- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-26
- Bylos Nr.
- 1A-147-177/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laima Garnelienė, Violeta Ražinskaitė, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- D. R.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Lino Šiukštos,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 84 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 1 metus ir 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti priteistą turtinę žalą.
Iš D. R. priteista UAB „xxx“ 61 298,97 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nuo 2009-02-13 būdamas UAB „xxx“ (nuo 2008-12-02 iki 2013-01-22 įmonės pavadinimas – UAB „xxx“), įmonės kodas xxxx, registruota (duomenys neskelbtini), direktorius, pagal užimamas pareigas savo žinioje turėdamas bei disponuodamas įmonės sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, kurias, turėdamas tikslą pasisavinti, laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2012-11-16 pasinaudodamas jam, kaip UAB „xxx“ atskaitingam asmeniui, suteiktomis prisijungimo teisėmis prie šios įmonės atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB Šiaulių banke, ir atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių ,,Nordea bank Finland“ Plc Lietuvos skyriuje, bei, pasinaudodamas įmonės vardu AB Šiaulių banko ir ,,Nordea bank Finland“ Plc Lietuvos skyriaus išduotomis mokėjimo kortelėmis, savo kaip UAB „xxx“ atskaitingo asmens vardu iš UAB „xxx“ atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB Šiaulių banke, ir atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių ,,Nordea bank Finland“ Plc Lietuvos skyriuje, atliko mokėjimus už savo reikmėms įsigytas prekes bei paslaugas iš viso už 211 653,10 Lt (61 298,97 Eur), t. y.:
1.1. 2011-08-01–2011-08-29 laikotarpiu įvairiose vietose, iš jų Olandijoje, Amsterdamo m. viešbutyje „Citizen“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vokietijoje, Frankfurto m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš UAB „xxx“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų mokėjimo kortele per 9 kartus atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes už 3 038,61 Lt (880,04 Eur);
1.2. 2011-09-05–2011-09-29 laikotarpiu įvairiose vietose, iš jų Nyderlanduose, Mastrichto m., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, Nyderlanduose, viešbutyje „Duiven-Arnhe“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vokietijoje, Freiburgo m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Šveicarijoje, Lugano m. viešbutyje „Holiday“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vilniaus m. „Ikiuko“ parduotuvėje Santariškių g., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vilniaus m. kavinėje „Sanmarko“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, taip pat atlikęs pavedimus į UAB „Tiketa“ sąskaitą už bilietų rezervavimą iš UAB „xxx“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) esančių piniginių lėšų, mokėjimo kortele iš viso per 34 kartus atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes už 26 247,36 Lt (7 601,76 Eur);
1.3. 2011-10-18–2011-10-25 laikotarpiu įvairiose vietose, iš jų Vilniaus m. „Lukoil“ degalinėje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, bei atlikęs pavedimą į UAB „Tiketa“ sąskaitą už bilietų rezervavimą, iš UAB „xxx“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, USD) esančių piniginių lėšų mokėjimo kortele iš viso per 3 kartus atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes už 7 707,03 Lt (2 232,11 Eur);
1.4. 2011-11-02–2011-11-21 laikotarpiu įvairiose vietose, iš jų Palangos m. viešbutyje „xxx“ adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. kavinėje „Sanmarko“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vilniaus m. kavinėje „G. B.“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vilniaus m. kavinėje-restorane „La Provance“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš UAB „xxx“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų mokėjimo kortele per 6 kartus atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes už 1 950,07 Lt (564,78 Eur);
1.5. 2011-12-06–2011-12-30 laikotarpiu įvairiose vietose, iš jų „Lufthansa“ oro linijoms priklausančioje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat atlikęs pavedimus už pirkinius, iš UAB „xxx“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų mokėjimo kortele per 6 kartus atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes už 26 005,35 Lt (7 531,67 Eur);
1.6. 2012-01-01–2012-01-31 laikotarpiu įvairiose vietose, iš jų restorane „xxx“ adresu: (duomenys neskelbtini), UAB „xxx“, registruotoje adresu: (duomenys neskelbtini), Jungtiniuose A. E., Dubajuje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vokietijoje, Frankfurto m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Latvijos Respublikoje, Rygos m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, iš UAB „xxx“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų mokėjimo kortele per 12 kartų atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes už 29 780,08 Lt (8 624,91 Eur);
1.7. 2012-02-14–2012-02-23 laikotarpiu įvairiose vietose, iš jų Italijoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, bei pervesdamas per internetinius tinklalapius www.luxo24.com; www.kronoshop.com/roma/it, iš UAB „xxx“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų mokėjimo kortele per 8 kartus atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes už 8 027,94 Lt (2 325,05 Eur);
1.8. 2012-03-16–2012-03-19 laikotarpiu įvairiose vietose, iš jų Vokietijoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš UAB „xxx“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų mokėjimo kortele per 6 kartus atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes už 459,91 Lt (133,20 Eur);
1.9. 2012-04-16–2012-04-25 laikotarpiu įvairiose vietose, iš jų Vilniaus m. restorane „Kino rožė“ adresu: (duomenys neskelbtini) parduotuvėje adresu: J. F. g. 2, Vilnius, restorane „Vila Gloria“ adresu: (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, Frankfurto m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Jungtiniuose A. E., Dubajuje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, bei pervesdamas per internetinį tinklalapį www.forumas.lt, iš UAB „xxx“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų mokėjimo kortele per 6 kartus atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes už 10 484,33 Lt (3 036,47 Eur);
1.10. 2012-05-04–2012-05-28 laikotarpiu įvairiose vietose, iš jų ,,Lufthansa“ oro linijoms priklausančioje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Jungtiniuose A. E., Dubajuje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vokietijoje, Frankfurto m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, bei ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje naudojantis kompiuterine ,,PayPal“ sistema, iš UAB „xxx“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų mokėjimo kortelėmis iš viso per 49 kartus atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes už 60 895,87 Lt (17 636,66 Eur);
1.11. 2012-06-01–2012-06-26 laikotarpiu įvairiose vietose, iš jų Latvijos Respublikoje, Rygos m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Latvijos Respublikoje, Bauskės m. „Lukoil“ degalinėje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Jungtiniuose A. E., A. D. m. „F. L.“ parke, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ,,Lufthansa“ oro linijoms priklausančioje Jungtinių A. E. teritorijoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vokietijoje, Frankfurto oro uosto teritorijoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, taip pat parduotuvėje „Ikiukas“ adresu: (duomenys neskelbtini), „Čili“ picerijoje adresu: (duomenys neskelbtini), restorane „Labuki“ adresu: (duomenys neskelbtini), bei pasinaudojęs „Geras Taksi“, priklausančios S. P. firmai, registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), paslaugomis, iš UAB „xxx“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų mokėjimo kortele per 11 kartų atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes už 9 428,44 Lt (2 730,66 Eur);
1.12. 2012-07-02–2012-07-30 laikotarpiu įvairiose vietose, iš jų Vilniaus m. parduotuvėje „Zara“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vilniaus m. parduotuvėje „Boardsports“ adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. degalinėje „Statoil“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vilniaus m. degalinėje „Statoil“ adresu: (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vilniaus m. restorane, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Klaipėdos m. restorane „Friedrichas“ adresu: (duomenys neskelbtini), viešbutyje „Vandenis“ adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat pervesdamas per internetinį tinklalapį www.pwrhlth.com/8002390800/usa bei atlikęs banko pavedimą per ,,R. B.“ (Jungtinė Karalystė), iš UAB „xxx“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų mokėjimo kortelėmis per 11 kartų atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes už 5 161,03 Lt (1 494,74 Eur);
1.13. 2012-08-03–2012-08-22 laikotarpiu įvairiose vietose, iš jų Palangos m. „Statoil“ degalinėje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Kauno m. „S. M.“ degalinėje adresu: (duomenys neskelbtini), UAB „T. B.“, registruotoje adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, Vilniaus m. „Statoil“ degalinėje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vilniaus m. restorane „Kino rožė“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pervesdamas per internetinį tinklalapį www.godaddy.com, iš UAB „TR-LOG“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų mokėjimo kortelėmis per 7 kartus atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes už 3 686,58 Lt (1 067,71 Eur);
1.14. 2012-09-12–2012-09-28 laikotarpiu įvairiose vietose, iš jų Vilniaus m. parduotuvėje „Elektronikos pasaulis“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vilniaus m. „F. F.“ parduotuvėje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vilniaus m. UAB „Felicie“, registruotoje adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. parduotuvėje „Ermitažas“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vilniaus m. „A. B.“ klube, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Olandijoje, Amsterdamo m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vokietijoje, Frankfurto oro uoste esančioje ,,Heineman“ parduotuvėje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, bei pervesdamas per internetinius tinklalapius www.amazon.com ir www.americasbesthouse.com, iš UAB „xxx“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų mokėjimo kortele per 12 kartų atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes už 8 559,08 Lt (2 478,88 Eur);
1.15. 2012-10-01–2012-10-29 laikotarpiu įvairiose vietose, iš jų Vilniaus m. „A. B.“ klube, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Jungtinėje Karalystėje, Londono m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vokietijoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, Italijoje, Romos m., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, Italijoje, restorane „IL SASSOSCR“, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, Italijoje, viešbutyje „G. H. Palazzo“, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, Olandijoje, Amsterdamo m. viešbutyje „Citizen“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, bei pervesdamas per internetinius tinklalapius www.amazon.eu, www.berkelytravel.usa, iš UAB ,,xxx“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų mokėjimo kortelėmis per 20 kartų atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes už 8 979,78 Lt (2 600,72 Eur);
1.16. 2012-11-02–2012-11-16 laikotarpiu įvairiose vietose, iš jų Vilniaus m. užeigoje „Araks“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Klaipėdos r. esančioje degalinėje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vilniaus m. restorane „Medininkai“ adresu: (duomenys neskelbtini), bei pervesdamas per internetinius tinklalapius www.vinovolo-washing/dulles.usa; www.paypal.lt; www.marsaalam.com; www.platepasshertztolls.com, iš UAB „xxx“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų mokėjimo kortele per 7 kartus atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes už 1 241,64 Lt (359,60 Eur).
