. ir 17:00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 19:00 val.; 3) L. S. su N. S. bendrauja per tėvo dieną (pirmas birželio mėn. sekmadienis) ir per savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.; 4) K. S. su nepilnamete dukra N. S. bendrauja per motinos dieną (pirmas gegužės mėn. sekmadienis) ir per savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos; 5) N. S. nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, brolio N. O. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) praleidžia kartu K. S. ir broliu; 6) L. S. su N. S. bendrauja kiekvienų metų antrąją šv. Kalėdų dieną – gruodžio 26 d. dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas tos pačios dienos 19 val.; 7) L. S. su nepilnamete N. S. bendrauja kiekvienų metų antrąją šv. Velykų dieną dukrą pasiimdamas iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas 19 val.; 8) L. S. savo bendravimo su dukra metu negali vaiko palikti tretiesiems asmenims; 9) dukrai susirgus ar esant gydymo įstaigoje, šalys apie tai privalo informuoti viena kitą ne vėliau kaip per 24 valandas; 10) N. S. gimtadienį organizuoja motina K. S., kuri apie gimtadienio šventę informuoją dukters tėvą prieš 3 dienas. Tėvas gali šventėje dalyvauti iki 3 valandų, nebent šalys susitars dėl kitokios bendravimo tvarkos per dukters gimimo dieną.
Šalies argumentai
5. Atsakovas L. S. 2021 m. gruodžio 15 d. pateikė teismui prašymą dėl 2021 m. spalio 6 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atsakovas prašė teismo nustatytą tvarką pakeisti, papildyti šiais punktais: 1) L. S. su N. S. bendrauja kiekvienų porinių metų pirmąją šv. Kalėdų dieną – gruodžio 25 d., dukrą pasiimdamas iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas tos pačios dienos 19 val.; 2) L. S. su nepilnamete N. S. bendrauja kiekvienų porinių metų antrąją šv. Velykų dieną, dukrą pasiimdamas iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas 19 val.; 3) L. S. savo bendravimo su dukra metu negali vaiko palikti tretiesiems, svetimiems vaikui asmenims, išskyrus dukros seneles, senelius ir artimus giminaičius; 4) vaikui susirgus ir negalint L. S. vaiko paimti pagal nustatytą teismo grafiką, K. S. įsipareigoja vaiko prasirgtas/praleistas bendravimo su tėvu dienas, pakeisti kitomis dienomis, kai vaikas bus pasveikęs arba įpareigoti K. S. tėvo grafiko metu sergant vaikui, leisti vaiką slaugyti, gydyti L. S. jo gyvenamojoje vietoje, leisti vežti vaiką pas vaiko šeimos gydytoją apžiūrai ir t. t.; 5) įpareigoti K. S. 2–3 kartus per savaitę iki 0,5 val., o vaikui susirgus ir esant pas K. S., jos namuose kiekvieną dieną iki 0,5 val. sudaryti L. S. sąlygas bendrauti su dukra Viber, Watsap, Messengerio programėlėmis su vaizdu; 6) L. S. atostogų metu tėvas bendrauja su N. S. 1 (vieną) savaitę nepertraukiamai; 7) L. S. turi teisę gauti visą informaciją apie N. S. sveikatą tiek iš K. S., tiek iš ugdymo ar gydymo įstaigų. L. S. turi teisę gauti pilną informaciją iš K. S. apie dukrai nusamdomas aukles, prižiūrėtojas ar kitus svetimus vaikui asmenis, su kuriais vaikas paliekamas jo priežiūrai bent kelioms valandomis; 8) N. S. išvežimas į užsienį (atostogoms, nuolatiniam gyvenimui) negalimas be raštiško ir notariškai patvirtinto tėvo/motinos sutikimo.
Atsiliepimas
6. Atsakovas nurodė, kad nuo nutarties priėmimo dienos ieškovė piktnaudžiauja savo motinos teisėmis – nutartimi nustatytomis dienomis neleido bendrauti su dukra, motyvuodama tuo, kad vaikas serga. Kompensuoti praleistas dienas ieškovė nesutinka. Bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis su dukra neleidžia.
