- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-06
- Bylos Nr.
- 2-451-258/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02032-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- BUAB „Judėjimo kryptis“
- Atsakovas
- M. G., D. G.
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui BUAB „Judėjimo kryptis“ administratoriaus atstovei D. K., atsakovo M. G. atstovui advokatui T. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Judėjimo kryptis“ ieškinį atsakovams M. G. ir D. G., dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2012-07-14 paprastą neprotestuotiną vekselį dalyje, kuria UAB „Judėjimo kryptis“ laidavo atsakovui M. G. už D. G. prievolę, kylančią iš vekselio, taip pat priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.
Vilniaus apygardos teismo 2013-11-29d. nutartimi UAB „Judėjimo kryptis“ iškelta bankroto byla. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2014-02-06. Kreditoriams buvo nustatytas 45 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti. 2014-09-02 atsakovas M. G. kreipėsi į BUAB „Judėjimo kryptis“ prašydamas įtraukti į kreditorių sąrašą su 200 000Lt finansinio reikalavimo suma. Kartu su prašymu pateikė 2012-07-14 išrašytą paprastą neprotestuotiną vekselį: vekselio davėjas- D. G., vekselio suma -200 000Lt, vekselio laiduotojas UAB „Judėjimo kryptis“. Bankroto administratorius nurodo, jog remiantis CK 6.66 str. 1d. kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokiu arba, būdamas nemokiu, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip yra pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ieškovo nuomone, Vekselis dalyje, kuria UAB „Judėjimo kryptis“ laidavo atsakovui M. G. už D. G., prievolių, kylančių iš vekselio, įvykdymą, yra pripažintina negaliojanti CK 6.66 str. ir CK 1.82 str. numatytais pagrindais, kadangi vekseliu UAB „Judėjimo kryptis“ prisiėmė turtinę prievolę sumokėti 200 000Lt M. G., jeigu savo prievolės neįvykdys D. G., nors nebuvo jokio turtinio intereso sudaryti tokį sandorį. Sudarant šį sandorį UAB „Judėjimo kryptis“ neįgijo jokių turtinių teisių, o tai ieškovo nuomone, akivaizdžiai pažeidžia ieškovo kreditorių teises ir turtinius interesus. Sudarius neatlygintinį sandorį ieškovas, laiduodamas už D. G., kuris tuo pačiu metu buvo įmonės vadovu, negavo ir negaus jokios turtinės naudos iš šio sandorio sudarymo, o tai, pasak ieškovo, akivaizdžiai prieštarauja uždarosios akcinės bendrovės tikslams – pelno siekimui, šiuo sandoriu padidėjo tik ieškovo įsipareigojimai kreditoriams. Ieškovas teigia, jog tarp atsakovo M. G. ir ieškovo nebuvo siejami jokie teisiniai santykiai, iš kurių kiltų ieškovo prievolė prisiimti įsipareigojimui pagal vekselį. Ieškovas mano, jog atsakovas M. G. yra nesąžiningas asmuo, nes kaip protingas ir atidus asmuo galėjo ir turėjo suprasti, jog UAB „Judėjimo kryptis“, laiduodama už trečiųjų asmenų prievoles, pažeidžia savo, kaip juridinio asmens, bei kreditorių teises. Ieškovas mano, jog ieškinio senaties terminas, kuris taikant actio Pauliana yra sutrumpintas – vienerių metų, nėra praleistas. Bankroto administratorius apie vekselį sužinojo tik tada, kai jis buvo pateiktas, t.y. 2014-09-02. Ieškovas mano, jog pateiktos aplinkybės leidžia daryti išvada, jog vekselis dalyje, kuria ieškovas laidavo atsakovui M. G. už D. G. prievolių, kylančių iš vekselio, įvykdymą, pažeidė ieškovo tikslus, pažeidžia ieškovo kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl vekselis šioje dalyje yra pripažintinas negaliojančiu.
Šalies argumentai
Atsakovas M. G. su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimo išlaidas. Atsakovo nuomone, ieškovo administratorius nenurodo ginčui reikšmingų aplinkybių, kadangi jam nėra žinomos vekselio sudarymo ir išdavimo aplinkybės. Atsakovas, remdamasis teisiniu reguliavimų ir teismų praktiką mano, jog vekselis gali būti ginčijamas tik dėl – formalių vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumų; tiesioginių (asmeninių) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykių; vekselio turėtojo nesąžiningumo įgyjant vekselį; vekselio davėjo valios ydingumo (CK 1.90 str.). Atsakovas mano, jog ieškovas neginčija minėtais pagrindais vekselio, dar daugiau, atsakovas mano, jog ieškovas vekselio apskritai neginčija (CPK 13 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, jog ieškovas neįrodė pagrindų, kuriems esant laidavimas pagal Vekselį gali būti pripažintas negaliojančiu. Atsakovas teigia, jog teisinis reguliavimas numato, kad juridinio asmens sudarytas sandoris gali būti nuginčytas dvejais atvejais, t.y. pirma, kai sandoris sudarytas pažeidžiant steigimo dokumentuose nustatytą valdymo organų kompetenciją ir kita sandorio šalis veikė nesąžiningai ir antra, sandoris prieštarauja juridinio asmens tikslams ir kita sandorio šalis veikė nesąžiningai. Atsakovas mano, jog neegzistuoja pirmoji sąlyga - laidavimu nebuvo pažeista ieškovo steigimo dokumentuose nustatytą valdymo organų kompetencija, taip pat nebuvo pažeista antroji sąlyga-laidavimas nebuvo ekonomiškai nenaudingas ar nuostolingas ieškovui. Atsakovas teigia, kad piniginės lėšos D. G., kaip ieškovo vadovui, buvo perduotos tam, kad šios lėšos galėtų būti investuotos į ieškovo vystomą nekilnojamojo turto projektą, esantį Tolimoji g. 68, Vilniuje, su sąlyga, kad ieškovas vėliau sudars preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu M. G.. Dėl šios priežasties laidavimas buvo esminė sąlyga dėl kurios ieškovui D. G. buvo perduotas vekselis. Atsakovo nuomone laidavimas neprieštarauja juridinio asmens tikslams – vystyti bendrovei veiklą ir uždirbti pelną, nes piniginės lėšos buvo skirtos ieškovo vystomo projekto įgyvendinimui; ieškovas suteikdamas laidavimą, jokių piniginių lėšų neprarado, o tik įsipareigojo jas grąžinti, jeigu D. G., kaip ieškovo vadovas, neįvykdys savo priimtų įsipareigojimų sudaryti preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas mano, jog ieškovas ieškinyje tik deklaratyviai nurodo actio Pauliana sąlygas, tačiau jos nėra įrodinėjamos (CPK 12 str., 178 str.), apsiribojama tik deklaratyviais teiginiais neva laidavimas ieškovui nenaudingas, ieškovas laiduodamas už D. G. prievolę pagal vekselį negavo jokios turtinės naudos.
