Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-05-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-515-1109/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-26
Bylos Nr.
eII-515-1109/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00368-2025-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Pažeidėjas
M. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-515-1109/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00368-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.6; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gegužės 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vitalijai Krylovai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. M.,nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2025 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. 2025 m. kovo 22 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2025 m. kovo 22 d. 15 val. 12 min, krašto kelyje Kaunas-Zapyškis-Šakiai, Kauno rajono sav., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (1,09 prom.). Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punktą, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 8 d. nutarimu M. M. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta 800 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.

Šalies argumentai

M. M. su priimtu nutarimu nesutinka, teismui pateiktu skundu prašo panaikinti arba sutrumpinti jam paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį arba taikyti alternatyvią administracinio poveikio priemonę, jeigu tokia galėtų būti skirta. Skunde nurodė, jog pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Teigia, jog alkoholį vartojo vakare prieš įvykį ir įvykio dieną vieną silpno alaus skardinę. Važiavo esant būtinybei – reikėjo nuvežti vaistų karščiuojančiam vaikui. Vairuodamas nejautė jokių koordinacijos ar reakcijos sutrikimų. Pareiškėjas nurodo, jog jis yra dviejų mažamečių vaikų tėvas, dirba vairuotoju – teisės vairuoti praradimas reikštų darbo netekimą, kas turėtų tiesioginę neigiamą įtaką jo šeimos pragyvenimui. Taip pat kasdien yra atsakingas už vaikų nuvežimą ir pasiėmimą iš mokyklos bei būrelių. Teigiama, jog per pastaruosius penkerius metus pareiškėjas turėjo kelis administracinius nusižengimus, bet jie seniai negaliojantys ir nebuvo susiję su alkoholiu ar vairavimu. Nurodo, jog yra pasiryžęs imtis papildomų atsakomybės formų – dalyvauti alkoholio prevencijos programose, švietėjiškuose mokymuose, jei tai padėtų sumažinti ar pakeisti teisės vairuoti atėmimo terminą. Taip pat skunde išreiškiamas nesutikimas su nutarime pateiktu subjektyviu vertinimu, kadangi nutarime nurodyta, kad „žinodamas, kad reiks vairuoti transporto priemonę, vartoja alkoholinius gėrimus“, tačiau, pareiškėjo teigimu, šis teiginys neatitinka tikrovės, kadangi jis neplanavo tą dieną vairuoti – alkoholį vartojo būdamas sode, ir tik vėliau gavo žinią apie susirgusį vaiką, dėl ko buvo būtina grįžti į miestą. Tai rodo, jog sprendimas sėsti prie vairo nebuvo iš anksto suplanuotas ar sąmoningas nepaisymas taisyklių – tai buvo situacija, kurioje teko rinktis tarp vaiko sveikatos ir galimos likutinės alkoholio koncentracijos.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad įstatymo leidėjas numato administracinių nuobaudų ir poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Skiriamos baudos bei poveikio priemonės dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šiuo atveju Pareiškėjui nutarimu paskirta 800 eurų bauda, specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 (dvylikai) mėnesių. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pažymima, kad prašymų prieš nagrinėjimą nebuvo gauta, todėl jie nebuvo įvertinti.

Nurodoma, kad pareiškėjas padarė pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą: jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas po paklaidos pirmu pūtimu 1,23 promilių antru pūtimu 1,09 promilių girtumas) tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Atsiliepime pažymima, kad byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių (tokių kaip artimojo nelaimė, grėsmė sveikatai ar gyvybei...) dėl kurių asmuo netikėtoje situacijoje būtų priėmęs sprendimą neblaivus sėsti prie vairo. Pareiškėjas žinodamas, kad vairuotojo pažymėjimas, jo gyvenime turi didelę svarbą, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, tuo labiau žinodamas, kad prieš tam tikro laiko tarpą vartojo alkoholinius gėrimus. Teigiama, jog savo skunde pareiškėjas nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jai galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes pareiškėjo svarbiomis laikytinas aplinkybės gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padarius jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. M. skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad iš vakaro išgėrė butelį viskio, alkoholį vartojo vėlai vakare, jau nuėjus vaikui miegoti, ryte nuvyko į sodybą, nesitikėjo, kad reikės kur nors važiuoti, todėl išgėrė nedidelį kiekį silpno alkoholio. Vėliau reikėjo važiuoti parvežti karščiuojančiam vaikui vaistų. Teisė vairuoti reikalinga, nes jis rūpinasi vaikų parvežimu po pamokų. Nors jo žmona ir turi teisę vairuoti, tačiau ji tuo metu dirba, todėl vežti vaikus būtų sudėtinga. Gyvena Šilainių mikrorajone. Dėl draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nurodė, jog darbe nebūtų galimybės šiuos užraktus įsirengti, sutikimo neišreiškė.

Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir įvertinęs surinktus bei ištirtus duomenis, konstatuoja, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad Institucija, tirdama nusižengimą ir priimdama nutarimą, skirdama administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę pažeidė aplinkybių tyrimo, įrodymų rinkimo, vertinimo taisykles ar priėmė neteisingą, neteisėtą, nepagrįstą nutarimą.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Byloje pačio pareiškėjo paaiškinimais, skunde išdėstytais argumentais bei rašytine administracinio nusižengimo medžiaga nustatyta, jog M. M. 2025 m. kovo 22 d. 15 val. 12 min, krašto kelyje Kaunas-Zapyškis-Šakiai, Kauno rajono sav., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiais savo veiksmais padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, M. M. už administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 800 eurų dydžio eurų bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.

Pareiškėjas paties pažeidimo fakto ir jam paskirtos baudos neginčija, tačiau prašo Institucijos nutarimą pakeisti dalyje dėl administracinio poveikio priemonės ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, jos terminą nustatyti trumpesniam laikui, nei imperatyviai numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje minimalūs terminas.

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus ir ištyręs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog nenustatyta visuma faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad M. M. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – sėdo prie vairo būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei. Nors pareiškėjas vertinant padaryto nusižengimo pavojingumą akcentuoja tai, kad jis sėsdamas už vairo nesijautė neblaivus, vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu nebuvo nustatyta jo neblaivumo požymių – nuo jo nesklido alkoholio kvapas, jis elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, jo judesiai buvo koordinuoti, vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai, tačiau šios aplinkybės, teismo vertinimu, tinkamai padaryto nusižengimo pavojingumo neapibūdina, jos vertinamos išskirtinai palankiai pareiškėjui, neatsižvelgiant į kitus pavojingumą apibūdinančius aspektus. Nors ir nenustatyta, kad būtų pažeisti kiti reikalavimai (viršytas greitis, vairavimas be įjungtų šviesų, neapdraustas automobilis), šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip padarytą nusižengimą apibūdinančios mažiau pavojingu. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad alkoholis daro neigiamą įtaką asmens reakcijos greičiui ir net ir tuo atveju, kuomet asmuo, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, jaučiasi žvalus, esantis tinkamoje formoje vairuoti automobilį, įstatymo leidėjas bet kokį neblaivumą, viršijantį leistiną normą, laiko itin pavojinga veikla, galinčia sukelti itin neigiamus padarinius, nepriklausomai nuo to, kiek asmens neblaivumas viršijo leistiną lygį, tuo labiau, kai visus asmenis tas pats alkoholio kiekis veikia skirtingai. Taip pat pabrėžtina, kad kitų eismo taisyklių reikalavimų laikymasis negali būti vertinama kaip aplinkybė, rodanti mažesnį kito pažeidimo – vairavimo neblaiviam, pavojingumą.