1.17. Tokiu būdu D. R. iš UAB „xxx“ atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB Šiaulių banke, ir iš atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių ,,Nordea bank Finland“ Plc Lietuvos skyriuje, atlikęs mokėjimus už savo reikmėms įsigytas prekes ir paslaugas iš viso už 211 653,10 Lt (61 298,97 Eur), nepateikęs išlaidas pateisinančių dokumentų, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „xxx“ priklausantį turtą.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Nuteistasis D. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis), sutrukdžiusių teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai kriminalizavo jo veiką. Tuo buvo pažeistas proporcingumo principas.
2.1. Byloje surinkti įrodymai apelianto padarytoje veikoje nepatvirtina nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių. Teismas šioje byloje nepagrįstai neatsiejo baudžiamosios atsakomybės nuo kitų atsakomybės (šiuo atveju civilinės) rūšių, nesivadovavo kasacinėse nutartyse ne kartą pateiktais išaiškinimais. Šioje byloje baudžiamosios atsakomybės atskyrimo nuo civilinės atsakomybės klausimas praktiškai net nebuvo sprendžiamas.
2.2. Kaltinamajame akte pateiktame kaltinime aprašant galbūt jo padarytą nusikalstamą veiką, tik abstrakčiai nurodyta, kad jis tam tikru laikotarpiu įvairiose vietose mokėjimo kortele per tam tikrą skaičių kartų atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes, konkrečiai nenurodant, kada, kur ir už kokias prekes ar paslaugas jis atsiskaitė kaip už įgytas savo reikmėms, t. y. konkrečiai nenurodant kiekvieno atskiro tokio atsiskaitymo datos, vietos ir turinio. Toks pareikštas neaiškus, neišsamus ir nekonkretus kaltinimas akivaizdžiai prieštaravo BPK 219 straipsnio reikalavimams ir suvaržė jo teisę gintis.
2.3. Visi mokėjimai iš įmonės atsiskaitomųjų sąskaitų atlikti banko mokėjimo kortelėmis arba per elektroninę bankininkystę, todėl akivaizdu, kad jau vien šis faktas patvirtina aplinkybę, jog visi mokėjimai atlikti ne jo asmeniniams, bet bendrovės poreikiams tenkinti. Nors pagal bankų išrašų išklotines konkrečiai matyti, kur ir už ką koks mokėjimas atliktas, pirmosios instancijos teismas nepatikrino, kam konkrečiai ir už ką šie mokėjimai atlikti, nuosprendžio nustatomojoje dalyje pažodžiui perrašė kaltinamąjį aktą, taip visus mokėjimus, už kuriuos buvo nepateikti išlaidas pateisinantys dokumentai ir kurie buhalterinėje apskaitoje įrašyti į neleistinus atskaitymus, nepagrįstai traktuodamas kaip mokėjimus, atliktus ne įmonės, bet asmeninėms jo reikmėms.
2.4. Iš byloje esančių banko operacijų išrašų išklotinių pagal operacijų turinį akivaizdžiai matyti, kad pinigai buvo naudojami išimtinai įmonės reikmėms. 2011 m. rugpjūčio mėnesį kelis kartus mokėta už domenus, t. y. įmonės interneto svetainės adresus, kelis kartus mokėta už viešbučius; iš 2011 m. rugsėjo mėnesio banko išrašų matyti, kad taip pat kelis kartus buvo mokama už domenus, automobilio nuomą Olandijoje, beveik dešimt kartų buvo atsiskaitoma degalinėse Vokietijoje, mokama už viešbutį Vokietijoje. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad tuo laikotarpiu jis buvo komandiruotėje Šveicarijoje, Vokietijoje ir Olandijoje, visi nurodyti mokėjimai atlikti šios komandiruotės metu, kas neabejotinai patvirtina, jog visi mokėjimai padaryti įmonės reikmėms, t. y. būdamas komandiruotėje tam, kad kuo greičiau ir efektyviau sutvarkytų verslo reikalus, jis privalėjo išsinuomoti automobilį, pilti į jį degalus, nakvoti viešbučiuose, pavalgyti. Lygiai taip pat yra dėl praktiškai visų kitų mokėjimų. Akivaizdu, jog jis, būdamas UAB „xxx“ direktorius, įmonės pinigines lėšas naudojo pagal paskirtį: vykdavo į susitikimus su verslo partneriais, ieškodavo naujų kontaktų, tuo tikslu vykdavo į komandiruotes, dėl kurių pirkdavo lėktuvų bilietus, apmokėdavo nakvynes viešbučiuose, pirkdavo verslo dovanas, mokėdavo už verslo pietus, taip pat už kitas su bendrovės veikla susijusias paslaugas ir prekes. Teismo posėdyje jis pateikė dokumentus apie CAD failo pirkimą už 2 200 JAV dolerių, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra įrodymas, kad šio failo pirkimas susijęs su bendrove. Jis teismui paaiškino, jog įmonė buvo įsigijusi žemės sklypą, kuriame ketino statyti savo biurą, ir šio failo pirkimas buvo būtent šiam tikslui. Taip pat teismas įvertino ir auksinių parkerių kaip kalėdinių dovanų pirkimą verslo partneriams. Tokios dovanos, teismo nuomone, nesusijusios su bendrovės interesais, nors verslo pasaulyje tokios dovanos yra normalus ir net būtinas dalykas. Akivaizdu, kad jos buvo perkamos bendrovės, o ne apelianto asmeniniams interesams. Teisme specialistas A. I. paaiškino, kad iš to, kas matosi iš banko išrašų, išlaidas galima priskirti tik reprezentacijai ar komandiruotėms. Esant tokiai situacijai, kai iš byloje esančių banko išrašų išklotinių matyti, kur ir už ką buvo naudojami įmonės pinigai, t. y. visi mokėjimai atlikti įmonės reikmėms ir interesais, teismo pozicija, jog jis nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, yra nesuprantama.
2.5. Teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, su kokiomis konkrečiai užsienio bendrovėmis jis bendravo, kokios sutartys su jomis buvo sudarytos, taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog Lietuvoje lankėsi užsienio bendrovės kaip jo bendrovės partneriai ir jų priėmimui buvo išlaidaujama bendrovės lėšomis. Kita vertus, teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui pateikta. Siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti byloje tiesą, teismas turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), prokurorams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Taigi manydamas, kad reikia žinoti, su kokiomis konkrečiai užsienio bendrovėmis UAB „xxx“ buvo sudariusi sutartis, teismas galėjo šiuos duomenis pats išsireikalauti iš bankroto administratoriaus arba tai atlikti įpareigoti prokurorą. Kadangi pirmosios instancijos teisme tai nebuvo padaryta, apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismą išreikalauti iš bankroto administratoriaus UAB „xxx“ UAB „xxx“ su įvairiomis užsienio bendrovėmis sudarytas sutartis. Taip pat prašo į teismo posėdį iškviesti ir apklausti liudytojus, buvusį UAB ,,T. L.“ direktorių G. B. bei buvusią UAB ,,T. L.“ projektų vadovę J. S.-Choroch. UAB ,,T. L.“ priklausė tai pačiai įmonių grupei, kaip ir jo vadovaujama bendrovė ,,xxx“ (buvęs įmonės pavadinimas ,,Transbankas“), t. y. UAB „xxx“ buvo generalinis rangovas, o UAB ,,T. L.“ – subrangovas ir vykdė tą pačią veiklą. Dėl šių priežasčių G. B. ir J. S.-Choroch gali paliudyti apie jų įmonių veiklą, taip pat apie tai, jog Lietuvoje ne kartą lankėsi įvairūs jų užsienio partneriai, kurių priėmimui būdavo naudojamos įmonės lėšos.
2.6. Teismas apie apelianto padarytos veikos atitikimą BK 183 straipsnio 2 daliai sprendė vien pagal objektyvųjį veikos požymį – pinigų panaudojimą, įmonės buhalterijai nepateikiant tokias išlaidas pateisinančių dokumentų, o dėl jo tyčios, padarius būtent šią nusikalstamą veiką, konkrečių argumentų nepateikė. Tai rodo, jog teismas visiškai netyrė jo psichinio santykio su daroma veika. Pirmiau išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad jis ne tik nepasisavino svetimo turto, bet ir neturėjo tokio tikslo bei tokios tyčios. Baudžiamosios atsakomybės taikymo negali nulemti vien tik piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nebuvimas. Tokių dokumentų nebuvimas neduoda pagrindo išvadai, jog mokėjimai atlikti už savo reikmėms įgytas prekes ir paslaugas, o išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikimas savaime nereiškia svetimo turto pasisavinimo.
2.7. Be to, net neteisėtas bendrovės vadovo disponavimas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, šio turto paėmimas pats savaime nereiškia, kad padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Būtinas turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje realios žalos padarymo bendrovei iš viso netyrė, byloje net neįrodinėta jokia reali žala dėl turto pasisavinimo, teismas šiuo klausimu nepasisakė, nuosprendyje net neužsiminta, jog jis bendrovei būtų padaręs žalos ir kuo konkrečiai ta žala pasireiškė, bendrovei padarytos žalos dydis nebuvo nurodytas ir kaltinime. Bankroto administratorius nesikreipė į teisėsaugos institucijas su prašymu ištirti, ar jis savo veiksmais nepadarė įmonei žalos, nenurodė, kad jis tokios žalos būtų padaręs, o civilinius ieškinius byloje pateikė tik paragintas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, civiliniuose ieškiniuose nurodęs būtent tokią sumą, kokią įvardino pareigūnai.
2.8. Teismas šioje byloje neatribojo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas visai nevertino, nepasisakė, kada civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius ir kuo pasireiškė jo, kaip vienos iš teisinio santykio šalies, pareigų nevykdymas, kuris esmingai apsunkino kreditoriaus UAB „xxx“ galimybes atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, apsiribodamas konstatavimu, jog nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pažeistų teisių atkūrimo civilinėmis priemonėmis pasunkinimas nėra esminis kriterijus, sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už turto pasisavinimą. Tokia motyvacija aiškiai neišsami ir neinformatyvi, be to, prieštaraujanti teismų praktikai. Šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra adekvati ir proporcinga priemonė, nes tikslas galėjo būti efektyviai pasiektas švelnesniais metodais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytais priverstinio teismo sprendimo įvykdymo būdais).
2.9. Nuteistasis D. R. apeliaciniame skunde prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti; išreikalauti iš bankroto administratoriaus UAB „xxx“ UAB „xxx“ su įvairiomis užsienio bendrovėmis sudarytas sutartis ir į teismo posėdį iškviesti liudytojus G. B., gyv. (duomenys neskelbtini).
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo D. R. apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas D. R. veiksmus, panaudojant UAB ,,xxx“ lėšas, kvalifikuotus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, neteisingai įvertino kaip nusikalstamus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė tokių aplinkybių, kurias pirmosios instancijos teismas laikė įrodytomis ir kuriomis remdamasis D. R. pripažino kaltu.
6. Nuteistasis D. R., be kita ko, savo skunde nurodo, kad jam pareikštas neaiškus, neišsamus ir nekonkretus kaltinimas akivaizdžiai prieštaravo BPK 219 straipsnio reikalavimams ir suvaržė jo teisę gintis.
7. Apeliacinės instancijos teisme prokuroras prašė pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes (t. 11, b. l. 158–171), konkretizuodamas kiekvienos ūkinės operacijos turinį, atlikimo laiką, mokėjimo dokumento numerį, pinigų sumą.
8. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto teisė gintis nebuvo suvaržyta, nes, kaltinamajame akte dėstant duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, išdėstytos konkrečios faktinės aplinkybės, kuriomis prokuroras pagrindė kaltinimo esmę. Apeliacinės instancijos teisme prokurorui pakeitus kaltinimą, jo esmė nepasikeitė, nes naujai išdėstytas turinys apeliantui realiai buvo žinomas dar pirmosios instancijos teisme iš pirminio kaltinamojo akto 10–21 lapo (t. 10, b. l. 149–160).
Žemesnės instancijos teismas
9. Skundžiamu nuosprendžiu D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „xxx“ (nuo 2008-12-02 iki 2013-01-22 įmonės pavadinimas – UAB „xxx“) direktorius, iš šios įmonės atsiskaitomųjų sąskaitų, esančių AB Šiaulių banke ir ,,Nordea bank Finland“ Plc Lietuvos skyriuje, atlikęs mokėjimus už savo reikmėms įsigytas prekes bei paslaugas iš viso už 211 653,10 Lt (61 298,97 Eur), nepateikęs išlaidas pateisinančių dokumentų, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „xxx“ priklausantį turtą.
10. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalies nuostatas baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos objektyviajai pusei būdinga, kad kaltininkas neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais disponuoti turtu. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, jog ši nusikalstama veika padaroma, esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas šiuo turtu ar šį turtą paimdamas, siekia turtą paversti savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.
11. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas formaliai įvertino aplinkybę, jog kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu dalies D. R. kaip UAB ,,xxx“ direktoriaus turėtų išlaidų prekėms bei paslaugoms jis negalėjo pagrįsti dokumentais, įrodančiais, kad jos padarytos įmonės interesais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atliko įrodymų tyrimą, priimdama sprendimą išanalizavo UAB ,,xxx“ (aptariamu laikotarpiu UAB ,,xxx“) piniginių lėšų, esančių bendrovės sąskaitose ,,Nordea Bank Finland“ Plc Lietuvos skyriuje bei AB Šiaulių banke, judėjimą pagal visas kaltinimo pozicijas (t. 2, b. l. 12–147; t. 3, b. l. 6–166), šiuos duomenis įvertino kartu su specialisto išvadų duomenimis (t. 4, b. l. 21–27, 91–100), įsakymais dėl komandiruočių, paties nuteistojo bei liudytojų parodymais, specialisto paaiškinimais, kita bylos medžiaga ir konstatuoja, kad D. R. veiksmuose nenustatė nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių.
12. Skundžiamame nuosprendyje teismas teisingai nurodė, kad sprendžiant, ar asmuo, kuriam turtas patikėtas (buvo jo žinioje), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą); šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo asmuo, neteisėtai disponuodamas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu: ar jį panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms.
13. Nuteistasis D. R. nuosekliai parodė, kad visos lėšos, kurias pasisavinęs jis kaltinamas, išleistos įmonės reikmėms, nes jo verslas buvo krovinių gabenimas ir logistika, jis labai daug laiko praleido kelionėse, susitikdamas su esamais verslo partneriais, ieškodamas naujų partnerių, priimdamas verslo partnerius Lietuvoje. Jis negalėjo konkrečiai paaiškinti dėl kiekvieno trūkstamo finansinio dokumento, dalies jų neišsaugojimo arba jų neturėjimo. Verslo partneriams buvo vežamos dovanos, jie buvo vaišinami tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Įmonė turėjo tiesioginį kontraktą su NATO, bendravo su karališkos šeimos asmenimis, vyriausybinių organizacijų atstovais. Norint pasirašyti kontraktą, reikėjo parodyti, jog sugebėsi jį įvykdyti, turi pakankamą finansinį pagrindą. Reikėjo išlaikyti įmonės prestižą, įvaizdį, tam buvo skiriamos lėšos.
14. Nurodytas aplinkybes patvirtino apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja J. S.-Ch. Ji parodė, kad direktorius D. R. labai dažnai vykdavo į komandiruotes, aptariamu laikotarpiu jis dažniau būdavo komandiruotėse, negu namuose. Tos kelionės atnešė įmonei finansinės naudos, nes įmonė gyveno iš sudarytų kontraktų. Bendravimas su arabų šalių atstovais pasižymėjo savitumu, su jais buvo bendraujama šeimomis. Nebuvo apsieinama be verslo dovanų, jos buvo įprastas dalykas. Atvykę užsienio partneriai kartais užtrukdavo ir dvi savaites, jie būdavo užimami, po darbo būdavo vakarienės, renginiai.
15. Liudytoja G. R., dirbusi įmonės vyriausiąja buhaltere, patvirtino direktorių dažnai vykus į komandiruotes, bet grįžus ne visada pateikus išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Jam būnant komandiruotėje, gyvenant viešbutyje ir nepateikus tai patvirtinančių dokumentų, sąskaitų, liudytoja išlaidas įtraukdavo į neleistinus atskaitymus. Vyriausybės patvirtintą apgyvendinimo normą bei komandiruotės išlaidoms skirtą normą viršijančią išlaidų sumą taip pat įtraukdavo į neleistinų atskaitymų sąskaitą. Banko dokumentas nėra pirminis dokumentas, jo negalėjo įtraukti į apskaitą be sąskaitos.
16. Specialistas A. I., surašęs jau minėtas dvi specialisto išvadas ir davęs paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, paaiškino: byloje trūksta dokumentų, kad būtų galima patvirtinti, jog išlaidos buvo skirtos reprezentacijai, bet iš to, kas matosi iš banko išrašų, tas išlaidas būtų galima priskirti tik reprezentacijai ar komandiruotėms.
17. Civilinio ieškovo atstovas T. P. apeliacinės instancijos teismui pateikė susipažinti 47 sutartis su įvairiais užsienio partneriais. Jų sąrašas yra byloje (t. 11, b. l. 178). Jis paaiškino, kad tai ne visos sutartys, nes tarp jam perduotų dokumentų buvo tokių debitorių, kurių rado sąskaitas, bet nerado pačių sutarčių, o tai rodo buvus ryšį su jais.
18. Apeliantas teisus apeliaciniame skunde nurodęs, jog pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę išsiaiškinti pats arba tai atlikti įpareigoti prokurorą apie UAB ,,xxx“ bendradarbiavimą su konkrečiais užsienio partneriais bei su tuo susijusias išlaidas, nes teismas neturi būti tik pasyvus proceso stebėtojas.
18.1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nesiėmęs priemonių nustatyti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, teismas neturėjo objektyvaus pagrindo teigti, jog byloje nėra jokių duomenų apie konkrečius užsienio partnerius, išlaidas jų priėmimui bei bendrovės reprezentacijai. Tai padarė apeliacinės instancijos teismas, apklausęs liudytoją J. S.-Ch. ir apžiūrėjęs sutartis su užsienio įmonėmis.
19. Iš bankų sąskaitose esančių įmonės lėšų judėjimo matyti, kad visi kaltinime nurodyti mokėjimai buvo daromi banko mokėjimo kortelėmis arba per elektroninę bankininkystę. Tuos mokėjimus palyginusi su kitomis išlaidomis, kurias pagrindžia jas pateisinantys dokumentai ir kurios nėra nagrinėjimo dalykas (išlaidos parduotuvėse, degalinėse, viešbučiuose, už lėktuvų bilietus ir kt.), įsakymais dėl komandiruočių, įvertinusi nuteistojo D. R., liudytojų J. S.-Ch, G. R., civilinio ieškovo atstovo T. P. parodymus, specialisto A. I. paaiškinimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nežiūrint į trūkstamus finansinius dokumentus, iš esmės visos išlaidos susijusios su įmonės veikla, jos reprezentavimu užsienyje ir Lietuvoje. Beje, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje trūksta įsakymų dėl komandiruočių. Byloje jų yra tik 16, kurių kiekvieną sudaro vienas lapas (t. 11, b. l. 23–38), tačiau bankroto administratoriui buvo perduoti net 47 (t. 9, b. l. 80), todėl ne visų laikotarpių išlaidas galima tiesiogiai su jomis susieti. Kita vertus, teisėjų kolegija daro išvadą, įmonės direktoriaus turėtas išlaidas siedama ne tik tiesiogiai su įsakymais dėl komandiruočių, bet ir su kitomis jau minėtomis išlaidomis, kurias pagrindžia jas pateisinantys dokumentai. Be to, įsakymų dėl komandiruočių trūkumą įrodo ta aplinkybė, kad bankų sąskaitų išrašuose yra žymiai daugiau duomenų apie išlaidų lėktuvų bilietams ir viešbučiams pagrįstumą (dėl jų ikiteisminiam tyrimui nekilo abejonių ir jie nėra nagrinėjimo dalykas), negu su tais laikotarpiais susijusių įsakymų dėl komandiruočių.
20. Šiame nuosprendyje jau nurodyta, kad teisėjų kolegija išanalizavo UAB ,,xxx“ piniginių lėšų, esančių bendrovės sąskaitose ,,Nordea Bank Finland“ Plc Lietuvos skyriuje bei AB Šiaulių banke, judėjimą pagal visas patikslinto kaltinimo (t. 11, b. l. 158–171) pozicijas. Toliau bus pateiktas nuteistajam inkriminuotų įmonės lėšų pasisavinimo pagrįstumo vertinimas, remiantis šia analize.
20.1. 2011 m. rugpjūčio 3 ir 29 d. per ,,Sedo“ PayPal mokėjimo metodu Vokietijoje nupirkti du domenai (unikalūs internetiniai adresai), kainavę 71,12 Eur ir 235,27 Eur (t. 3, b. l. 134, 136). Domenas registruojamas metams, todėl 2012 m. rugpjūčio 3 d. tuo pačiu mokėjimo metodu per ,,Sedo“ Vokietijoje vėl pirkti domenai, kainavę 334,34 Eur (t. 3, b. l. 164).
20.1.1. 2011 m. rugsėjo 7 ir 20 d. Nyderlanduose pirkti du tarptautiniai domenai, kainavę 80 Eur ir 81 Eur (t. 3, b. l. 137, 138).
20.1.2. 2012 m. gegužės 22 d. JAV pirktas domenas, kainavęs 2 455,59 Eur (t. 3, b. l. 161).
20.1.3. 2012 m. rugpjūčio 7 d. (pinigai įskaityti rugpjūčio 8 d.) per ,,GoDaddy“ Europoje mokėta už domeną 163,33 Eur (565,36 Lt) (t. 2, b. l. 38).
20.1.4. Byloje nustatyta, kad UAB ,,xxx“ verslas buvo tarptautiniai pervežimai ir logistika, todėl domenų turėjimas Europos šalyse, JAV neabejotinai reikalingas verslui, įmonės reklamai, naujų klientų pritraukimui. Dėl išdėstytų motyvų visi nurodyti pirkiniai priskiriami prie įgytų įmonės poreikiams tenkinti.
20.2. Dėl verslo pobūdžio esant platiems tarptautiniams ryšiams, analogiškai vertinami PayPal mokėjimo metodu įgyti 138,05 Lt ir 151,25 Lt pirkiniai, susiję su interneto paieškos sistema, programine įranga, 159,30 Lt kompiuterinė programa ,,Maximus Cards“ (t. 2, b. l. 56, 57, 60).
20.3. 25,25 Eur išlaidas Forumo internetinėje svetainėje (t. 3, b. l. 158) nuteistasis paaiškino dalyvavimu transporto krovinių biržose, kur ieškoma krovinių pervežimui ir pan. Ši aplinkybė nepaneigta.
