- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-11
- Bylos Nr.
- 2K-575/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00207-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Tomas Šeškauskas, Armanas Abramavičius (pran.)
- Nuteistasis
- R. M., ir D
- Kategorijos
K. Chlebinskaitė, 380 Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00207-2009-4
2012 m. gruodžio 11 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. (R. M.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 13 d. nutarties.
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiu R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo prieš G. V. M.) trejų metų laisvės atėmimu; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo prieš L. ir T. P.) – trejų metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo trejiems metams ir šešiems mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėjus Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį – dvejus metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo, galutinė subendrinta bausmė R. M. paskirta šešerių metų laisvės atėmimas. R. M. dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir D. Č., J. L. (J. L.), A. B., V. M. (V. M.), M. Š., tačiau dėl jų nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.
Žemesnės instancijos teismas
Iš V. M., R. M., J. L., A. B. ir D. Č. priteista solidariai G. V. M. 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 217,75 Lt – turėtų proceso išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą ir susipažinusi su byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
R. M., D. Č., J. L., V. M., veikdami organizuota grupe, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo G. V. M. priklausantį 0,2 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 2504,221 Lt (pagal vidutinę rinkos vertę) su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 37 500 Lt), esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savo veiksmais padarė G. V. M. 2541,721 Lt turtinės žalos.
R. M., veikdamas organizuota grupe su V. M., D. Č. ir J. L., apgaule, turėdami tikslą savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, nuo 2008 m. kovo mėnesio ikiteisminio tyrimo ir teismo metu tiksliai nenustatytos dienos iki 2008 m. gegužės 8 d., V. M. atlikus parengiamuosius veiksmus, t. y. disponuojant žinomai netikru dokumentu – ištuokos liudijimo AC Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kuriame buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, tariamai patvirtinantys, kad 1993 m. birželio 28 d. buvo nutraukta santuoka tarp G. V. M. ir išgalvoto asmens – R. M., kuris buvo patvirtintas netikru Vilniaus miesto 38 notarų biuro notarės G. P. antspaudo spaudu ir netikru šios notarės parašu bei pagaminus netikrą dokumentą, t. y. 2003 m. spalio 10 d. įgaliojimą, apie tariamai išduotą G. V. M. įgaliojimą D. Č. parduoti G. V. M. priklausantį 0,2 ha žemės sklypą su jame esančiais pastatais ir atlikti kitus juridinę reikšmę turinčius veiksmus, susijusius su šiuo nekilnojamuoju turtu, perdavus šiuos žinomai netikrus dokumentus D. Č., šis apgaule įgijo turtinę teisę disponuoti G. V. M. priklausančiu nekilnojamu turtu už 2541,721 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje). R. M. ir J. L. atliko parengiamuosius veiksmus – užsakė iš N. G., nežinojusios apie nusikalstamus organizuotos grupės tikslus, ir gavo naują G. V. M. priklausančio pastato – namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą. Taip pat D. Č., vykdydamas susitarimą, 2008 m. rugsėjo 5 d. kartu su J. L. atvyko į Vilniaus miesto 37 notarų biurą, esantį Vilniuje, Tilto g. 35/Vilniaus g. 4, pas V. M. pažįstamą notarę S. K. ir netikrų dokumentų pagrindu, t. y. panaudodami V. M. suklastotą 2003 m. spalio 10 d. įgaliojimą, žinomai suklastotą G. V. M. ištuokos liudijimo kopiją, kadastro ir registro bylą, kitus šiam sandoriui įforminti reikalingus dokumentus, žinodami, kad G. V. M. priklausančiu nekilnojamuoju turtu jie disponuoja neteisėtai ir be jo žinios, už perleidžiamą turtą realiai neatsiskaitydami, sudarė Žemės sklypo su pastatu 2008 m. rugsėjo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurią 2008 m. rugsėjo 5 d. 11.30 val. patvirtino notarė S. K.
Taip pat R. M., V. M., A. B. ir J. L., veikdami organizuota grupe, pagal iš anksto parengtą planą ir pasiskirstę vaidmenimis, apgaule savo ir kitų, taip pat ir juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą, t. y. L. P. ir T. P. priklausantį, didelės vertės turtą už 800 000 Lt.
V. M., R. M., A. B. ir J. L., žinodami, kad UAB (duomenys neskelbtini) disponuoja nusikalstamu būdu įgytu turtu, t. y. G. V. M. nuosavybės teise priklausančiu 0,2 ha žemės sklypu, ir kad jį ketina įsigyti L. ir T. P., A. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą, veikdamas organizuotos grupės narių bei UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais“, UAB (duomenys neskelbtini) biure 2008 m. rugsėjo 10 d. L. P. pateikė pasirašyti preliminarią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl G. V. M. nekilnojamojo turto pardavimo, įskaitydamas kaip avansą, L. P. per du kartus perduotus 150 000 Lt, kuriuos perdavė J. L. ir R. M., ir nutylėdamas esminę L. P. ir T. P. apsisprendimui įsigyti šį turtą turėjusią aplinkybę, t. y. kad šis nekilnojamas turtas UAB (duomenys neskelbtini) vardu įgytas neteisėtai, be savininko G. V. M. žinios, panaudojant žinomai suklastotus dokumentus. Tęsdami nusikalstamą veiką ir nutylėdami esminę L. P. ir T. P. apsisprendimui įsigyti nekilnojamąjį turtą turėjusią aplinkybę, kad šis turtas UAB (duomenys neskelbtini) vardu įgytas neteisėtai, be savininko G. V. M. žinios ir panaudojant žinomai suklastotus dokumentus, 2009 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto 24 notarų biure, esančiame Vilniuje, A. Vivulskio g. 6/Algirdo g. 8-20, pas notarą A. G., dalyvaujant V. M., R. M., A. B., kreditoriaus A. K. įgaliotam atstovui M. Z. bei T. P., buvo pasirašyta Žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta V. M. nurodymu, tarp tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. Š., nežinojusio, kad UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtai disponuoja G. V. M. priklausančiu nekilnojamuoju turtu, ir L. P., pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) už 800 000 Lt pardavė L. P. G. V. M. nuosavybės teise priklausantį 0,2 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 2504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje) su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 37 500 Lt, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį L. ir T. P. atsiskaitė tą pačią dieną, t. y. 2009 m. sausio 12 d., Vilniaus miesto 24 notarų biure, esančiame Vilniuje, A. Vivulskio g. 6/Algirdo g. 8-20, ir sumokėjo 650 000 Lt.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 13 d. nutartį ir jį išteisinti arba sumažinti jam paskirtą bausmę.
Pasak kasatoriaus, teismas neįrodė jį veikus tiesiogine tyčia. Teismas neanalizavo subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, veikos motyvų ir tikslų, apsiribojo tik faktinių aplinkybių aprašymu. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad kasatorius su V. M. susipažino ir įsidarbino jo bendrovėje, kai jis jau buvo suklastojęs įgaliojimą. Apie V. M. veiklą šiam buvo nežinoma, išskyrus tai, kad jis užsiima nekilnojamojo turto prekyba. Anot kasatoriaus, nelogiška manyti, kad jam V. M. būtų pasakęs apie suklastotą dokumentą. Kasatorius nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad V. M. suklastojo įgaliojimą ir apgaule buvo nusavintas svetimas turtas. R. M. buvo įsitikinęs, kad D. Č. buvo teisėtas žemės savininkas. V. M. paskambino į VĮ Registrų centras N. G., kad ji sutvarkytų kadastrinę bylą ir su dokumentais V. M. pasiuntė būtent R. M., kuriam žadėjo atsilyginti. Nuteistasis R. M., remdamasis kasacine nutartimi Nr. 2K-49/2006, nurodo, kad asmens kaltė dėl nusikaltimo padarymo negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis. Teismas šių reikalavimų nesilaikė ir apsiribojo tik faktinių aplinkybių aprašymu, neanalizuodamas subjektyviųjų požymių – motyvų ir tikslų, neatskleidė veiksmų esmės, juos vertino klaidingai. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismo išvados vertinant įrodymus turi būti pagrįstos, abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Taip pat kasaciniame skunde teigiama, kad skirdamas bausmes teismas neindividualizavo kasatoriui paskirtos bausmės: R. M. buvo paskirta tokio paties dydžio laisvės atėmimo bausmė, kaip ir V. M.
