- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-02
- Bylos Nr.
- 1-270-935/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-02681-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Nukentėjusysis
- S. Š., J. J.
- Kaltinamasis
- G. S.
- Advokatai
- Romualdas Brilius
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S. 2014 m. gruodžio 28 d., apie 02.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia spyrė koja savo sugyventinei S. Š. į krūtinę ir tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, G. S. 2014 m. gruodžio 28 d., apie 02.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia peiliu pradūrė balioną su montažinėmis „Makroflex“ putomis ir šiam balionui sprogus apliejęs putomis nepataisomai sugadino žaidimo kilimą, kurio vertė 25 Eur, kilimą 3x4, kurio vertė 115 Eur, patalynę, kurios vertė 30 Eur bei tapetus, kurių vertė 56 Eur, viso savo veiksmais padarė 226 Eur turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Teisme G. S. parodė, jog su S. Š. gyveno apie keturis mėnesius, vedė bendrą gyvenimą, gyveno kaip sugyventiniai. S. Š. gruodžio mėnesio pabaigoje, apie 18 val., išvažiavo švęsti, sakė, jog užtruks iki 22 val. G. S. aiškino, jog jis skambino sugyventinei, tačiau jos telefonas buvo išjungtas. Jis vienas vartojo alkoholį nuo 17 val. iki 24 val., vėliau nuėjo miegoti. Naktį išgirdo, jog parėjo S. Š., su ja koridoriuje įvyko konfliktas, apsižodžiavo, kartu aiškinosi santykius. Konflikto metu jokių smūgių S. Š. nesudavė. S. Š. nuėjo į savo dukros kambarį, todėl jis nuėjo paskui ją. Konfliktas prasidėjo koridoriuje, kai S. Š. grįžo namo ir nusirenginėjo. „Makroflex“ putų jis neturėjo, jos tikriausiai priklausė O. S.. G. S. nurodė, jog jis norėjo išsiaiškinti santykius, todėl ėjo paskui S. Š. į jos dukros kambarį. Tuomet teko aiškintis santykius su O. S., su kuriuo susistumdė ir kuris papurškė dujų, susprogdino balionėlį „Makroflex“. G. S. aiškino, jog jis nepamena, kad sprogo „Makroflex“ balionėlis, jis balionėlio rankose tikrai neturėjo. Parodymų, kurie buvo užfiksuoti dviejų pirmųjų apklausų metu neskaitė. S. Š. galėjo pastumti, tačiau nestipriai, jei būtų sudavęs, būtų ne tik mėlynė. Prieš įvykį kartu su S. Š. lovoje negulėjo. Susistumdymo metu galėjo būti suėmęs S. Š. už drabužių. Nukentėjusiąją galėjo griebti už drabužių, kadangi norėjo nuvesti į kambarį ir pasiaiškinti, ji buvo išgėrusi, nesileido į kalbas. Peilį buvo paėmęs, kadangi norėjo nusižudyti, nukentėjusioji pasinaudodama situacija norėjo jį išguiti, pasinaudojo tokia situacija. D. D. negalėjo matyti konflikto, jis buvo kambaryje, o konfliktas vyko koridoriuje, be to, įėjus į kambarį pirma stovi lova, toliau komoda, o D. D. miegojo už komodos. Tuščio „Makroflex“ balionėlio nematė. Gali būti, kad „Makroflex“ balionėlis nesprogo, o buvo atsuktas. „Makroflex“ balionėlį galėjo sugriebti tuo metu, kai grūmėsi su O. S.. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė be advokato, nesuprato, jog atsisakė advokato. Kaip konflikto metu buvo apsirengusi S. Š., negali nurodyti.