7. Ieškovė K. S. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo prašymą, kuriame nurodė, kad dalis atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos jau yra nustatyta 2021 m. spalio 6 d. nutartimi. Atsakovas, reikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nenurodė argumentų dėl ko turi būti pakeista bendravimo tvarka, pvz. švenčių metu, per atostogas. Ieškovė atsakovui nedraudė bendrauti su dukra kitomis nei nustatyta teismo nutartimi dienomis ir kai kada atsakovas tokiu pasiūlymu pasinaudodavo. Atsakovo reiškiami prašymai pertekliniai, kai kurie jau išspręsti 2021 m. spalio 6 d. nutartimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsakovo L. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
9. Teismas nurodė, kad byloje 2021 m. birželio 21 d. nutartimi jau yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės: 1) nustatyta nepilnametės N. S. laikina gyvenamoji vieta su ieškove; 2) priteistas iš atsakovo nepilnametei N. S. laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur; 3) nustatyta atsakovo laikina bendravimo su nepilnamete N. S. tvarka. 2021 m. liepos 29 d., 2021 m. spalio 6 d. nutartimis laikinosios apsaugos priemonės atsakovo prašymu dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku pakeistos. Atsakovas, prašydamas pakeisti bendravimo tvarką švenčių dienomis, atostogų metu, nustatyti bendravimą kompiuterinėmis programomis, kompensavimo mechanizmą, uždrausti vaiką išvežti į užsienį (nutarties 2.1, 2.2, 2.5. 2.6, 2.7, 2.8. punktai) nenurodė, kokios aplinkybės pasikeitė po 2021 m. spalio 6 d. nutarties priėmimo, kurios sudarytų pagrindą keisti nustatytą bendravimo tvarką. Atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo yra iš esmės analogiškas 2021 m. rugsėjo 29 d. reikštam prašymui dėl kurio buvo pasisakyta 2021 m. spalio 6 d. nutartimi. Teismas pažymėjo, kad geriausiai ir labiausiai nepilnamečių vaikų interesai, kurie yra prioritetiniai, apsaugomi tada, kai tėvai, įgyvendindami savo teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, siekia pirmiausia tarpusavyje bendradarbiauti, ieškoti kompromiso ir susitarti visais vaiko auklėjime iškylančiais klausimais. Atsakovo reiškiami iš esmės analogiški prašymai vertintini kaip siekis išspręsti paties atsakovo keliamus konfliktus su ieškove, kas taip pat lemia ir bylinėjimosi išlaidų byloje didinimą, bet ne kaip atsakovo siekis savo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime įgyvendinti pirmiausiai atsižvelgiant į mažamečio vaiko interesus ir siekiant jų apsaugos bei į kitos šalies interesus ir jų nederinant. Atsakovas nurodė, kad ieškovė neleidžia bendrauti su dukra, motyvuodama tuo, kad vaikas serga, kompensuoti praleistas dienas ieškovė nesutinka, bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis su dukra neleidžia. Tačiau atsakovo nurodomos aplinkybės – dėl kliudymo jam bendrauti su nepilnamečiu vaiku – kaip jau buvo atsakovui išaiškinta 2021 m. liepos 29 d. nutartyje – sudaro pagrindą atsakovui vykdymo proceso instituto normų pagrindu kreiptis dėl priverstinio vykdymo, bet ne laikinųjų apsaugos priemonių keitimo.
10. Pasisakydamas dėl atsakovo prašymo nustatyti, kad bendravimo su vaiku metu jis nepilnametę dukrą gali palikti pas seneles, senelius ir artimus giminaičius, teismas nurodė, kad bendravimas su nepilnamečiu vaiku yra asmeninė atsakovo teisė ir pareiga. Nepilnamečio vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais ir dėl to kylantys konfliktai yra sprendžiami CK nustatyta tvarka, bet ne laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutu.