Atsiliepimu į nuteistojo R. M. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras R. Žukauskas prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis, kaip ir savo apeliaciniame skunde, neginčija konkrečių įrodymų, kuriais remiantis jis pripažintas kaltu ir nuteistas, ir teigia, kad šie įrodymai nepatvirtina to, kad jam buvo žinoma, jog nukentėjusiajam G. V. M. priklausantis nekilnojamasis turtas buvo įgytas apgaule, t. y. neįrodytas jo susitarimas su nusikaltimo bendrininkais tyčia apgaule užvaldyti svetimą turtą. Taigi pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas skundžiamas dėl įrodymų vertinimo. Kasacinio skundo argumentai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo yra deklaratyvūs. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose buvo pateiktos išsamios ir pakankamai motyvuotos išvados tiek dėl įrodymų vertinimo, tiek ir dėl R. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Priešingai, nei teigia kasatorius, jam buvo suprantama, kad jis dalyvauja dviejų asmenų turto užvaldyme apgaule kartu su kitais bendrininkais, taip veikė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas praturtėti. Nors R. M. viso proceso metu tvirtino, kad jam nebuvo žinomi tikrieji V. M. planai ir tikslai, kad jis manė, jog padeda jam teisėtai nupirkti turtą, pirmosios instancijos teismas šią nuteistojo versiją atmetė įvertinęs objektyviuosius R. M. nusikalstamos veikos požymius. Tai, kad R. M. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, jog atlieka įstatymo draudžiamus veiksmus, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo įvertintų įrodymų visuma (tai spręstina iš liudytojų N. G., A. D. parodymų, kt. įrodymų byloje). R. M. ir kiti nuteistieji byloje veikė organizuota grupe ir suvokė, kad nukentėjusiajam G. V. M. priklausantis nekilnojamasis turtas buvo įgytas neteisėtai, t. y. nusikalstamu būdu. Taip pat prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. M., baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, bausmę tinkamai individualizavo, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ar 62 straipsnį nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nuteistojo R. M. kaltės padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas
Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tyčios turinį esant sukčiavimui sudaro kaltininko suvokimas, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, numatė, kad dėl jį ar kitą asmenį neteisėtai praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinės žalos, ir norėjo tokių padarinių.
Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik remiantis kaltininko prisipažinimu dėl to, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-76/2007).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. M. veikė organizuota grupe su kitais bendrininkais. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų padarant nusikalstamą veiką. Tokia bendrininkavimo forma pripažįstama tais atvejais, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teismo proceso baigiamuosiuose aktuose išdėstė argumentus, kuriais remiantis pripažino, kad R. M. nusikaltimus padarė būdamas organizuotos grupės nariu. Antai pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas aplinkybes R. M. kartu su kitais bendrininkais dalyvavo padarant du nusikaltimus, o tai atitinka vieną iš BK 25 straipsnio 3 dalies požymių, apibūdinančių organizuotą grupę – susitarimą daryti kelis nusikaltimus. Taip pat teismai nustatė ir kitą organizuotai grupei būdingą požymį, t. y. tai, kad organizuotos grupės nariai (taip pat ir kasatorius), darydami minėtas nusikalstamas veikas, buvo pasiskirstę tam tikrais vaidmenimis, atliko skirtingas užduotis. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatytas nusikalstamų veikų padarymo būdas ir mechanizmas, kai darant nusikaltimus dalyvauja keletas asmenų, įgyvendindami gerai apgalvotą ir suderintą nusikaltimo scenarijų, pasiskirstydami funkcijomis ir įgyvendindami nusikaltimo planą – apgaule užvaldyti svetimą turtą, patvirtina tai, kad kasatoriaus R. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kaip sukčiavimas, padarytas dalyvaujant organizuotoje grupėje. Teismai konstatavo, kad visų nuteistųjų, taip pat ir kasatoriaus aktyvūs, tarpusavyje suderinti veiksmai rodo turėjus bendrą tikslą – apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą; kasatorius kaip ir kiti bendrininkai, suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė pavojingus padarinius ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tiek pagal pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų nustatytas aplinkybes, ištirtus ir įvertintus įrodymus nėra pagrindo abejoti tuo, kad R. M. suprato, jog kartu su kitais bendrininkais dalyvavo bendrai darant nusikalstamas veikas, atliko dalį veiksmų, sudariusių būtiną sąlygą bendram tikslui – apgaule įgyti G. V. M. bei L. ir T. P. didelės vertės turtą, realizuoti, ir to norėjo. Teismai savo sprendimuose išsamiai, detaliai ir nuosekliai išanalizavo byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus bei padarė teisingas išvadas, jog R. M. veiksmuose yra visi būtini nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymiai.