Atsakovas D. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas 2012-07-14d. išrašyto vekselio iki 2013m. sausio 14d. sumokėti 200 000Lt dalyje laidavimo galiojimo teisėtumo klausimas.
Sprendžiant, ar egzistuoja teisiniai sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindai, reikia aiškintis sandorio teisinę prigimtį, paskirtį ir juo sukuriamų civilinių teisių bei pareigų pobūdį, taip pat sandorio sudarymo aplinkybes. Byloje vekselio originalas nėra pateiktas, Atsakovas M. G. patvirtino, jog bankroto administratoriui vekselio originalo nepateikė. Pagal CK 1.105 str. vekselis, kaip vertybinis popierius yra dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius nustato Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau ĮPVĮ), kurio 33 str. 2d. yra įtvirtinta, jog visos vekselio sumos arba jos dalies apmokėjimas gali būti užtikrinamas laidavimu. Laiduoti gali trečiasis asmuo. Vekselio turėtojas, norėdamas pasinaudoti vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, privalo griežtai laikytis jo realizavimo tvarkos ir terminų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Vekselio turėtojas M. G. laiku nesikreipė į notarą dėl vykdomojo dokumento gavimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog aplinkybė, kad yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, jog yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog bankroto administratorius, naudodamasis Actio Pauliana institutu, byloje reikšdamas ieškinį dėl Vekselio dalies negaliojimo, siekia nuginčyti 2012-07-14d. UAB „Judėjimo kryptis“ laidavimo sandorį tuo pagrindu, jog UAB „Judėjimo kryptis“ laidavimas pažeidžia kreditorių teises. Teismas, vertindamas ieškovo nurodytas aplinkybes dėl Actio Pauliana taikymo sąlygų atsižvelgia į tai, jog įmonei bankroto byla iškelta 2013-11-29d. Ieškovas neteikė teismui įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog 2012m. liepos 14d. UAB „Judėjimo kryptis“ išdavus laidavimą pagal vekselį pažeidė įmonės kreditorių teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti kaip negaliojančius. Actio Pauliana taikymui būtina įrodyti esant sąlygų visumai: skolininkas sudarė sandorį, kurio sudaryti jis neprivalėjo; šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti; dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditorių teisės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Laidavimu pagal Vekselį ieškovas tiesiogiai neperleido (neprarado) turto, bendra įmonės turto masė dėl Laidavimo pagal Vekselį nesumažėjo, todėl prievolės įvykdymą užtikrinančio sandorio sudarymo faktas savaime nereiškia kreditoriaus teisių pažeidimo CK 6.66 str. 1d. prasme. Byloje nėra įrodymų, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu įmonė turėjo kreditorių, kuriems reikalavimai buvo pradelsti ir įmonė nebūtų galėjusi atsiskaityti būtent dėl sudaryto ginčijamo sandorio. Ieškovo argumentai, jog ginčijamu sandoriu ieškovas neįgijo jokių turtinių teisių, negavo ir negaus jokios turtinės naudos nesudaro pagrindo pripažinti, jog sandorio sudarymo metu tokie sandoriai buvo draudžiami. Šioje dalyje reikalavimas pripažintinas neįrodytu, todėl netenkinamas.
Pagal CK 1.82 str. 1d. sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t.y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. CK 1.82 str. nustatyti sandorio negaliojimo pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinami tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Byloje nustatyta, kad atsakovas D. G. sandorio sudarymo metu ėjo ieškovo vadovo pareigas. Ieškovas kaip privatus juridinis asmuo, sandorio sudarymo metu galėjo ir turėjo teisę įgyti civilines teises ir prisiimti pareigas (CK 2.74 str.1d.). Sudarydamas sandorį veikė kaip verslininkas, turintis patirties sudarant su verslu susijusius sandorius. Atsakovas teigia, kad iš jo gautos piniginės lėšos buvo panaudotos ieškovo interesais. Byloje nėra paneigta sandorio šalies sąžiningumo prezumpcija. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog ieškinys nurodytu pagrindu pripažintinas neįrodytu, todėl netenkinamas.
CK 6. 76 str. 2d. nustatyta, kad laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog vekselio turėtojui nepasinaudojus vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, laiku nesikreipus į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo, vekselis prarado vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto teisinį statusą, tai reiškia, jog ieškovas prarado reikalavimo laiduoti pagal vekselį teisę. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąjį principą laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada baigiasi juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio.
Vadovaujantis išdėstytu, CPK 259 str., 260 str., 270 str. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškovo BUAB „Judėjimo kryptis“ ieškinį atsakovams M. G. ir D. G., dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.