- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-02
- Bylos Nr.
- I-3498-644/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00267-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Kauno teritorinės muitinės
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorine muitine
- Kategorijos
- 10.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Algio Markevičiaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Kauno teritorinei muitinei su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Vilniaus teritorine muitine dėl sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. skundą palaikė ir prašė panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2015-01-28 sprendimo Nr. 10000299220 dalį dėl 413,00 Eur muito (A00), apskaičiuoto Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu Nr. 2TR-19-0296, priverstinio išieškojimo (b. l. 2-4).
Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2014-12-22 sprendimu Nr. 2TR-19-0296 (toliau ir – Vilniaus TM sprendimas) pripažino A. S. skolininku muitinei ir skyrė jam 1820 Lt baudą už mokestinių mokesčių nedeklaravimą, priskaičiavo 377 Lt delspinigių, taip pat įregistravo jam mokestinę prievolę muitinei: 1426 Lt muito (įmokos kodas A00), 13175 Lt akcizo (įmokos kodas 100), 3586 Lt PVM (įmokos kodas B00), 1820 Lt baudos (įmokos kodas 894), 296 Lt akcizo delspinigių (įmokos kodas 846) ir 81 Lt PVM delspinigių (įmokos kodas 860). Šiuo sprendimu mokestinę prievolę nurodyta sumokėti per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos, mokėjimo pavedimuose nurodant įmokos kodus. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Muitinės departamentui. Kauno teritorinė muitinė 2015-01-28 sprendimu Nr. 10000299220 (toliau ir –Kauno TM sprendimas) nepradėjo Vilniaus TM sprendimu įregistruotų akcizo, baudos, PVM delspinigių ir akcizo delspinigių priverstinio išieškojimo, kol bus išnagrinėtas mokestinis ginčas, tačiau nutarė vykdyti 413,00 Eur muito (A00), apskaičiuoto Vilniaus TM sprendimu, priverstinį išieškojimą.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamame Kauno TM sprendime yra vadovaujamasi Europos Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnio pirma dalimi, kurioje kalbama, jog skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo įgyvendinimo, tačiau neaišku, kodėl netaikoma kita šio straipsnio dalis, kurioje kalbama, kad muitinė visai arba iš dalies sustabdo tokio sprendimo įgyvendinimą, jeigu yra rimto pagrindo manyti, kad sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba, kad dėl jo suinteresuotam asmeniui gali būti padaryta nepataisoma žala. Pareiškėjas ginčija patį muito mokesčio mokėjimo faktą, nes jis jokių muitu apmokestinamų prekių į Lietuvos Respublikos, o kartu ir į Europos Sąjungos teritoriją neteisėtai neįvežė. Muitinės Kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2014-10-08, 16.15 val. šios tarnybos pareigūnai garaže, adresu (duomenys neskelbtini), rado cigaretes „Minsk Capital S. S.“ su baltarusiškomis banderolėmis ir įvykio vietoje sulaikė pareiškėją. Dėl A. S. pareikšto įtarimo, pareiškėjas nurodė, kad 2014-10-08 nurodytu adresu atvyko todėl, kad Gariūnų turgavietėje nepažįstamas asmuo pasiūlė pigiau įsigyti cigarečių. Su tuo asmeniu sutarė, kad nupirks 2500 vienetų cigarečių. Pastarasis davė jam raktus ir nurodė adresą garažo, kurį atsirakinęs, galės paimti sutartą kiekį cigarečių. Pareiškėjui kilo įtarimas, kad cigaretės į Lietuvą įvežtos nelegaliai, kadangi jos buvo pigesnės, tačiau jis ketino įsigyti žymiai mažesnį kiekį cigarečių nei rasta garaže. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokių įrodymų, kad Vilniaus TM bei Kauno TM sprendimuose minimą kiekį cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežė būtent jis. Jo kaltė nėra įrodyta ir už tai jis nėra nubaustas pagal baudžiamąjį įstatymą, o be to Vilniaus apygardos teismas 2015-07-15 nuosprendžiu jį pagal BK 199² str. 1 d. išteisino, kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymio.