Teisme nukentėjusioji S. Š. parodė, jog su G. S. gyveno du ar tris mėnesius, anksčiau tarp jos ir G. S. nebuvo kilę jokių konfliktų, jie gyveno kaip šeima, kartu leido laisvalaikį, bendrai leido uždirbtus pinigus, kartu miegojo, jie gyveno viename kambaryje, o dukra gyveno kitame kambaryje. Nukentėjusioji paaiškino, jog 2014 m. gruodžio 28 d., apie 02.00 val., grįžo namo, buvo išgėrusi, kadangi prieš tai su bendradarbiais šventė, nusiprausė ir atsigulė. Gulint lovoje pajuto smūgį į nugarą. G. S. trenkė jai ranka vieną smūgį į krūtinę, po kurio liko nedidelė mėlynė. G. S. buvo girtas. Tuomet pabudo jos sūnus, kuriam pasakė kviesti policiją. Į kambarį atbėgo dukra bei jos draugas. Ji, sūnus, dukra bei dukros draugas išėjo į kitą kambarį, o G. S. pradėjo bėgioti, paėmė „Makroflex“, mažą peiliuką ir atėjo į dukros kambarį. G. S. padėjo „Makroflex“ ant grindų ir į jį dūrė, putomis buvo apipilta patalynė, sienos, sekcija, kilimas, knygos, kompiuteris, batai. Įvykio metu buvo sugadinti ir jai priklausantys daiktai, tačiau dėl jų sugadinimo ji pretenzijų neturi. Į gydymo įstaigą nesikreipė, kadangi nenorėjo papildomų rūpesčių. Smūgis buvo suduotas kambaryje, kuriame miegojo. Pirmą kartą buvo apklausiama namuose virtuvėje. Tuo metu virtuvėje buvo policijos pareigūnai bei dukra. Iš kur G. S. gavo „Makroflex“, nežino, gruodžio mėnesį jis nedirbo, o iki gruodžio jis dirbo statybininku. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusioji nurodė, jog tuo metu ji įvykio aplinkybes atsiminė geriau. G. S. smūgį galėjo suduoti koja, jeigu ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog smūgis buvo suduotas koja, reiškia, kad taip ir buvo.
Teisme J. J. parodė, jog 2014 m. gruodžio 28 d. 02.00 val. savo kambaryje miegojo kartu su O. S.. Išgirdo, kad mama šaukia pagalbos. Užėjus į mamos kambarį pamatė, jog mama stovi kambario viduryje, šalia stovėjo G. S.. Ant mamos krūtinės matėsi paraudimas, jos rankos buvo raudonos. G. S. mamą laikė už rankų. Suprato, kad vyko konfliktas, brolis skambino policijai. J. J. teigė, jog ji pasakė mamai ir broliui eiti ir laukti policijos į jos kambarį. G. S. atsistojo jos kambario tarpduryje, o O. S. užstojo jam kelią, tuomet G. S. apsisuko ir išėjo. G. S. vėl atėjo į kambarį padėjo balionėlį ant sofos ir įvyko sprogimas. Nukentėjusioji pradėjo šaukti, O. S. visas buvo aplietas. G. S. vis dar turėjo peilį rankose, todėl O. S. paėmė dujų balionėlį ir pradėjo purkšti G. S.. Mama sakė, kad G. S. ją mušė. Šį faktą mama nurodė tuo metu, kai J. J. užėjo į jos kambarį. Mama pati pasakė, kad ją muša, jog skauda. Detaliau nesidomėjo, kaip buvo suduotas smūgis. Įvykio metu mamos krūtinės srityje matė paraudimą, po kelių dienų buvo mėlynė. Dėl G. S. veiksmų buvo sugadintas kilimas, patalynė, tapetai, vaikų kilimėlis koridoriuje. Patalynę ir vaikų kilimėlį išmetė, kambaryje buvęs kilimas liko, tačiau jis buvo sugadintas, putos nenuplaunamos, tapetai nenusiplauna. Buvo pradurtas „Makroflex“ balionėlis bei kitas balionėlis, tačiau kitam balionėliui sprogus žala nebuvo padaryta. Mama ir G. S. kartu gyveno tris mėnesius, jie gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, leido laisvalaikį kartu, gyveno viename kambaryje.