Būtent iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. savo veikomis tyčia sudarė sąlygas nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymui, ir jo indėlis į bendrą organizuotos grupės narių nusikalstamą veiklą buvo žymus. Antai byloje, sprendžiant klausimą dėl R. M. kaltumo kartu su kitais bendrininkais apgaule įgyjant G. V. M. priklausantį turtą, buvo nustatyta, kad nuteistasis R. M. užsakė kadastro duomenų bylą, dėl kadastrinių matavimų bylos kreipėsi į specialistę, prisistatęs ne savo vardu. Šiame kontekste pažymėtina, kad toks kadastrinių matavimų bylos gavimas – buvo prielaida neteisėtos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui, svarbus veiksnys, siekiant apgaule užvaldyti svetimą G. V. M. priklausantį turtą. Taigi neabejotinai minėti R. M. veiksmai sudarė sąlygas tolimesniems organizuotos grupės narių neteisėtiems veiksmams, realizuojant kvalifikuoto sukčiavimo sudėtį. Teismų nustatytos aplinkybės patvirtina tai, kad R. M. suprato, jog atlieka svarbią nusikalstamų veiksmų, siekiant apgaule įgyti svetimą G. V. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą, dalį, taip sudarydamas prielaidas kitiems bendrininkams įgyvendinti kitas pasiskirstytas užduotis, siekiant organizuota grupe įgyti didelės vertės nekilnojamąjį G. V. M. priklausantį turtą. Sprendžiant klausimą dėl kasatoriaus nuteisimo pagrįstumo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už kitą sukčiavimo atvejį, kai kartu su bendrininkais, panaudojant apgaulę, buvo įgytas svetimas, t. y. L. P. ir T. P. priklausantis didelės vertės turtas, pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog R. M., žinodamas apie tai, kad G. V. M. turtas buvo UAB (duomenys neskelbtini) įgytas nusikalstamu būdu, kartu su kitais bendrininkais dalyvavo parduodant šį turtą L. ir T. P. Šiuo atveju toks R. M. elgesys, nutylint aplinkybę, kad nukentėjusiesiems parduodamas turtas yra įgytas nusikalstamu būdu, faktiškai reiškia, jog jis kartu su kitais bendrininkais siekė apgaule įgyti L. ir T. P. priklausantį turtą (pinigus). Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad L. P., apklausta kaip liudytoja, parodė, jog R. M. ją spaudė kuo greičiau pasirašyti preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį ir duoti pinigų, taip pat vėliau siūlė pirkti sklypą už mažesnę sumą ir jį parduoti, jei nenorinti turėti problemų. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas R. M. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl L. ir T. P. didelės vertės turto (pinigų) užvaldymo apgaule, pagrįstai atkreipė dėmesį ir į nusikalstamų veiksmų, atliekant operacijas su nekilnojamuoju turtu, seką.
Taigi kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas aplinkybes neturi pagrindo abejoti R. M. kaltumu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo.
Dėl R. M. paskirtos bausmės
BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik vienos rūšies – laisvės atėmimo – bausmė. Ji skirtina iki aštuonerių metų. Kasatoriui, atsižvelgus į visas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, paskirtas mažesnis bausmės dydis, nei BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismas R. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo prieš G. V. M.) nubaudė trejų metų laisvės atėmimu, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo prieš T. ir L. P.) – laisvės atėmimu trejiems metams. Galutinė subendrinta bausmė R. M., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimas. Kadangi R. M. Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį penkerių metų laisvės atėmimu, atimant teisę vairuoti trejiems metams, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, jam, kaip asmeniui, nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, galutinė subendrinta bausmė paskirta vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ir nustatyta laisvės atėmimo šešeriems metams bausmė. Kasaciniame skunde nuteistasis R. M. nepagrįstai teigia, kad jam bausmė nebuvo individualizuota, palyginus su kitu nuteistuoju baudžiamojoje byloje – bendrininku V. M. V. M. už šešių nusikalstamų veikų padarymą šioje byloje: pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadinasi, vienoda subendrinta bausmė V. M. ir R. M. paskirta esant skirtingoms teisinėms situacijoms.
Taigi nėra pagrindo teigti, kad, kasatoriui skiriant bausmes, būtų netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Dėl nenagrinėtų kasacinio skundo argumentų
Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Taigi iš naujo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių veikos padarymo aplinkybių nenustatinėja, surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų nevertina iš naujo. Kasaciniame R. M. skunde deklaratyviai nurodoma apie pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytą BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, tačiau su teisės taikymo aspektu kasaciniame skunde nurodomi motyvai nėra susiję, todėl tai nepriklauso kasacinės instancijos teismo kompetencijai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Nuteistojo R. M. (R. M.) kasacinį skundą atmesti.