- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- ATP-125-350/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00519-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pažeidėjas
- V. G.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. G. a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. skundžiamu Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytų pažeidimų padarymą nubaustas 579 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams už tai, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, 2015 m. gruodžio 18 d., apie 9.45 val., P. k., A. rajone, vairavo transporto priemonę Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1.97 prom.), bei policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo.
Šalies argumentai
V. G. apeliaciniu skundu prašo Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimą pakeisti: pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas palikti paskirtą baudą, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nurodo, kad jis anksčiau nebaustas, kaltu prisipažįsta, gailisi. Prašo atsižvelgti į tai, kad jam teisė vairuoti reikalinga atliekant darbo funkcijas, nes dirba ūkininko A. A. ūkyje šėriku - vairuotoju, veža galvijams pašarus, turi vežti pieną, į fermas išvežioti melžėjas. Be to, jo darbo vieta yra daugiau nei 5 km. nuo namų ir visuomeninis transportas ten nevažiuoja. Netekus vairuotojo pažymėjimo, gali prarasti darbą. Mano, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir neskyrus specialiosios teisės atėmimo, todėl prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į V. G. apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatas prašo V. G. apeliacinio skundo netenkinti, Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą, nes teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nuobauda pažeidėjo atžvilgiu individualizuota tinkamai, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).
Ginčo dėl veikų kvalifikavimo ir įrodymų šiuo atveju nėra, todėl skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotus pažeidimus. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimo.
ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.
ATPK 30¹ straipsnyje, kurį prašo taikyti apeliantas, nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Teismų praktikoje susiformavusi pozicija, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuobaudą pažeidėjui atsižvelgė į pažeidimo padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, ką pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vertinęs šių aplinkybių visumą, teismas paskyrė ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą, bei minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Taigi, į šias pažeidėjo skunde minimas aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas jam nuobaudą.
Apelianto skunde minimos kita aplinkybė - kad transporto priemonė apeliantui reikalinga atliekant darbo funkcijas, teismo vertinimu, nėra išskirtinio pobūdžio, sudarančios pagrindą švelninti jam paskirtą nuobaudą.
Šioje vietoje pažymėtina, kad V. G. vairuodamas transporto priemonę būdamas vidutiniame neblaivumo laipsnyje negalėjo nesuprasti, kad būdamas tokios apsvaigimo būklės teisėtai vairuoti transporto priemonės negali, tačiau tai vis tiek darė ir taip padarė tyčinį, sąmoningą itin šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, o administracinės nuobaudos paskirtis yra administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį nubausti bei paveikti, kad ne tik pats teisės pažeidėjas, bet ir kiti asmenys laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles. Suprantama, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus išaiškintą administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, todėl vien tai, kad tokios pasekmės kyla, negali būti pagrindu skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą nuobaudą, nes asmuo, sąmoningai darantis teisės pažeidimą, tuo pačiu sąmoningai ir rizikuoja, kad už tokį elgesį jam bus pritaikytos įstatyme numatytos atitinkamos sankcijos.
Remiantis išdėstytais argumentais, kadangi V. G. paskirta įstatymo, numatančio atsakomybę už jo padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, todėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarimo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 ¹⁰ straipsniu, 302 ¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.