- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-12
- Bylos Nr.
- 1A-259/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris (pirm.), Valdimaras Bavėjanas, Jonas Algimantas Venckus
- Civilinis ieškovas
- T. V.
- Advokatai
- Žilvinas Beržanskas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Taip pat nuosprendžiu atmesti Vilniaus teritorinės ligonių kasos bei nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo T. V. civilniai ieškiniai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M. buvo kaltinamas tuo, kad sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą iš chuliganiškų paskatų, t.y., kad 2006 m. birželio 11 d. apie 3 val. A. P. IĮ priklausančioje kavinėje „Šaka“, esančioje (duomenys neskelbtini), Varėnoje apsvaigęs nuo alkoholio, rodydamas aiškų visuomenės ir asmens negerbimą bei nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, be jokios priežasties, tyčia, iš atstumo metė ir pataikė stikliniu bokalu T. V. į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam paviršinę pjautinę žaizdą kairiajame dilbyje bei muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje su kaktikaulio atviru įspaustiniu lūžiu bei smegenų sumušimu ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė T. V. sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 31 d. nuosprendžiu T. M. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisino, motyvuodamas tuo, kad T. M. kaltė grindžiama vien nukentėjusiojo T. V. ir liudytojo R. B. parodymais, tačiau remtis šiais parodymais negalima dėl jų nenuoseklumo, tarpusavio prieštaravimo bei prieštaravimo kitiems ištirtiems teisme įrodymams. T. M. iš jam pareikštų kaltinimų išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant minėtą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008-03-31 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo T. M. pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2383, 40 Lt ir nukentėjusiojo T. V. 104 285, 52 Lt civilinius ieškinius.
Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu šioje byloje. Prokuroras skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai išteisino T. M. , nes padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Išteisindamas T. M. teismas nepagrįstai nurodė, kad remtis nukentėjusiojo T. V. ir liudytojo R. B. parodymais negalima dėl jų nenuoseklumo ir prieštaravimo tiek tarpusavyje, tiek kitiems teisme ištirtiems įrodymams. Apeliantas teigia, kad atvirkščiai, nėra pagrindo šiais parodymais netikėti, nes nukentėjusysis T. V. ir R. B. anksčiau su T. M. pažįstami nebuvo, jokių tarpusavio santykių neturėjo, o įvykio metu T. V. ir R. B. T. M. atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, konflikte nedalyvavo ir buvo tik įvykių stebėtojais.
Apeliantas nurodo, kad teismas vadovavosi liudytojų A. T. , D. K. , G. G. , kavinės „Šaka" savininko A. P. , B. D. , J. P. , V. P. , R. S. , O. Č. , I. K. (M.) bei apsaugininkų A. P. ir L. G. parodymais, nes minėti liudytojai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, be to įvykio metu buvo blaivi. Tačiau, nuosprendyje nemotyvuota, dėl kokių priežasčių kiti teismo nurodyti liudytojai, t.y. S. J. , V. J. , V. P. , G. Ž. , yra suinteresuoti palaikyti T. V. pateiktą įvykio versiją. Be to, teismas bylos nagrinėjimo metu konkrečiai nekonstatavo, iš esmės nevertino parodymų jų patikimumo prasme ir nenustatė nei vieno (apklausto kaip liudytojo) buvusio kavinėje ir atvykusio į kavinę iš Perlojos kaimo asmens būsenos.
Prokuroras mano, kad nepagrįsta yra teismo išvada, kad būtent konflikto pradžioje T. M. , stovėdamas prie baro iš 1-2 m atstumo metė į T. V. alaus bokalą, nes ji neatitinka nustatytų aplinkybių, prieštarauja nukentėjusiojo T. V. , R. B. parodymams, tokių parodymų aukščiau šie asmenys nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismui nedavė. T. V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad smūgį bokalu jis gavo (pajuto) iš karto po to, kai pamatęs užsimojusį ir lyg tai besitaikantį į jį bokalu T. M. jis instinktyviai pasuko galvą į šoną. Visa tai įvyko jau konfliktui įpusėjus, t.y. T. M. apėjus kavinės salę.
Apeliantas nurodo, kad nepagrįstas ir neatitinka nustatytų aplinkybių ir teismo teiginys, kad iš T. V. ir R. B. parodymų matyti, jog T. M. bokalo metimo metu tarp jo ir T. V. buvo kiti asmenis, kurie privalėjo matyti ir patvirtinti šį faktą, nes iš bylos medžiagos matyti, kad tokie asmenys galėjo būti aplink ar (ir) netoli T. M. ir T. V. , o ne tarp jų. Taip pat nėra minėtų liudytojų parodymų, kad T. M. konflikto pradžioje stovėjo prie baro kampo ir metė bokalą į T. V. . T. V. nurodyta įvykių seka nesiskiria nuo kitų liudytojų, o R. B. įvykio pradžios nematė.
Be to, prokuroras mano, kad teismas netinkamas išvadas grindė ištrauktais iš bendro konteksto T. V. ir R. B. parodymais apie konflikto ir masinių muštinių pradžią, todėl neteisingai įvertino liudytojų parodymus ir neteisingai nustatė įvykių seką.
Apeliantas nurodo, kad apygardos teismas be pagrindo nesirėmė R. B. parodymais motyvuodamas tuo, kad jie neatitinka T. V. parodymų. Šį neatitikimą teismas motyvuoja T. V. parodymais duotais apie įvykius prieš konflikto pradžią, kurių R. B. nematė.
Prokuroras teigia, kad bylos aplinkybių neatitinka ir teismo išvada, jog kaltinimas T. M. grindžiamas vien nukentėjusiojo T. V. ir liudytojo R. B. parodymais, nes T. M. kaltė grindžiama ir B. D. bei R. S. parodymais apie bokalų paėmimą ir jų metimą. Nors teismas ir vadovavosi šių liudytojų parodymais, tačiau juos neteisingai įvertino laiko ir jų eiliškumo prasme.