11. Teismas pažymėjo, kad nepilnametei šiuo metu yra tik (duomenys neskelbtini) metai, ji maitinama krūtimi, todėl sergant jos vežimas iš vieno tėvo pas kitą, t. y. sergančio nepilnamečio vaiko vežimas atsakovui jį slaugyti, visiškai neatitiktų geriausių vaiko interesų.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovas L. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį kaip neteisėtą, nepagrįstą ir aiškiai pažeidžiančią prioritetines mažamečio vaiko bei vaiko tėvo teises ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pilna apimtimi atsakovo 2021 m. gruodžio 15 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių koregavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ignoravo atsakovo, kaip šalių vaiko tėvo, teises, nebuvo aktyvus, nepagrįstai vertino tik ieškovės argumentus, o ne atsakovo.
1.2. Skundžiamos nutarties argumentai prieštarauja vienas kitam. Vietoj to, kad teismas reaguotų tinkamai ir savo procesinėmis priemonėmis nustatytų tinkamą vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, kadangi teismo nustatyta tvarka ieškovė piktnaudžiauja, neleisdama atsakovui matytis su vaiku, teismas tiesiog pats sudaro sąlygas konfliktui tarp vaiko tėvų. Be to, vaikas neduodamas ne tik tėvui, tačiau ir seneliams.
1.3. Teismo motyvas, kad vyksta skyrybų procesas, todėl atsakovo su ieškove santykiai yra konfliktiški, yra neteisingas, nes ieškovė kerštauja, prisidengdama teismo jai palankiomis nutartimis, visiškai negalvodama apie atsakovo ir vaiko abipusius santykius, begalinį norą ir poreikį būti kartu.
1.4. Nesuprantamas teismo nenoras įpareigoti ieškovę praleistą grafiko dieną pakeisti sutarta kita savaitės, mėnesio diena. Ieškovės argumentai dėl pasiūlymų atsakovui davimo yra melagingi, kuriais teismas patikėjo. Nėra priežasčių, dėl kurių atsakovas negali slaugyti sergančio vaiko. Ieškovė meluoja, jog vaikas yra maitinamas krūtimi.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kadangi atsakovas prašyme nepateikė naujų duomenų bei neįrodė nuo 2021 m. spalio 6 d. atsiradusių iš esmės pasikeitusių aplinkybių, sąlygojančių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinimą.
18. Šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų ir užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą.
19. Iš atsakovo atskirojo skundo turinio matyti, kad nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžiamas tuo, jog ieškovė nevykdo teismo nustatytos laikinos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos, taip yra pažeidžiamos atsakovo kaip tėvo galimybės bendrauti su vaiku, ieškovė nevykdo pareigos pateikti atsakovui informaciją apie vaiką. Atsakovas nurodo, jog teismas, nagrinėdamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, ignoravo jo, kaip šalių vaiko tėvo, teises, nebuvo aktyvus, nepagrįstai vertino ieškovės, o ne atsakovo argumentus, teismo argumentai prieštarauja vienas kitam ir sudaro sąlygas konfliktui tarp vaiko tėvų. Atsakovo nuomone, teismas netinkamai, nevisapusiškai ir neišsamiai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė iš esmės neteisėtą procesinį sprendimą.
20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais. Teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, neatkartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria teismo priimtos nutarties motyvams, pasisakydamas dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.
21. Apeliantas nurodo kad pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar jų pasikeitimas, lemiantis, jog laikinosios apsaugos priemonės yra neefektyvios, nes ieškovė jų nevykdo, tačiau teismas, įvertinęs atskirojo skundo motyvus, daro išvadą, kad apeliantas nenurodo jokių naujų, svarbių aplinkybių, kurios lemtų poreikį pakeisti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, atsiradimo ar jų pasikeitimo.
22. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjamos bylos medžiaga ir ankstesnėmis teismo priimtomis nutartimis nustatė, kad laikina bendravimo tvarka su vaiku per šv. Kalėdas ir šv. Velykas jau yra nustatyta 2021 m. spalio 6 d. nutartyje (8 ir 9 punktai). Atsakovas nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių, jog tokia teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka kaip nors pažeidžia atsakovo ar nepilnamečio vaiko interesus, ar iš esmės pasikeitusių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą keisti nustatytą bendravimo tvarką. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje dalyje atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo yra nepagrįsti, todėl atmetami.
