Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-517-576/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-03-12
Bylos Nr.
1-517-576/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Kaltinamasis
A. P.
Nukentėjusysis
I. J., R. I.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-517-576/2015Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00392-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2 (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,sekretoriaujant Jekaterinai Piotrovskai,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,kaltinamajam A. P.,nedalyvaujant nukentėjusiesiems I. J. ir R. I.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas

2013-06-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 281 straipsnio 2 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent:

jis, 2014 m. vasario 6 d., apie 13.30 val., Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje rasta 1,76 promilės etilo alkoholio, t.y. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), vairavo B. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Žalgirio g. nuo Kalvarijų g. pusės link Geležinio Vilko g. Važiuodamas Žalgirio g. antra eismo juosta, dvipusio eismo kelyje iš keturių eismo juostų, ir pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas (transporto eismo intensyvumą), nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, o šiai Žalgirio – Giedraičių gatvių sankryžoje pradėjus stabdyti, nesulėtino važiavimo greičio ir vairuojamo automobilio nestabdė, o vengdamas atsitrenkimo į priekyje jo važiavimo krypties eismo juostoje stabdomą automobilį, sankryžoje su šalutiniu keliu lenkė stabdomą transporto priemonę, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi antra eismo juosta važiavusiu automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė I. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir sužalotas automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. I., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o taip pat sugadintos transporto priemonės: R. I. priklausantis automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir B. R. priklausantis automobilis BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Šiais veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 123, 132, 133, 134, 145.1 (redakcija, galiojusi iki 2014-10-11) punktų reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, pripažino visas kaltinime nurodytas aplinkybes, ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu data ir laiku jis vairavo B. R. priklausantį automobilį BMW. Jie važiavo keturiese: Ieva, mašinos savininkė, Audrius ir jis, visi buvo išgėrę. Pirmiausiai B. R. vairavo automobilį, po to ji buvo pernelyg girta ir davė automobilio raktus jam. Jis atsisėdo už vairo, tada dar turėjo teisę vairuoti transporto priemones. Važiavo Žalgirio g. – Giedraičio g. sankryža gal 60-70 km/h greičiu. Automobilyje visi gėrė, klykė, grojo muzika. Jis pavažiavo gal tik keturias minutes, kai atsitiko nelaimė. Jis nepamatė kito automobilio, persirikiavo į kitą eismo juostą ir tik tada pamatė stabdantį automobilį, kurio vairuotojas norėjo sukti į kairę. Jam nebuvo kur dėtis, jis bandė išvengti susidūrimo, bandydamas apvažiuoti tą automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į automobilį „Opel“. Jo vairuojamas automobilis sustojo tik atsitrenkęs į kitą automobilį. Žino, kad nukentėjusiajam R. I. buvo sužalotas tik pirštas, o nukentėjusiąją B. R. jis lankė ligoninėje. Gailisi, kad sėdo už vairo, būdamas neblaivus.

Kaltinamajam A. P. prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Kaltinamojo A. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo ir duotų parodymų neginčijimai įrodyta:

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios I. J. parodymais apie tai kad 2014-02-06, apie 13.30 val., važiavo jos draugei B. R. priklausančiu automobiliu BMW 320, kurį vairavo A. P.. Kartu važiavo B. R. ir A. V.. Automobilyje ji ir B. R. gėrė alų. Ar A. P. ir A. V. važiuojant vartojo alkoholį, nematė. Taip pat negalėjo pasakyti, ar šie buvo blaivūs. Jie važiavo Žalgirio g. nuo Žirmūnų pusės. Staiga B. R. kažką sušuko. Po to ji prarado sąmonę. Kai atsigavo, išlipo iš automobilio ir pamatė, kad įvyko eismo įvykis. Dėl ko įvyko eismo įvykis, nežino. Atvykę GMP medikai A. V. ir kito automobilio vairuotoją išvežė į gydymo įstaigą. Ji į ligoninę vykti atsisakė. Vėliau ji pati kreipėsi į RVU ligoninę, kur po medicininės apžiūros buvo išleista. Kitą dieną nenurimus skausmams papildomai kreipėsi į RVUL, kur buvo paguldyta stacionariam gydymui. Dėl įvykio metu patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, kur paskaičiavo jai atlygintinos žalos dydį 8600 litų, tačiau nurodyta suma jai nebuvo išmokėta (b.l. 42-43, 44-45)

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo R. I. parodymais apie tai, kad 2014-02-06, apie 13.30 val., vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Žalgirio g. 2-a eismo juosta link Žirmūnų apie 50 km/h greičiu. Buvo šviesu, sausa. Prieš sankryžą su Giedraičių g. staiga iš priešpriešinės eismo juostos į jo važiavimo krypties eismo juostą įvažiavo priešinga kryptimi važiavęs BMW automobilis ir įvyko automobilių susidūrimas. Kadangi jis buvo sužalotas, todėl buvo išvežtas į ligoninę. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, kur paskaičiavo jam atlygintinos žalos dydį už automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimą 3838 litų ir 100 litų transportavimo išlaidas, tačiau šie pinigai jam nebuvo išmokėti. Su draudimo bendrovės paskaičiuota išmoka sutinka ir jei ši suma bus išmokėta, jis šio eismo įvykio kaltininkui pretenzijų neturės. Dėl eismo įvykio jam buvo padaryta nedidelė turtinė ir neturtinė žala (b.l. 55- 56, 57-58)

Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos B. R. parodymais apie tai, kad 2014-02-06, apie 10 val., prie parduotuvės „Mada“ savo pažįstamam A. P. leido vairuoti jos automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. pasisakė, kad alkoholio nevartojo, o ji neįtarė, kad šis galėjo būti neblaivus. Automobiliu važiavo ji, jos draugė I. J. ir jos pažįstamas A. V.. Automobilyje ji ir I. J. gėrė sidrą. Ar gėrė A. P. ir A. V., nematė. Ar jie galėjo būti neblaivūs, nežino. Apie 13.30 val. jie važiavo Žalgirio g. 2-a eismo juosta nuo Žirmūnų pusės. Automobilį vairavo A. P.. Važiuojant link sankryžos su Giedraičių g. pamatė, kad priekyje ta pačia kryptimi važiavęs automobilis pradėjo stabdyti. Tada A. P. padidino važiavimo greitį, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu Opel. Ji į medikus nesikreipė ir po įvykio niekur nesigydė. Jai dėl šio įvykio padaryta nedidelė žala (b.l. 68- 69)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo vairuoto automobilio judėjimo trajektoriją patvirtina Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir eismo įvykio vietos planas( b.l. 9-11), kuriais nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta Vilniaus mieste, Žalgirio g.-Giedraičių g. sankryža. Apžiūros metu nustatyta, kad automobilis „BMW 320D“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) stovi Žalgirio gatvės važiuojamojoje dalyje, automobilio priekinė dalis nukreipta Geležinio Vilko gatvės link, automobilio galinė dalis yra 2,1 metrų atstumu nuo Giedraičių g. važiuojamosios dalies kairiojo krašto išvestos tiesiosios, žiūrint link sankryžos, automobilio kairės pusės priekinis ratas yra 0,2 metro atstumu, o galinis – 3,2 metrų atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto, žiūrint link Geležinio vilko gatvės pusės. Nuo šio automobilio priekinio dešiniojo kampo 0,7 metro atstumu yra automobilio „Opel“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis kairys kampas ir automobilio „Opel“ dešinės pusės priekinis ratas yra 3 metrų atstumu, o galinis dešinės pusės ratas yra 4,5 metrų atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto, žiūrint link Geležinio vilko g. pusės. Nuo automobilio „BMW“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio kairiojo rato matoma 16 metrų ilgio stabdymo žymė, o nuo priekinio dešiniojo rato, matoma 6,9 metrų ilgio stabdymo žymė. Tarp automobilių „BMW“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių dalių išsimėtę šukės ir detalių nuolaužos. Iš eismo įvykio vietos plano nustatyta, kad automobilis „BMW“ yra savo važiavimo krypties priešpriešinėje eismo juostoje.

Prie apžiūros protokolo esanti fotolentelė ( b.l.12-27) patvirtina, kad automobilis „BMW 320D“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadintas, pagrindiniai apgadinimai lokalizuojasi automobilio priekinėje dalyje ir priekiniuose sparnuose. Automobilis „Opel“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas, pagrindiniai apgadinimai lokalizuojasi automobilio priekinėje dalyje. Nurodyti apgadinimai atitinka kalinamojo ir nukentėjusiųjų nurodytas eismo įvykio aplinkybes.

2014-02-06 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (b.l.28-29) nustatyta, kad po eismo įvykio lengvojo automobilio „BMW 320D“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti šie išoriniai sugadinimo požymiai: sudužęs priekinis stiklas, sulenktas variklio dangtis, sudužę priekiniai kairės ir dešinės pusės žibintai, sulūžę variklio grotelės, sulūžęs priekinis bamperis, priekinis valstybinis numeris, užspausto priekinės kairės ir dešinės pusės durys, išbėgę skysčiai, tepalai, sulenkti abu priekiniai sparnai.

2014-02-06 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (b.l.35-36) nustatyta, kad po eismo įvykio lengvojo automobilio „Opel Vectra“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti šie išoriniai sugadinimo požymiai: iššovę abi oro pagalvės, sulenktas variklio dangtis,sudužę priekiniai kairės ir dešinės pusės posūkiai ir žibintai, sulenkti abu priekiniai sparnai, sulaužytas priekinis bamperis, sulaužytos variklio grotelės, sulankstytas priekinis valstybinis numeris, išbėgę tepalai, skysčiai.

VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1264/14(01), iš kurios nustatyta, jog eismo įvykio metu A. P. buvo neblaivus, jo kraujyje rasta 1,76 ‰ etilo alkoholio (b.l. 103).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr.220, iš kurio nustatyta, jog 2014-02-06, 15.15 val. atliekant A. P. medicininę apžiūrą ir jo kraujo tyrimą nustatyta, kad A. P. neblaivus, jo kraujyje rasta 1,76 ‰ etilo alkoholio – vidutinis girtumo laipsnis (b.l. 105).

VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1166/14(01) nustatyta, jog eismo įvykio metu R. I. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 61).

Nukentėjusiosios I. J. medicininių dokumentų apžiūros protokolu, kuriuo specialistė J. M.-Čobot, VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė, apžiūrėjusi I. J., gim. 1987 m., RVUL asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr.2014/10366 ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad nustatytas I. J. sužalojimas –kaklo VII-o slankstelio kairės skersinės ataugos lūžis galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 49-50).

Nukentėjusiojo R. I. medicininių dokumentų apžiūros protokolu, kuriuo specialistė J. M.-Čobot, VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė, apžiūrėjusi R. I., gim. 1989 m., RVUL asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr.2014/10278 ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad nustatyti R. I. sužalojimai –odos nubrozdinimai dešiniame kelyje ir žaizda kairio riešo srityje galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 62).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad A. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Kaltinamasis visiškai prisipažino įvykdęs nurodytą nusikalstamą veiką, kad vairuodamas automobilį neblaivus, buvo neatsargus, laiku nepastebėjo sankryžoje prieš jį važiuojančio automobilio stabdymo, siekiant sukti į kairę, todėl pats laiku nesustabdė, sankryžoje metėsi į priešpriešinę eismo juostą, bandydamas aplenkti stabdančią transporto priemonę, kur susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „Opel“. Kaltinamojo parodymus ir reikšmingas faktines aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo R. I. bei liudytojos B. R. parodymai, eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir eismo įvykio vietos schema. A. P. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2014-10-11) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam vairuotojui, 123 punkto reikalavimą, draudžiantį įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų, 132 punkto reikalavimą, įpareigojantį vairuotoją atsižvelgti į greitį ir laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ši būtų stabdoma, 133 punkto reikalavimą, įpareigojantį vairuotoją pasirenkant važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, 134 punkto reikalavimą, įpareigojantį vairuotoją sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, 145.1 punkto reikalavimą, draudžiantį lenkti šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“ arba „Pagrindinis kelias“, bei reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Specialistės išvadose, duotose medicininių dokumentų apžiūros protokoluose, nukentėjusiajai I. J. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, o nukentėjusiajam R. I. – nežymus sveikatos sutrikdymo mastas. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. P. padarytos veikos aplinkybėms atskleisti ir jo kaltei nustatyti. Išvardintų įrodymų visuma yra pakankama išvadai, kad A. P. įvykdyti Kelių eismo taisyklių 14, 123, 132, 133, 134, 145.1 punktų (redakcija iki 2014-10-11) pažeidimai sąlygojo eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti žmonės. Esant pasekmėms – nesunkiam ir nežymiam kitų žmonių sveikatos sutrikdymui, ir veikos požymiui, kad padarė eismo įvykį vairuodamas transporto priemonę neblaivus, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 281 str. 2 d.

Bausmės skyrimas.

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Ištyrus kaltinamojo A. P. asmenybę nustatyta, kad kaltinamasis iki nusikalstamos veikos padarymo teistas vieną kartą (b.l. 38-39), baustas administracine tvarka, iš jų iki nusikalstamos veikos padarymo 11 kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visos nuobaudos galiojo (b.l. 88-97), nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, psichiatrijos gydymo įstaigose negydytas (b.l 100-101), į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (b.l. 99).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino savo kaltę ir dėl padaryto gailisi. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Jo įvykdyta nusikalstama veika yra neatsargus, baigtas nusikaltimas.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į LR BK 54 str. nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo A. P. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, jog praėjus pusei metų nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo jis vėl vairavo transporto priemonę neblaivus, dėl ko buvo baustas 2014-09-23 nutarimu pagal LR ATPK 126 str. 1 d. teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam LR BK 281 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Kadangi byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl LR BK 68 straipsnio taikymo

LR BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

A. P. padarė neatsargų nusikaltimą, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Dėl minėtų neatsakingų A. P. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta I. J. ir nežymiai R. I. sveikata. Taigi jo veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis iki įvykio turėjo 11 galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus. Todėl teismas vertina, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio byloje (LAT nutartys Nr. 2K-388/2014; 2K-258/2014) A. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kaltinamajam A. P. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 119-121)

Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 273 str., 297 str., 298 str., 303 str. 4 d., 304-308 str., teismas

nusprendė:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 2 d. ir nuteisti 45 paroms arešto.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., A. P. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi iki 30 parų arešto.

Bausmę skirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant bausmę dienos.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d. ir 68 str. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti A. P. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams.

Kardomąsias priemones iki bausmės vykdymo pradžios palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nida Vigelienė