Apelianto nuomone, teismo išvada, jog kai kurie įvykyje dalyvavę ar jį stebėję asmenys T. M. bokalo metimo nematė, nors turėjo matyti, grindžiama prielaidomis ir neatitinka nustatytų aplinkybių. V. P. neprivalėjo stebėti T. M. bokalo metimo ir pasekmių, nes iš jo parodymų matyti, kad tuo metu jis buvo ne toje vietoje, o prie kitos baro dalies, kur grūmėsi su V. U. , o S. J. , parodęs, kad matė G. Ž. kruvinu veidu, neteigė, kad buvo šalia jo. Atvirkščiai, jis teigia, kad įsivėlė į konfliktą prie baro, t.y. toje grupėje kur buvo ir V. P. . Apelianto nuomone, analogiškai vertintini ir liudytojo D. K. parodymai, kuris T. M. veiksmus stebėjo ne nuolatos. D. K. parodymai iš esmės neprieštarauja įvykių nustatytai sekai ir grįsti jais T. M. nekaltumą teismas neturėjo pagrindo.
Prokuroras mano, kad teismo išvada, jog T. V. pats pirmas metė kažkokį indą, kai su R. B. (antrą kartą) išėjo iš šokių salės, o iš kažkur atskridęs bokalas pataikė jam į galvą ir padarė jam nustatytus galvos ir rankos sužalojimus, grindžiama prielaidomis ir netinkamu liudytojo A. T. parodymų įvertinimu. Iš liudytojo A. T. parodymų matyti, kad jis nebuvo tikras koks būtent indas (taurelė, vyno taurė ar bokalas, ir kokio dydžio) pataikė jo matytam žmogui į galvą ir kokios buvo to pasekmės. Be to, T. V. neigia metęs kokį nors bokalą ar kitokį indą bei apskritai turėjęs jį rankose. Tai patvirtino ir R. B. , o niekas kitas buvimo kavinėje metu nematė T. V. užsakantį gėrimus ir (ar) su indu rankoje. Nepagrįsta teismo išvada, kad A. T. matė įvykį nuo pat pradžios, nes teismas vėl suklydo dėl įvykių sekos (eiliškumo) ir padarė išvadą, neatitinkančią nustatytų bylos aplinkybių. Liudytojo A. T. stebėtas epizodas ir T. M. mušimas prie šokių salės pakylos nebuvo tuo pačiu laiku, nes įvykio (konflikto) pradžia - prikibimas prie T. M. prie šokių salės pakylos buvo anksčiau, negu A. T. matytasis metimas. Apelianto nuomone, analogiškai nepagrįstai laiko (įvykių eiliškumo) prasme teismas įvertino ir liudytojo G. Ž. parodymus, nes jis taip pat buvo sužalotas ne konflikto pradžioje, kai buvo prikibta prie T. M. , o vėliau - po T. M. pasitraukimo aplink salę, kėdžių susidaužymo ir kt.
Šalies argumentai
Be to, prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatyta, jog gydymo įstaigų medicinos dokumentuose paprastai fiksuojamos nukentėjusiojo asmens paaiškinimai dėl jo sužalojimo aplinkybių, tačiau teismo išvada, kad tai visada daroma pažodžiui, yra nepagrįsta.
Taip pat apeliantas tvirtina, kad teismo išvada, jog ikiteisminio tyrimo spragos ir prokuroro veiksmai sudarė T. M. sąlygas pasirinkti palankesnę gynybinę poziciją, o teismui sudarė sąlygas suabejoti kai kuriais liudytojų parodymais yra nepagrįsta, nes nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme T. M. savo parodymų nekeitė ir gynybinės pozicijos nekoregavo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo jo skundą patenkinti, išteisintojo gynėjas prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertinęs byloje padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl T. M. pareikšto kaltinimo iš chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdžius kito žmogaus sveikatą. Kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepatvirtina T. M. kaltės sunkiai sutrikdžius sveikatą T. V. , kartu šie argumentai nepaneigia T. M. pateiktos versijos apie įvykio metu jo paties ir kitų asmenų atliktus veiksmus, jų laiką bei eiliškumą.
