- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-17
- Bylos Nr.
- 1-1699-873/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-03176-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Nukentėjusysis
- K.
- Civilinis ieškovas
- N. B.
- Kaltinamasis
- A.
- Advokatai
- Kęstutis Virketis
- Kategorijos
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei O. Ž.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), be pilietybės, azerbaidžanietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. 2012 m. gruodžio 12 d., apie 21.00 val., būdamas viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini), asmeninio pokalbio su nepilnamečiu nukentėjusiuoju K. B., gim. (duomenys neskelbtini), metu tyčia sudavė jam vieną smūgį ranka į veidą, po ko pargriovė jį ant žemės ir gulinčiam K. B. tyčia spyrė vieną kartą koja į dešinį šoną, tuo padarydamas K. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies kaulų lūžiu su kraujosruva dešinės akies apatiniame voke.
A. A. kaltu neprisipažino, parodė, kad su N. B. kartu gyveno nuo 2005 metų, jų santykiai buvo geri. 2012 m. gruodžio mėn. A. A. norėjo susitaikyti su N. B.. Jai paskambino, ji neatsiliepė, parašė laišką, paprašė susitikti, kad lauks jos prie namų. A. A. atėjo prie namų, kur ji gyvena, N. B. išėjo su kitu vyru, A. A. suprato, kad ji nenori su juo taikytis. A. A. jos paprašė atiduoti automobilio dokumentus, ji pasakė, kad neturi laiko, atiduos vėliau, nuėjo į parduotuvę. A. A. nusprendė jos palaukti. Ji išėjo iš parduotuvės su kitu vyru. A. A. priėjo, prasidėjo konfliktas. Ji sutiko atiduoti dokumentus, nuėjo namo. A. A. laukė. Ji išėjo į balkoną, sakė, kad dokumentų neatiduos, ranka parodė blogą dalyką. A. A. suprato, kad nėra, ko laukti. Nuėjo pas save namo, į „Rimi“ pusę. Paėjęs apie 20 metrų pajuto smūgį. Atsisukęs pamatė K. B.. Paklausė, ką jis daro. K. B. pasakė, kad A. A. grasino jo mamai. A. A. paėmė jo abi rankas ir pasakė, kad jo mamai niekas negrasina, eitų namo. Išėjo kaimynė, pradėjo šaukti: „žmonės, padėkit“. Aplinkui buvo žmonių – kaimynai, taksistai, net vaikai buvo. A. A. nuėjo. Jo santykiai su K. B. yra geri, jo mama uždraudė jiems bendrauti, kai A. A. išėjo iš buto, N. B. uždraudė K. B. atidaryti duris, duoti daiktus. K. B. A. A. nesudavė, jis yra jam sūnus. Pats gavo smūgį. J. V. pažįsta kaip kaimynę, su ja jokių santykių nėra. A. A. yra matęs, kaip J. V. sūnus sumušė žmogų, J. V. pasakė A. A., kad tai ne jo reikalas, ji tiesiog nori A. A. atkeršyti. Su N. B. jis vedė bendrą ūkį, jai padėjo finansiškai, pirko daiktus K. B., su jais kartu atostogavo. Su N. B. santykiai pablogėjo rugpjūčio mėn. pabaigoje, iki šiol nori susitaikyti.