20.4. Nuteistasis D. R. parodė, kad atvykusius verslo partnerius (kartais ir su šeimų nariais) užimdavo vakarais, juos vaišindavo, kviesdavo į kultūrinius renginius. Teisėjų kolegija vertina, jog šią aplinkybę įrodo UAB ,,Tiketa“ sumokėtos pinigų sumos, nes neįtikinama kaltinimo ir pirmosios instancijos teismo versija, kad 2011 m. rugsėjo 5–7 d. už bilietus D. R. galėjo išleisti 6 121,99 Lt savo poreikiams tenkinti (t. 3, b. l. 63, 64). Analogiškai vertinami UAB ,,Tiketa“ 2011 m. spalio 25 d. už bilietus sumokėti 410 Lt (t. 3, b. l. 77), UAB ,,T. B.“ 2012 m. rugpjūčio 14 d. už bilietus sumokėti 885 Lt (t. 2, b. l. 134).
20.5. Nuteistojo D. R. parodymus, jog verslo partneriams buvo teikiamos dovanos, patvirtina pagrįstomis pripažintos didelės įmonės išlaidos Italijos parduotuvėse ,,Baldinini“, ,,C. D.“, ,,Versace“ (t. 2, b. l. 14). Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta 2011 m. rugsėjo 13 d. 727,20 Eur išlaidas parduotuvėje ,,D. F.“ (t. 3, b. l. 138) padarytas įmonės interesais, juo labiau kad ši parduotuvė prekiauja ne tik dizainerių drabužiais, bet ir odiniais diržais, krepšiais, kitais prabangiais aksesuarais, kurie yra tinkamos verslo dovanos.
20.5.1. Tas pat pasakytina apie 2011 m. gruodžio 30 d. 897 Eur išlaidas iš įmonės sąskaitos toje pačioje parduotuvėje ,,D. F.“ (t. 3, b. l. 149), 2011 m. spalio 25 d. 2 899 JAV dolerių išlaidas pagal 2011 m. rugsėjo 9 d. ,,E. L. Limited“ sąskaitą (t. 3, b. l. 124), 2011 m. lapkričio 11 d. 295,76 Eur pirkinį internetu parduotuvėje ,,E. L.“ (t. 3, b. l. 144), 2012 m. sausio 17 d. 891,99 Eur pirkinį ,,Y. O.“ (t. 3, b. l. 151), 2012 m. sausio 19 d. 322,05 Eur pirkinį ,,C. P.“ (t. 3, b. l. 152), 2012 m. sausio 19 d. ir balandžio 25 d. 3 435,20 Eur, 1 220,55 Eur bei 1 662,86 Eur pirkinius ,,F. J. LLC“ (t. 3, b. l. 152, 158), 2012 m. vasario 21 d. 420,30 Eur pirkinį internetu laikrodžiais prekiaujančioje parduotuvėje ,,Luxo 24“ (t. 3, b. l. 156), 2012 m. vasario 23 d. 61,25 Eur pirkinį internetu laikrodžiais ir juvelyriniais dirbiniais prekiaujančioje parduotuvėje ,,Kronoshop“ (t. 3, b. l. 156), 2012 m. kovo 15 d. (įskaityta kovo 16 d.) 374,26 Lt ir 2012 m. liepos 10 d. 174,29 Eur pirkinį ,,PWRHL“ (t. 2, b. l. 12; t. 3, b. l. 163), 2012 m. gegužės 23 d. 397,46 Lt (įskaityta birželio 19 d.) ir 2012 m. birželio 20 d. 84,67 Eur išlaidas ,,F. L. Parks LL“ (t. 2, b. l. 30; t. 3, b. l. 162), 2012 m. gegužės 31 d. (įskaityta 2012 m. birželio 1 d.) 1123,37 Lt (t. 2, b. l. 26), 2012 m. rugsėjo 20 d. (įskaityta rugsėjo 24 d.) 284,91 Lt, 2012 m. spalio 4 d. 580,78 Lt ir 163,94 Lt (įskaityta spalio 5 d.) bei 2012 m. spalio 5 d. 67,93 Lt (įskaityta spalio 8 d.) pirkinius internetu Amazon EU mokėjimo metodu (t. 2, b. l. 50, 53, 54).
20.5.2. Analogiškai vertinamos 2012 m. birželio 28 d. 315,50 Lt išlaidos (įskaitytos liepos 2 d.) parduotuvėje ,,Zara“ Vilniuje (t. 2, b. l. 34), 2012 m. birželio 29 d. 350 Lt išlaidos (įskaitytos liepos 3 d.) parduotuvėje ,,Boardsports“ Vilniuje (t. 2, b. l. 34), 2012 m. rugsėjo 10 d. 122,80 Lt išlaidos (įskaitytos rugsėjo 12 d.) parduotuvėje ,,Elektronikos pasaulis“ (t. 2, b. l. 46), 2012 m. rugsėjo 18 d. 450 Lt išlaidos (įskaitytos rugsėjo 20 d.) parduotuvėje ,,Fujifilm“ (t. 2, b. l. 49), 2012 m. rugsėjo 23 d. 36,99 Lt išlaidos (įskaitytos rugsėjo 24 d.) parduotuvėje ,,Ermitažas“ Vilniuje (t. 2, b. l. 50).
20.5.3. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 20.5–20.5.2 punktuose nurodytos išlaidos paprastai buvo daromos neilgai trukus arba prieš pat komandiruotes į užsienį, taip pat komandiruočių metu, todėl jos vertinamos kaip padarytos įmonės interesais. Kai kurios išlaidos yra didelės, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog D. R. dažnai vyko pas partnerius į Jungtinius A. E. (toliau – JAE), Dubajų, ten buvo įmonės centriniai biurai. Įvertinus visuotinai žinomą šios šalies labai aukštą pragyvenimo lygį, brangios dovanos verslo partneriams yra pateisinamos.
20.5.4. Atskirai aptariamos išlaidos trims auksiniams parkeriams pirkti. Nuteistasis D. R. parodė, kad verslo partneriams JAE Kalėdų proga nupirko dovanų tris auksinius parkerius, kurių kiekvienas kainavo po 1 000 Eur, tačiau vėliau atėjo elektroninis laiškas, jog jie tokios brangios dovanos negali priimti. Dovana į Lietuvą nebuvo grąžinta. D. R. jos neieškojo, nes tai buvo labai svarbūs partneriai, su jais reikėjo palaikyti gerus ryšius.
20.5.4.1. Bylos duomenys įrodo, kad UAB ,,xxx“ direktorius D. R. komandiruotėje JAE buvo 2011 m. gruodžio 9–13 d. (t. 11, b. l. 26). Iš įmonės sąskaitos banko išrašo matyti, jog 2011 m. gruodžio 6 d. PayPal mokėjimo metodu už neįvardintą pirkinį išleista 5 081,62 Eur (t. 3, b. l. 147). Byloje yra ,,S. T.“ Verslo vystymo ir sutarčių valdymo generalinės direktorės S. P. elektroninis laiškas, kuriame ji nurodo, kad buvo informuota, jog privalo grąžinti gražias kalėdines dovanas, kadangi jos viršija dovanų, kurias pagal bendrovės politiką turi teisę priimti, vertę ir dėl to apgailestauja (t. 11, b. l. 41, 42). Tai įrodo, kad brangi dovana tikrai buvo pasiekusi verslo partnerius A. B. nėra duomenų, jog dovana realiai buvo grąžinta į Lietuvą. Tokiu būdu nepaneigti nuteistojo parodymai, kad dovanai skirtų lėšų jis nepasisavino, jos išleistos įmonės interesais, siekiant palaikyti gerus santykius su verslo partneriais iš tolimos šalies.
20.5.4.2. Dėl likusios šio pirkinio dalies bus pasisakyta 20.11 punkte, aptariant komandiruotės į JAE kitas išlaidas.
20.6. Vertinant nuteistojo D. R. parodymus dėl išlaidų, skirtų atvykusiems svečiams, verslo partneriams priimti, analizuojant banko sąskaitų išrašus, akivaizdu, kad be jau aptartų bilietų į renginius, jie buvo priimami biure, vaišinami verslo pietumis ar vakarienėmis viešojo maitinimo įstaigose, apgyvendinami viešbučiuose.