Išteisintasis T. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad 2006 m. birželio 11 d. apie 00.30 val. jis su drauge I. K. , šiuo metu žmona – I. M. atvažiavo į kavinę „Šaka“. Nesant laisvų vietų viduje kavinės iš pradžių sėdėjo lauke, tačiau po valandos, atsiradus vietoms, atsisėdo salėje. Po kurio laiko jis nuėjo į tualetą. Prie tualeto durų sutiko pažįstamą Varėnos gyventoją V. P. . Pastarasis prieš savaitę toje pačioje kavinėje, būdamas kompanijoje su savo giminaičiais ir pažįstamais dalyvavo konflikte su kita kompanija, kurioje buvo ir jis (T. M. ). Kaip suprato, būtent dėl ankstesnio konflikto V. P. , kartu užėjęs į tualetą, žodžiais pradėjo prie jo kibti, pravardžiuoti, o jam pavadinus V. P. narkomanu, pastarasis dėl to supyko. Grįžęs į kavinės salę ir supratęs, kad jo draugė šoka kitoje kavinės šokių salėje, ėjo ten. Sutikęs ją, išeinančią iš šokių salės su kitais Varėnos gyventojais, sužinojo, kad šokių salėje buvusi vaikinų kompanija įžūliai elgėsi, kabinėjosi prie merginų. Tuo metu prie jų priėjo V. P. , jo giminaičiai broliai V. ir S. J. ir dar du nepažįstami vaikinai. Vienas iš J. pasiūlė jam „eiti ant kiemo“, o tuo momentu priėjęs prie jų visų V. B. pasakė piktu, pakeltu tonu, „eikit patys iš čia į kiemą“ ir nusikeikė dėl to, tuoj pat kažkas iš V. P. kompanijos sudavė V. B. į veidą ir šis griuvo. Norėdamas apginti V. B. , jis stūmė V. P. kompanijos vaikinus nuo jo, bet tuo metu S. J. sudavė jam kumščiu į akį. Jis atsitraukė ir pamatė, kad liko vienas iš savų, o prie jo artėja V. P. , S. J. ir dar vienas vaikinas. Jis paėmė kėdę, gynėsi ja, matė, kad iš kažkur skrenda alaus bokalas. Matė ir S. J. paėmus kėdę, jie kėdėmis susidaužė. Vėliau pamatė, kad kitas V. P. giminaitis V. J. paėmė į ranką bokalą ir juo užsimojo, tuo metu jis vėl paėmė kėdę tikslu apsiginti, jei būtų mestas į jį bokalas. V. J. paleido bokalą, bet kur bokalas nuskrido ir į ką atsitrenkė nematė. Po to, V. J. į rankas paėmė butelį užšoko ant stalo ir taikėsi į jį, vėliau numetė butelį, kuris sužalojo jam ranką. Prisidengdamas kėde jis traukėsi link baro, o V. J. šokinėdamas per stalus artėjo prie jo. Tuomet jis atsitūpė už baro ir į jį pradėjo kristi stiklo šukės. Butelius, bokalus mėtė V. J. , jis dengėsi veidą. Tuo metu jam prakirto smilkinį, ausį, galvą. Kai pajautė, kad prakirto ausį, tuomet nieko nelaukdamas ir nežiūrėdamas bėgo į biliardinę, į kurią galima patekti per koridorių šalia tualetų. Prie pat biliardinės durų jį vėl pačiupo dviese iš V. P. kompanijos, įvyko grumtynės. Po to, V. J. ir dar vienas druskininkietis jį laikė už abiejų rankų, jis pusiau susilenkė ir priešais save akimirką pamatė V. P. , kuris tuo metu paėmė jį už galvos ir trenkė su keliu į krūtinę. Po šio smūgio pajuto stiprų skausmą, pasidarė sunku kvėpuoti. Mano, kad šį smūgį jam sudavė V. P. , nes jį matė prieš save, kai pajuto smūgį į krūtinę. Sukniubęs, šiaip ne taip ištraukęs rankas iš jį laikiusių vyrų rankų, užsidengė krūtinę, kad kuo mažiau į tą vietą pataikytų smūgių, nes tuo metu jį pradėjo spardyti, kas jį spardė nematė, bet spardė į įvairias kūno vietas. Iš pradžių pajuto du smūgius į šoną, nuo kurių sėstelėjo ant suoliuko buvusio šalia tualeto ir banketinės salės durų. Tuomet jį sėdintį ant suoliuko toliau spardė, kas spardė nematė, kadangi rankomis užsidengė veidą. Sudavė ne mažiau 10 smūgių. Po to pamatė, kad atsidarė banketinės salės durys ir pro jas atėjo V. P. , kurį iš karto pradėjo taip pat mušti keli V. P. kompanijos vaikinai. Po to, išgirdo, kad kažkas sušuko „policija“. Tada pamatė baro savininką A. P. ir O. Č. draugą Rimą, kurie nuo jo mėtė šalin jį mušusius vaikinus. Jautė, kad buvo spardomas 3-4 vaikinų. Tada O. Č. draugas Rimas ir dar kažkas tai išvedė jį iš koridoriaus į biliardinę. Iš ten jį nuvežė į ligoninę. Ligoninės priimamajame jau buvo vienas asmuo atvežtas iš kavinės „Šaka“ sužeistas, tai V. U. , po to atvežė dar 3 sužeistus, jų tarpe ir V. P. . Vėl gi, V. P. kompanijos vaikinai jiems grasino, kad ateityje nušaus, pakas, kvietė išeiti į kiemą pasiaiškinti. Bet į ligoninės priimamąjį iškviesta policija juos apramino. Pats jokio vaikino nesužalojo, nenumetė nei vieno bokalo. Buvo sumuštas V. P. giminaičių, jam buvo sulaužytas krūtinkaulis ir padaryti kiti sužalojimai.
Ši išteisintojo T. M. pateikta įvykio versija, baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nepaneigta, kas išsamiai išdėstyta apygardos teismo nuosprendyje.
Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje išdėstytu įrodymų dėl konflikto metu vykusių įvykių sekos, vertinimu. Konflikto, vykusio kavinėje „Šaka“, įvykių sekai atkurti bei liudytojų parodymų patikimumui įvertinti būtina nustatyti, kurioje kavinės vietoje kilo konfliktas, kuria kryptimi judėjo T. M. , kuriuo metu ir kokius veiksmus jis atliko bei kokioje vietoje ir kuriuo metu stovėjo nukentėjusysis T. V. . Iš bylos medžiagos matyti, kad tą aplinkybę, jog būtent T. M. metė į nukentėjusįjį alaus bokalą, nurodė du asmenys, t.y. nukentėjusysis T. V. ir liudytojas R. B. . Pastarieji parodė, kad T. M. konflikto pradžioje stovėjo prie baro kampo, iš kur metė bokalą į T. V. , šias vietas T. V. ir R. B. parodė kavinės „Šaka“ schemoje (t.1, b.l.55-56 t.2, b.l.166-171). Liudytojas R. B. pirmos instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad muštynės prasidėjo būtent nuo to, kai T. V. į galvą buvo mestas bokalas, iki tol bokalai mėtomi nebuvo (t.4, b.l. 111-113). Nukentėjusysis T. V. , duodamas parodymus teisme nurodė, kad T. M. į jį metė bokalą netrukus po to kai jis pamatė, jog vienas iš konflikte dalyvavusių asmenų bokalu smūgiavo į galvą G. Ž. . Vis gi, kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas tiek nukentėjusiojo T. V. , tiek liudytojo R. B. parodymus pagrįstai įvertino kaip prieštaringus. Pastebėtina, kad šių asmenų parodymai dėl esminių įvykio detalių, t.y. įvykio pradžios, dėl bokalo metimo į T. V. laiko ir vietos prieštarauja ne tik kitų tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų parodymams, bet ir tarpusavyje.