Vertinant šio nusižengimo pavojingumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors M. M. nurodo, jog prieš nusprendžiant vairuoti automobilį nesijautė neblaivus, tačiau asmuo turėjo įvertinti tą aplinkybę, kad iš vakaro buvo suvartojęs nemažą kiekį alkoholio, taip pat alkoholį vartojo ir įvykio dieną ir tai galėjo reikšti, kad sėdant už vairo alkoholis dar nebus pasišalinęs iš organizmo. Be to, būdamas suaugęs ir brandus asmuo, turėjo suvokti, kad suvartotas alkoholis veikia psichiką, dėl ko asmuo ir nesugeba tinkamai įvertinti savo būsenos – jam atrodo, jog jaučiasi žvalus, rišliai kalba, nesijaučia apsvaigęs, nors iš tiesų jis yra apsvaigęs, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis nesijautė apsvaigęs, nevertintinos, kaip rodančios mažesnį veikos pavojingumą, priešingai, rodančios asmens nepakankamą atsakingumą vertinant galimą alkoholio įtaką psichikai ir supančio pasaulio suvokimui. Pažymėtina ir tai, kad pirmuoju tikrinimu (2025 m. kovo 22 d. 15:12 val.) M. M. buvo nustatytas netgi didesnis neblaivumas – 1,26 prom., nei antruoju tikrinimu (2025 m. kovo 22 d. 15:28 val. nustatytas 1,11 prom. – su paklaida, 1,09 prom. neblaivumas), kas rodo, kad asmuo vairuoti automobilį pradėjo būdamas dar didesnio neblaivumo ir neigiamų padarinių šiuo atveju galimai išvengti pavyko tik todėl, kad pareiškėjas buvo sustabdytas vykdant vairuotojų blaivumo patikrinimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nustatytas neblaivumas daugiau nei 2 kartus viršijo leistiną ribą ir pirmuoju tikrinimu nustatytas neblaivumas buvo artimas ribai nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog vairuoti po alkoholio vartojimo neplanavo, tačiau sužinojęs apie sergantį vaiką jis privalėjo grįžti namo į miestą. Sutiktina, jog grėsmė sveikatai gali būti laikoma išskirtine aplinkybe sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, tačiau, norint spręsti dėl šios aplinkybės pagrįstumo, įvertinama duomenų visuma. Šiuo atveju pareiškėjas nurodo, jog jam teko rinktis tarp vaiko sveikatos ir galimos likutinės alkoholio koncentracijos. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių būtinumą pareiškėjui, esant neblaiviam, grįžti namo sėdant už vairo. Pareiškėjo teigimu jis turėjo atvežti vaistų sergančiam vaikui, bet nėra nurodoma, kodėl nebuvo svarstomi alternatyvūs susiklosčiusios situacijos sprendimo būdai, kurie nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai, kadangi, kaip nurodo pats pareiškėjas, jo žmona turėjo teisę vairuoti. Byloje nėra jokių duomenų, įrodančių susirgimo rimtumą, nepateikti jokie gydymo įstaigos išrašai, tačiau M. M., sėsdamas už vairo, pats skunde nurodydamas, jog žinojo, kad gali būti neblaivus, vaiko negalavimą prilygino grėsmei, dėl kurios būtų pagrindas rizikuoti ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikata ir gyvybe, nors ši aplinkybė nėra patvirtinta byloje esančiais duomenimis. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą spręstina, jog M. M. nurodoma suprastėjusi vaiko sveikata nebuvo pakankamas pagrindas jam sėsti už vairo, kai asmens neblaivumas ženkliai viršijo įstatymų leidžiamą ribą.

Sutiktina su skundo argumentais, jog pareiškėjo asmenybė charakterizuojama itin teigiamai –

asmuo dirba, turi šeimą, darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai, kaip pareigingas ir atsakingas, visada atliekantis tiesioginio vadovo pavestą darbą ir užduotis laiku ir nepriekaištingai, tačiau padaryto nusižengimo pavojingumas dėl jau anksčiau nurodytų aplinkybių neleidžia padaryto pažeidimo vertinti kaip mažareikšmio ar mažiau pavojingo nei rūšinis tokio nusižengimo pavojingumas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pažeidėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su darbu, vaikų vežiojimu, kurių įgyvendinimui reikalinga teisė vairuoti automobilį, nelaikytinos išskirtinėmis, kurios turėtų lemti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą, nes asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių.

Teismo vertinimu, pareiškėjas, puoselėdamas šeiminius ryšius, vertindamas komfortą suteikiančią ir tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime pagelbėjančią teisę vairuoti automobilį, turėjo pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai.

Atkreiptinas dėmesys, jog nors pareiškėjas nurodo, jog prašo taikyti alternatyvią administracinio poveikio priemonę, tokiu būdu sutrumpinant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, teismo posėdžio metu paklausus pareiškėjo, ar jis sutiktų su alternatyvia administracinio poveikio priemone – draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, pareiškėjas nedavė teigiamo atsakymo, nurodydamas, kad darbe įrengti šiuos užraktus nesutiktų, toliau prašė, kad būtų neskiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Nesant asmens sutikimui alternatyvi administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, negali būti taikoma.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Atsižvelgiant į visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti skiriant nuobaudą ar poveikio priemonę, teismas konstatuoja, jog švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra pagrindo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, tiek vertinant atskirai, tiek visumoje, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Įvertinus pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes, švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos minimalios administracinio poveikio priemonės skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika, siekiant mažinti avaringumą šalyje, griežtinant atsakomybę už vairavimą esant neblaiviems, nei su visuomenės interesu, siekiant adekvataus nubaudimo neišvengiamumo, todėl skundžiamas Institucijos 2025 m. balandžio 8 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas, nes yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644-646 straipsniais, teismas

nutaria:

M. M. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 20-(duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė