- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-16
- Bylos Nr.
- 1-1380-1011/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50116-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- R. K., I. R.
- Kategorijos
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.12.2.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka (BPK 426 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Akmenės r., Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sugyventinei, o būtent:
jis, 2016-10-23 apie 16.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,47 prom. girtumas) konflikto, su sugyventinės sūnumi R. K., metu, sudavė nukentėjusiajai I. R. du smūgius dešinės rankos kumščiu į galvą, tuo sukeldamas savo šeimos nariui – sugyventinei I. R. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais M. K. padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.
jis, 2016-10-23 apie 18 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus (nustatytas 2.47 prom. girtumas) konflikto, su nepilnamečiu sugyventinės sūnumi R. K., gim. 2001 m., metu eidamas į R. K. kambarį sakydamas „snargliau, ateini čia“ ir grasindamas „tėkšti į sieną“ ir užmušti artinosi prie nepilnamečio R. K., todėl jam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Šiais veiksmais M. K. padarė BK 145 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis M. K. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo pripažino visiškai ir nurodė, kad tą dieną buvo išgėręs, grįžo po darbo namo, konfliktas prasidėjo dėl netvarkos. Susikonfliktavo su R., paskui įsikišo I., susipyko, jis sudavė I.. Atsakydamas į teisėjo ir proceso dalyvių klausimus kaltinamasis nurodė, kad sudavė I. atrodo 3 kartus į galvą. Jis su R. susipyko, ėjo link R. kambario. I. į tarpą įlindo, gal pastūmė jį ar ką, trenkė jai 3 kartus. Paskui pabudo policijoje. Susipyko su R. dėl neplautų indų, netvarkos kambaryje. Grasino R., pasakė iš pykčio, buvo labai daug išgėręs. Tiksliai neatsimena, bet gali būti, kad pasakė – tėkšiu į sieną, užmušiu. Jeigu nebūtų išgėręs, tokių nesąmonių nebūtų. Su R. tai buvo pirmas kartas, su I. nesipyksta. Nei būtų ką daręs jis, nei ką. Nei vienam vaikui nebuvo sudavęs. Sunku suprasti, ar nukentėjusysis galėjo suprasti jo ketinimus. Kai grįžo iš darbo, namie buvo ir I.. Anksčiau tokių grasinimų nebūdavo, ateidavo ir anksčiau išgėręs, su I. vaikais mažai bendrauja. Labai gailisi, dar kartą visų atsiprašo. Daugiau to nebus.
Kadangi M. K. kaltinamas dviejų nesunkių nusikaltimų padarymu, teikė parodymus, kuriais savo kaltę pilnai pripažino, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėja, šioje baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios I. R. duotais parodymais, kad sugyventinis M. K., būdamas neblaivus pradėjo konfliktuoti su jos sūnumi R. K., gim. 2001 m. Kai stojo ginti sūnaus, sugyventinis, dešinės rankos kumščiu 3 kartus sudavė jai į galvą ir tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Po konflikto atvykusi GMP brigada pristatė ją į RVUL, kur jai buvo nustatytas galvos sumušimas. Papildomai parodė, kad gyvena bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas priklauso jai, yra dviejų kambarių, viename kambaryje gyvena ji su sugyventiniu M. K., kitame – du jos nepilnamečiai vaikai: R. K. ir D. K.. 2016-10-23, apie pietus, tikslaus laiko neprisiminė, namo grįžo jos sugyventinis M. kartu su broliu S. K.. Abu buvo išgėrę, dar gėrė namie. Paskui virtuvėje pamatė neplautas lėkštes ir pradėjo barti jos sūnų R., kad šis neišplovęs savo lėkščių. Nuo to tarp jų įsiplėskė konfliktas. M. vadino jos sūnų snargliu ir rėkė ant vaiko, sakė, kad šis čia negyvens. Kažkokių rimtų grasinimų ji negirdėjo. M. rėkdamas užsimojo trenkti R., bet ji sūnų užstojo, todėl smūgis atiteko jai. M. dešinės rankos kumščiu sudavė jai du kartus per galvą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Paskui M. iškart nusiramino, atsiprašė. Vaikas tuo metu paskambino į policiją. Netrukus atvažiavo policija ir greitoji. Ji atsisakė rašyti pareiškimą, todėl pareigūnai išvažiavo, M. liko namie, o ją medikai išvežė į ligoninę. Į ligoninę važiavo kartu su sūnumi. Ligoninėje jai nustatė galvos sumušimą, namo grįžo maždaug po 1 val. Netrukus M. vėl pradėjo konfliktuoti dėl tų pačių lėkščių su R.. Vėl pradėjo grasinti, išvadino snargliu, papriekaištavo, kad šis įskundė policijai, sakė, kad čia negyvens. Ką dar sakė, neprisimena. Vėl pradėjo pulti vaiką, bet ji vėl užstojo ir liepė nusiraminti. Kai užstojo R., šis tada išbėgo iš jų kambario ir vėl nubėgo kviesti policijos. Antrą kartą atvažiavo kiti pareigūnai, kurie paklausė, kas atsitiko, pasakė, kad jau vieną kartą kvietė, bet vyras vis nenusiramina, todėl jau šį kartą paprašė, kad šį išvežtų. M. pareigūnams nesipriešino, išvežė į komisariatą. Viso šio įvykio metu dukters namie nebuvo, buvo išėjusi pas savo draugę. Po to kai M. grįžo namo, po sulaikymo prie vaiko nelindo, nesibarė. Prieš ją taip pat nesmurtauja. Į teismo medikus nesikreipė (b. l. 1–2, 21).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo nepilnamečio R. K. duotais parodymais, kad gyvena kartu su mama ir sese D. K., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kartu su jais, apie 5 metus, gyvena mamos draugas M. K.. Butas yra dviejų kambarių, vieną kambarį dalinasi jis su sese, o kitame gyvena mama su draugu. Jis su M. nuo pat pradžių nesutardavo, nuolat prie jo keikiasi, girtauja, prisigėręs prie jo ir sesės kabinėjasi, išvadina juos necenzūriniais žodžiais, mama jų negina, tas jam nepatinka. M. dažnai atsiveda savo draugelius arba brolį, su kuriais geria. Šie ateina kokius 2 - 3 kartus į mėnesį, o kai tie svečiai prisigeria ateina nakvoti į jo su sese kambarį. Tai jam žiauriai nepatinka, todėl jie su sese išvažiuoja pas tėtį nakvoti. Tėtis gyvena Ribiškėse. Anksčiau niekada M. nesmurtavo nei prieš jį, nei prieš sesę, nei prieš mamą, apsiribodavo tik tuo, kad rėkdavo. 2016 m. spalio 23 d. jis apie 14 val., kai grįžo namo iš tėčio pamatė jau įprastą vaizdą – M. girtas miegojo ant mamos lovos. Marius pabudo ir atėjo į jo kambarį. Atėjęs į kambarį iškart pradėjo reikalauti, kad išsiplautų savo indus, susitvarkytų kambarį. Mama tuo metu gamino virtuvėje valgyti, išgirdusi triukšmą mama atbėgo į jo kambarį ir pamačiusi, kad M. užsimojo ranka jam trenkti, atsistojo tarp jų, todėl smūgį gavo ne jis, o mama. Sudavė mamai į pakaušį, tada jis pabėgo iš kambario ir bėgdamas koridoriumi girdėjo, kad M. dar smūgiuoja mamai, o ši rėkia, ką būtent mama sakė neprisimena, nes buvo labai išsigandęs. Išėjo iš buto ir iškvietė laiptinėje policiją. Sesės namie tuo metu nebuvo. Jis lauke palaukė greitosios ir policijos. Laukdamas matė, kad M. išėjo iš namų ir nuėjo link „RIMI“ parduotuvės. Atvažiavę medikai ir policininkai nuėjo pas juos. Kai pamatė, kad mamą veda medikai į mašiną nusprendė į ligoninę važiuoti kartu su mama, namie nelikti. Kai važiavo iš ligoninės mama paskambino M. ir paklausė kur šis yra. M. pasakė, kad pas kaimynus. Jis prašė mamos, kad neįleistų M. namo, bet mama pati nuėjo pas kaimynus ir pasikvietė. M. atrodė dar girtesnis, atėjęs į butą vėl pradėjo ant jo šaukti. Rėkė: „snargliau, ateini čia“. Jis tuo metu buvo savo kambaryje, M. buvo savo kambaryje, juos skyrė koridorius, t. y. 2 m. atstumas. Pamatęs, kad M. eina link jo labai agresyviai nusiteikęs, suprato, kad eina mušti. Tada mama ir sesė, kuri jau buvo namie, kai su mama jis grįžo iš ligoninės, pastojo M. kelią. Jeigu jos to nebūtų padarę, M. greičiausiai būtų jį sumušęs. M. grasino, kad tėkš jį į sieną, kad jį užmuš. Kadangi žino, kad M. yra nevaldomas – tai grasinimai jam pasirodė labai realūs, labai išsigando. Jei nebūtų namie mamos, tektų gintis nuo M. pačiam, o šis tikrai būtų jį sumušęs. Mama liepė nusiraminti, tada M. išėjo į balkoną parūkyti, o jis vėl išėjo į laiptinę kviestis policijos. Atvažiavę policininkai paliko jį sėdėti mašinoje, o patys nuėjo į butą ir išvedė M.. Jis po to įvykio išvažiavo pas tėvą, bet paskui grįžo pas mamą. Jis norėtų gyventi su tėčiu, bet mama jam neleidžia. Grįžęs namo po areštinės M. ir toliau prie jo kabinėjasi, jį auklėja (b. l. 30).