Iš pirmos instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų I. K. (M.), O. Č. , G. P. , V. J. , V. B. , J. B. , V. J. , V. P. parodymų matyti, jog 2006 m. birželio 11 d. kavinėje „Šaka“ įvykęs konfliktas kilo, kai prie T. M. priėjo ir pradėjo su juo aiškintis V. P. , S. J. , V. J. , G. Ž. . Iš T. M. pateiktos įvykio vietos schemos matyti, kad konfliktas tarp jo bei liudytojų V. P. , S. J. , V. J. ir kitų dviejų asmenų vyko apytiksliai kavinės viduryje (t.3, b.l. 83). Iš esmes panašią konflikto kilimo vietą nurodė ir liudytojai I. K. (M.) (t.2, b.l. 73), O. Č. (t.2, b.l. 87), G. P. (t.2, b.l. 92), V. J. (t.2, b.l. 193), V. P. (t1, b.l. 169), V. B. (t.2, b.l. 5-7, t.4, b.l. 128), J. B. (t.2, b.l. 161-162). Be to, liudytojas V. B. parodė, kad konflikto pradžioje T. M. rankas susidėjęs ant krūtinės stovėjo prieš keturis ar penkis vaikinus, tačiau nesimušė. V. B. priėjus ir pasakius kad nereikia jokių muštynių, jis nuo kažko gavo smūgį į akį. Tame susibūrime buvo ir V. P. , bei dar trys vaikinai kurių jis nepažįsta (t.2, b.l. 2-7; t.4, b.l. 128-129). Šio liudytojo parodymai taip pat patvirtina aplinkybę, kad konflikto pradžioje jis aiškiai matė T. M. rankas sukryžiuotas ant krūtinės ir pastarasis tuo metu jokio bokalo neturėjo. Tai, kad T. M. matė su alaus bokalu rankose tik praėjus 10-15 minučių nuo muštynių pradžios, o ne konflikto pradžioje, patvirtino ir liudytojos B. D. ir R. S. (t.4, b.l. 122-124, t.4, b.l. 105-107). Jos matė T. M. kitoje baro pusėje nei jo buvimo vietą schemoje nurodė T. V. ir R. B. . Liudytoja B. D. parodė, kad matė konflikto pradžią kavinės viduryje ir tuo metu vaikinai tik susistumdė rankom (t.4, b.l. 122-124). Liudytojas G. Ž. taip pat parodė, kad konfliktuojančius asmenis pamatė netoli kavinės vidurio, jam kartu priėjus prie šių asmenų, netrukus gavo smūgį į galvą bokalu. Tame susibūrime prie kurio jis priėjo buvo T. M. , S. J. dar kažkas (t.2, b.l. 123-124, t.4, b.l. 138-140). Tokias pat aplinkybes patvirtino ir liudytojas J. B. (t.2, b.l. 161-162). Iš aukščiau paminėtų liudytojų parodymų matyti, kad konfliktas prasidėjo ir T. M. kalbėjosi su V. P. ir broliais J., G. Ž. visiškai kitoje vietoje, nei nurodo nukentėjusysis T. V. ir liudytojas R. B. , būtent todėl tuo metu T. M. negalėjo stovėti prie baro kampo. Iš esmės visi aukščiau paminėti liudytojai, parodė, kad nuo konflikto pradžios T. M. judėjo ratu aplink kavinės viduryje stovėjusius stalus, konflikto pradžioje tolyn nuo baro, o prie pačio baro atsidūrė tik įpusėjus konfliktui ir iš kitos pusės nei parodė liudytojas R. B. ir nukentėjusysis T. V. , t.y. tada, kai besitraukdamas nuo jį puolusių brolių J. ir V. P. , su kėde rankose priartėjo prie baro ir pasislėpė nuo dūžtančių stiklų. Iš aukščiau paminėtų aplinkybių, kolegija daro išvadą, kad konflikto pradžioje T. M. neturėjo jokios galimybės mesti alaus bokalą į nukentėjusįjį nuo baro pusės, nes tuo metu buvo visiškai priešingoje pusėje nei nurodė nukentėjusysis bei liudytojas R. B. .
Kolegija sutinka su apygardos teismo nustatyta aplinkybe, kad nukentėjusysis T. V. buvo sužalotas ne konflikto pradžioje, o jam jau įpusėjus, ko apeliaciniame skunde neneigia ir prokuroras. Kartu kolegija sutinka ir su pirmos instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad nukentėjusįjį sužalojo ne T. M. . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad liudytojas A. T. nurodė konkrečias įvykio aplinkybes, kurios paneigia tiek nukentėjusiojo T. V. , tiek ir liudytojo R. B. parodymus apie nukentėjusiojo sužalojimo laiką. A. T. parodė, kad pirmas bokalą metė vaikinas, kurio jis nepažįsta ir kad jis bokalą metė link eilės suolų, nuo šito mesto bokalo prasidėjo bokalų mėtymas ir kad vienas nuo suolų pusės skridusių bokalų pataikė kaip tik tam pačiam vaikinui į galvą, kuris pirmas metė bokalą. Tuo metu, kai bokalas pataikė minėtam vaikinui į galvą, T. M. buvo pasislėpęs už baro (t.4, b.l. 127-128). Iš bylos medžiagos matyti, kad tik 2 asmenims tą vakarą kavinėje „Šaka“ buvo sužalotos galvos, tikėtina alaus bokalais, tai G. Ž. (t. 2, b.l. 132) ir T. V. (t. 1, b.l. 66). Apie G. Ž. padarytą galvos sužalojimą parodė ir pats nukentėjusysis ir R. B. , todėl kolegija daro išvadą, kad A. T. paminėtas, nuo suolų mestas bokalas pataikė nukentėjusiajam T. V. . Nors liudytojas A. T. ir negalėjo atpažinti konkretaus asmens, kuriam į galvą pataikė bokalas, tačiau iš jo nurodyto nukentėjusiojo apibūdinimo galima spręsti, kad tai buvo būtent nukentėjusysis T. V. . A. T. parodė, kad vaikino į kurį pataikė bokalas, marškiniai buvo perplėšti (t.4, b.l. 128). Pats nukentėjusysis T. V. savo parodymuose taip pat patvirtino, kad iki smūgio bokalu jam kažkas perplėšė marškinius (t.4, b.l. 144). Kitų duomenų, kad įvykio metu dar kam nors taip būtų perplėšti marškiniai, byloje nėra. Be to, liudytojas A. T. parodė, kad vienas iš vaikinų besimušančių prie stulpo ir baro, panašiai tuo metu numetė virš baro kabančias taures. Kai nukrito taurės, jis pamatė iš už baro link išėjimo į tualetų pusę bėgantį T. M. , jo galva buvo kruvina, jis rankomis dengėsi galvą. Liudytojas schemoje nurodė visas vietas, kaip buvo mesti alaus bokalai, kur tuo metu buvo T. M. , nurodė vietą, iš kurios jis pats stebėjo įvykį (t.3, b.l.59). Iš A. T. parodymų ir pažymėtos schemos pagrįstai nustatyta, kad bokalas pataikęs jam nepažįstamam vaikinui į galvą atlėkė iš 4-5 metrų. Šie liudytojo A. T. parodymai visiškai sutampa ir su T. M. parodymais, kad jis tuo metu nuo V. J. nuo stalo mėtytų bokalų, butelių slėpėsi už baro, o V. J. numetus taures jam ant galvos, sužalota, kruvina galva bėgo iš už baro link tualetų, esančių praėjime. Aplinkybę, kad T. M. besislepiant už baro V. J. nuo baro numetė ant jo taures patvirtino ir liudytojas D. K. (t.4, b.l. 120-121). Todėl kolegija konstatuoja, kad T. M. negalėjo būti tas asmuo, kuris nuo suolų pusės metė bokalą ir pataikė A. T. nurodytam vaikinui į galvą, kadangi tuo metu T. M. nebuvo prie suolų. Kartu, kolegija mano, kad nepagrįstas ir prokuroro skundo argumentas, jog A. T. iš šokių salės išėjo jau po T. V. sužalojimo ir jo nematė, nes byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų liudytojo A. T. nurodytas aplinkybes. Be to jo parodymai iš dalies sutampa su T. M. bei liudytojo D. K. parodymais. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad liudytojas A. T. šioje situacijoje nebuvo vienas iš konfliktuojančių asmenų, įvykį stebėjo iš šalies. Todėl, apygardos teismui nebuvo pagrindo abejoti tokio liudytojo, kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi, parodymų patikimumu.
Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiojo T. V. parodymai prieštarauja ne tik kitų liudytojų bet ir liudytojo R. B. , kuris tariamai tiesiogiai matė T. V. sužalojimą, parodymams. Šiame kontekste reikšmingi yra liudytojų G. Ž. , J. B. ir A. T. parodymai. Tiek liudytojas R. B. , tiek ir nukentėjusysis T. V. jo patirtą smūgį alaus bokalu į galvą, laiko prasme sieja su G. Ž. sužalojimu. Nukentėjusysis T. V. teigė, jog prieš gaudamas smūgį bokalu į galvą nuo T. M. , jis matė G. Ž. kruvina galva ir vaikiną su bokalo dužena rankoje. Nuo šio smūgio G. Ž. iki bokalo metimo į jį praėjo labai mažai laiko (t.4, b.l.147). Liudytojas R. B. apklausiamas teisme patvirtino, kad T. V. buvo sužalotas po G. Ž. sužalojimo, tačiau nurodė, kad jie kartu su nukentėjusiuoju T. V. prieš pastarojo sužalojimą, kruvino G. Ž. klausinėjo kas atsitiko. Nukentėjusysis T. V. tokių aplinkybių nenurodė. Be to R. B. nenurodė, kad būtų matęs kas ir kuriuo metu sužalojo G. Ž. , nors iš šokių