20.6.1. Pagal bylos duomenis buvo perkamos prekės parduotuvėje ,,Maxima“ Vilniuje, UAB ,,Vilniaus bakalėja“. Išlaidos joms pripažintos pateisinamomis, jos pagrįstos dokumentais (t. 2, b. l. 30; t. 3, b. l. 101, 133). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija laiko pateisinamomis ir 32,82 Eur, 30,40 Eur, 108,89 Lt išlaidas maisto prekių parduotuvėje ,,Ikiukas“ Vilniuje (t. 3, b. l. 138, 158; t. 2, b. l. 27), dalį išlaidų (562,94 Lt) UAB ,,Vilniaus bakalėja“, nors jos ir nepagrįstos dokumentais (t. 3, b. l. 101), nes nepaneigta, kad jos, kaip ir parduotuvėje ,,Maxima“, UAB ,,Vilniaus bakalėja“ pirktos kitos prekės, buvo skirtos bendrovės reikmėms.
20.6.2. Tas pat pasakytina apie išlaidas viešojo maitinimo įstaigose. Nustatyta, jog ne kartą pripažintos pagrįstomis įmonės išlaidos restorane ,,La Provance“, UAB ,,Kino rožė“, restorane ,,Pekino antis“ Vilniuje (t. 2, b. l. 20, 44; t. 3, b. l. 134, 143, 145). Nors nėra pateisinamų dokumentų, dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo teigti, kad kitais atvejais (t. 2, b. l. 41; t. 3, b. l. 145, 149, 157) ten pat patirtos 63,90 Lt, 60,97 Eur, 57,14 Eur, 21,17 Eur išlaidos turėtų būti laikomos UAB ,,xxx“ direktoriaus asmeninėmis išlaidomis. Tuo pačiu motyvu teisėjų kolegija pripažįsta įmonės reikmėms (svečių maitinimui) panaudotas lėšas (34,84 Eur, 53,57 Eur, 47,30 Eur) ,,Sanmarko“ kavinėje Vilniuje (t. 3, b. l. 138, 144, 145), 73,38 Eur ,,G. B.“ Vilniuje (t. 3, b. l. 144), 181,90 Lt restorane ,,Vila Gloria“ (t. 2, b. l. 20), 93,41 Lt ,,Čili“ picerijoje Neringoje (t. 2, b. l. 27), 208 Lt restorane ,,Labuki“ Vilniuje (t. 2, b. l. 29), 798,62 Lt Friedricho restorane Klaipėdoje (t. 2, b. l. 36), 161,01 Eur restorane Vilniuje (t. 3, b. l. 163), 65 Lt UAB ,,Felicie“ Vilniuje (t. 2, b. l. 50), 20,03 Eur užeigoje ,,Araks“ Vilniuje (t. 3, b. l. 166), 95 Lt restorane ,,Medininkai“ Vilniuje (t. 2, b. l. 63).
20.6.3. Dokumentais pagrįsti bylos duomenys įrodo, kad įmonės svečiai buvo apgyvendinami įmonės lėšomis viešbutyje (t. 2, b. l. 45), vaišinami viešbučio bare (t. 2, b. l. 46), šias išlaidas pripažįstant įmonės išlaidomis. Dėl to ir kitas panašias išlaidas teisėjų kolegija vertina kaip pateisinamas, nes nepaneigti nuteistojo D. R. parodymai, jog ir tais atvejais, kai dokumentų nėra, bet išlaidos atsispindi įmonės banko sąskaitų išrašuose, lėšos panaudotos verslo partneriams priimti, juos užimti, verslo pietums ar vakarienėms apmokėti ir pan. Tai pasakytina apie 2011 m. lapkričio 2 d. 33,80 Eur išlaidas Palangos viešbutyje ,,Vandenis“ (t. 3, b. l. 143), ten pat 2012 m. liepos 27 d. (įskaitytas liepos 30 d.) turėtas 359 Lt išlaidas (t. 2, b. l. 37), juo labiau kad 2012 m. liepos 28 d. išlaidos Palangoje ir Kretingoje pripažintos kaip įmonės išlaidos (t. 2, b. l. 37, 38). Nepaneigta, kad 242,15 Lt išlaidos 2012 m. rugsėjo 27 d. (įskaitytos spalio 1 d.) ,,Apollo boulinge“ Vilniuje (t. 2, b. l. 52) taip pat susijusios su įmonės svečių priėmimu.
20.7. Išlaidos degalams dažnai buvo pagrįstos dokumentais (t. 2, b. l. 30, 34, 36, 40, 41; t. 3, b. l. 138, 150, 158 ir kt.), tačiau nepaneigta, kad ir tais atvejais, kai dokumentų nėra, išlaidos degalams (26,87 Eur, 107,36 Eur, 82,97 Eur, 110,03 Eur, 96,68 Eur, 88,45 Eur, 235,78 Lt) buvo skirtos įmonės reikmėms (t. 3, b. l. 141, 163, 164; t. 2, b. l. 26, 63).
20.8. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog, D. R. būnant užsienio komandiruotėse, ne visos išlaidos pagrįstos dokumentais, tačiau, pagal įmonės banko sąskaitų išrašus palyginus išlaidas, akivaizdu, kad jos sietinos su poreikiu efektyviau, patogiau, greičiau tvarkyti verslo reikalus, net jei padarytos iš anksto internetu, dar esant Lietuvoje. Tai pasakytina apie išlaidas nuomojamiems automobiliams, degalams, mobiliojo ryšio kortelėms, viešbučiams ir pan.
20.9. 2011 m. rugpjūčio 1–2 d. D. R. buvo komandiruotėje Olandijoje (t. 11, b. l. 23). Akivaizdu, kad vyko per Vokietiją, nes dėl 2011 m. rugpjūčio 1 d. ten išimtų grynųjų pinigų 150 Eur (t. 3, b. l. 133) kaltinimas nepareikštas, t. y. jos pripažintos pagrįstomis. Dėl to Vokietijoje patirtos 4,95 Eur išlaidos mobiliajam ryšiui, kitos tų dienų išlaidos Vokietijoje ir Olandijoje siejamos su komandiruote (viešbutis, išlaidos verslo partneriams vaišinti ir pan., t. y. išlaidos, viršijančios dienpinigių bei nakvynpinigių sumas, tačiau naudingos įmonei) (t. 3, b. l. 133).
20.9.1. Atkreipiamas dėmesys, jog 4,95 Eur išlaidos mobiliajam ryšiui Vokietijoje ne kartą pripažintos pateisinamomis, keliaujant į Vokietiją arba per Vokietiją (t. 3, b. l. 134, 135 ir kt.), todėl ši suma laikoma išleista pagrįstai.
20.10. 2011 m. rugsėjo 22–27 d. D. R. buvo komandiruotėje Šveicarijoje, Vokietijoje ir Olandijoje (t. 11, b. l. 25). Komandiruotės išvakarėse rugsėjo 21 d. PayPal mokėjimo metodu išnuomotas automobilis (118,11 Eur) Nyderlanduose (oficialus valstybės pavadinimas) neabejotinai siejamas su verslo reikalais, o ne nepateisinama prabanga (t. 3, b. l. 138). Juo labiau kad kitais atvejais automobilių nuoma Vokietijoje, Nyderlanduose pripažinta kaip verslo išlaidos (t. 2, b. l. 15, 33, 34; t. 3, b. l. 148, 154). Įvertinus jau aptartas įmonės reprezentacijos išlaidas, bendraujant su verslo partneriais, šios komandiruotės metu patirtos išlaidos, nors ir nepagrįstos dokumentais (viešbučiai, degalai, verslo dovanos ir pan.), priskiriamos prie padarytų įmonės reikmėms (t. 3, b. l. 139–140). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog patikslintame kaltinime nepagrįstai nurodyta, kad dalis išlaidų padaryta Čekijoje (t. 11, b. l. 160), nes jos iš tiesų padarytos Šveicarijoje, Lugano mieste.