Pareiškėjas teigė, kad šiuo metu nenustatyta, jog muitu apmokestinamas prekes į Lietuvos Respublikos, o kartu ir į Europos Sąjungos teritoriją įvežė būtent jis, todėl įvykdžius priverstinį muito išieškojimą pareiškėjui būtų padaryta neatitaisoma žala, kadangi būtų pakenkta jo reputacijai, o jis patirtų materialinius nuostolius, kurie neaišku kaip vėliau būtų atlyginti. Mano, kad kol vyksta mokestinis ginčas jokie mokesčiai iš asmens neturėtų būti priverstinai išieškomi. Tas iš esmės ir pripažįstama skundžiamame sprendime sustabdant kitų nesumokėtų mokesčių išieškojimą, todėl visiškai nesuprantama, kodėl esant toms pačioms sąlygoms ir stabdant vienų mokesčių priverstinį išieškojimą, tas nėra taikoma muito mokesčiui ir jo išieškojimas neatidedamas.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno teritorinė muitinė atsiliepimu (b. l. 38) bei atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau ir – MAĮ) 110 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymą minėtosioms skoloms padengti, tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio įstatymo 95 straipsnyje. MAĮ 14 straipsnio 6 dalyje pažymėta, kad muitai pagal šį įstatymą administruojami tiek, kiek šio įstatymo nuostatos neprieštarauja Bendrijos muitų teisės aktams. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (1992-10-12), nustatančio Europos Bendrijos muitinės kodekso (toliau ir - BMK), reglamentuojančio muito mokesčių administravimą, 244 straipsnis nustato, kad skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo įgyvendinimo. Tačiau muitinė visai arba iš dalies sustabdo tokio sprendimo įgyvendinimą, jeigu yra rimto pagrindo manyti, kad sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba, kad dėl jo suinteresuotam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Jeigu vykdant apskųstąjį sprendimą turėtų būti sumokėti importo muitai, tokio sprendimo įgyvendinimas gali būti sustabdytas tik turint garantiją arba ją pateikus. Tačiau tokios garantijos neturi būti reikalaujama, jeigu toks reikalavimas, atsižvelgiant į skolininko nurodytas aplinkybes, galėtų jam sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų.
Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjas Vilniaus TM sprendimu buvo pripažintas skolininku muitinei ne kaip asmuo, neteisėtai įvežęs prekes, o kaip asmuo, įsigijęs ir laikęs atitinkamas prekes bei jų įsigijimo metu turėjęs žinoti, kad prekės yra įvežtos neteisėtai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies trečia įtrauka). Minėtame sprendime nurodyta, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-00425-14 dėl to, kad 2014-10-08 16.15 val. šios tarnybos pareigūnai garaže, adresu (duomenys neskelbtini), rado cigarečių „Minsk Capital S. S.“ su baltarusiškomis banderolėmis. Įvykio vietoje buvo sulaikytas A. S., kuris apklausos metu nurodė, kad iš nepažįstamo asmens jis nusipirko 2500 pakelius cigarečių „Minsk Capital S. S.“ ir jas atvažiavo pasiimti iš minėto garažo. Taigi, priešingai, nei teigiama skunde, buvo nustatytas šių cigarečių įsigijimo faktas, o ne ketinimas jas įsigyti. Be to, (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 ir 3 dalyje pažymima, kad skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu, o skolininkais laikomi asmenys, neteisėtai įvežę tokias prekes; bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas; ir bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Pareiškėjas pats pripažino, jog įvertinus tai, kad cigaretės buvo pigesnės, jam kilo įtarimas, kad jos į Lietuvą įvežtos nelegaliai, todėl Kauno teritorinei muitinei pagrindo manyti, kad Vilniaus teritorinės muitinės priimtas, šiam ginčui aktualus sprendimas neatitinka muitų teisės aktų, nebuvo, todėl ir iš dalies sustabdyti tokio sprendimo įgyvendinimą, pagrindo nebuvo ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Pareiškėjas muitinei nepateikė garantijos, užtikrinančios mokestinės prievolės įvykdymą ar dokumentų, įrodančių, kad 413,00 Eur muito sumokėjimas jam padarytų neatitaisomą žalą. Be to, nebuvo pateikta ir jokių įrodymų, kad toks garantijos pateikimas jam galėtų sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų. Dėl šių priežasčių, 413,00 Eur muito priverstinio išieškojimo priemonių taikymas pagrįstai, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 244 str. nuostatomis, nebuvo sustabdytas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2014-12-22 sprendimu Nr. 2TR-19-0296 pripažino A. S. skolininku muitinei ir skyrė jam 1820 Lt baudą už mokėtinų mokesčių nedeklaravimą, priskaičiavo 377 Lt delspinigių, taip pat įregistravo jam mokestinę prievolę muitinei: 1426 Lt muito (įmokos kodas A00), 13175 Lt akcizo (įmokos kodas 100), 3586 Lt PVM (įmokos kodas B00), 1820 Lt baudos (įmokos kodas 894), 296 Lt akcizo delspinigių (įmokos kodas 846) ir 81 Lt PVM delspinigių (įmokos kodas 860). Šiuo sprendimu mokestinę prievolę nurodyta sumokėti per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos, mokėjimo pavedimuose nurodant įmokos kodus (b. l. 13,14). Šį sprendimą pareiškėjas 2015-01-16 skundu apskundė Muitinės departamentui, kuris 2015-03-17 sprendimu, sustabdė A. S. 2015-01-16 skundo nagrinėjimą iki ikiteisminiame tyrime Nr. 05-1-03023-13 bus priimtas galutinis sprendimas (b. l. 41,52). Kauno teritorinė muitinė skundžiamu 2015-01-28 sprendimu Nr. 10000299220, atsižvelgdama į kilusį mokestinį ginčą, nepradėjo Vilniaus TM sprendimu įregistruotų PVM, akcizo, baudos, PVM delspinigių ir akcizo delspinigių priverstinio išieškojimo, kol bus išnagrinėtas mokestinis ginčas, tačiau nutarė vykdyti 413,00 Eur muito (A00), apskaičiuoto Vilniaus TM sprendimu, priverstinį išieškojimą (b. l. 5,6). Pradėdama 413,00 Eur muito (A00) priverstinį išieškojimą, atsakovė pasirėmė 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Europos Bendrijos muitinės kodekso (toliau ir – Bendrijos muitinės kodeksas), reglamentuojančio muito mokesčių administravimą, 244 straipsniu, pagal kurį skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo įgyvendinimo.
Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, teigė, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad muitu apmokestinamas prekes į Lietuvos Respublikos, o kartu ir į Europos Sąjungos teritoriją įvežė būtent jis, todėl įvykdžius priverstinį muito išieškojimą pareiškėjui būtų padaryta neatitaisoma žala, kadangi būtų pakenkta jo reputacijai, o jis patirtų materialinius nuostolius, kurie neaišku kaip vėliau būtų atlyginti. Mano, kad kol vyksta mokestinis ginčas jokie mokesčiai iš asmens neturėtų būti priverstinai išieškomi, kas iš esmės ir pripažįstama skundžiamame sprendime sustabdant kitų nesumokėtų mokesčių (išskyrus muito mokesčio) išieškojimą.
Mokesčių administravimo įstatymo 161 straipsnyje nustatyta, kad nagrinėjant skundus, susijusius su muitų administravimu, Bendrijos muitų teisės aktai turi viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu. Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė dėl mokesčių, baudų ir delspinigių išieškojimo stabdymo yra netaikoma, jei dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nustato kitaip. Be to, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnio nuostatos taikomos visais šio įstatymo numatytais muitinės įstaigų sprendimų apskundimo atvejais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju, sprendžiant ginčijamo 2015-01-28 Kauno TM sprendimo dėl 413 Eur muito (A00) vykdymo panaikinimo klausimą, turi būti taikomas Bendrijos muitinės kodeksas, turintis viršenybę nacionalinių teisės aktų atžvilgiu.
Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnyje yra nustatyta, kad skundo pateikimas nesustabdo apskųsto muitinės sprendimo įgyvendinimo. Tačiau muitinė visai arba iš dalies sustabdo tokio sprendimo įgyvendinimą, jeigu yra rimto pagrindo manyti, kad apskųstasis sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba, kad dėl jo suinteresuotam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Jeigu vykdant apskųstąjį sprendimą turėtų būti sumokėti importo arba eksporto muitai, tokio sprendimo įgyvendinimas gali būti sustabdytas tik turint garantiją arba ją pateikus. Tačiau tokios garantijos neturi būti reikalaujama, jeigu toks reikalavimas, atsižvelgiant į skolininko nurodytas aplinkybes, galėtų jam sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų.
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnyje nurodytos garantijos neturi, todėl pareiškėjui priskaičiuoto muito išieškojimas galėtų būti sustabdytas tik jam pateikus įrodymus, patvirtinančius rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų grėsmę. Pareiškėjas nurodo, kad, jis yra neįgalus (45 procentų darbingumas), pragyvena iš VSDFV mokamos neįgalumo pensijos, taip pat dirba UAB „Vakareta“ vadybininku pusę etato, kartu su sutuoktine išlaiko nepilnametę dukrą, turi mokėti įmokas pagal kreditavimo sutartį (b. l. 47-76), todėl jo turtinė padėtis yra labai sudėtinga ir atsakovo vykdomi išieškojimai daro jam nepataisomą žalą ir realiai sukelia jam bei jo šeimai ekonominius bei socialinius sunkumus. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus duomenis bei tai, kad pareiškėjui paskaičiuota 413 Eur mokestinė prievolė, atsižvelgiant į jo ir šeimos gaunamas pajamas nėra didelė (šiai dienai muito mokestinė prievolė yra iš esmės jau įvykdyta (likę 36,09 Eur)), konstatuoja, kad priverstinai išieškomas muito mokestis, negali pareiškėjui sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti ginčijamu sprendimu vykdomą 413 Eur muito (A00) priverstinį išieškojimą, pateikia argumentus, jo nuomone, pagrindžiančius, jog nepanaikinus vykdymo, bus padaryta neatitaisoma žala. Tuo tarpu konkrečių įrodymų, kodėl garantijos pateikimas, numatytas Bendrijos muitinės kodekso 224 straipsnyje, galėtų jam sukelti rimtų finansinių ar socialinių sunkumų, jis nepateikia.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo paaiškinimus bei byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šios aplinkybės nelaikytinos pakankamu pagrindu panaikinti ginčijamo sprendimo vykdymą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju, panaikinus skundžiamo sprendimo vykdymą, ir nesant nei Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnyje numatytos garantijos, nei jokių kitų įrodymų, kad tuo atveju, jei mokestiniam ginčui pasibaigus, ginčijamas sprendimas nebus panaikintas, pareiškėjas galės įvykdyti mokestinę prievolę muitinei, būtų neišlaikomas proceso šalių interesų balansas, pažeidžiamas proporcingumo principas. Pabrėžtina, kad panaikinus atitinkamus muitinės institucijų sprendimus, pripažinus, jog atitinkamos sumos iš pareiškėjo buvo išieškotos nepagrįstai, tokios sumos iš biudžeto pareiškėjui būtų grąžintos (Mokesčių administravimo įstatymo 111 str.).
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė Kauno teritorinė muitinė 2015-01-28 sprendimu Nr. 10000299220 nutarusi vykdyti 413,00 Eur muito (A00), apskaičiuoto Vilniaus TM sprendimu, priverstinį išieškojimą, elgėsi teisėtai ir pagrįstai, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.