23. Atsakovas prašė nustatyti, kad L. S. savo bendravimo su dukra metu negali vaiko palikti tretiesiems, svetimiems vaikui asmenims, išskyrus dukros seneles, senelius ir artimus giminaičius. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartimi, nagrinėdamas atsakovo 2021 m. rugsėjo 29 d. prašymą, iš dalies jį tenkino ir 10 punktu nustatė, kad L. S. savo bendravimo su dukra metu negali vaiko palikti tretiesiems asmenims. Atsakovas, prašydamas pakeisti teismo jau nustatytą laikiną jo ir dukters bendravimo tvarką, nenurodė jokių argumentų dėl ko šis jau galiojančios laikinos bendravimo tvarkos punktas turėtų būti pakeistas, kaip jis pažeidžia atsakovo ir nepilnamečio vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad bendravimas su nepilnamečiu vaiku yra asmeninė atsakovo teisė ir pareiga. Pažymėtina, kad šalių nepilnametis vaikas dar yra labai mažo amžiaus, todėl, jam laikinai nuolat gyvenant su mama ir susitinkant su tėčiu, tėčio bendravimo su vaiku metu jo palikimas seneliams ar artimiesiems giminaičiams, kartu nedalyvaujant pačiam atsakovui, manytina, jog pažeistų mažamečio vaiko interesus, sudarytų sąlygas jam jaustis nesaugiai. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėtas atsakovo prašomas nustatyti bendravimo tvarkos su dukra punktas jau yra nustatytas Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartimi, o atsakovas prašyme nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą vertinti, jog šios bendravimo tvarkos punktą papildžius leidimu atsakovui palikti dukrą seneliams ar artimiems giminaičiams, nebūtų pažeisti mažamečio šalių vaiko interesai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į tai, kad šioje dalyje atsakovo prašymas jau yra išspręstas Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartimi ir geriausiai esamoje situacijoje užtikrina nepilnamečio vaiko interesus, skundžiama nutartimi šioje dalyje atsakovo prašymą atmetė. Pažymėtina, jog atsakovui nėra draudžiama bendravimo su vaiku metu kartu su vaiku vykti pas vaiko senelius ar artimuosius giminaičius, todėl nei šalių nepilnamečio vaiko, nei atsakovo, nei senelių ar artimųjų giminaičių teisės, nenustačius atsakovo prašomos nustatyti tvarkos, nėra pažeidžiamos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje dalyje atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo yra nepagrįsti ir atmestini.
24. Atsakovas prašė nustatyti, kad vaikui susirgus ir negalint L. S. vaiko paimti pagal nustatytą teismo grafiką, K. S. įsipareigoja vaiko prasirgtas / praleistas bendravimo su tėvu dienas, pakeisti kitomis dienomis, kai vaikas bus pasveikęs arba įpareigoti K. S. tėvo grafiko metu sergant vaikui leisti vaiką slaugyti, gydyti L. S. jo gyvenamojoje vietoje, leisti vežti vaiką pas vaiko šeimos gydytoją apžiūrai ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartimi jau yra nustatęs, kad dukrai susirgus ar esant gydymo įstaigoje šalys apie tai privalo informuoti viena kitą ne vėliau kaip per 24 valandas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pasisakydamas dėl minėto atsakovo prašymo, nurodė, kad atsakovui jau buvo išaiškinta, jog jis, matydamas, kad ieškovė nevykdo teismo nustatytos laikinos atsakovo ir šalių nepilnametės dukters bendravimo tvarkos, gali kreiptis dėl priverstinio vykdymo, bet ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių keitimo. Apeliantas su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir atskirajame skunde nurodo, kad nesuprantamas teismo nenoras įpareigoti ieškovę praleistą grafiko dieną pakeisti sutarta kita savaitės, mėnesio diena, nėra priežasčių dėl kurių atsakovas negali slaugyti sergančio vaiko. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Nustatyti kompensacinį mechanizmą, taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra labai sudėtinga, nes šių priemonių paskirtis yra bylos nagrinėjimo metu užtikrinti situacijos stabilumą, tuo tarpu prašymas prasirgtas / praleistas bendravimo su tėvu dienas pakeisti kitomis dienomis, kai vaikas bus pasveikęs, yra neapibrėžtas ir neaiškus, o tuo pačiu sudarantis sąlygas kilti naujiems šalių konfliktams. Atsakovo prašymas įpareigoti K. S. tėvo grafiko metu sergant vaikui leisti vaiką slaugyti, gydyti L. S. jo gyvenamojoje vietoje, leisti vežti vaiką pas šeimos gydytoją apžiūrai taip pat neatitiktų geriausių vaiko interesų, nes nepilnametei šiuo metu yra tik (duomenys neskelbtini) metai, todėl jos ligos atveju tik įprastoje gyvenamojoje vietoje būtų užtikrinta vaikui stabili ir saugi aplinka. Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apelianto atskirojo skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties neteisėtumo atmeta kaip nepagrįstus.