Nukentėjusysis K. B. paaiškino, kad pažįsta A. A. kaip mamos draugą, gyveno vienuose namuose 3 metus iki 2012 m. vasaros pabaigos. Įvykio dieną mama išėjo į parduotuvę, kai atėjo, buvo blogos nuotaikos. K. B. paklausė, kas atsitiko. Ji paaiškino, kad A. A. vėl prie jos kibo, grasino. K. B. nuėjo pas A. A., paklausė, kodėl jis persekioja mamą, jai grasina. Kai K. B. pasakė žodį grasina, A. A. pradėjo sakyti, kad niekada jai negrasino. K. B. pasakė, kad gali atnešti įrodymą – SMS žinutę, kur buvo parašyta, „aš tave nužudysiu“. K. B. atnešė telefoną, parodė A. A. žinutę, jis susinervavo, pastūmė K. B., trenkė jam į veidą, po to paėmė už kaklo, prispaudė prie žemės ir spyrė koja į šonkaulius. Tada išėjo kaimynė, pradėjo šaukti ant A. A., pasakė, kad iškvies policiją. Po tų žodžių A. A. pasišalino iš kiemo. Tada K. B. su kaimyne nuėjo iki laiptinės, nuėjo namo. Atėjęs į namus pažiūrėjo į veidrodį, pamatė, kad visas veidas patinęs, ant veido – kraujas, iškvietė policiją. Įvykio laiko K. B. neatsimena, tai buvo žiemos pradžioje, jau buvo tamsu, apie 8-9 val. vakaro. Viskas vyko namo (duomenys neskelbtini), prie sūpynių. Šalia kitų žmonių nebuvo, tik kaimynė iš antro aukšto matė pro langą. Kai K. B. bendravo su A. A., kitų žmonių nematė. Su mama K. B. bendravo namuose, ji grįžo iš parduotuvės su pažįstamu. K. B. A. A. matė pro langą, jis stovėjo kieme. Po to, kai jis išėjo iš namų, A. A. ten būna kiekvieną vakarą. K. B. A. paklausė, kodėl jis vaikšto paskui jo mamą. Jis pasakė, kad tai ne K. B. reikalas, nieko jam neaiškino. K. B. paklausė, kodėl jis grasina, jis pasakė, kad nemeluotų, nes jis negrasina. K. B. pasakė, kad gali išnešti įrodymus, A. A. sakė, kad jeigu jis atneš, iš karto išeis ir daugiau nebegrįš. K. B. nuėjo į namus, pasiėmė mamos telefoną, parodė žinutę A. A.. A. A. pradėjo sakyti, kad ten parašyta ne „nužudysiu“, o „aš myliu tave“. K. B. pasakė jam nemeluoti, tada jis susinervavo ir pasakė įrodyti, kad tai jis parašė. Buvo parašyta rusų kalba „aš tave užmušiu“. A. A. susinervavo, pastūmė K. B. abiem rankom už pečių, trenkė kumščiu į veidą. Trenkė vieną kartą, pataikė į akį ir į nosį. K. B. pradėjo griūti, A. A. pagriebė už kaklo iš nugaros pusės, pargriovė ant žemės, spyrė koja į šonkaulius. Išėjo kaimynė, A. A. laikė prispaudęs K. B. prie žemės. Tada kaimynė pradėjo šaukti, pasakė, kad iškvies policiją, A. A. iš karto išėjo. A. A. smūgiavo K. B., jis pradėjo kristi, traukėsi atgal, tada A. A. paėmė jį už kaklo. K. B. prie žemės lietėsi pabaigoje, po visko, kai A. A. jam trenkė į veidą, spyrė koja. Lietėsi dėl to, kad jis laikė už kaklo ir prispaudė prie žemės. Viskas vyko gal 30 metrų atstumu nuo laiptinės.
Liudytoja N. B. paaiškino, kad su A. A. kurį laiką gyveno kartu, po to N. B. nusprendė nutraukti santykius. Įvykio dieną ji gavo žinutę iš A. A. „turime susitaikyti, kitaip tu išeisi į istoriją“, ji nekreipė dėmesio į tą žinutę. A. A. ją pastoviai vakare sutikdavo prie namų arba ateidavo į darbą. Tą dieną A. A., kaip visada, buvo namo kieme. N. B. užėjo į parduotuvę, sutiko savo pažįstamą, jie abu kartu ėjo. A. A. pastebėjo, kad ji su kitu vyru, pradėjo lįsti, tampyti N. B. už rankovės, grasinti. N. B. pasakė jam atstoti, kad iškvies policiją, nuėjo namo. Namuose buvo sūnus, jis pasakė, kad tuoj ateis, net nepasakė, jog eina pašnekėti. Sūnus išėjo, grįžo, N. B. paklausė, kur jis buvo. K. B. pasakė, kad kalbėjo su A. A.. Paprašė telefono, parodyti žinutę A. A., nes šis sakė, jog duoda vyrišką žodį, kad jei parodys jam žinutę, juos paliks. N. B. davė telefoną, net nepagalvojo, kad kažkas gali įvykti. Atėjęs sūnus pasakė, kad ji tik nepergyventų, iš karto suprato, kad kažkas negerai. N. B. pastebėjo, kad K. B. veidas kraujuotas, ji iškvietė policiją. Policija siūlė iškviesti greitąją pagalbą, bet N. B. pasakė, kad yra medikė, suteiks pirmąją pagalbą pati. N. B. kalbėjosi su sūnumi, jis sakė, kad norėjo pašnekėti, kaip vyras norėjo ją užstoti. Sūnus sakė, kad iš pradžių A. A. sakė, kad jei atneš telefoną, jis atstos, tada sūnus nuėjo, atnešė, A. A. jį sumušė. Sūnų pastūmė, davė kumščiu į veidą, prispaudė prie žemės.
