Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. F., I. F., antstoliui Donatui Kisieliui dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Donatas Kisielius vykdo Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio 2018 m. gruodžio 28 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. MK-12653 dėl skolos išieškojimo iš skolininkų M. F. ir I. F. išieškotojo UAB „Intrum Lietuva“ naudai. Prie antstolio Donato Kisieliaus vykdomo išieškojimo iš M. F. 2019 m. rugsėjo 20 d. vykdomojoje byloje Nr. 0157/13/00463 patvarkymu Nr. S1-43934, kuris pakeistas 2022 m. sausio 3 d. patvarkymu Nr. S-22-157-38, prisijungė antstolis Arminas Naujokaitis trečios eilės išieškotojui V. L; 2021 m. kovo 3 d. vykdomojoje byloje Nr. 0171/15/01731 patvarkymu Nr. S-21-171-2686 prisijungė antstolė Brigita Palavinskienė trečios eilės išieškotojui AB SEB bankas; 2021 m. birželio 16 d. vykdomosiose bylose Nr. 0011/18/02888 ir Nr. 0011/20/02735 patvarkymu Nr. S-21-11-24645 prisijungė ir antstolė Irena Beliačic trečios eilės išieškotojoms UAB „Intrum Lietuva“ ir GelvoraSergel UAB. Prie vykdomo išieškojimo iš I. F. 2019 m. gruodžio 2 d. vykdomojoje byloje NR. 0062/19/01428 patvarkymu Nr. S-19-62-33518 prisijungė antstolė Neringa Lipeikienė išieškotojos UAB „Ignitis“ naudai; 2021 m. kovo 18 d. vykdomojoje byloje Nr. 0177/20/01515 patvarkymu Nr S-21-177-2391 prisijungė antstolė Asta Stanišauskaitė išieškotojos UAB „Ignitis“ naudai. Antstolis, 2022 m. balandžio 22 d. Turto arešto aktu Nr. S-22-174-6615, areštavo skolininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą - pinigines lėšas (duomenys neskelbtini) Eur. Byloje duomenų, kad skolininkai Turto arešto aktą būtų apskundę, nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Vadovaujantis Vedybų sutarčių registro duomenimis, vedybų sutartis nėra sudaryta. Antstolis 2022 m. gegužės 16 d. patvarkymu pasiūlė vykdymo proceso šalims, bei skolininkams kreiptis į teismą ir nustatyti turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Byloje nėra duomenų, kad skolininkai būtų pateikę notarine tvarka patvirtintą sutikimo formą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu.

Kaip žinoma, vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinų įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Vykdymo procese nustatyta, kad parduotas iš varžytinių Turtas – skolininkas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Byloje nėra nustatyta, kad šie asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir nustatoma, kad (duomenys neskelbtini) Eur piniginės lėšos, kurios saugomos antstolio Donato Kisieliaus depozitinėje sąskaitoje, yra skolininkų M. F. ir I. F. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją. Šiuo atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių prielaidas nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).

CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui minėto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju, antstolis 2022 m. gegužės 16 d. patvarkymu pasiūlė vykdomo proceso šalims nustatyti turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Nagrinėjamu atveju vadovaujantis CPK 667 straipsniu, CK 3.112 straipsniu yra pagrindas nustatyti skolininkų dalis bendrame turte tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš jiems priklausančios turto dalies. Byloje nėra duomenų, kad vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu vykdomi išieškojimai, būtų nuginčyti ar ginčijami, jie yra galiojantys, todėl privalo būti vykdomi (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 8 punktas). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas pagrįstas ir tenkintinas.

Pažymėtina, kad nors pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkams M. F. ir I. F. priklauso po 1/2 dalį antstolio Donato Kisieliaus areštuotų piniginių lėšų ((duomenys neskelbtini) Eur), gautų iš varžytinų realizavus Turtą, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjant pareiškimą, paduotą CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka, vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 666 straipsniais, teismas

nutaria:

Patenkinti pareiškimą.

Nustatyti, kad skolininko M. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro: 1/2 dalis (duomenys neskelbtini) Eur piniginių lėšų, saugomų antstolio Donato Kisieliaus depozitinėje sąskaitoje, kurios yra bendros su sutuoktine I. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad skolininkės I. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro: 1/2 dalis (duomenys neskelbtini) Eur piniginių lėšų, saugomų antstolio Donato Kisieliaus depozitinėje sąskaitoje, kurios yra bendros su sutuoktiniu M. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.