Teisme liudytojas O. S. parodė, jog įvykis galėjo įvykti 2014 m. gruodžio 28 d. Jis miegojo su J. J., kuri pabudusi pasakė, jog mama šaukia. Liudytojas atsakė, kad gal jai susisapnavo. Užėjus į mamos kambarį vyko grumtynės, S. Š. stovėjo, verkė, laikėsi už krūtinės. G. S. buvo užėjęs į kambarį, kuriame gyvena liudytojas ir J. J., įrėmė balionėlį į sofos kraštą ir dūrė. Dėl tokių G. S. veiksmų buvo sugadinti tapetai, patalynė, kilimas, sekcija, putomis aptaškyti žmonės. Vieną kilimą, kuris buvo koridoriuje, išmetė, taip pat išmetė patalynę. Kilimas, kuris buvo kambaryje, pasiliko, tačiau jį reikėjo išpjaustyti, kokį keturiasdešimt procentų to kilimo išpjaustė, jis atrodo neestetiškai. Po to, kai G. S. susprogdino „Makroflex“ balionėlį, liudytojas jam papurškė dujų. G. S. gyveno su S. Š., anksčiau jokių ginčų tarp jų nebuvo kilę. „Makroflex“ putos buvo G. S.. G. S. pradūrė ir kitą balionėlį, šis balionėlis buvo skirtas valyti automobilio panelei, šis balionėlis buvo susprogdintas S. Š. kambaryje.
Ikiteisminio tyrimo metu G. S. parodė, kad 2014 m. gruodžio 28 d., apie 02.00 val., atsikėlė, nes tuo metu į namus, esančius Gedvydžių g. 21-42, Vilniuje, sugrįžo jo partnerė S. Š.. G. S. teigė, jog spyrė koja S. Š., su kuria gyveno apie tris mėnesius, į krūtinę, kadangi buvo susijaudinęs bei pavartojęs per daug alkoholio. Įvykio metu buvo išgėręs 0,5 litro talpos Starkos butelį bei 0,7 litro talpos vyno butelį. G. S. aiškino, jog jis manė, jog S. Š. jam yra neištikima. Viskas įvyko labai greitai, kad net nepastebėjo, kaip viskas vyko, neatsiminė. G. S. sutiko, kad pradūrė balionėlį peiliu ir putos sugadino daug daiktų, kadangi jie nenusivalo, ir dėl to padarė 226 Eur materialinę žalą. (b. l. 35, 38)
Papildomos apklausos metu G. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2015 m. sausio 13 d. ir 2015 m. kovo 9 d. duodamas parodymus kaltu prisipažino, kadangi buvo sutrikęs, buvo išėjęs iš psichiatrinės ligoninės, nebuvo atsigavęs ir nesuvokė, ką sako bei ką pasirašo. 2014 m. gruodžio 28 d. jis su savo sugyventine S. Š. gyveno jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyveno S. Š. sūnus ir dukra su sugyventiniu. Tuo metu neturėjo darbo. Jie su S. Š. dažnai apsipykdavo, tačiau konfliktai būdavo tik žodiniai. Tą vakarą jis buvo išgėręs 0,7 litro talpos butelį vyno ir 0,5 litro talpos butelį trauktinės. S. Š. taip pat buvo neblaivi. Jie susipyko buto koridoriuje, kadangi ji nesakė, kur buvo, ir į namus grįžo vėlai. G. S. aiškino, jog jis paėmė iš virtuvės peilį ir du kartus rėždamas bandė sau persipjauti gerklę. S. Š. pradėjo rėkti, atbėgo jos dukros sugyventinis. S. Š. dukros sugyventinis puolė prie jo ir norėjo atimti peilį, o jis tuo metu pagriebė balionėlį „Makrofleks“. Jie stumdėsi su S. Š. dukros sugyventiniu. Kas pradūrė putų balionėlį, nežino, gal pradūrė ir jis. Pradūrus balionėlį apsipurškė visas putomis. Paskui atvyko pareigūnai, surakino jį antrankiais ir išvežė į psichiatrinę ligoninę. S. Š. tikrai nemušė. (b. l. 41-42)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. Š. parodė, jog G. S. pas ją bute gyveno apie du mėnesius. Ji 2014 m. gruodžio 28 d., apie 02.00 val., grįžo į namus po kalėdinio vakarėlio. G. S. tuo metu miegojo lovoje, ji taip pat atsigulė į lovą. Tuomet G. S. pašoko, sudavė stikliniu grafinu. Ji atsistojo, o G. S. pradėjo ją įžeidinėti, rėkti, sudavė koja smūgį į krūtinę. Nukentėjusioji nurodė, kad ji paprašė sūnaus kviesti policiją. Tuomet iš kito kambario jos ginti atbėgo vaikai. Jie visi pasislėpė kitame kambaryje. G. S. aplaistė žmones, kambarį ir koridorių „Makroflex“ putomis, grasino visus papjauti. (b. l. 15)