25. Atsakovas prašė įpareigoti K. S. 2–3 kartus per savaitę iki 0,5 val., o vaikui susirgus ir esant pas K. S., jos namuose kiekvieną dieną iki 0,5 val. sudaryti L. S. sąlygas bendrauti su dukra Viber, Watsap, Messengerio programėlėmis su vaizdu. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šis atsakovo prašymas taip pat jau buvo nagrinėjamas ir atmestas Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartimi. Teismas nurodė, kad tokia bendravimo forma objektyviai neįmanoma dėl vaiko amžiaus ir šalių konfliktiškų santykių. Skundžiama nutartimi teismas nurodė, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukters amžių, tokio atsakovo bendravimo su mažamete dukra nustatymas, neatitiktų geriausių vaiko interesų, kadangi tokio amžiaus vaikui sunku išlaikyti dėmesį bendraujant ryšio priemonėmis, o tokios bendravimo tvarkos neužtikrinimas tik užprogramuotų papildomus konfliktus tarp ir taip konfliktiškų šalių santykių. Vis dėlto toks bendravimas galėtų vykti pagal vaiko ir vieno iš tėvų poreikį tokį bendravimą suderinus su kitu tėvu, kurio žinioje vaikas tuo metu yra, ir tam tikrais atvejais, kai atsiranda toks reikalingumas, tačiau tai nereiškia būtinumo teismui nustatyti reguliarų kasdienį ir nustatytos trukmės bendravimą su tėvu ryšio priemonėmis. Toks bendravimas yra galimas, tačiau jis neturi trikdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas paties vaiko. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neužtikrintų nepilnamečio vaiko interesų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio atsakovo prašymo netenkino.
26. Atsakovas prašė nustatyti, kad L. S. atostogų metu tėvas bendrauja su N. S. 1 (vieną) savaitę nepertraukiamai. Kadangi prašyme nenurodyta informavimo apie atostogas tvarka, taip pat nėra aišku ar šios atostogos turėtų būti dukters atostogų metu, konstatuotina, kad šis punktas yra taip pat neapibrėžtas ir neaiškus, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tėvų bendravimas su vaiku atostogų metu turėtų būti nustatytas išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius nuolatinę bendravimo tvarką.