Nukentėjusiosios I. R. fizinio skausmo sukėlimo faktą, grasinimo nužudyti R. K. bei kitas nusikaltimo padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai:
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos Ž. J.parodymai, kad 2016-10-23 apie 18.22 val., dirbo su vyr. patruliu E. P., iš Vilniaus apskrities VPK OVS, kai buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus patėvis grasina ir smurtauja prieš moterį ir nepilnametį moters sūnų. Atvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad policiją kvietė R. K., kuris paaiškino, kad patėvis M. K. grasino jį pasmaugti, susidoroti. R. K. juos pasitiko lauke prie laiptinės durų. Kadangi buvo susijaudinęs ir išsigandęs, pasakė, kad bijo grįžti namo, todėl buvo pasiūlyta pasėdėti tarnybiniame automobilyje. Vaikas liko mašinoj, o jie su porininku pakilo į butą. Duris atidarė moteriškė, kuri prisistatė I. R.. Namie tuo metu buvo ši, nepilnametė dukra, kuri taip pat buvo apsiašarojusi ir vienas vyras, nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Vyras prisistatė M. K.. Moteriškė buvo apsiverkusi, šiai buvo sunku kalbėti. Aiškinti apie situaciją pradėjo M. K., pasakė, kad vaiko nemušė tik grasino, bet vien dėl to, kad vaikas nesutinka sutvarkyti indus. Minėjo, kad konfliktuoja dėl vaiko auklėjimo. Moteris šūkavo, kad nemyli jos vaikų, todėl ir kyla konfliktai, sakė, kad vyras nieko nemušė, o berniukas sakė, kad sumušė motiną, t. y. I. R.. Ant jos jokių smurto žymių nepastebėjo. Moteris pasakė, kad vyrui pretenzijų neturi. M. K. dėl grasinimų vaikui buvo pristatytas į 1 PK, pristatymo metu elgėsi ramiai. Apie tai, kad konfliktas būtų buvęs tarp M. K. ir bute buvusios mergaitės niekas nieko nesakė. I. R. turėjo vyrui pretenzijų tik dėl grasinimų R. K. (b. l. 24).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo D. V. parodymai, kad 2016-10-23 dirbo kartu su vyr. patruliu R. K., iš VPK OVS, gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis muša pranešėjo motiną. Atvykus į įvykio vietą užėjo į butą, durys buvo praviros, bute buvo moteris, kaip paaiškėjo – I. R., ir medikai. Vaikų ir sugyventinio namie nebuvo. Moteris paaiškino, kad sugyventinis, kai prisigeria kabinėjasi prie jos vaikų, auklėja šiuos, o ši bandė užstoti savo nepilnametį sūnų ir gavo smūgį į galvą nuo sugyventinio. Akivaizdžiai jokių sužalojimų nesimatė, kaip jiems pasirodė, moteris buvo išgėrusi. Medikai šiai pasiūlė važiuoti į ligoninę. Ši sutiko. Kai jau buvo lauke prie jų priėjo nukentėjusios sūnus, kuris nusprendė važiuoti kartu su motina į ligoninę. Vaikinas jiems nesiskundė, kad patėvis jam grasino. Moteris paaiškino, kad jos sugyventinis Vilniuje pažįstamų neturi, todėl niekur toli išeiti negalėjo, sakė, kad kažkur netoliese. Jie patikrino apylinkes, bet pagal požymius nieko nerado, todėl išvažiavo (b. l. 26).
2016-10-23 policijos pareigūnės Ž. J. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2016-10-23 apie 18.22 val. gautas pranešimas, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini) patėvis grasina, smurtauja, prieš motiną ir nepilnamečius vaikus. Atvykus į vietą, nustatyta, kad policiją kvietė R. K., nustatyta, kad 2016-10-23 apie 18 val. patėvis M. K. naudojo psichologinį smurtą (grasino susidoroti, pasmaugti). Moteris I. R., kuri yra M. K. sugyventinė paaiškino, kad jos ir vaikų atžvilgiu buvo panaudotas psichologinis smurtas. Vaikai ir moteris atrodė išsigandę, patyrę stresą, apsiverkę. R. K. paaiškino, kad jo patėvis rėkė, elgėsi agresyviai, grasino susidoroti, pasmaugti, nurodė, kad patėvis naudojo smurtą prieš I. R., ant jos smurto požymių nepastebėta (b. l. 17–19).