20.11. Jau minėta, jog 2011 m. gruodžio 9–13 d. D. R. buvo komandiruotėje JAE (t. 11, b. l. 26). Akivaizdu, kad, ruošiantis komandiruotei, buvo perkami bilietai į ,,Lufthansa“ oro linijų lėktuvus, mokama už įvažiavimo vizą, vežamos verslo dovanos (apie dalį jų – parkerius – šiame nuosprendyje jau pasisakyta). Dėl to kelionės metu patirtos išlaidos (t. 3, b. l. 146–147), nors jų nepagrindžia dokumentai, laikomos susijusios su įmonės veikla. Atkreipiamas dėmesys, kad apgyvendinimo išlaidos JAE pripažintos kaip pagrįstos, dėl jų kaltinimas nepareikštas, o kelionės į šią šalį – ne. Sunku paaiškinti logiką dėl galimybės apsigyventi viešbutyje, prieš tai neatvykus į šalį.
20.12. Tas pat pasakytina dėl 2012 m. sausio mėn. kelionės į JAE per Frankfurtą: kelionės bilietai, vizos laikytinos pagrįstomis komandiruotės išlaidomis, o gyvenimas viešbutyje, kitos kelionės išlaidos abiejose šalyse – ne (t. 3, b. l. 150–153).
20.13. Tą patį mėnesį vykta į Rygą. Tai akivaizdžiai matyti iš išlaidų oro uoste, viešbutyje, maitinimosi vietoje (t. 3, b. l. 152). Nepaneigta, kad tai buvo verslo kelionė, nors įsakymo dėl komandiruotės byloje nėra. Nuosprendžio 19 punkte jau aptarta, jog byloje trūksta dalies įsakymų dėl komandiruočių, nors objektyviai jie turėjo būti.
20.14. 2012 m. vasario mėnesį D. R. buvo komandiruotėje Italijoje ir Šveicarijoje. Dalis šios kelionės metu turėtų išlaidų aptarta nuosprendžio 20.5.1 punkte. Kitos išlaidos (automobilio nuoma, kelių mokestis, maitinimasis ir pan.) tiesiogiai siejamos su dalykine išvyka, nes nėra pagrindo teigti, kad jos tenkino asmeninius įmonės direktoriaus poreikius (t. 3, b. l. 155–156).
20.15. 2012 m. kovo mėnesį D. R. buvo komandiruotėse Olandijoje ir Italijoje. Keliauta per Vokietiją, tai įrodo išlaidos ,,Lufthansa“ oro bendrovei (t. 2, b. l. 13), dėl kurių pagrįstumo nebuvo keliama abejonių. Dalis šios kelionės išlaidų aptarta nuosprendžio 20.5.1 punkte. Kitas išlaidas sudaro išlaidos mobiliajam ryšiui Vokietijoje (t. 2, b. l. 12–14). Analogiškų išlaidų pagrįstumas aptartas nuosprendžio 20.9.1 punkte, todėl nekartojamas. Buvo vykta darbo reikalais į dvi valstybes. Įvertinus verslo pobūdį, nėra pagrindo daryti išvadą, jog mobilusis ryšys buvo reikalingas asmeniniams poreikiams tenkinti.
20.16. 2012 m. balandžio 21 d. (įskaitytos balandžio 23 d.) maitinimosi išlaidos Vokietijoje (t. 2, b. l. 19) siejamos su verslo kelione. Įsakymo dėl komandiruotės byloje nėra, tačiau nuosprendžio 19 punkte tai aptarta. Atsižvelgiant į anksčiau ir vėliau buvusias komandiruotes į šią šalį, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad buvo vykstama įmonės reikalais.
20.17. Teisėjų kolegija vertina, jog 2012 m. gegužės 7 d. (įskaitytos gegužės 9 d.) 1 416 Lt išlaidos (t. 2, b. l. 22) susijusios su komandiruote į Olandiją (t. 11, b. l. 32). Taip leidžia teigti tos pačios dienos išlaidos ,,Lufthansa“ oro bendrovei (t. 2, b. l. 22), dėl kurių pagrįstumo nebuvo keliama abejonių.
20.18. Kitos 2012 m. gegužės mėnesio išlaidos (t. 2, b. l. 23–26, 30; t. 3, b. l. 159, 160, 161) siejamos su komandiruote į JAE, nors dėl jau ne kartą minėtos priežasties įsakymo dėl komandiruotės nėra. Kelionę patvirtina pirktos Dubajaus vizos (t. 3, b. l. 160). Komandiruočių į šią šalį bendro pobūdžio išlaidos aptartos nuosprendžio 20.5.3 punkte. Kaip ir kitais atvejais, kai byloje trūksta įsakymų dėl komandiruočių, byloje nėra jokių duomenų, kad tai buvo ne verslo, bet asmeninius poreikius tenkinanti kelionė, todėl nepaneigti D. R. parodymai.
20.19. 2012 m. birželio 5 d. 834,24 Eur ir 639,58 Eur išlaidas (t. 3, b. l. 161, 162), birželio 10 d. (įskaityta birželio 11 d.) 692,29 Lt išlaidas (t. 2, b. l. 28) teisėjų kolegija taip pat sieja su komandiruote į JAE (t. 11, b. l. 33) bei pasiruošimu jai. Kitos su JAE siejamos išlaidos aptartos nuosprendžio 20.5.3 punkte. Teisėjų kolegija tokią išvadą daro, atsižvelgusi į birželio 19 d. (įskaitytas birželio 21 d.) didžiules išlaidas ,,Lufthansa“ oro bendrovei (t. 2, b. l. 31–32), kurios pateisintos dokumentais ir nėra nagrinėjimo dalykas.
20.20. Kitos 2012 m. birželio 19, 22 d. (įskaitytos atitinkamai birželio 20, 26 d.) 18 Lt ir 1 038,43 Lt išlaidos (t. 2, b. l. 31, 32) priskiriamos pasiruošimui bei komandiruotei į Olandiją ir Vokietiją (t. 11, b. l. 34).
20.21. 2012 m. liepos 23 d. (įskaityta liepos 24 d.) 894,92 Lt ir 346,14 Lt bei liepos 23 d. (įskaityta liepos 25 d.) 281,95 Lt išlaidos (t. 2, b. l. 36, 37) siejamos su kelione verslo reikalais į D. B. (t. 11, b. l. 35).
20.22. 2012 m. rugsėjo mėnesį D. R. buvo komandiruotėje Olandijoje (t. 11, b. l. 36). Bylos duomenys rodo, kad buvo skrendama per Vokietiją. Išlaidos šiose šalyse siejamos su dalykine išvyka, nes nėra pagrindo teigti, jog jos tenkino asmeninius įmonės direktoriaus poreikius (t. 2, b. l. 49, 50). Kitos šį mėnesį patirtos išlaidos aptartos nuosprendžio 20.5.1, 20.5.2 ir 20.6.2 punktuose.
20.23. Atskirai aptariamos 2012 m. rugsėjo 27 d. (įskaityta rugsėjo 28 d.) 5 978,22 Lt (2 200 JAV dolerių) išlaidos ,,America`s B. H. Plans“ už CAD failą (namo projektą) (t. 2, b. l. 52; t. 11, b. l. 39, 40). Nuteistasis D. R. parodė, kad įmonė turėjo žemės sklypą, kuriame norėjo įkurti naują biurą, todėl pirko namo projektą. Bylos duomenys įrodo, jog toks sklypas iš tiesų buvo (t. 5, b. l. 114). Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nėra įrodymų, jog CAD failo pirkimas susijęs su bendrove ir buvo perkamas jai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus realiai buvusį UAB ,,xxx“ nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą – nepaneigti D. R. parodymai dėl projekto paskirties, o jokių įrodymų, patvirtinančių, jog namo projektas skirtas nuteistojo asmeniniams poreikiams tenkinti, byloje nėra.
20.24. Pagal bylos duomenis 2012 m. spalio mėnesį D. R. buvo komandiruotėse Italijoje, Olandijoje ir JAV (t. 11, b. l. 37, 38). Dalis mėnesio išlaidų aptarta šio nuosprendžio 20.2, 20.5.1 ir 20.6.3 punktuose. Kitos išlaidos pagal jų turinį siejamos su komandiruotėmis (kelionė, maitinimasis, viešbučiai, automobilio nuoma bei atsiskaitymo už jį priemonė ir kt. (t. 2, b. l. 56–60; t. 3, b. l. 165, 166).
20.25. Dalis 2012 m. lapkričio mėnesio išlaidų aptarta šio nuosprendžio 20.2, 20.6.2, 20.7, 20.24 punktuose. 3,17 Eur išlaidos ,,Platepass H. T.“ (t. 3, b. l. 166) siejamos su 2012 m. spalio mėnesio išlaidomis už automobilio nuomą JAV, nes tai yra atsiskaitymo už automobilio nuomą priemonė.