Liudytoja J. V. paaiškino, kad B. yra jos kaimynai. A. A. pastoviai būna prie jų namo, laiptinėje. J. V. prisimena, kad įvykis buvo žiemą, vakare, apie 9 val., nes po įvykio ji atsigulė miegoti jau po 11 val., negalėjo užmigti. J. V. girdėjo, kad A. A. šaukė, N. B. užėjo į laiptinę. Po kiek laiko išėjo K. B. ir stovėjo, kalbėjo su A. A.. Jaunuolis išėjo, po kelių minučių grįžo ir A. A. rodė telefoną ar kažką. A. A. norėjo griebti telefoną, berniukas nedavė. Tada sudavė vieną, antrą kartą. Berniukas griuvo, tada viena koja laikė berniuką, stūmė jį į sniegą, ar jį mušė, negali pasakyti. J. V. pamatė, kad kraujas berniukui bėga. Greitai užsivilko paltą, su šlepetėm išbėgo. Sakė: „ką tu darai, ko vaiką muši, kviesiu policiją“. Po tų žodžių A. A. pabėgo. Berniukas atsikėlė, atėjo kraujuotas. Gal po 20 minučių grįžo A. A., pamatė, kad sniegas kraujuotas, sniegą suėmė į vieną krūvą, su kojom padarė, kad nesimatytų. Po to išėjo prie namo ir juokėsi. J. V. buvo virtuvėje, linktelėjo galva: „ką tu padarei“, jis juokėsi. Porą dienų J. V. jo nematė, po to grįžo, vėl vaikščiojo laiptinėje. Kiekvieną dieną jis būna iki 11 val. vakaro. Viskas įvyko tą patį vakarą, kai A. A. garsiai šaukė. J. V. išgirdo, kad jis šaukė necenzūriniais žodžiais, tuo metu ji buvo svetainėje. Atėjo į virtuvę prie lango, matė, kad A. A. bėgo paskui N. B., ji buvo su kažkokiu vyru. A. A. sakė, kad ji „šliundra“, pasileidusi moteris. J. V. daugiausiai būna prie lango, virtuvėje, nes yra invalidė. N. B. nuėjo į vidų. A. A. bėgo paskui juos, bet nespėjo. Pasku jis nuėjo prie suoliuko, sėdėjo. Vaikas išėjo gal po 20 minučių. J. V. matė, kaip jis išėjo iš laiptinės, nuėjo tiesiai pas jį, kalbėjosi. Tuo metu J. V. buvo virtuvėje. Kieme buvo šviesu, nes lempa apšviečia. Jie susitiko vaikų aikštelėje. Jie apie kažką kalbėjosi. Jaunuolis kažką ramiai sakė, o A. A. buvo neramus. Pirmą kartą jie greitai išsiskyrė. Jaunuolis užėjo į laiptinę, antrą kartą išėjo gal po 7-10 minučių. A. A. tuo metu stovėjo ir laukė toje pačioje vietoje. Atėjo jaunuolis, kažką parodė. A. A. norėjo griebti tai, ką rodė. K. B. prispaudė prie savęs. A. A. vėl norėjo griebti iš rankų. K. B. parodė dar kartą. A. A. nesugriebė antrą kartą, sudavė jaunuoliui porą kartų. Su kumščiu sudavė, ar į veidą, ar į nosį, J. V. nematė. Paskui jaunuolis griuvo, A. A. prispaudė su koja ir pradėjo guldyti į sniegą abiem rankom. Jis buvo ant šono, paskui bernikas buvo veidu į sniegą paguldytas. Berniukas norėjo atsikelti, o A. A. sudavė koja ir vėl stūmė į sniegą. Kojomis ne kartą spyrė. Matė, kad koja spyrė, greičiausia, į kojas. J. V. visą laiką stebėjo, kol nenuėjo rengtis. Jis pakėlė galvą, jam bėgo kraujas, tada J. V. nuėjo pas sūnų ir rengtis, išbėgo po 10 minučių nuo to momento, kai mušė. Pas J. V. nedega šviesa, kai ji žiūri pro langą. J. V. kiekvieną dieną