Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-12-16 · Civilinė byla Nr. 2-3709-855/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-16
Bylos Nr.
2-3709-855/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02901-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Pareiškėjas
G. G., V. G.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Remigijaus Katinas
Kategorijos
  • 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3709-855/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02901-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 34.1., 34.2., 113.1.; 114.9.1.; 114.9.3.; 114.11.;116.4.; 128.2.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant pareiškėjams G. G. (G. G.) ir V. G. (V. G.), jų atstovui advokato padėjėjui Remigijui Katinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. G. (G. G.) ir V. G. (V. G.) pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai G. G. ir V. G. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po tėvo B. G. (B. G.) mirties jo palikimą priėmė lygiomis dalimis, t. y. faktiškai pradėdami valdyti 322/711 dalis 7.1100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 40/126 dalis 12600 ha žemės ūkio paskirties sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas B. G., kuris 1997-11-22 pareiškėjams lygiomis dalimis padovanojo gyvenamąjį namą, garažą, ūkio pastatus, rūsį ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau iki pat savo mirties liko gyventi kartu su sūnumis jiems dovanotame name. 2010-01-25 B. G. atkūrė nuosavybės teises į 322/711 dalis 7.1100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir 40/126 dalis 12600 ha žemės ūkio paskirties sklypą. Atkūrus nuosavybės teises B. G. buvo (duomenys neskelbtini) m., todėl žemės sklypais rūpinosi ir juos tvarkė pareiškėjai. Jie tvarkė ir prižiūrėjo mišką, žemės ūkio paskirties sklypu leido naudotis tetai M. D., domėjosi mokesčių mokėjimu. Po tėvo mirties pareiškėjai ir toliau rūpinasi ir valdo žemės sklypus kaip savo, o terminą kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo praleido dėl įstatymo nežinojimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime nurodė, kad VMI prie FM, kaip institucija paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, nėra priėmusi B. G. palikimo. Taip pat nurodė, kad teismui nustačius, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai laikytini svarbiomis palikimo priėmimo fakto nustatyti priežastimis, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjų prašymui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir pan.

Kaip matyti iš pareiškėjų paaiškinimų ir liudytojų parodymų bei byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjai G. G. ir V. G. yra B. G., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai (b. l. 5, 6, 16, 31). 2014-09-24 Testamentų registro išrašu nustatyta, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus) B. G. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b. l. 21), o iš 2014-09-24 Vilniaus r. (duomenys neskelbtini)- ojo notaro biuro rašto matyti, kad nuo 2013-09-22 iki 2014-09-24 nėra pradėta paveldėjimo byla, mirus B. G., t. y. niekas iš mirusiojo nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių palikimo nepriėmė (b. l. 22). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai bei pažymėjimai patvirtina, kad B. G. asmeninės nuosavybės teise priklausė 322/711 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 40/126 dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-9, 17-20).

Pareiškėjai nurodė, kad po tėvo B. G. mirties per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė pas notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir negavo paveldėjimo teisės liudijimo, nes nežinojo apie tokį terminą, tačiau priėmė tėvo palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, t. y. jie rūpinosi turtu kaip savo - tvarkė ir kirto mišką, žemės paskirties sklypu leido naudotis sklypo bendraturtei M. D., domėjosi mokesčių mokėjimu. Šias aplinkybes patvirtino teismui ir liudytojai M. D. bei S. G. (palikėjo sesuo ir brolis). Jie parodė, kad pareiškėjai tiek iki savo tėvo mirties, tiek ir po jos, visą laiką rūpinosi mišku, jį tvarkė ir valė, žemės ūkio paskirties sklype sodino bulves, t. y. pareiškėjai po tėvo mirties naudojo, tvarkė ir prižiūrėjo jam priklausiusį nurodytą nekilnojamąjį turtą ir šiuos veiksmus atliko per įstatyme nustatytą terminą, t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjų paaiškinimais ir liudytojų parodymais, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po B. G. mirties būtų faktiškai perėmę jo valdytą turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar kad kiltų su kitais asmenimis ginčai dėl palikimą sudarančio turto.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo tėvo mirties jo sūnūs – pareiškėjai G. G. ir V. G. ėmė naudotis ir iki šiol naudojasi turtu, turtą prižiūri ir tvarko, t. y. pareiškėjai per 3 mėnesius po savo tėvo B. G. mirties priėmė palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 str. 2-3 d., 5.51 str. 1 d., CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 176, 183, 186, 189, 259, 263-270 ir 444 str. str., teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai G. G. (G. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po savo tėvo B. G. (B. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Renata Volodko