27. Atsakovas prašė nustatyti, kad L. S. turi teisę gauti visą informaciją apie N. S. sveikatą, tiek iš K. S., tiek iš ugdymo ar gydymo įstaigų. L. S. turi teisę gauti pilną informaciją iš K. S. apie dukrai nusamdomas aukles, prižiūrėtojas ar kitus svetimus vaikui asmenis, su kuo vaikas paliekamas jo priežiūrai bent kelioms valandoms. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį atsakovo prašymą nurodė, jog atsakovas, būdamas vaiko tėvu, pats turi teisę gauti informaciją iš ugdymo įstaigų, gydymo įstaigų, domėtis vaiko sveikata, pasiekimais, atsakovui nedraudžiama dalyvauti ugdymo įstaigoje rengiamose šventėse, teismas pažymėjo, kad šalių pareiga informuoti kitą tėvą apie tai, kad vaikas susirgo jau yra nustatyta 2021 m. birželio 1 d. nutartimi ir šis punktas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi nepakeistas, be to, byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad ieškovė nesuteikia atsakovui su vaiku susijusios informacijos, todėl atsakovo prašymą atmetė. Apeliantas su šiuo teismo argumentu nesutinka, nurodo, kad teismas, nagrinėdamas atsakovo prašymą, ignoravo atsakovo, kaip šalių vaiko tėvo, teises. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovo atskirojo skundo argumentu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog atsakovas, būdamas vaiko tėvu (įstatyminiu atstovu), pats turi teisę gauti informaciją iš ugdymo ir gydymo įstaigų, domėtis vaiko sveikata, pasiekimais, atsakovui nedraudžiama dalyvauti ugdymo įstaigoje rengiamose šventėse. Pažymėtina, kad atsakovas, prašydamas nustatyti, jog jis turi teisę gauti pilną informaciją iš K. S. apie dukrai nusamdomas aukles, prižiūrėtojas ar kitus svetimus vaikui asmenis, su kuo vaikas paliekamas jo priežiūrai bent kelioms valandoms, nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą vertinti, kad ieškovė atsakovui šios informacijos neteikia ir kad šios informacijos nepateikimas kaip nors pažeidžia šalių nepilnamečio vaiko ar atsakovo teises bei teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė neužtikrina šalių nepilnamečio vaiko interesų į saugią bei vaiko poreikius atitinkančią aplinką ar netinkamai rūpinasi dukros priežiūra, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog vaikas, gyvendamas su ieškove, yra nesaugus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, netenkindamas minėto atsakovo prašymo, jo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė.
28. Apeliantas prašomoje pakeisti bendravimo tvarkoje prašė nustatyti, kad N. S. išvežimas į užsienį (atostogoms, nuolatiniam gyvenimui) negalimas be raštiško ir notariškai patvirtinto tėvo/motinos sutikimo. 2021 m. spalio 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas tokį prašymą atmetė, nes atsakovas nenurodė motyvų ir nepateikė tokį prašymą pagrindžiančių įrodymų. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė ketintų su nepilnamečiu vaiku išvykti į užsienį. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad ieškovės pirmasis vyras yra (duomenys neskelbtini) pilietis, su kuriuo ieškovė turi bendrą sūnų N., todėl yra pagrįsta tikimybė, kad ieškovė be atsakovo leidimo gali išvežti dukrą į užsienį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad byloje nėra įrodymų, sudarančių realų pagrindą vertinti, kad kuris nors iš tėvų ketintų su nepilnamečiu vaiku išvykti į užsienį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog prašymas nustatyti tokią sąlygą taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą, galėtų būti sprendžiamas tik esant svarių įrodymų dėl mergaitės išvežimo grėsmės be atsakovo sutikimo. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti sąlygas vienam iš tėvų, gyvenančiam skyrium, bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, kol bus išspręstas galutinai šalių ginčas ir priimtas teismo sprendimas, todėl sąlygos dėl vaiko išvežimo į užsienį galėtų būti nustatytos bylą išnagrinėjus iš esmės.
29. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (keitimo) būtinumą turi įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnis), todėl atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nepagrįstai vertino ieškovės argumentus, o ne atsakovo, t. y. nepasiūlė jam teikti įrodymus. Pažymėtina, kad atsakovas byloje turi atstovą, kuris turi užtikrinti tinkamą ieškovo procesinių teisių įgyvendinimą.
30. Apibendrinant, darytina išvada, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai yra labiau susiję ne su būtinybe keisti laikiną bendravimo tvarką, o su aplinkybėmis, išimtinai susijusiomis su konfliktišku ginčo šalių tarpusavio elgesiu ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos tinkamo vykdymo klausimais, nes atsakovas nurodo, jog vaiko nemato, niekaip negali jo pasiimti iš gyvenamosios vietos, ieškovė nurodo, jog dukra nuolat serga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vaiko motina, su kuria gyvena mažametis vaikas, turi siekti skatinti vaiko ryšį su tėvu, turi vykdyti galiojančią teismo nutartį, kuri tiek jai, tiek atsakovui yra privaloma (CPK 18 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), kitu atveju, esant pakankamai įrodymų, už tai gali būti taikomos vykdymo procese numatytos sankcijos ir laikoma vaiko teisių ir interesų pažeidimu.
31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti, remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.