salės išėjo kartu su nukentėjusiuoju T. V. , kuris matė patį G. Ž. sužalojimo momentą. Kartu kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojo R. B. brolis J. B. parodė, jog stovėdamas ant pakylos prie šokių salės matė, kaip kažkas iš besimušančių sudavė G. Ž. į galvą, jo veidas buvo kruvinas. Tačiau J. B. , stovėdamas ant pakylos prie šokių salės, vietoje, kurioje, pasak T. V. ir R. B. , G. Ž. sužalojimo metu stovėjo ir jie, pastarųjų nematė (t.2, b.l. 161-162, 163-164). Kolegija mano, kad jei tikėti R. B. parodymais, tai tam, kad paklausti sužaloto G. Ž. kas atsitiko jie su nukentėjusiuoju turėjo iki jo nueiti (R. B. parodymuose nurodyta 3 pozicija (t.2, b.l. 171)), tačiau tokiu atveju, netrukus po G. Ž. sužalojimo, konflikto pradžioje, jie patys negalėjo būti toje vietoje, kurioje jų teigimu buvo sužalotas T. V. (R. B. nurodyta pozicija Nr. 6). Jei remtis T. V. parodymais, tiek G. Ž. , tiek jam galvos buvo sužalotas beveik tuo pačiu metu. Tačiau, jau minėta, kad iš liudytojų G. Ž. , I. K. (M.), V. J. , S. J. , O. Č. , V. P. , V. B. , J. B. parodymų matyti, kad T. M. tuo metu buvo toje pačioje asmenų grupėje, kurioje buvo sužalotas G. Ž. ir judėjo į priešingą pusę nuo tos baro vietos, kurią nurodė T. V. ir R. B. . Dėl šių aplinkybių kolegija mano, kad nukentėjusiojo T. V. bei liudytojo R. B. parodymai prieštaringi ir juose nėra jokio objektyvaus paaiškinimo, kokiu būdu T. M. tuoj pat po G. Ž. sužalojimo galėjo atsidurti prie baro ir mesti bokalą į T. V. . Kartu kolegija atmeta ir prokuroro apeliacinio skundo argumentus, kad liudytojas G. Ž. buvo sužalotas po T. M. pasitraukimo aplink salę, t.y. konfliktui jau įpusėjus. Pats G. Ž. apklausiamas teisme nenurodė, kad jam einant prie asmenų susibūrimo kavinės viduryje, jau būtų vykusios muštynės, liudytojas tik nurodė, kad ten „..kažkas vyko link muštynių“ (t.4, b.l. 40). Be to, kolegija mano, kad jei G. Ž. būtų bokalu gavęs smūgį jau T. M. apėjus ratu aplink kavinės salę, tai remiantis kitų liudytojų parodymais jis jau būtų matęs mėtomus įvarius indus bei bokalus, tačiau tokių aplinkybių G. Ž. taip pat nenurodė. Liudytojas J. B. patvirtino, kad bokalai pradėjo skraidyti jau po to, kai buvo sužalotas G. Ž. (t.4, b.l. 36). Prokuroras iš dalies teisus, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad nei T. V. nei R. B. tiesiogiai nenurodė, jog nukentėjusysis buvo sužalotas konflikto pradžioje. Tačiau, kolegijos nuomone, iš šių asmenų parodymų apie įvykių seką, G. Ž. sužalojimą, galima daryti išvadą, jog jie kalba būtent apie pradinį konflikto momentą, t.y. epizodą nuo kurio prasidėjo masinės muštynės bei buvo pradėti mėtyti alaus bokalai.
Kolegija pritaria ir apygardos teismo nustatytai aplinkybei, kad nukentėjusiojo T. V. ir liudytojo R. B. parodymai prieštarauja liudytojo A. T. parodymams. Liudytojas R. B. schemoje nurodė vietą, kur stovėjo T. M. , ir vietą, kur stovėjo jis su T. V. – 5 ir 6 pozicijas (t. 2, b.l. 171). Liudytojo R. B. ir nukentėjusiojo T. V. nurodytos, jų ir T. M. stovėjimo pozicijos iš esmės sutampa, tačiau nesutampa liudytojo R. B. parodymų patikrinimo vietoje nurodyta vieta, iš kurios, jam matant, T. M. metė alaus bokalą ir juo pataikė T. V. į galvą (t. 2, b.l. 175, 176). Iš liudytojo A. T. parodymų ir jo nurodytos schemoje vietos, iš kurios jis stebėjo įvykį, matyti, kad būtent toje vietoje, iš kurios, anot R. B. , T. M. metė į T. V. bokalą, stovėjo liudytojas A. T. , tačiau pastarasis tokios aplinkybės nematė.
Taip pat nepagrįstas prokuroro apeliacinio skundo teiginys, jog R. B. pirmą kartą išėjo iš šokių salės jau T. M. apėjus aplink kavinės salę, t.y. konfliktui jau įpusėjus. Išties iš T. V. parodymų galima spręsti, kad jis matė konflikto pradžią, tačiau grįžo į šokių salę ir po to antrą kartą išėjo iš šokių salės kartu su R. B. . Tačiau, kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis T. V. nurodė, jog vėl išėjęs iš šokių salės kartu su R. B. pamatė, kad nepažįstamas vaikinas trenkė G. Ž. į galvą alaus bokalu. R. B. buvo tuo metu kartu su juo (t.4, b.l. 144). Iš aukščiau minėtų liudytojų parodymų matyti, kad G. Ž. , V. B. , T. M. bei V. P. buvo toje pačioje grupėje asmenų konfliktavusių kavinės viduryje. Būtent nuo smūgio V. B. ir G. Ž. prasidėjo masinės muštynės. Taigi, kolegijos nuomone, nukentėjusysis T. V. pirmą kartą išėjęs iš šokių salės matė tik konflikto užuomazgą, tačiau jam išėjus antrą kartą iš šokių salės kartu su R. B. , jie abu matė tikrąjį konflikto pradinį momentą nuo kurio prasidėjo masinės muštynės ir T. M. pradėjo judėti ratu aplink kavinės salę.
Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad T. M. nukentėjusįjį T. V. sužalojo jau apėjęs aplink kavinės salę, bet dar prieš tai, kai V. J. ant jo numetė taures. Šiuos savo argumentus prokuroras mėgina pagrįsti liudytojų B. D. ir R. S. parodymais, kuriuose pastarosios nurodo, jog po 10 – 15 minučių nuo masinių muštynių pradžios jos matė T. M. , kuris priėjęs skubiu žingsniu prie baro paėmė nuo stalo du tuščius bokalus ir kiek paėjęs metė juos vieną po kito į besimušančius asmenis, T. M. veidas tuo metu sužalotas nebuvo (t.2, b.l. 49-50, t.4, b.l. 122-124). Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad šių liudytojų parodymams buvo skirtas pakankamai didelis dėmesys bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Apklausiama teisme liudytoja R. S. parodė, kad matė jog T. M. paėmė bokalus ir nuėjo į salę, tačiau ši liudytoja nematė ką jis su bokalais darė (t.4, b.l. 107). Liudytoja B. D. taip parodė, kad matė kaip T. M. paėmė bokalus ir pasinešęs juos į salę metė į besimušančius, tačiau nematė ar į ką nors pataikė (t.4, b.l. 123). Apklausiama teismo posėdyje ši liudytoja pagal pateiktą kavinės schemą patikslino, kad T. M. turėjo mesti bokalus į dešinę pusę, link suolų, taigi į priešingą pusę, nei teigia stovėjęs T. V. bei T. V. parodymus patvirtinantis liudytojas R. B. . Net ir nustačius, jog būtent tuo metu, kai T. M. metė B. D. nurodytus alaus bokalus, nukentėjusysis T. V. stovėjo jo ir R. B. nurodytoje vietoje, nėra pagrindo neabejotinai teigti, jog būtent vienu iš tų bokalų buvo sužalotas nukentėjusysis. Kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju neturi reikšmės prokuroro apeliaciniame skunde išsakyta abejonė B. D. parodymais, neva ji gestu parodė, kad T. M. metė bokalą kaire ranka į kairę pusę, nors pats yra dešiniarankis. Esminę reikšmę, šiuo atveju, turi tik B. D. nurodyta aplinkybė, kad bokalas buvo mestas į priešingą pusę nei ta, kurioje teigia stovėjęs nukentėjusysis.
Nepagrįstas ir prokuroro teiginys, kad apygardos teismas suabejojęs, kokiu būdu T. M. būdamas apsuptas 5-6 žmonių metė bokalą ir niekas to nematė, kartu nustatė, jog šie netoliese buvę asmenys turėjo tai matyti. Kolegija pastebi, kad skundžiamame nuosprendyje nėra kategoriškai nustatyta, jog minėti 5-6 asmenys turėjo matyti, kaip T. M. metė alaus bokalą. Vis gi, vertinant T. V. ir R. B. parodymus, nuosprendyje pagrįstai suabejota, kodėl niekas išskyrus šiuos du asmenis, nematė kaip T. M. metė bokalą į nukentėjusįjį. Jau minėta, kad tiek nukentėjusysis, tiek ir R. B. , T. V. sužalojimo momentą laiko prasme sieja su G. Ž. sužalojimo momentu. Byloje nustatyta, kad G. Ž. sužalojimo metu T. M. buvo apytiksliai toje pačioje vietoje kur ir G. Ž. . Greta jo tuo metu taip pat buvo V. J. , S. J. , V. P. , V. B. . Iš liudytojų B. D. , R. S. , A. T. , O. Č. , I. K. (M.) parodymų matyti, kad mažiausiai trijų asmenų, t.y. V. J. , S. J. , V. P. agresija nukreipta buvo į T. M. ir jis nuo masinių muštynių pradžios buvo jų persekiojamas kavinės salėje. Todėl, kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai suabejojo, kokiu būdu šie asmenys sukoncentravę dėmesį į T. M. ir iš esmės jį persekiodami po visą kavinę, nepastebėjo kaip jis paėmė alaus bokalus ir vieną jų metė į T. V. . Kolegija konstatuoja, jog ši aplinkybė taip pat kelia pagrįstą abejonę nuketėjusiojo T. V. bei liudytojo R. B. parodymų patikimumu.
Taip pat kolegija konstatuoja, kad prokuroras apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtina, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad T. V. sužalojo ne T. M. mestas bokalas. Tokią savo nuomonę prokuroras grindžia tuo, kad nukentėjusysis nors ir nestebėjo viso bokalo skriejimo kelio, tačiau matė kaip T. M. užsimojo ir instinktyviai pasukęs galvą netrukus pajuto smūgį. Visų pirma, kolegija atkreipia dėmesį, jog T. V. nurodomu sužalojimo laiku T. M. buvo kitoje vietoje nei teigia nukentėjusysis. A. T. parodymais taip pat nustatyta, kad jo matyto T. V. sužalojimo metu T. M. vėlgi buvo kitoje vietoje nei ta, iš kurios atskrido alaus bokalas, t.y. slėpėsi už baro. Antra, kolegija mano, kad net jeigu ir tikėti nukentėjusiojo T. V. parodymais, kad T. M. prieš jį užsimojo bokalu, iš esmės byloje nėra jokių duomenų (išskyrus prieštaringus R. B. parodymus), kad būtent T. M. turėtas ir mestas alaus bokalas sužalojo nukentėjusįjį. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad remiantis liudytojų O. Č. , A. T. , D. K. ir kitų parodymais, jau tuo metu kavinėje vyko masinės muštynės ir iš visų pusių skrido mėtomi bokalai. Manytina, kad nukentėjusiajam pačiam mačius tik bokalu užsimojusį T. M. , tačiau nemačius pačio metimo momento, jo teiginys, kad būtent T. M. metė bokalą vertintinas kaip prielaida, o ne objektyvi aplinkybė patvirtinanti T. M. kaltę. Teismo nuomone, nėra jokio pagrindo neabejotinai spręsti, kad būtent T. M. metė bokalą, kurio buvo sužalotas nukentėjusysis.
Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog negalima tikėti S. J. , V. J. , V. P. , G. Ž. bei kitų su jais kartu atvykusiais liudytojų parodymas dėl jų apsvaigimo nuo alkoholio. Išties, toks apygardos teismo nuosprendžio teiginys pakankamai kategoriškas. Tačiau, kolegija atkreipia dėmesį, kad nors pirmos instancijos teismas ir nurodė, jog turi pagrindą netikėti tokių asmenų parodymais, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad apygardos teismas šių asmenų parodymus vertino visumoje su kitais įrodymais ir toje dalyje, kur jie sutapo su kitų asmenų parodymais ir faktinėmis įvykio aplinkybėmis, jais patikėjo, o toje dalyje kur nesutapo pagrįstai juos atmetė. Pastebėtina, kad analogiškai nuosprendyje įvertinti ir kitų, nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimu. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad neesminiai nesutapimai visų konflikte dalyvavusių bei neutralių, nesuinteresuotų liudytojų parodymuose paaiškinami konflikte dalyvavusių asmenų skaičiumi, greitai besikeičiančių įvykių bei situacijų gausa, taip pat ir tuo, jog konflikte dalyvavę bei jį stebėję asmenys dėl apsvaigimo nuo alkoholio bei patirto streso galėjo iš dalies skirtingai interpretuoti tam tikrus įvykius ir situacijas. Antra, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad S. J. , V. J. , V. P. , G. Ž. galėjo būti suinteresuoti pozityviai T. V. linkme pateikti situaciją iki konflikto bei konflikto metu. Kolegija atkreipia dėmesį, kad visi šie paminėti asmenys yra nukentėjusiojo draugai, iki konflikto kartu šventė bernvakarį, konflikte dalyvavo mėgindami užstoti vienas kitą nuo kitų priešiškai nusiteikusių asmenų, be to, broliai J. ir V. P. yra giminaičiai. Šių asmenų parodymai teismui kelia abejonių ir dėl kitų aplinkybių. Byloje esančiais duomenimis, dėl to paties įvykio kavinėje „Šaka“, buvo atliekami du ikiteisminiai tyrimai, kuriuose figūruoja iš esmės tie patys asmenys, kitame, dar nebaigtame ikiteisminiame tyrime nukentėjusieji tikėtina bus T. M. ir V. P. (t.4, b.l. 57). Tokias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo posėdyje iš esmės patvirtino ir prokuroras. Kolegijos nuomone, iš šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių galima daryti prielaidą, jog įtarimai kitoje byloje dėl T. M. ir V. P. sužalojimo gali būti pateikti būtent aukščiau paminėtiems liudytojams V. P. , V. J. , S. J. , tai patvirtina ir Trakų rajono policijos komisariato pateikta informacija (t.4, b.l. 57). Todėl, negalima atmesti galimybės, kad minėti liudytojai gali būti suinteresuoti duoti neobjektyvius parodymus. Apygardos teismas teisingai pastebėjo, kad pagal V. P. , V. J. , T. V. , S. J. parodymus jie teigia nei vienas nesimušę, bandę tik visus besimušančius išskirti, išvengti konflikto, gynęsi. Tačiau, byloje nustatyta, kad tą vakarą kavinėje „Šaka“ buvo sumušti T. M. , V. P. , V. B. , V. U. , taip pat masinių muštynių metu sužalojimus patyrė ir G. Ž. bei T. V. . Bylos duomenys patvirtina, kad T. M. ir V. P. patyrė daugybinius kūno sužalojimus, V. U. buvo perplėšta ausis. Šios aplinkybės kelia abejonių paminėtų liudytojų parodymų patikimumu. Be to, jau vien ta aplinkybė, kad tie patys asmenys dėl to paties įvykio, skirtingose bylose gali būti skirtingoje procesinėje padėtyje, vertintina kaip pagrindas abejoti jų parodymų nuoširdumu. Juolab, kad šioje byloje jų duoti parodymai, gali būti panaudoti kitame ikiteisminiame tyrime.
Teismų praktika taikant BPK normas reglamentuojančias nuosprendžio surašymą bei 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, numato, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Visos abejonės, kai jų nepavyksta pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai kas aukščiau išdėstyta, konstatuoja, kad šioje byloje nenustatyta objektyvių įrodymų neginčijamai patvirtinančių T. M. kaltę. Nukentėjusiojo T. V. ir liudytojo R. B. , kurie vieninteliai teigia, jog būtent T. M. metė alaus bokalą į nukentėjusįjį, parodymai prieštaringi ir teismui šių prieštaravimų pašalinti nepavyko. Be to, įvertinus pačią įvykio situaciją, visų įvykio dalyvių stresinę būseną dėl kilusių masinių muštynių tiek nukentėjusysis T. V. , tiek ir liudytojas R. B. gali sąžiningai klysti dėl to, kad būtent T. M. metė alaus bokalą į nukentėjusįjį ir jį sužalojo. Kiti byloje surinkti bei pirmos instancijos teismo posėdyje ištirti ir įvertinti įrodymai taip pat nepatvirtina T. V. bei R. B. pateiktos įvykio versijos. Todėl, kolegija mano, kad jie negali būti vertinami kaip patvirtinantys T. M. kaltę iš chuliganiškų paskatų, nepaisant elementarių elgesio ir moralės normų, be jokios priežasties tyčia sunkiai sužalojus nukentėjusįjį T. V. . Akivaizdu, kad teismui išnaudojus visas galimybes, nepavyko pašalinti abejonių dėl T. M. kaltės padarius šią nusikalstamą veiką. Taigi, apygardos teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė ir padarė pagrįstą išvadą, kad T. M. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisintinas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Apygardos teismo išteisinamasis nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.