Ikiteisminio tyrimo metu J. J. parodė, jog 2014 m. gruodžio 28 d., apie 02.00 val., buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir miegojo. Išgirdo, kaip mama šaukia, jog ją muša. Atidariusi kambario duris, pamatė, kad G. S. laiko mamą už rankų. J. J. teigė, jog G. S. ją pamatęs mamą paleido ir jos abi išėjo į kitą kambarį. Mama atsistojo prie lango, o brolis D. D. paėmė telefoną ir paskambino 112. Pas mamą ant krūtinės matė paraudimą. Po to iš mamos kambario atėjo G. S., jis turėjo du balionėlius. G. S. balionėlius padėjo ant lovos krašto ir dūrė peiliu į vieną balionėlį, po ko iš jo pasipylė putos. Durdamas į balionėlį jis nieko nesakė. J. J. teigė, kad ji pradėjo bėgti iš kambario ir pamatė, kaip G. S. dūrė į kitą balionėlį ir iš jo išėjo dujos. G. S. tokiu būdu sugadino du kilimus, patalynę bei sieną su naujai klijuotais tapetais. Kilimus ir patalynę išmetė, o tapetai liko sugadinti. Dėl įvykio jai buvo padaryta 226 Eur materialinė žala. (b. l. 19)
Ikiteisminio tyrimo metu O. S. parodė, kad 2014 m. gruodžio 28 d., apie 02.00 val., jis buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jį pažadino J. J. ir pasakė, kad mama rėkia. Išgirdo šauksmą. Jis įbėgo į kambarį ir pamatė S. Š., stovinčią viduryje kambario. Pamatęs D. D. pasakė jam eiti į jų kambarį. D. D. paskambino į policiją. G. S. rėkė necenzūrinius žodžius. Į kitą kambarį nuėjo D. D., S. Š., J. J. ir liudytojas. O. S. teigė, jog jis atsigulė į lovą, šalia jo ant lovos sėdėjo J. J., S. Š. stovėjo prie lango, o D. D. sėdėjo lovoje antrame aukšte. Į kambarį įbėgo G. S. su vienu balionėliu „Makroflex“ ir peiliu. Dūrė į balioną keletą kartų, balionėliui sprogus, ištiško putos. Po to G. S. išėjo su balionęliu atgal į S. Š. kambarį ir kažką parėkavo. G. S. vėl atėjo į kambarį, jis su savimi turėjo peiliuką. O. S. teigė, jog G. S. papurškė dujų ir jis atsisėdo šalia kambario, vėliau nuėjo atgal į savo kambarį. (b. l. 29)
Iš S. Š. pareiškimo turinio matyti, jog ji nurodė, kad 2014 m. gruodžio 28 d., apie 02.00 val., jos sugyventinis G. S. ją užpuolė. Sudavė smūgį su koja, ji nubėgo į savo dukters kambarį, o G. S. įsilaužė į šį kambarį, rankose turėjo peilį ir grasino visus nužudyti. (b. l. 2)
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, jog policijos pareigūnai 2014 m. gruodžio 28 d., apie 02.20 val., gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis užpuolė pranešėją, atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 28 d., apie 02.00 val., S. Š. užpuolė jos neblaivus sugyventinis G. S., kuris su koja sudavė S. Š. į krūtinės sritį, grasino, kad ją nužudys. S. Š. nubėgus į J. J. kambarį po poros minučių į šį kambarį įsiveržė G. S. ir grasino, jog visus nužudys. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog S. Š. paaiškino, jog smurtas pasireiškė kojos smūgiu į krūtinės sritį. Tarnybiniame pranešime kaip smurtą rodantis požymis buvo nurodytas patinimas krūtinės srityje. (b. l. 6-7)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, jog 2014 m. gruodžio 28 d. buvo gautas pranešimas, kad pranešėjo mamos draugas muša pranešėjo mamą. (b. l. 8)
Iš apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo nustatyta, kad visame bute, o ypač ant vieno kambario sienų, lubų, grindų, grindų dangos bei baldų matyti pritaškytų montažinių putų „Makroflex“ purslų. (b. l. 9-12)
Iš specialisto išvados Nr. 89TPK-212/2015 matyti, kad G. S. yra gydytas VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2008 m. sausio 10 d. iki 2008 m. vasario 10 d., gydymo metu diagnuozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, taip pat jis gydytas nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2010 m. kovo 4 d. ir nuo 2014 m. gruodžio 28 d. iki 2015 m. sausio 7 d., gydymo metu diagnuozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas bei priklausomybė nuo alkoholio. Specialisto išvadoje konstatuota, kad nėra objektyvių duomenų, jog G. S. būtų sirgęs ar sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar siplnaprotyste ar veikos padarymu metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. (b. l. 47)
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog G. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.
Nukentėjusioji S. Š. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog G. S. 2014 m. gruodžio 28 d., apie 02.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, kuriame jie kartu gyveno, sudavė jai smūgį į krūtinę. Nukentėjusioji teisme nurodė, jog G. S. sudavė smūgį į krūtinę ranka, tačiau pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji paaiškino, jog tuo metu įvykius atsiminė geriau, todėl, jeigu ji teigė, kad smūgis buvo suduotas koja, tai reiškia, jog taip ir buvo. Pažymėtina, kad faktą, jog smūgis nukentėjusiajai buvo suduotas koja, S. Š. nurodė ir pareiškime. Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, jog policijos pareigūnams S. Š. paaiškino, kad jai koja buvo suduotas smūgis į krūtinės sritį. Minėtame pranešime yra užfiksuota ir tai, jog S. Š. krūtinės srityje yra patinimas. J. J. parodymai, duoti teisme, taip pat patvirtina tai, kad ant S. Š. krūtinės buvo paraudimas, kurį ji pastebėjo įvykio metu ir kuris kitą dieną virto į mėlyne. Iš J. J. parodymų matyti ir tai, jog tuo metu, kai ji atėjo į mamos kambarį, mama jai pasakė, jog G. S. ją mušė, į mamos kambarį užėjo, kadangi išgirdo, kaip mama šaukiasi pagalbos. Faktą, jog S. Š. buvo suduotas smūgis į krūtinę, iš dalies patvirtina ir liudytojo O. S. parodymai, iš kurių matyti, kad užėjęs į S. Š. kambarį jis matė, jog ši stovėjo, verkė, laikėsi už krūtinės. O. S. teiginys, jog jis matė, kad S. Š. laikėsi už krūtinės, leidžia manyti, jog jai iš tikrųjų buvo suduotas smūgis į krūtinę, t. y. iš dalies patvirtina nukentėjusiosios teiginius. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti S. Š., J. J., O. S. parodymais, taip pat tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuotais duomenimis. Šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, todėl laikytini įrodymais. Tuo pačiu minėti įrodymai paneigia G. S. aiškinimus, kad jis fizinio smurto S. Š. nenaudojo. Teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad S. Š. smūgis į krūtinės sritį buvo suduotas kitomis aplinkybėmis nei nurodo nukentėjusioji, taip pat teismas neturi jokio pagrindo abejoti tuo, kad S. Š. apskritai nebuvo suduotas joks smūgis. Teismui nekyla jokių abejonių, kad nuo smūgio koja, po kurio atsirado paraudimas, kuris vėliau virto mėlyne, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą.
Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad G. S. ir S. Š. apie tris mėnesius gyveno kartu, jie gyveno kaip šeima, kartu leido laisvalaikį, bendrai leido uždirbtus pinigus, kartu miegojo. Taigi G. S. ir S. Š. santykiai yra vertintini kaip šeimos narių.
Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, teismas konstatuoja, jog G. S. veiksmai, t. y. smūgio sudavimas nustatytomis aplinkybėmis, yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teisme buvo keliama versija, jog S. Š., pasinaudodama kilusiu konfliktu, siekė nutraukti santykius su G. S., jį apkalbėjo, kadangi norėjo jį išguiti. Tokia versija nėra pagrįsta. Čia pažymėtina, jog G. S. kartu su S. Š. gyveno jos bute, taigi nukentėjusioji bet kuriuo metu galėjo pareikalauti G. S. išsikraustyti iš jos ir jos artimųjų gyvenamosios vietos, o jis tokį reikalavimą būtų turėjęs vykdyti. Tam, kad G. S. būtų priverstas išsikraustyti iš gyvenamosios vietos, nebuvo ir nėra jokio reikalo jo kaltinti smurto panaudojimu. Be to, čia pastebėtina ir tai, kad S. Š., J. J. bei O. S. tvirtino, jog anksčiau tarp G. S. ir S. Š. nebuvo kilę didesnių konfliktų, pati nukentėjusioji teisme yra nurodžiusi, kad konflikto metu buvo sugadinti ir jos daiktai, tačiau ji jokių pretenzijų dėl to neturi. Taigi, įvertinus visa, kas aptarta, nėra jokio pagrindo manyti, kad S. Š. apkalba G. S., pasinaudodama situacija siekia naudos.
Taip pat teisme buvo keliama versija, kad policijos pareigūnas surašęs tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto negalėjo šiame tarnybiniame pranešime nurodyti, jog S. Š. krūtinės srityje yra patinimas, kadangi vyras negalėjo apžiūrėti moters, o tai reiškia, kad policijos pareigūnas negalėjo matyti jokio patinimo nukentėjusiosios krūtinės srityje, tuo pačiu ir užfiksuoti tokio fakto tarnybiniame pranešime. Teismas konstatuoja, jog keliama versija yra nepagrįsta. Iš J. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, matyti, jog ji nurodė, kad ant S. Š. krūtinės buvo matomas paraudimas. Taigi akivaizdu, jog analogišką faktą galėjo matyti ir matė policijos pareigūnas, kuris šį faktą ir užfiksavo tarnybiniame pranešime. Nagrinėjamu atveju teigti, kad smūgio žymės buvo tokioje vietoje, kurią būtų galėjęs apžiūrėti tik tos pačios lyties atstovas, kaip ir nukentėjusioji, nėra jokio pagrindo.
Pats G. S. teigė, jog tuo atveju, jeigu jis būtų S. Š. sudavęs smūgį koja, nukentėjusiajai turėjo kilti sunkesnės pasekmės, nei yra nurodoma. Vis tik tokie kaltinamojo prielaida nėra pagrįsta, šiuo atveju galima konstatuoti tik tai, jog koks buvo smūgis, tokios buvo ir pasekmės.
Byloje nekilo jokio ginčo dėl to, jog 2014 m. gruodžio 28 d., apie 02.00 val., montažinėmis „Makroflex“ putomis buvo aptaškyti daiktai, iš kurių dalis buvo sugadinta. Nagrinėjant bylą ginčas kilo tik dėl to, ar balionėlis su montažinėmis putomis buvo pradurtas, ar jis sprogo dėl kitų priežasčių, taip pat ginčas kilo dėl to, kieno veiksmai nulėmė balionėlio sprogimą.
G. S. teigė, jog jis balionėlio su montažinėmis putomis nepradūrė, jo rankose neturėjo, gali būti, kad „Makroflex“ balionėlis nesprogo, o buvo atsuktas. Tuo pačiu kaltinamasis teigė, jog „Makroflex“ balionėlį galėjo sugriebti tuo metu, kai grūmėsi su O. S.. Vis tik tokius G. S. parodymus paneigia nuoseklūs S. Š., J. J. bei O. S. parodymai, duoti teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, kuriais nėra jokio pagrindo netikėti. Tiek S. Š., tiek J. J., tiek O. S. teigė, jog „Makroflex“ balionėlį J. J. kambaryje peiliu pradūrė būtent G. S.. Iš paminėtų asmenų parodymų matyti, jog tuo metu, kai buvo pradurtas balionėlis, jokios grumtynės tarp O. S. ir G. S. nevyko, t. y. kaltinamasis atsinešė balionėlį į kambarį ir paprasčiausiai jį pradūrė. Teismas pastebi, jog S. Š., J. J. ir O. S. parodymai dalyje dėl to, kur buvo padėtas balionėlis su montažinėmis putomis prieš jį praduriant šiek tiek skiriasi, tačiau esminė aplinkybė, kad būtent G. S. į kambarį atnešė montažinių putų balionėlį ir būtent jis šį balionėlį pradūrė su peiliu, sutampa. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo abejoti S. Š., J. J. bei O. S. parodymais.
Teisme buvo keliama versija, jog balionėlį rankose galėjo turėti O. S.. Vis tik tokia versija prieštarauja S. Š., J. J. bei O. S. parodymams. Tuo pačiu teigtina, kad O. S. konflikto metu nebuvo jokio poreikio imti ir (ar) naudoti montažinių putų, tuo labiau, kad jis turėjo dujų balionėlį, kuris ir buvo panaudotas tuo metu, kai jis grūmėsi su G. S.. Teismas pažymi, jog aplinkybė, kam priklausė montažinių putų balionėlis, nėra reikšminga sprendžiant G. S. kaltumo ar nekaltumo klausimus.
S. Š., J. J. bei O. S. parodymai leidžia daryti išvadą, jog G. S. suvokė, kad, susprogdindamas montažinių putų balionėlį, iš kurio išsiliejo putos, jis gadina svetimą turtą, jis numatė, jog dėl to putomis aplietas turtas neteks savo vertės ir vartojamųjų savybių, šių padarinių norėjo.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl sprogusio balionėlio ir montažinėmis putomis apliejus du kilimus, t. y. kilimą buvusį kambaryje, kilimą buvusį koridoriuje, taip pat patalynę bei tapetus, šis turtas buvo sugadintas. Faktą, jog buvo sugadintas J. J. priklausantis turtas, akivaizdžiai patvirtina apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad putomis yra aptaškyti įvairūs daiktai, taip pat ir anksčiau paminėtas turtas. Iš J. J. parodymų, duotų teisme, matyti, jog dėl G. S. veiksmų buvo sugadintas kilimas, patalynė, tapetai, vaikų kilimėlis koridoriuje. Patalynė ir vaikų kilimėlis buvo išmesti, o kambaryje buvęs kilimas liko, tačiau jis buvo sugadintas, putos nenuplaunamos, tapetai taip pat nenusiplauna. Iš liudytojo O. S. parodymų matyti, jog sprogus balionėliui su montažinėmis putomis buvo sugadinti tapetai, patalynė, kilimas. Vienas kilimas ir patalynė buvo išmesti, o kilimas, kuris buvo kambaryje, pasiliko, tačiau pakankamai didelę dalį jo reikėjo išpjaustyti, jis atrodo neestetiškai. Taigi konstatuotina, kad dėl G. S. veiksmų nulemto fizinio poveikio daiktams, dalis putomis aptaškytų daiktų neteko savo vertės, vartojamųjų, estetinių savybių.
