Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apelianto (atsakovo) A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-12745-1098/2023 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas NPC“ ieškinį atsakovui A.Č. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su atsakovo pasyvumu. Apeliantas nurodo, kad iki 2023 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio ketino pareikšti priešieškinį, tačiau iki teismo posėdžio atsakovo pasitelkti turto žalos vertintojai neatliko žalos skaičiavimo dėl didelio užimtumo, sudėtingų techninių klausimų, ilgalaikės žalos, kurią reikia vertinti tiek šiai dienai, tiek retrospektyviai. Todėl atsakovas neturėjo galimybės savalaikiai pareikšti priešieškinio. Atsakovas taip pat nurodo, kad ketino pateikti prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, tačiau iki teismo posėdžio tikėjosi gauti turto vertinimo ataskaitas ir jas pateikti posėdžio metu, o jų negavus, neturėjo galimybės tinkamai ginti savo teisių teismo posėdžio metu. Teigia, kad pagrįstai tikėjosi, jog jam neatvykus į teismo posėdį, pastarasis bus atidėtas ir paskirtas kitas posėdis.

11.2. Atsakovo atžvilgiu priimtas sprendimas už akių lemia didžiulius nuostolius, kai ieškovas įgyja teisę reikalauti atsiskaitymo už netinkamai suteiktas paslaugas bei išvengia atsakomybės už atsakovui sukeltą žalą, todėl, anot atsakovo, negali būti apribota jo teisė į gynybą, kai egzistuoja akivaizdžios aplinkybės dėl galimo ieškovo reikalavimo nepagrįstumo ir sprendimo neteisingumo.

11.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad kartu su pareiškimu dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikti duomenys, jog žalos atstatymo ataskaitos parengimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. Apeliantas nurodo, kad neturėdamas reikiamų žinių žalos įvertinimui, jis pasitelkė trečiuosius asmenis, tačiau apeliantas negali kontroliuoti, kada šie asmenys parengs išvadas, kurios buvo parengtos tik jau po teismo posėdžio. Nors nutartyje akcentuojama, kad turtas apžiūrėtas 2023 m. balandžio 7 d., tačiau esminės reikšmės turi ne apžiūra, o sąmatos, kuri parengta 2023 m. gegužės 2 d. Nesant šios ataskaitos, bylos nagrinėjimas teismo posėdyje nebuvo įmanomas, nes atsakovas neturėjo galimybės įrodyti esminio savo teisių pažeidimo žalos, kurią nulėmė netinkamai suteiktos paslaugos.

11.4. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nes ieškovo atstovams neatvykus į teismo posėdį (be jokių svarbių priežasčių) buvo skirta bauda sudarant šaliai visas kitas galimybes tinkamai atstovauti savo interesus tolimesniuose procesuose, tuo tarpu atsakovui už tą patį pažeidimą skirta ženkliai didesnė atsakomybė – sprendimas už akių.

11.5. Teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, turinčias įtakos sprendimo už akių neteisėtumui ir nepagrįstumui. Apelianto teigimu, esminės reikšmės šiam ginčui turi aplinkybės dėl netinkamai teikiamų administravimo paslaugų, teisėto mokėjimų sulaikymo, keliamos žalos, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino kaip esminių. Anot apelianto, ieškovas ilgą laiką nebevykdo savo pareigų užtikrinti daugiabučio namo techninę priežiūrą ir likviduoti nustatytus statinio konstrukcijų defektus. Paaiškina, kad nuo 2018 m. į atsakovo butą skverbiasi vanduo, drėksta sienos, krenta balkono pertvaros, daugiabučio namo konstrukcijos neatitinka statiniui keliamų reikalavimų, kelia pavojų atsakovo turtui bei žmonių sveikatai. Nurodo, kad nors ieškovui buvo ne kartą pranešta apie namo konstrukcijų būklę, tačiau ieškovas nesiėmė jokių veiksmų. Teigia, kad teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimus, suteikė teisę ieškovui gauti atlygį už netinkamai suteiktas paslaugas. Teismas nevertino, kad atsakovas yra vartotojas, kurio pozicija iš esmės yra silpnesnė.

11.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas negali sulaikyti mokėtinų sumų. Teigia, kad atsakovo atliktas sulaikymas atitinka visus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.229 straipsnio 1, 2 dalyje nustatytus kriterijus: 1) atsakovas turi reikalavimo teisę į ieškovą, kad pastarasis tinkamai vykdytų savo pareigas ir atlygintų žalą; 2) prievolių vykdymo terminai yra suėję, nes ieškovas turi pareigą nedelsiant pašalinti statinio konstrukcijų defektus; 3) atsakovas neteisėtai valdo ieškovui mokėtinas suma, t. y. ieškovo gautinas pajamas.

11.7. Apelianto įsitikinimu, priimant teismo sprendimą už akių, turėjo būti įvertintos ir ieškovo veiksmų pasekmės, t. y. atsakomybė už žalą. Atsakovas pabrėžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos, būtinos konstatuoti ieškovo civilinę atsakomybę.