matydavo A. A.. Matė, kad jis atrakina automobilį BMW, būdavo automobilyje, jį atrakindavo, užrakindavo, įeidavo į laiptinę. Tuo automobiliu važinėja N. B.. Įvykio metu aplink nieko nebuvo. Tokiu laiku jau niekas neina, parduotuvė užsidaro 10 val., bet žiemą taip vėlai jau niekas nevaikščioja. Papildomai, po liudytojo J. J. apklausos, J. V. parodė, kad šio berniuko ji yra niekada nemačiusi. Įvykio vieta žiemą J. V. labai gerai yra matoma, jeigu būtų buvę paaugliai tokiu laiku, tikrai būtų pastebėjusi.
Liudytoja N. M. paaiškino, kad sūnus jai sakė, kad reikia su juo nueiti į teismą. N. M. klausė, dėl ko, sūnus sakė, kad reikia paliudyti. Sūnus sakė, kad kaltinamasis jo prašė paliudyti, žadėjo sumokėti pinigų. Kokią tiksliai sumą, N. M. nežino. Ji sūnui pasakė, kad jis niekur neis, nesikištų ne į savo reikalus. Dar paklausė, ar jis matė tą įvykį, bet sūnus pasakė, kad įvykio nematė, todėl N. M. uždraudė jam eiti į teismą ir liudyti. Sūnui yra 14 metų. Sūnus sakė, kad reikės liudyti kaltinamojo naudai. Sūnus įvykio nematė. Sūnus buvo nubaustas, buvo namuose, naktimis pasivaikščioti jis neina. Žiemą apie 19 val. jau būna tamsu, todėl sūnus tokiu metu būna namuose. Sūnus nežino, kad ji yra teisme, jam uždraudė eiti į teismą. N. M. kaimynai pasakė, kad posėdis buvo atidėtas dėl sūnaus. Sūnaus dokumentai yra pas N. M., sužinojusi apie teismo posėdį, į jį atvyko. Sūnus sakė, kad azerbaidžaniečių tautybės vyriškis prašė jo paliudyti jo naudai, ką būtent sakyti, N. M. neklausė. Kodėl jis kreipėsi būtent į N. M. sūnų, ji nežino, buvo pokalbis apie atsidėkojimą, tačiau kokią konkrečiai pinigų sumą žadėjo sumokėti, niekas nesakė.
Liudytojas E. S. paaiškino, kad A. A. yra jo tėvas. Paties įvykio jis nėra matęs. D. M. į teismo posėdį neatėjo, nes uždraudė jo mama. Apie įvykį E. S. pasakojo D. ir J. J., jie sakė, kad matė, kaip vaikų aikštelėje E. S. tėtis susitiko su K. B., jie pasikalbėjo, nieko daugiau nebuvo, pokalbis nebuvo draugiškas. E. S. klausė tėvo, ar kas nors nutiko, jis sakė, kad viskas yra gerai.
Liudytojas J. J. paaiškino, kad A. A. yra jo klasioko tėvas. Įvykio dieną, apie 9 val. vakaro, matė klasioko tėvą – A. A., jam iš paskos bėgo K. B., kurį J. J. yra matęs vieną kartą. Kai A. A. atsisuko, K. B. jam iš karto davė į veidą, A. A. sugriebė rankas, jie pakalbėjo 2 minutes, jaunuolis nuėjo į 21 namo pusę, o A. A. – į parduotuvės „Rimi“ pusę. Po to išėjo kažkokia močiutė ir pradėjo sakyti blogus žodžius. Tai buvo gruodžio viduryje, buvo trise. Iš pradžių buvo pas D. M., adresu (duomenys neskelbtini), viskas vyko ant takelio, jie viską matė 10-15 metrų atstumu. Matė, kaip jaunuolis trenkė E. tėčiui į veidą, E. tėtis paėmė jaunuolio rankas. Jie pakalbėjo 1-2 minutes ir išsiskirstė. Kad E. tėtis būtų sudavęs, nematė. Kraujo ant sniego nebuvo. Kitą dieną mokykloje J. J. papasakojo E.