Teismui nekyla jokių abejonių, jog sugadinto turto bendra vertė yra 226 Eur. Nukentėjusiosios nurodoma sugadintų daiktų vertė (žaidimų kilimo vertė 25 Eur, kilimo 3x4 vertė 115 Eur, patalynės vertė 30 Eur bei tapetų vertė 56 Eur) yra protinga bei reali. Taigi įvertinus visa, kas aptarta, teismas konstatuoja, kad G. S. sugadino svetimą turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje.
J. J. baudžiamojoje byloje pareiškė 226 Eur civilinį ieškinį dėl nusikalstamais G. S. veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo. J. J. pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, jame prašoma atlyginti žala yra reali ir protinga, todėl baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys yra tenkintinas.
Teismas nenustatė G. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
Skirdamas G. S. bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai ir vieną tyčinį nusikaltimą nuosavybei, abi nusikalstamos veikos yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad G. S. naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus labai trumpa laiko tarpui po to, kai jam buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą. G. S. dirba, administracine tvarka nėra baustas, jis yra tris kartus gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (paskutinė diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas).
Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, G. S. už jo padarytas nusikalstamas veikas yra skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai nustatytini mažesni nei atitinkamose baudžiamojo įstatymo straipsniuose nustatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Būtent tokių bausmių paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Paskirtosios bausmės bendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, t. y. taikant dalinį bausmių sudėjimą. Čia pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnyje yra nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Taigi šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme. Nagrinėjamu atveju G. S. naujas nusikalstamas veikas padarė po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio priėmimo, tačiau šiam nuosprendžiui dar neįsiteisėjus. Vis tik akivaizdu, jog naujos nusikalstamos veikos buvo padarytos po ankstesnio nuosprendžio priėmimo (Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio nuostatos nėra siejamos su ankstesnio nuosprendžio įsiteisėjimu naujų nusikalstamų veikų padarymo metu), neatlikus paskirtos bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas. Teismas konstatuoja, jog aplinkybė, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas dar nebuvo prasidėjęs, susidariusios situacijos teisinio vertinimo nekeičia.
Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad G. S. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės tikslai, atsižvelgus į anksčiau aptartų aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, visumą, gali būti pasiekti šios bausmės vykdymą jam atidedant. Teismas konstatuoja, kad G. S. bausmės vykdymas turi būti atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, taip pat jam turi būti nustatytos baudžiamajame įstatyme numatytos pareigos, kurios atitiktų visuomenės ir jo paties interesus, užtikrintų tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju labiau atitiktų ir vienos iš nukentėjusiųjų interesus, kadangi jis sudarytų sąlygas greitesniam nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu peilis, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu,
nusprendžia:
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę devyniems mėnesiams;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, G. S. paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, G. S. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, G. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį tęsti darbą ar registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti šiuo nuosprendžiu nukentėjusiajai J. J. priteistą turtinę žalą.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
J. J. civilinį ieškinį tenkinti. Iš G. S. J. J. priteisti 226 Eur turtinei žalai atlyginti.
Peilį, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato saugykloje (pagal 2015 m. sausio 27 d. kvitą, serija BBB Nr. 6PK000477), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.