11.8. Teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų – teismas spręsdamas dėl atsakovo teisių ir pareigų atlyginant už ieškovo paslaugas vykdant namo techninę priežiūrą, turėjo trečiuoju asmeniu įtraukti ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendriją, nes būtent bendrija samdo ieškovą techninės priežiūros darbų atlikimui, todėl svarbu įvertinti ir bendrijos atsakomybės apimtis. Teigia, kad priteisus skolą už netinkamai suteiktas paslaugas, atsakovas įgis teisę regresuoti šią sumą į bendriją.

13. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

13.1. Atsakovas nepagrindė aplinkybių, kurios, galimai, galėjo turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei nenurodė jokių teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių – priešingai, šiuo atveju būtent paties atsakovo procesinis pasyvumas lėmė pagrindų priimti sprendimo už akių taikymą.

13.2. Atsakovas negali remtis daikto sulaikymo institutu prievoliniuose teisiniuose santykiuose, nes daikto sulaikymo institutu galima remtis tik tais atvejais, kai šalis sieja daiktiniai teisiniai santykiai, tuo tarpu ieškovo reikalavimo pagrindas yra reiškiamas iš prievolinių teisinių santykių.

13.3. Atsakovas nepagrindė ieškovą netinkamai suteikus bendrosios nuosavybės objektų administravimo paslaugas. Be to, nors pareiškime ir atskirajame skunde atsakovas siekia pagrįsti ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, tačiau nereiškia savarankiško reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Ieškovo teigimu, atsakovas taip pat neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priimto apelianto (atsakovo), atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl atsakovo pateiktų įrodymų ir argumentų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

15. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas, be kita ko, ir tada, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendimo už akių institutas aiškinamas kaip viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti; tai nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu; teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos ir todėl sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).

17. Anksčiau pacituotos kasacinio teismo praktikos kontekste apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atskirojo skundo argumentus dėl pirmosios instancijos atlikto proceso lygiateisiškumo principo pažeidimo.

18. Apelianto teigimu, vienu atveju ieškovo atstovams neatvykus į teismo posėdį buvo skirta bauda, tuo tarpu atsakovui už tą patį pažeidimą skirta ženkliai didesnė atsakomybė – sprendimas už akių. Kaip jau nurodyta, sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija, priešingai, tai yra toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia procesinė situacija, kuomet ieškovo atstovui neatvykus į 2023 m. sausio 19 d. parengiamąjį teismo posėdį, atsakovas nusprendė neteikti teismui prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo, tuo tarpu atsakovui neatvykus į 2023 m. balandžio 18 d. parengiamąjį teismo posėdį, ieškovas žodžiu suformulavo teismui prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo. Taigi šiuo atveju sprendimo už akių priėmimas, teismui pripažinus, jog egzistuoja šio instituto taikymo prielaidos, papildomai buvo susietas su ieškovo procesinių teisių įgyvendinimu atsakovo, kaip pasyviosios proceso šalies, atžvilgiu.

19. Vertinant atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atskirojo skundo argumentus, reikšminga tai, jog pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje iš viso negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

20. Nagrinėjamu atveju apeliantas pareiškimą dėl 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo grindė iš esmės abiem CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais, tiek mėgindamas pateisinti savo procesinį pasyvumą, tiek siekdamas pagrįsti sprendimo už akių materialinį neteisėtumą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nenustatė nė vienos iš apelianto įrodinėtų aplinkybių sprendimui už akių peržiūrėti.

21. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su atsakovo pasyvumu, nes iki 2023 m. balandžio 18 d. parengiamojo teismo posėdžio, atsakovas ketino pareikšti priešieškinį, tačiau to nepadarė, nes jo pasitelkti turto žalos vertintojai laiku neatliko žalos skaičiavimo. Anot atsakovo, jis ketino pateikti prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, tačiau iki teismo posėdžio tikėjosi gauti turto vertinimo ataskaitas ir jas pateikti posėdžio metu, o jų negavus, neturėjo galimybės tinkamai ginti savo teisių teismo posėdžio metu.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto poziciją dėl jo procesinio pasyvumo iš esmės sutinka su apeliantu, kad pastarasis objektyviai negalėjo kontroliuoti, kada žalos vertinimą atlikę asmenys parengs išvadas, kurios, kaip paaiškėjo, buvo parengtos tik jau po 2023 m. balandžio 18 d. parengiamojo teismo posėdžio (žalos apskaičiavimo sąmata, kaip teigia apeliantas, parengta jau 2023 m. gegužės 2 d.).

23. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog įstatymų leidėjas, esant tokio ir panašaus pobūdžio gyvenimiškoms situacijoms, siekdamas neapriboti asmenų teisės į teisminę gynybą, civilinio proceso įstatyme yra įtvirtinęs, jog tai atvejais, kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Taigi prašyme atidėti teismo posėdį ne tik turi būti nurodytos priežastys ir pridėti įrodymai, tačiau prašymą atidėti bylos nagrinėjimą šalis turi pateikti iš anksto (CPK 42 straipsnio 5 dalyje).

24. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Tai įpareigojimas teismui imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu (CPK 7 straipsnio 1 dalis). CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas įpareigojimas byloje dalyvaujantiems asmenims sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

25. Parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).

26. Taigi nors nagrinėjamu atveju apeliantas ir nurodė, kad susidūrė su objektyviomis kliūtimis, kurios iš esmės komplikavo apelianto galimybę dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas pasinaudojo savo procesine teise pateikti teismui motyvuotą prašymą atidėti 2023 m. balandžio 18 d. parengiamąjį teismo posėdį, taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovas objektyviai negalėjo tokio prašymo pateikti, tokių priežasčių nenurodyta nei pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovo procesinis pasyvumas nėra pateisinamas.

27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į aukščiau aptartus teisės aktus ir jos pagrindu formuojamą teismų praktiką, be kita ko, pažymi, jog priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, atsakovas neturėjo visiškai jokio pagrindo tikėtis, jog jam neatvykus į teismo posėdį, posėdis bus atidėtas ir paskirtas kitas posėdis, nes kaip jau minėta teismas yra įpareigotas imtis priemonių užkirsti kelią proceso vilkinimui, o šalys privalo griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų ir šiuo konkrečiu atveju apie negalėjimą atvykti į posėdį pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.

28. Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad jo atžvilgiu priimtas sprendimas už akių lemia didžiulius nuostolius, kai ieškovas įgyja teisę reikalauti atsiskaitymo už netinkamai suteiktas paslaugas bei išvengia atsakomybės už atsakovui sukeltą žalą, todėl, anot atsakovo, negali būti apribota jo teisė į gynybą, kai egzistuoja akivaizdžios aplinkybės dėl galimo ieškovo reikalavimo nepagrįstumo ir sprendimo neteisingumo.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad atsakovams, siekiantiems sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovų pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovų netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018).

30. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių ir skundžiamą nutartį, įvertino visus byloje esančius įrodymus, kuriais ieškovas rėmėsi įrodinėdamas, jog atsakovas tinkamai nevykdė savo prievolės mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas. Apeliantas byloje neteikė jokių įrodymų ir (ar) pagrįstų teiginių, kurie paneigtų sprendime už akių ir (ar) skundžiamoje nutartyje nustatytas faktines aplinkybes dėl susidariusio įsiskolinimo. Apelianto argumentai apie sprendimu už akių sukeliamą žalą vertinti kaip deklaratyvaus pobūdžio, kadangi, kaip jau minėta, apeliantas nepaneigė nei iš įstatyminio reglamentavimo atsakovui, kaip buto savininkui, kylančios prievolės proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui, kuriame yra butas, išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), nei nagrinėjamu atveju susidariusio faktinio įsiskolinimo.

31. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas negali sulaikyti mokėtinų sumų remiantis CK 4.229 straipsniu, kadangi šiuo atveju egzistuoja visi daikto sulaikymo pagrindai.

32. CK 4.229 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Pažymėtina, jog kasacinis teismas pripažįsta, kad sulaikymo teisės objektu, be kita ko, gali būti ir pinigai, tačiau tokiu atveju būtinas elementas, kad pinigai nuosavybės teise turi priklausyti skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-611/2021). Nagrinėjamu atveju atsakovo prievolė ieškovui sumokėti susidariusį įsiskolinimą už namo bendrojo naudojimo patalpoms suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, negali būti vertinama kaip atsakovo ieškovui priklausančio daikto (pinigų) valdymas. Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamoje byloje negalėjo būti taikomos daikto sulaikymą reglamentuojančios teisės normos.

33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, nes į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, kuri samdo ieškovą techninės priežiūros darbų atlikimui. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių iš atsakovo ieškovo naudai priteistas įsiskolinimas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju prievolinis teisinis santykis, iš kurio kyla atsakovo įsiskolinimas, iš esmės saisto išimtinai tik atsakovą, kaip buto savininką, ir ieškovą, kaip atitinkamų paslaugų tiekėją, todėl priimtas teismo sprendimas už akių iš esmės nedaro įtakos bendrijos materialiosioms teisėms ir nesukuria jai jokių pareigų.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

34. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto atskirąjį skundą atmetus, ieškovas UAB „Mano Būstas NPC“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

36. UAB „Mano Būstas NPC“ pateikė prašymą atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, įrodymus, kad patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto rekomenduojamo išlaidų dydžio. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, UAB „Mano Būstas NPC“ iš apelianto priteisiamos 484 Eur bylinėjimosi išlaidos.

37. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (atsakovo) A. Č. ieškovui UAB „Mano Būstas NPC“ 484 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.