N. B. 2012-12-17 pareiškimo duomenimis, 2012-12-12, apie 21 val., jai būnant namuose, grįžo nepilnametis sūnus K. B., jo veidas buvo kruvinas. Paklausus, kas atsitiko, jis pasakė, kad N. B. buvęs draugas A. A. pokalbio metu trenkė jam dešine ranka į veidą, pargriovė, trenkė koją į šonkaulius, tuo metu į lauką išėjo kaimynė iš 80 buto. Kaimynė pradėjo šaukti, dėl to A. A. pasišalino. Tą dieną sūnus norėjo sužinoti iš A. A., kodėl jis grasina. Dėl šio įvykio sūnus patyrė nosies lūžį, akies sumušimą, dešinės pusės šonkaulių sumušimus (b. l. 2).
Bendrosios pagalbos informacijos registravimo centro duomenimis pranešimas apie tai, kad ką tik prie namo pažįstamas asmuo sumušė pranešėjos sūnų, registruotas 2012-12-12, 21.11 val. ( b. l. 3).
Vilniaus apskrities VPK PR 4-os kuopos 1-o būrio vyriausiojo patrulio R. U. tarnybinio 2012-12-12 pranešimo duomenimis, 2012-12-12, apie 21.20 val., patruliavimo metu, iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kieme sumušė jaunuolį. Atvykus kreipėsi N. B., kuri paaiškino, kad jos buvęs sugyventinis A. A. be priežasties kumščiu trenkė į nosį jos sūnui K. B. ir pasišalino ( b. l. 4).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus išvados Nr. G2859/12 (01) duomenimis, K. B. padarytas nosies kaulų lūžis su kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ( 2012-12-12), paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nosies kaulų lūžio. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui, be kitų dokumentų, pateikta rentgenograma Nr. 25426/7, išvada: nosikaulio lūžimas be dislokacijos ( b. l. 12).
Kaltinamasis savo kaltės, padaręs nesunkų sveikatos sutrikdymą, nepripažino, neigė sudavęs K. B., nurodė, kad priešingai, jam sudavė K. B.. Nukentėjusysis K. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje davė nuoseklius parodymus apie tai, kad jam sveikatą sutrikdė kaltinamasis A. A.. Analogiškus nukentėjusiajam parodymus davė liudytojos N. B. ir J. V.. Šiuos parodymus patvirtina pranešimas bendrosios pagalbos informacijos registravimo centre, registruotas tuojau po įvykio, 2012-12-12, 21.11 val. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo prašymu apklaustas mažametis liudytojas J. J. davė parodymus, patvirtinančius kaltinamojo nurodytą įvykio versiją. Liudytojas E. S. parodė, kad jis įvykio nematė, apie jį žino iš J. J. ir D. Į bylos nagrinėjimą kitas kaltinamojo nurodomas mažametis asmuo, D. M., neatvyko, atvykusi jo motina, N. M., apklausta liudytoja, parodė, kad jos sūnus jokio įvykio nematė, žiemą vakarais jis lauke nebūna, tai jam neleidžiama, duoti parodymus kaltinamojo naudai, žadėdamas atsidėkoti, jo prašė pats kaltinamasis.
Teismas, vertindamas bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad A. A., mažamečio liudytojo J. J. parodymai yra paneigti, šiuos parodymus atmeta, jais netiki.