20.25.1. Gali kelti abejonių 2012 m. lapkričio 2 d. (įskaityta lapkričio 5 d.) 310,90 Lt išlaidos ,,E. M. AlamSh>P“ (t. 2, b. l. 60), nes byloje nėra duomenų apie D. R. komandiruotę į šią šalį. Kita vertus, dėl šiame nuosprendyje jau aptartos priežasties, kad byloje trūksta įsakymų dėl komandiruotės ir todėl nėra galimybės nustatyti visų įmonės vadovo kelionių į užsienį, teisėjų kolegija vadovaujasi in dubio pro reo bendruoju teisės principu, reiškiančiu, jog visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
20.26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dalis išlaidų datų bankų išrašuose tiksliai nesutampa su nuteistojo D. R. buvimo užsienio valstybėse laikotarpiu. Taip pat nesutampa mokėjimo data su lėšų nurašymo nuo įmonės sąskaitos data. Tai ypač pasakytina apie ,,Nordea Bank Finland“ Plc Lietuvos skyriaus pateiktus duomenis. Tai paaiškinama tuo, kad užtrunka tarpbankiniai atsiskaitymai ir operacijos data banko išraše nurodoma vėlesnė, nei realiai vyko atsiskaitymas banko kortele arba elektronine bankininkyste. Be to, nepaneigtas nuteistojo aiškinimas, jog kai kurios išlaidos buvo daromos su uždelsto atsiskaitymo galimybe.
21. Šiame nuosprendyje jau pasisakyta, kad apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas formaliai įvertino aplinkybę, jog dalies D. R. kaip UAB ,,TR-LOG“ direktoriaus turėtų išlaidų prekėms bei paslaugoms jis negalėjo pagrįsti dokumentais, įrodančiais, kad jos padarytos įmonės interesais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais teismų praktika pagrįstais teiginiais dėl BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos teorinio pagrindimo, tačiau konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje negalima teigti esant šio nusikaltimo sudėtį.
22. Teismas rėmėsi faktu, jog byloje nėra 211 653,10 Lt (61 298,97 Eur) išlaidų iš UAB ,,xxx“ sąskaitų pateisinančių dokumentų, ir bendrovės direktoriaus D. R. veiksmus, padarius tokias išlaidas, traktavo kaip aptariamo nusikaltimo objektyviosios pusės požymį. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad teismas nepateikė konkrečių argumentų dėl jo tyčios, padarius būtent šią nusikalstamą veiką, t. y. visiškai netyrė D. R. psichinio santykio su daroma veika (nusikaltimo subjektyviosios pusės).
23. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, jog ši nusikalstama veika padaroma, tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą ar žinioje esantį turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto ar turtinės teisės neteks, ir nori šių padarinių. Apie kaltės turinį sprendžiama, atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.), ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.
24. Šioje byloje nenustatyta bendrovės direktorių D. R. turėjus tiesioginę tyčią pasisavinti bendrovės, kurios jis buvo ne tik direktorius, bet ir vienintelis akcininkas, turtą, t. y. žlugdyti savo verslą. Bylos duomenys įrodo, kad 2008 m. gruodžio 2 d. įsteigta įmonė 2009–2011 m. dirbo pelningai, plėtė verslą (t. 11, b. l. 17–22). Nors 2013 m. spalio 22 d. dėl įmonės nemokumo iškelta bankroto byla (t. 9, b. l. 123–128), tačiau akivaizdu, jog tai nulėmė ne D. R. inkriminuotas lėšų pasisavinimas.
25. Galima sutikti, kad, kuriant įmonės verslo įvaizdį, bendraujant su turimais ir ieškant naujų partnerių, buvo išleista daug lėšų, nepagrįstų finansiniais dokumentais, bet liudytoja J. S.-Ch parodė, jog direktoriaus kelionės atnešė įmonei finansinės naudos, nes įmonė gyveno iš sudarytų kontraktų. Taigi nėra pagrindo teigti, kad direktorius turėjo tyčią veikti ir veikė priešingai įmonės interesams, įmonės lėšomis tenkino savo asmeninius poreikius.
26. Svetimo turto pasisavinimas yra materialioji nusikalstamos veikos sudėtis, todėl būtina turtinės žalos atsiradimo sąlyga. Taigi kvalifikuojant turto pasisavinimą reikia konstatuoti, ar, disponuojant įmonės turtu, jai buvo padaryta turtinės žalos. Tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi įmonės turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas. Dėl to duomenys, rodantys, jog įmonės pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms ir iš tikrųjų žalos įmonei nepadarė, turi būti ištirti bei įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-575/2010, 2K-7-330/2011, 2K-P-78/2012, 2K-93/2013, 2K-148/2013, 2K-508-976/2015). Tai ir padaryta šiame nuosprendyje. Beje, apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad teismas iš viso netyrė realios žalos padarymo įmonei ir dėl to nepasisakė skundžiamame nuosprendyje. Bankroto administratoriaus veikla, savo iniciatyva nereiškiant ieškinio įmonės direktoriui ir tai padarius tik po ikiteisminio tyrimo pareigūnės rašto, kuriame jau nurodytas direktoriaus padarytos žalos dydis (t. 1, b. l. 122, 126), taip pat rodo, jog dėl kaltinime įvardytų išlaidų įmonė nepatyrė žalos. Tais atvejais, kai bankroto administratorius manė esant realios žalos dėl įmonės direktoriaus D. R. veiksmų, jis kreipėsi į teismą. Tai įrodo du teismo sprendimai civilinėse bylose, randami teismų informacinėje sistemoje ,,LITEKO“.
27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ne kiekvienu atveju, kai padaryta veika formaliai atitinka (o nagrinėjamu atveju ji neatitinka) turto pasisavinimo, numatyto BK 183 straipsnyje, sudėties požymius, veika pripažįstama nusikalstama. Veika turi ne tik formaliai atitikti baudžiamajame įstatyme numatytos nusikaltimo sudėties požymius, bet ir būti pavojinga. Kiekvienu atveju turi būti įvertinama, ar veikos pavojingumas yra pakankamas veiką pripažinti nusikalstama, ar ji pagal savo pavojingumą laikytina mažiau pavojingu teisės pažeidimu (administraciniu, drausminiu nusižengimu, civiliniu deliktu). Toks aiškinimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nuostatą, jog nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, sąlygoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius, administracinius, mokestinius ar kitus ginčus, taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams, administraciniams, mokestiniams ar kitiems teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji atsakomybė demokratinėse valstybėse suprantama kaip kraštutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių apsaugai, ji turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.
28. Baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Patikėto ar kaltininko žinioje perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesąlygoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Šios nuostatos ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipti baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad nusikaltimai – tai pirmiausia tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).
29. Įvertinus liudytojos G. R. parodymus, jog Vyriausybės patvirtintą apgyvendinimo normą bei komandiruotės išlaidoms skirtą normą viršijančią išlaidų sumą ji įtraukdavo į neleistinų atskaitymų sąskaitą, atsižvelgiant į dokumentais pagrįstas išlaidas reprezentacijai, galima svarstyti, ar, atstovaujant įmonei užsienio valstybėse ir Lietuvoje, buvo būtinos tokio dydžio išlaidos. Kita vertus, netinkama juridinio asmens valdymo organų (šiuo atveju bendrovės direktoriaus) veikla visų pirma suprantama kaip Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio nuostatų pažeidimas, todėl, taikant baudžiamąją atsakomybę už netinkamą bendrovės turto panaudojimą, svarbu įsitikinti, kad bendrovės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas ir tuo buvo esmingai pasunkintos galimybės ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija to nenustatė. Jeigu įmonę administruojantis bankroto administratorius vis tik manytų, jog D. R. turėtos išlaidos atstovaujant UAB ,,xxx“ padarė žalos įmonei, jis turi galimybę kreiptis į teismą ir ginti administruojamos įmonės teises civilinio proceso tvarka. Teismo išvada, kad tam tikroje veikoje nėra baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių, nereiškia, jog negalėjo būti padaryti civilinės teisės deliktai, kiti įstatymų pažeidimai.
30. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustačius, kad D. R. nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes jis nepasisavino UAB ,,xxx“ priklausančių lėšų, jis išteisinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
D. R. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.