2016-11-11 apžiūrėjus I. R. medicininius dokumentus, eksperto pateikta išvada, kurioje nurodoma, kad I. R. 2016 m. spalio 23 d. RVUL buvo nustatyta diagnozė – galvos sumušimas, tačiau objektyvių medicininių požymių nekonstatuota, todėl ši diagnozė kaip sužalojimas nevertinama ir nekvalifikuojama (b. l. 36–37).
Bendrojo pagalbos centro pateiktas ir 2016-10-31 apžiūrėtas garso įrašas, kuriuo nustatyta, kad du kartus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje kviečiama policija, nes namie smurtauja girtas patėvis (b. l. 41–42).
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė pripažinti M. K. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytą BK 140 str. 2 d. bei 145 str. 1 d. ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. R. papildomai nurodė, kad savo sugyventiniui atleido ir su juo susitaikė. Posėdžio metu pateiktas kaltinamojo M. K. it nukentėjusiųjų R. K. ir I. R. rašytinis prašymas susitaikyti, kuriame prašoma atleisti M. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės; kaltinamasis atsiprašo nukentėjusiųjų, pasižada daugiau taip nesielgti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. K. nukentėjusiųjų atsiprašė, nurodė, kad daugiau tai nepasikartos.
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo M. K. kaltė, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., visiškai įrodyta.
BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
BK 140 str. 2 d. nustatyta, kad, tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Nustatyta, kad M. K. 2016-10-23 apie 16.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,47 prom. girtumas) konflikto, su sugyventinės sūnumi R. K., metu, sudavė nukentėjusiajai I. R. du smūgius dešinės rankos kumščiu į galvą, tuo sukeldamas savo šeimos nariui – sugyventinei I. R. fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. K. ir nukentėjusioji I. R. bendrai gyvena neįregistravę santuokos, t. y. šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis).
Teismo vertinimu, kaltinamojo M. K. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta, ir jo veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., kadangi jis, smurtaudamas prieš savo sugyventinę I. R., sukėlė jai fizinį skausmą.
BK 145 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Nustatyta, kad M. K. 2016-10-23 d. apie18 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus (nustatytas 2.47 prom. girtumas) konflikto, su nepilnamečiu sugyventinės sūnumi R. K., gim. 2001 m., metu eidamas į R. K. kambarį sakydamas „snargliau, ateini čia“ ir grasindamas „tėkšti į sieną“ ir užmušti artinosi prie nepilnamečio R. K., todėl jam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Teismo vertinimu, kaltinamojo M. K. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta, ir jo veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d., kadangi jis grasino nužudyti, o atsižvelgus į tai, kad kelios valandos prieš tai buvo panaudotas smurtas I. R. atžvilgiu, R. K. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir, kaip pats pripažino kaltinamasis, tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi. Nukentėjusieji R. K. ir I. R. jam atleido, susitaikė su juo.
BK 38 str. 1 d. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 38 str. 2 d. nustatyta, kad minėto straipsnio 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
Taigi, įstatymu nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 d. numatytų visų sąlygų visuma, taip pat asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, neturi būti pripažintas pavojingu recidyvistu ir jis neturi būti anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu 4 metai.
Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis M. K., kuris kaltinamas dviejų nesunkių nusikaltimų padarymu, neteistas, yra anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, bet nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo daugiau negu 4 metai, savo kaltę pripažino visiškai, teisminio nagrinėjimo metu davė teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką
Kaltinamasis M. K. supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą, suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai, nukentėjusieji R. K. ir I. R. jam atleido.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad kaltinamasis dirba, anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, bet nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo daugiau negu 4 metai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog M. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 d.e, leidžiančios atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 67 str. 2 d. numatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, gali būti skiriamos šioje straipsnio dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.
Teismas, atsižvelgus į M. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tai, jog buvo įvykdytas smurtinis nusikaltimas, sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga paskirti BK 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programoje ir ją baigti.
M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (b. l. 52) – panaikintina, nes jos tolimesniam taikymui nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas
nusprendžia:
Atleisti M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja I. R. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Atleisti M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį BK 145 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju R. K. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
3. Baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti – vykdo jo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.