- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-31
- Bylos Nr.
- 1S-258-634/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- B. J.
nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo B. J. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam B. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. B. J. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą – 11 metų laisvės atėmimo bausme;
2. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį (4 epizodai), BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį (4 epizodai), taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1, 2 punktus, 9 dalį – 12 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
3. Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 262 straipsnį, taikant BK 64¹ dalį – 80 MGL dydžio (3 012,80 Eur) dydžio bauda
4. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2013 m. rugsėjo 26 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gruodžio 26 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2023 m. kovo 27 d., neatlikta bausmės dalis yra 2 metai 8 mėnesiai 29 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
5. Komisijos 2023 m. kovo 27 d nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam B. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi šį Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė, motyvuodamas tuo, jog nuteistojo B. J. pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
6. Skundu nuteistasis B. J. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2023 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam B. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
6.1. Skunde nurodo, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tai yra bausmės tąsa, tačiau kitomis sąlygomis, neizoliavus asmens nuo visuomenės. Taikant lygtinį paleidimą yra siekiama bausmę atlikusius asmenis paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
6.2. Apeliantas pabrėžė, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, anksčiau taikytos probacijos sąlygos nebuvo pažeistos. Dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažįsta ir gailisi. Būdamas laisvėje dažniausiai dirbo, oficiali darbinė patirtis yra 8 metai, bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo keletą specialybių. 2018 m. buvo atsisakęs pasiūlyto darbo, tačiau pakeitė savo požiūrį į darbą ir 2023 m. sausio 20 d. bei 2020 m. balandžio 22 d. kreipėsi dėl įsidarbinimo VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Pritaikius lygtinį paleidimą, B. J. turėtų darbą, gyvenamąją vietą. Šiuo metu įsiskolinimų neturi, ryšiai su artimaisiais geri, artimi, palaikantys. Nuteistajam nebūdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos. Nuteistojo gyvenimo stiliaus problemos buvo susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, tačiau struktūruotoje ir orientuotoje į pozityvų laisvalaikio leidimą aplinkoje, su nusikaltimais susijusi rizika gali būti valdoma. Šiuo metu jis sugeba atpažinti veiksnius, dariusius įtaką jo nusikalstamumui.
6.3. Pirmosios instancijos teismas suabsoliutino, kad B. J. nusikalstamą veiką yra atlikęs organizuotoje grupėje, todėl iki šiol išlieka aktualus dinaminis veiksnys, tačiau ši pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, nes skirdamas bausmę teismas jau atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, todėl šios aplinkybės negali būti vertinamos pakartotinai. Be to, 10 balų jo elgesio vertinime yra statiniai, jų sumažinti neįmanoma.
6.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino jo atsakomybę teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, jas ignoravo ir tiesiog nurodė, kad egzistuoja kriminologinis veiksnys ir konstatavo, kad bausmės atlikimo metu, gali nebūti poreikio bendrauti su nusikalsti linkusiais asmenimis, tačiau įkalinimo įstaigoje esantys asmenys visi linkę nusikalsti ir tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nuvertina nuteistojo pastangas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo B. J. skundas atmetamas.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, atliekantys terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Būtina pažymėti, nuteistųjų resocializacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis. Vieni svarbiausių resocializacijos tikslų yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 1, 2 dalys). To paties straipsnio 3 dalyje yra aptartos nuteistųjų resocializacijos priemonės, kurios yra taikomos resocializuojant nuteistuosius. Taigi, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.
9. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų reikalavimų.
10. Nekyla abejonių dėl to, kad B. J. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.
11. Nuteistajam B. J. 2023 m. kovo 2 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai esant ne žemai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Konstatuoti nuteistojo daromos pažangos mažinant jam nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką akivaizdumą šiuo metu dar nėra pagrindo. Tokią išvadą visų pirma leidžia daryti aplinkybė, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. atlikto vertinimo nuteistajam B. J. nustatyta rizika išliko nepakitusi, t. y. rizika priskiriama tai pačiai vidutinės rizikos grupei. Nors nuteistasis pataisos įstaigoje vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, 9 kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo laikotarpiu mokėsi ir įgijo baldžiaus ir suvirintojo specialybes, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, suteikta teisė vykti į trumpalaikes išvykas, kas neabejotinai rodo nuteistojo pastangas valdyti kriminogeninius veiksnius ir yra palankiai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką konstatavimui nuteistojo B. J. atveju jos vis tik dar nėra pakankamos.
12. Socialinio tyrimo išvadoje, be paminėtų teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių, nurodyta ir tai, kad nuteistajam, nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vis dar išskiriami ne tik 3 statiniai (kriminalinė istorija (5 teistumai); nusikaltimų sunkėjimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, bet ir vienas dinaminis kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas įvykdytas su bendrininkais). Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas.
13. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad B. J. 2020 m. lapkričio 25 d. sėkmingai baigė „(duomenys neskelbtini)“ programą, nuo 2020 m. gruodžio 10 d. įdarbintas (duomenys neskelbtini). Tačiau buvo stebima, kad teisės pažeidėjas vis dar stokojo prognostinių įgūdžių savo poelgių atžvilgiu. 2020 m. lapkričio mėnesį gautas papeikimas sąlygojo neigiamą rizikos valdymo dinamiką nuostatų bei mąstymo ir elgesio srityje. Nors nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką yra devynis kartus skatintas, tačiau taip pat yra tris kartus baustas drausmine tvarka. Nors nuteistasis iš tiesų deda dideles pastangas tam, kad galėtų likusią bausmės dalį atlikti laisvėje, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad visas priemones ir gana intensyviai B. J. pradėjo daryti gana neseniai, tik pastarieji du laisvės atėmimo bausmės metai buvo be jokių galiojančių drausminių nuobaudų. Be to, net ir pats B. J. savo skunde nurodo, kad struktūruotoje ir orientuotoje į pozityvų laisvalaikio leidimą aplinkoje, su nusikaltimais susijusi rizika gali būti valdoma. Vadinasi, būtent tokioje aplinkoje rizika gali būti valdoma, tačiau nėra pakankamai duomenų, kad likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atliekant laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, sistemiškai įvertinęs tai, kad nuteistasis ne itin seniai pradėjo dirbti, taip pat ne itin seniai pradėjo stengtis pakeisti savo elgesį teigiama linkme, konstatuoja, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Pastebėtina, kad nuteistasis tik visai neseniai, būdamas struktūruotoje aplinkoje pradėjo valdyti kriminogeninius veiksnius, tačiau taip pat turėtų išlaikyti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo tendenciją, ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodo savo skunde, statiniai balai sudaro tik 10 balų, vadinasi, kitus balus dar galima sumažinti ir netgi pasiekti žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, gali bent iš dalies eliminuoti.
14. Nuteistasis skunde pažymi, kad bausmės atlikimo laikotarpiu padarė akivaizdžią pažangą, pakeitė savo gyvenimo būdą ir daugiau nebenusikals, tačiau lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. Teismas pritardamas apylinkės teismo išvadai konstatuoja, kad pataisos procesas nuteistajam B. J. turi būti tęsiamas. Nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad B. J. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
15. Teismas daro išvadą, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde išdėstytais motyvais, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo B. J. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo B. J. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.