- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-11
- Bylos Nr.
- 2-311-983/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03589-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo mamos F. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjas nurodė, kad jo motina F. J. iki savo mirties gyvenusi su pareiškėju ir jo šeima, adresu (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad motinos tėvai yra mirę, o jos sutuoktinis J. J. taip pat (duomenys neskelbtini) yra miręs. Motina testamento nepalikusi, tokiu būdu po jos mirties paveldėtojais pagal įstatymą yra pareiškėjas, jos sūnus - V. J. ir jos dukra - B. A., kuri pareiškimu atsisakė nuo palikimo atsiradusio po motinos F. J. mirties. Būdamas paveldėtojas pagal įstatymą, jis per įstatymų nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė. Iki mirties F. J. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – 0,2000 ha žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini) 0,4000 ha žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini) 0,9500 ha žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini); 0,0700 ha žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini). Be to, F. J. pagal įrašą namų ūkio knygoje Nr. 5, namų ūkyje Nr. 438 taip pat priklauso gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai.
Teigė, kad po F. J. mirties visą jos nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą faktiškai priėmė, valdė, bei juo rūpinosi pareiškėjas. Jis darė namo einamąjį remontą, remontavo namo langus, namo ir ūkinio pastato stogus, mokėjo komunalinius mokesčius, dirbo žemę, mokėjo žemės mokestį.
Taigi, pareiškėjas prašo nustatyti juridinį faktą, kad jis po savo motinos F. J. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime nurodė, kad teismui nustačius, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai laikytini svarbiomis palikimo priėmimo faktui nustatyti priežastimis, neprieštaraus pareiškėjo prašymui. Ji, kaip institucija, paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, nėra priėmusi F. J. palikimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 str.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) motina F. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su pareiškėju adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-13). Jos sutuoktinis J. J. taip pat 1966-02-02 yra miręs (b.l. 21-22). Motina testamento nepalikusi, tokiu būdu po jos mirties paveldėtojais pagal įstatymą yra pareiškėjas, jos sūnus - V. J. ir jos dukra - B. A., kuri pareiškimu atsisakė nuo palikimo atsiradusio po motinos F. J. mirties (b.l. 23). Pareiškėjas, per įstatymų nustatytą terminą, nepriėmė motinos F. J. palikimo, kadangi paveldėjimo byla po F. J. mirties nebuvo užvesta (b.l. 14).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, F. J. yra mirusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). Tai reiškia, kad palikimas po jos mirties atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (2001-07-01), todėl šiems paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. civilinio kodekso normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.). Pagal 1964 m. civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalį laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.).
Šiuo atveju aktualus yra pirmas palikimo priėmimo būdas, t. y. palikimo priėmimas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjas teigia, kad jis po motinos mirties, priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, t. y. per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti turtą.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus – 2015-10-19 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b.l. 16-19), kuriame nurodyta, kad F. J. nuosavybės teise priklausė 0,2000 ha žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini).; 0,4000 ha žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini) 0,9500 ha žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini) 0,0700 ha žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini).; Elektrėnų savivaldybės administracijos Kietaviškių seniūnijos 2015-10-12 pažymą Nr. 27-02-77 (b.l.20), iš kurios matyti, kad F. J. pagal įrašą namų ūkio knygoje Nr. 5, namų ūkyje Nr. 438 taip pat priklauso gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai; UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 2015-10-02 pažymą Nr. 86 ir sąskaitas (b.l. 24, 39-30), iš kurių matyti, kad V. J. atsiskaitė už šaltą vandenį ir kitus komunalinius patarnavimus; Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas ir jų priedus (b.l. 25-28), iš kurių matyti, kad buvo apmokėtas paskaičiuotas žemės mokestis; atsiskaitymo knygelės išrašą ir kvitus (b.l. 31-34), patvirtinančius, kad buvo mokėta už elektros energiją; kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, - daro išvadą, kad pareiškėjas po savo motinos F. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), likusį palikimą šešių mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė, pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu, t.y. pradėjo palikimą faktiškai valdyti.
Pažymėtina, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas priėmė palikimą po F. J. mirties, pareiškėjas įgis teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl prašomas nustatyti faktas sukels jam teisines pasekmes.
Kadangi pareiškėjas negali kitokia nei teismo tvarka gauti dokumentų, kurie patvirtintų minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 str.), t. y. konstatuotina, jog V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo mamos F. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d., 3 d., 5.51 str. 1 d., 1964 m. CK 587 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 - 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos F. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Juridinis reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.