- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e2S-455-912/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04575-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- D. V.
- Ieškovas
- UAB „Baltic Agro“
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas pagal patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Baltic Agro“ ieškinį atsakovui D. V. dėl skolos ir delspinigių išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, nes atsakovas taikos sutartyje numatytais terminais ir tvarka nesumokėjo ieškovei ir taikos sutarties visa apimtimi neįvykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą – išdavė vykdomąjį raštą dėl 3 607,81 Eur skolos. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį. Ieškovė prašė išduoti vykdomąjį raštą likusiai nesumokėtai 3 607,81 Eur skolos sumai, nes atsakovas neatliko nė vieno sutartyje šalių numatyto mokėjimo bei pažeidė tarp šalių sudarytos ir teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovas nurodo, kad 3 607,81 Eur skolą turėjo sumokėti per 9 mėnesius nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. sausio 25 d. Nurodytu laikotarpiu skolininkas sumokėjo 1 903,59 Eur skolą, todėl liko skolingas ieškovei 1 704,22 Eur. Atsakovas pripažįsta 1 704,22 Eur skolą, todėl ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą 3 607,81 Eur sumai prašo laikyti apgaulingu ir negaliojančiu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė prašo netenkinti atskirojo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
4.1. Atsakovas taikos sutartyje nustatytais terminai ir tvarka nesumokėjo ieškovei skolos. Atsakovas sąmoningai vilkina atsiskaitymą su ieškove.
4.2. Vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis, ginčo atveju – teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis dalis (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovei kyla pareiga pateikti antstoliui teisingus ir tikslius duomenis apie atsakovo skolą ir išieškotiną likutį pagal vykdytiną dokumentą.
4.3. Atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Apie skolos likutį, ketinimą kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo atsakovas buvo informuotas elektroniniu paštu ir telefonu. Atsakovas nevykdė taikos sutarties, neteisėtai vilkino laiką atsiskaityti, todėl ieškovė patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Skundas tenkintinas.
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje, kurioje patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
16. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Teismas sprendžia, kad apelianto teiginiai, jog ieškovė prašė išduoti vykdomąjį raštą visai skolos sumai – 3 607,81 Eur, nors atsakovas ieškovei 1 739,26 Eur nepagrindžia būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra atliekama rašytinio proceso tvarka.
17. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą naują rašytinį įrodymą (elektroninio laiško, kuriame nurodomas atsakovo nesumokėtos skolos likutis, kopiją) sprendžia, kad jis gali būti reikšmingas nagrinėjant klausimą dėl atsakovo atskirojo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, prašymas išduoti vykdomąjį raštą išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, atsakovui neturint galimybės pateikti savo atsikirtimų į jį, todėl naujas įrodymas prijungiamas prie bylos.
19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovo pasirašytą taikos sutartį. Taikos sutarties 2 punktu atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 2 785,42 Eur skolą, 191,64 Eur delspinigius, 630,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, viso – 3 607,81 Eur ir 8 proc. palūkanas tokia tvarka: iki 2019 m. gegužės 25 d. – 409,83 Eur, birželio 25 d. – 403,59 Eur, liepos 25 d. – 403,51 Eur, rugpjūčio 25 d. – 403,59 Eur, rugsėjo 25 d. – 403,59 Eur, spalio 25 d. – 403,51 Eur, lapkričio 25 d. – 403,59 Eur, gruodžio 25 d. – 403,51 Eur, 2020 m. sausio 25 d. – 403,59 Eur. Ieškovė prašė teismo išduoti vykdomąjį raštą, nes atsakovas nevykdė taikos sutarties.
20. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
13. Iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad teismas išduoda vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies arba atsisako jį išduoti tik ištyręs abiejų šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Ieškovė, prašydama išduoti vykdomąjį raštą, turi teismui aiškiai nurodyti, kokios taikos sutarties dalies atsakovas neįvykdė. Be to, teismas privalo atsakovui suteikti teisę pateikti atsikirtimus į ieškovės prašymą, taip pat duomenis, susijusius su taikos sutarties vykdymu. Įstatymų leidėjas įpareigojo teismą ištirti šalių nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus ir išduoti vykdomąjį raštą tik dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies, t. y. surašyti motyvuotą nutartį, dėl kurios gali būti teikiamas atskirasis skundas. Būtent šios nutarties rezoliucinė dalis įrašoma į vykdomąjį raštą arba teismas nurodo, dėl kokios konkrečios nutarties, kuria patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis, rezoliucinės dalies išduodamas vykdomasis raštas.
14. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos civilinės bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. sausio 20 d. per teismų elektroninių paslaugų portalą gautas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą. CPK 646 straipsnio 3 dalis suteikė teisę teismui spręsti, kokia forma – rašytine ar žodine – nagrinėtinas prašymas išduoti vykdomąjį raštą, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 22 d. rezoliucija prašymą priėmė ir nutarė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nors teismo nutartyje nurodyta, kad prašymas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, bet byloje nėra duomenų, kad teismas apie prašymo nagrinėjimą informavo byloje dalyvaujančius asmenis CPK 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
15. Iš apelianto pateikto įrodymo (elektroninio laiško kopijos), taip pat ieškovės argumento, kad apeliantas taikos sutartį įvykdė ne visa apimtimi, darytina išvada, kad ieškovei negalėjo būti išduotas vykdomasis raštas dėl visos taikos sutartyje nurodytos sumos. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas nutarė išduoti ieškovei vykdomąjį raštą, nesuteikęs apeliantui teisės pateikti paaiškinimų ir įrodymų, pagrindžiančių sutarties vykdymą, neinformavęs apie prašymo nagrinėjimo datą, vietą, laiką, teismo sudėtį. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas CPK nuostatas, kuriose reglamentuota vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarka, apribojo apelianto teisę į teisminę gynybą.
16. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybės, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neišsiaiškino bylos esmės, pažeidė šalių procesinį lygiateisiškumo ir rungimosi principus (CPK 12, 17 straipsniai), CPK 153 straipsnio 2 dalį, 646 straipsnio 3 dalį, todėl apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o atsakovo atskirasis skundas tenkintinas.
17. Apeliantas pateikė duomenų, kad už atskirąjį skundą sumokėjo 52 Eur žyminio mokesčio. Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį, už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Dėl to apeliantui grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 puntas, 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 312, 336 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tenkinti atsakovo D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti iš naujo.
Grąžinti atsakovui D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 52 Eur (penkiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. sausio 28 d., dokumento Nr. 384.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.