Teismas, vertindamas bylos duomenis, atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiojo, liudytojų N. B., J. V., N. M. parodymus patvirtina specialisto išvada, atlikus K. B. sveikatos tyrimą. Šios išvados objektyvumu teismas netikėti neturi jokio pagrindo. Taip pat, teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog tiek liudytoja J. V., tiek pats kaltinamasis A. A. parodė, jog jie nepažįsta vienas kito, daro išvadą, kad J. V. neturi jokio pagrindo apkalbėti kaltinamojo, o A. A. versiją, jog liudytoja, neva, jam keršija, vertina išgalvota, nepatvirtinta bylos duomenimis, ją atmeta. Analogiškai, kaltinamojo nepažįsta ir liudytoja N. M., ši liudytoja posėdį atvyko pati, davė parodymus teisme būdama įspėta dėl atsakomybės už savo parodymų teisingumą, teismas taip pat neturi jokio pagrindo abejoti jos parodymų teisingumu.
Priešingai, teismas atmeta mažamečio liudytojo J. J. parodymus, prieštaraujančius liudytojų J. V., D. M. parodymams, taip pat objektyviems bylos duomenims – įvykis vyko vėlų žiemos vakarą, esant tamsiam paros metui, kai mažamečių asmenų buvimas įvykio vietoje yra mažai tikėtinas.
Nors kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu pabrėžė savo artimus ryšius su N. B., aplinkybę, kad jie kartu su ja ir K. B. kartu leido atostogas, jis laikė K. B. sūnumi, šios aplinkybės, teismo vertinimu, nešalina atsakomybės, nesudaro pagrindo abejoti liudytojos N. B. ir nukentėjusiojo K. B. parodymų teisingumu.
Bylos duomenų visuma nustatyta, kad A. A. tyčia sudavė nukentėjusiajam ranka į veidą, po ko pargriovė jį ant žemės ir gulinčiam K. B. tyčia spyrė vieną kartą koja į dešinį šoną, tuo padarydamas K. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies kaulų lūžiu su kraujosruva dešinės akies apatiniame voke. Jo kaltė įrodyta, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kadangi kaltinamasis tyčia padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą,
N. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Lt turtinės žalos atlyginimo ( b. l. 8). Bylos nagrinėjimo metu ji paaiškino, kad už medicinos apžiūrą ji mokėjo 65 litus, taip pat pirko vaistus, mokėjo už antibiotikus apie 60-70 Lt ir už vaistus nuo skausmo apie 10 Lt, dėl kitos sumos – neprisimena, gal dar pirko vaistus. Kaltinamasis parodė, kad jis nepripažįsta savo kaltės ir ieškinio.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Baudžiamojoje byloje yra specialisto išvada Nr. G 2859/12 (01), K. B. asmens apžiūra atlikta asmeniškai prašant. Civilinė ieškovė patyrė išlaidas dėl kreipimosi į specialistą nustatyti sveikatos sutrikdymą, šioje dalyje ieškinys pagrįstas, tenkintinas. Civilinė ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad buvo skirti receptiniai vaistai, jie buvo pirkti, negalėjo nurodyti, kiek tiksliai šie vaistai kainavo, todėl teismas vertina, kad šioje dalyje nepakanka duomenų pripažinti, jog ieškinys yra pagrįstas. Nors ieškovė taip pat nepateikė ir apmokėjimą už vaistus nuo skausmo patvirtinančių dokumentų, teismas daro išvadą, kad jos nurodyta kaina nėra per didelė, atitinka protingumo kriterijus, nėra pagrindo netikėti, kad esant nosies sužalojimui buvo pirkti vaistai nuo skausmo. Šioje dalyje ieškinys tenkintinas.
Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika - nesunkus nusikaltimas. A. A. neteistas (b. l. 36), administracine tvarka baustas ( b. l. 41-42), nėra registruotas Vilniaus miesto psichikos sveikatos konsultacinio centro įskaitoje (b. l. 40), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 38), susijęs šeiminiais ir giminystės ryšiais (b. l. 93-97, 99), charakterizuojamas teigiamai ( b. l. 92, 98).
A. A. teisiamas pirmą kartą už nesunkų nusikaltimą, jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu ( BK 55 str.). Jam skirtina bausmė – laisvės apribojimas, taikant įpareigojimus, galinčius padėti įgyvendinti bausmės tikslus. Nustatydamas kaltinamajam skirtinos bausmės dydį, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažesnio, nei sankcijoje numatyto vidurkio.
A. A. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 31), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendžia:
A. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., skirti bausmę - laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.
A. A. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
N. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš A. A. 75 Lt N. B. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.