Kauno apygardos teismo nutartis

2019-08-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-375-966/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-14
Bylos Nr.
AN2-375-966/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00067-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Advokatai
Dalius Gintautas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-375-966/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00067-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 17 d. nutarimo L. A. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininko 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimu L. A. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir jai paskirta 350 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad ji 2018 m. rugpjūčio 27 d., 3.00 val., restorano „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatyta 1,09 promilės etilo alkoholio koncentracija, ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininko 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena L. A. atžvilgiu buvo nutraukta. Teismas konstatavo, kad L. A. nebuvo sulaikyta už vairo arba iš karto išlipusi iš automobilio, todėl nepaneigta jos versija, jog išlipusi iš automobilio ji vartojo alkoholinius gėrimus su sultimis, dėl to negalima daryti neginčijamos išvados, kad jai inkriminuoto administracinio nusižengimo metu 2018 m. rugpjūčio 27 d., 3.00 val., L. A. vairuodama automobilį buvo neblaivi.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininko 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimą arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

3.1. Skunde nurodo, kad teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Mano, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą, kurį panaikino teismas, išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Pažeidėjos kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokole užfiksuota informacija.

3.2. Skunde taip pat nurodo, kad L. A. duodama parodymus K. K. baudžiamojoje byloje paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. naktį, restorano „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, ji atsisėdo už automobilio vairo, kurį jos pažįstamas buvo išsinuomojęs, o prieš tai teigta, kad klube „(duomenys neskelbtini)“ ji vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę bei kokteilius), o K. K. sėdėjo šalia jos, priekyje. Važiavo per visą (duomenys neskelbtini) juostą, kuria reikia važiuoti norint užsisakyti maistą išsivežimui. Atsiėmę maistą išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) linijos, pasuko link (duomenys neskelbtini) Išvažiavusi iš „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos į gatvę, joje sustojo. Kai jos draugas K. K. nuvažiavo, ji išlipusi su drauge nuėjo tolyn ir pamatė jo automobilį patekusį į eismo įvykį. Jas tuo metu sulaikė policijos pareigūnai. Ji sutiko, kad automobilį vairavo neblaivi ir tai suprato. Tai, kad apeliantė vairavo byloje minimą transporto priemonę, patvirtino ir „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas nurodydamas, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. naktį, prie langelio privažiavo sidabrinės spalvos automobilis, kurį vairavo ilgų šviesių plaukų mergina, o priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo panašaus amžiaus vyriškis. Byloje analizuojami vaizdo įrašai patvirtina, kad L. A. kaltinimas inkriminuotas pagrįstai, kadangi, darant judėjimo trajektorijoje posūkį, matosi automobilį vairuojantis asmuo, t. y., šviesių plaukų, liekno kūno sudėjimo mergina. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, t. y., pilnai neįvertino surinktų įrodymų, nelaikė svariu argumentu to, kad (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros nutarime nurodyta iškelti administracinio nusižengimo bylą dėl aptariamo nusižengimo. Be to pažymi, kad L. A. pati apklausos metu pripažino vairavusi transporto priemonę, to ji neneigė ir teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme. L. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta apie K. K. sukelto įvykio aplinkybes ir nurodė, kad minėtas asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pareiškėja taip pat parodė, kad ji tą dieną gėrė alkoholinius gėrimus ir „(duomenys neskelbtini)“ restorano kieme vairavo transporto priemonę.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą L. A. atstovas advokatas Dalius Gintautas prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos nutarimą, kuriuo L. A. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad L. A. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, įvykio ir sudėties, ir pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė.

8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

9. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Taigi, būtinas šio nusižengimo sudėties požymis yra asmens neblaivumas, todėl asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, jis buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12/2013, 2AT-4/2014).

10. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje L. A. administracinėn atsakomybėn traukiama už tai, kad ji 2018 m. rugpjūčio 27 d., 3.00 val. vairavo automobilį būdama neblaivi, tačiau lengvas (1,09 promilės) neblaivumo laipsnis jai buvo nustatytas 2018 m. rugpjūčio 27 d., 3.19 val. (administracinio nusižengimo b. l. 7). Vertinant asmens atsakomybę pagal minėtą straipsnį, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo tam tikru momentu, t. y. vairavimo metu.

11. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas Kelių policijos valdybos tyrėjas J. G. paaiškino, kad atvykus į įvykio vietą, buvo kilęs neaiškumas, kas vairavo transporto priemonę „Chevrolet Cruze“, nes iš pradžių tiek K. K., tiek L. A. prisiiminėjo kaltę dėl sukelto eismo įvykio. Kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, L. A. duodama parodymus baudžiamojoje byloje paaiškino ir pripažino, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. naktį, restorano „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, būdama neblaivi, vairavo automobilį „Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o laikotarpiu nuo tada, kai ji išėjo iš baro „(duomenys neskelbtini)“ iki kol ją sulaikė pareigūnai, alkoholio nevartojo. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ji baudžiamojoje byloje buvo apklausta kaip liudytoja, jai buvo išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos, ji buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo baudžiamojoje byloje, o kaltinimas šioje administracinio nusižengimo byloje jai buvo grindžiamas jos pačios parodymais, duotais 2018 m. rugpjūčio 27 d. liudytojo apklausos metu. Taigi, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, L. A. nebuvo apklausta kaip specialioji liudytoja BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, jai minėtos apklausos metu nebuvo sudaryta galimybė turėti įgaliotąjį atstovą, ji nepagrįstai įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Tokiu būdu L. A. buvo verčiama duoti parodymus prieš save (įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą), kas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai. Teismas visiškai pagrįstai L. A. 2018 m. rugpjūčio 27 d. apklausos protokolą pripažintino neleistinu įrodymu byloje, juo nesivadovavo ir nelaikė, kad tai pagrindžia L. A. kaltę. Pažymėtina ir tai, kad L. A. pirmosios instancijos teisme, apklausiama kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodė, jog alkoholinį kokteilį vartojo ir po automobilio vairavimo eidama iš restorano „(duomenys neskelbtini)“, kuomet pamatė K. K. sukeltą eismo įvykį. Nagrinėjamuoju atveju tik šie L. A. parodymai yra leistinas įrodymas byloje, tačiau šis įrodymas jos kaltės padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nepatvirtina, priešingai – kelia esminių abejonių dėl L. A. neblaivumo laipsnio, kuris galėjo būti automobilio vairavimo metu.

12. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog tikrinant L. A. blaivumą buvo laikytasi alkoholio matuoklio instrukcijos reikalavimų. Byloje nustatyta, kad L. A. į alkotesterį pūtė vieną kartą, tačiau teismo posėdžio metu apklausti į įvykio vietą atvykę pareigūnai T. V. ir R. G. negalėjo aiškiai įvardinti, ar L. A. paklausė, prieš kiek laiko L. A. paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus. Pažymėtina, kad kai asmuo yra vartojęs alkoholio, būtina palaukti bent 15 minučių, kadangi burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti alkotesterio parodymus. Alkotesterio parodymams įtakos taip pat gali turėti aromatiniai gėrimai (pvz., vaisių sultys), purkštukai į burną, kurių sudėtyje yra alkoholio, vaistai ir kt. produktai. Išvardintų bei kitų produktų vartojimas gali turėti įtakos didesnio, nei yra iš tikrųjų, neblaivumo nustatymui. Apklausus policijos pareigūnus T. V. ir R. G., kurie pirmieji atvyko į įvykio vietą bei nustatinėjo L. A. neblaivumą, jie negalėjo neginčijamai patvirtinti, jog įsitikino, kad yra praėjęs 15 minučių laiko tarpas nuo alkoholio vartojimo, taip pat negalėjo kategoriškai patvirtinti, jog K. G. ir L. A. su savimi jokių gėrimų neturėjo. Tarp L. A. vairavimo fakto, kurio neneigia ir ji pati, iki patikrinimo alkotesteriu praėjo 19 minučių, t. y. L. A. nebuvo sulaikyta už vairo, arba iš karto, išlipusi iš automobilio. Nepaneigus jos versijos, kad išlipusi iš automobilio ji vartojo alkoholinius gėrimus su sultimis, negalima daryti neginčijamos išvados, kad jai inkriminuoto administracinio nusižengimo metu 2018 m. rugpjūčio 27 d., 3.00 val., L. A. buvo tokio girtumo laipsnio (0,4 promilės ar daugiau), kuriam esant kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, remiantis vien alkotesterio duomenimis, kuriais L. A. nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,09 promilės), gautais 19 minučių po automobilio vairavimo, tvirtinti, kad L. A. neabejotinai vairavo neblaivi ir taip padarė administracinį nusižengimą, negalima.

13. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą būdamas neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamoje byloje nepavyko pašalinti abejonių dėl L. A. neblaivumo, todėl aukštesnysis teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad L. A. veiksmuose yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai, tačiau šioje byloje institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog L. A. automobilį vairavo būdama neblaivi.

14. Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog L. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 17 d. nutarimas paliekamas galioti, o (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė