Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, vykdo individualią veiklą, teistas:

1) 1999 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams su 1/10 turto konfiskavimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, teistumas išnykęs;

2) 2015 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 12 mėnesių;

3) 2015 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 12 mėnesių. Bausmę subendrinus su 2015 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams;

4) 2015 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių. Bausmę subendrinus su 2015 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 metams:

5) 2016 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Bausmę apėmimo būdu subendrinus su 2015 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

6) 2016 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Bausmę subendrinus su 2016 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Bausmę atliko 2016 m. rugsėjo 23 d.;

7) 2020 m. vasario 21 d. Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 50 parų. Bausmę atliko 2020 m. rugsėjo 1 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. V. nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą šiomis aplinkybėmis: jis 2021 m. lapkričio mėn. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo motina V. V. metu tyčia pastūmė ją, dėl ko nukentėjusioji kairiu žastu atsitrenkė į virtuvės durų rankeną, tokiais veiksmais sukeldamas V. V. fizinį skausmą ir padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairio žasto atokiosios dalies užpakaliniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, S. V. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui šiomis aplinkybėmis: jis 2021 m. gruodžio 9 d. apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo motina V. V. metu, sugriebęs nukentėjusiajai už abiejų rankų riešų, juos suko, ją stumdė ir spyrė nukentėjusiajai į kairę koją, tokiais veiksmais sukeldamas V. V. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis S. V. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta visiškai. Anksčiau yra teistas, šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą, atlieka apdailos darbus. Priklausomybių neturi, psichiatro ir narkologo įskaitose neregistruotas. Gyvena kartu su savo motina V. V. jai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena tik dviese. Jo motina serga įvairiomis ligomis, neseniai patyrė operaciją. Jis prižiūri mamą, nueina į parduotuvę, parneša jai reikiamų produktų, taip pat prisideda prie buto išlaikymo, t. y. duoda jai pinigų, kad ji sumokėtų už patarnavimus bei komunalines išlaidas. Anksčiau tarp jo ir motinos yra buvę konfliktų, jo atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto prieš ją bei grasinimų. Jo mama yra labai priekabi, jai neįtinka jo elgesys, nuolat bamba dėl įvairių dalykų, todėl stengiasi su ja mažiau bendrauti. 2021 m. gruodžio 9 d. vakare, jiems būnant namuose, jis buvo išgėręs keletą buteliukų sidro. Mama buvo blaivi, ji alkoholio nevartoja. Jiems būnant namuose, tarp jų kilo žodinis kivirčas. Davė motinai 100 eurų, norėdamas prisidėti prie buto išlaikymo. Paėmusi pinigus, mama išreiškė nepasitenkinimą, kad pinigų davė per mažai. Tiksliai konflikto nebeprisimena. Prisimina, kad jiems būnant jos kambaryje, vakaro metu, galimai apie 22.00 val., jo motina ėmė stumdyti jį rankomis. Norėdamas ją sutramdyti, suėmė ją už riešų ir pastūmė. Šiuo savo veiksmu norėjo ją sutramdyti, kad ji liautųsi stumdyti. Mamai sukelti skausmo ar ją sužeisti nesiekė. Prisimena, kad konflikto metu netyčia batu įspyrė mamai į koją. Į kurią koją įspyrė mamai, neprisimena. Prisimena, kad įspyrė galimai į blauzdą. Mamai įspyrė nespecialiai, t. y. netyčia. Prisimena, kad pakėlė savo koją, apautą batu, kadangi norėjo mamai parodyti naujus batus, kuriuos nusipirko, ir pataikė batu jai į koją. Tikrai nesiekė mamai įspirti, jai vieną kartą batu įspyrė netyčia. Norėdamas išvengti tolesnio konflikto, nuėjo miegoti į savo kambarį. Mama nesiskundė jam, kad būtų sukėlęs jai fizinį skausmą, nematė, kad dėl jo veiksmų jai būtų likusios kraujosruvos ar kitos žymės. Atėjus rytui, išėjo į turgų, grįžo apie 09.30 val. Netikėtai atvažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai jam paaiškino, kad mama iškvietė policiją. Dėl kokių priežasčių mama iškvietė policiją, nežino, ryte tarp jų joks konfliktas nebuvo kilęs, jis ruošėsi vykti į darbą. Dėl savo veiksmų gailisi, prisipažįsta, kad tokiais veiksmais galėjo sukelti fizinį skausmą savo motinai, tačiau pabrėžia, kad to nesiekė. Esant galimybei, norėtų mamos atsiprašyti, jai padaryti žalos nesiekė. Esant būtinybei, ikiteisminio tyrimo metu, turi galimybę gyventi pas savo draugę N. S. Daugiau apie įvykį šiuo metu nieko pasakyti negali (b. l. 62-65).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. V. parodė, kad jis prisipažįsta, kad kai jis būna girtas, mama ant jo pyksta, jie pradeda konfliktuoti, ir tokių konfliktų metu jis ją buvo vieną kartą pastūmęs, o kitą kartą laikė už rankų, jas suko, ir vieną kartą įspyrė jai į koją. Jis labai gailisi dėl tokio savo elgesio. Nuo praeitų metų gruodžio 11 dienos, po paskutinio tokio įvykio, jie pradėjo mažiau konfliktuoti, ir jis pažada daugiau niekada nestumdyti ir kitaip nesmurtauti prieš savo mamą. Supranta, kad ji yra senyvo amžiaus, kad jis yra jos vienintelis sūnus, ir kad jo pareiga yra rūpintis savo mama. Jis vartoja alkoholį tik savaitgaliais, nevartoja kasdien. Jis dirba statybose, pagal individualią veiklą atlieka vidaus apdailos darbus. Jis norėtų atlikti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, geriausiai būtų laisvės apribojimas. Daugiau nieko pasakyti negali (b. l. 73-74).

Motyvuojamoji dalis

Be S. V. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais įrodymais ir duomenimis.

2021 m. gruodžio 10 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas V. V. pareiškimas, kuriame nukentėjusioji nurodė, kad 2021 m. gruodžio 9 d. apie 22.00 val. ji buvo namuose (duomenys neskelbtini). Į namus grįžo jos neblaivus sūnus S. V., kuris buvo agresyvus, kėlė triukšmą, elgėsi neadekvačiai. Tuomet jis pradėjo lįsti prie jos, suėmė jai už abiejų rankų riešų ir pradėjo jas sukti, stumdė ją, po ko spyrė vieną kartą į kairę koją, kas sukėlė jai fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 12-19).

2021 m. gruodžio 10 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir veiksmų atlikimo protokole užfiksuota nukentėjusiosios V. V. apklausa, kurios metu ji parodė, kad 2021 m. gruodžio 9 d. apie 22.00 val. ji buvo namuose (duomenys neskelbtini). Į namus grįžo jos neblaivus sūnus S. V., kuris buvo agresyvus, kėlė triukšmą, elgėsi neadekvačiai. Tuomet jis pradėjo lįsti prie jos, suėmė jai už abiejų rankų riešų ir pradėjo jas sukti, stumdė ją, po ko spyrė vieną kartą į kairę koją, kas sukėlė jai fizinį skausmą. Sūnus nuolatos prieš ją smurtauja, elgiasi neadekvačiai, nes nuolat būna girtas. Sūnus visą naktį namuose triukšmavo, kėlė konfliktus, taip pat nedavė jai ramybės. Ji sūnaus bijojo, todėl nekvietė policijos, nes buvo naktis. Šiandien jos sūnus toliau kėlė konfliktą, bandė ją sumušti, ji išėjo iš namų, nes bijojo būti namuose dėl to, kad sūnus buvo agresyvus, po ko ji iškart iškvietė policiją. Medikų pagalba jai nereikalinga, į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreips, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 13).

Įraše pavadinimu „2021_1210_114444_005“ pareigūnas, užėjęs į virtuvę, sutinka įtariamąjį, tarp jų vyksta dialogas dėl asmens dokumento, važiavimo į komisariatą, įtariamasis nenori važiuoti. Prasideda įtariamojo sulaikymo veiksmai, pareigūnai taiko kovinius imtynių veiksmus, paguldo įtariamąjį asmenį ant žemės, duoda nurodymus gulėti ant žemės, prasideda grumtynės, uždedami antrankiai. Įtariamasis keikiasi, piktinasi. Pareigūnas imasi aktyvios kūno kontrolės, laiko prispaudęs asmenį taip, kad šis nejudėtų. Įtariamasis išvedamas iš buto (b. l. 38-41).

Patikrinus S. V. alkotesteriu 2021 m. gruodžio 10 d. 12.31 val. jam nustatytas 2,55 promilės girtumas (b. l. 92).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad S. V. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šių nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė, kad dviese su savo mama gyvena motinai priklausančiame bute. Kai būna girtas, tarp jo ir mamos dažnai kyla konfliktai, neneigia, kad vieno tokio konflikto metu buvo ją pastūmęs. Konfliktas tarp jų kilo ir 2021 m. gruodžio 9 d., jo metu motina ėmė stumdyti jį rankomis. Norėdamas ją sutramdyti, suėmė ją už riešų ir pastūmė. Šiuo savo veiksmu norėjo ją sutramdyti, bet ne sukelti jai skausmą. Spyris į koją taip pat išėjo visai netyčia, bandant jai parodyti naujus savo batus. Galutiniame ikiteisminio tyrimo etape pripažino, kad 2021 m. gruodžio 9 d. vartojo smurtą mamos atžvilgiu, ją stumdydamas, sukdamas jos riešus ir jai įspirdamas. Nors pirminiuose parodymuose laikėsi versijos, kad visa tai padarė netyčia, norėdamas sulaikyti dėl jo girtavimo pykstančią ir jį patį stumdančią motiną, spyris apskritai išėjo netyčia, demonstruojant naujus batus, vėliau nebeneigė, jog visi jo veiksmai buvo tyčiniai. Iš V. V. pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, jog 2021 m. gruodžio 9 d. apie 22.00 val. namuose jos neblaivus sūnus buvo agresyvus, kėlė triukšmą, elgėsi neadekvačiai, galiausiai suėmęs ją už abiejų riešų, juos suko, stumdė ją, spyrė vieną kartą į kairę koją, taip sukeldamas jai skausmą. Analogiškas aplinkybes ji nurodė į jos butą atvykusiems pareigūnams, pildantiems pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokolą. V. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, kad galimai 2021 m. lapkričio 25 d. (tikslios datos ji neatsimena) jos sūnus, būdamas bute, tarpduryje tarp koridoriaus ir virtuvės abiem rankomis ją pastūmė, dėl ko ji kairiuoju žastu atsitrenkė į virtuvės durų rankeną, pajuto skausmą, o ant žasto liko mėlynė. Dėl 2021 m. gruodžio 9 d. įvykio nukentėjusioji dar kartą parodė, kad sūnus, suėmęs ją už abiejų riešų, juos suko, apie penkis kartus ją pastūmė, spyrė vieną kartą į kairę koją, dėl sūnaus agresijos praleidusi naktį laiptinėje, grįžusi namo rado sūnų vis dar girtą ir agresyvų, todėl iškvietė policiją. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog policija į nukentėjusiosios butą buvo kviečiama 2021 m. gruodžio 10 d., kadangi V. V. bijojo girto ir agresyvaus sūnaus smurto. Bendrojo pagalbos centro operatorei susijaudinusi moteris sklandžiai neįvardijo, kokio pobūdžio smurtas prieš ją buvo naudojamas. Klausinėjama operatorės aiškino, kad sūnus jai trenkė, tačiau kalbėjo ne apie vakarykštės dienos, o apie trijų savaičių senumo įvykius, po kurių ji vaikšto su mėlynėmis. Apie 2021 m. gruodžio 9 d. realijas kalba tik tiek, kad sūnus girtas, agresyvus ir ji jo bijo. Iš policijos pareigūnų Body kamerų įrašų matyti, kad ji atvykusiems pareigūnams taip pat daug skundžiasi sūnaus elgesiu, agresyvumu, dėl kurių ji jo bijo. Aiškina, kad baimindamasi sūnaus naktį praleido laiptinėje ir pas kaimynus, nes būdamas girtas jis puola muštis. Pareigūnams aiškinantis su neblaiviu sūnumi, nukentėjusioji įsiterpdama į pokalbį vėl pasakoja, kad sūnus virtuvėje jai trenkė, tai buvo prieš tris savaites, sudaužė jai ranką. Rodo mėlynes. Taip pat daug pasakoja apie praeities įvykius. Iš jos padriko pasakojimo suprantama, jog vakar girtas sūnus ją stumdė. Prašoma sukonkretinti būtent 2021 m. gruodžio 9 d. vakaro įvykius, dėl kurių ir iškvietė tarnybas, nurodo, kad sūnus suko jai rankas, nedavė miegoti, kratė. Nukentėjusiosios kaimynas P. M., apklaustas liudytoju, patvirtino, jog kaimynės sūnus nuolat vartoja alkoholį ir smurtauja prieš ją. Moteris dažnai ateina pas juos pabūti, kai namuose neturi ramybės. 2021 m. gruodžio 10 d. atėjusi pas juos kvietė policiją, nes sūnus naktį triukšmavo, ją stumdė ir nedavė jai ramybės. Taip jos sūnus elgiasi tik būdamas girtas, kai negeria, yra normalus.

Teismo medicinos specialistas pateikė išvadą, jog V. V. nustatyta sena (dalinai rezorbavusis) poodinė kraujosruva ant kairio žasto atokiosios dalies užpakalinio paviršiaus, kuri galėjo būti padaryta paveikus kietu buku daiktu, juo suduodant per žastą, arba žastu atsimušant į tokį daiktą, maždaug viena-dvi savaitės iki nuotraukos padarymo. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.

Tokiu būdu objektyviai yra patvirtintas V. V. sužalojimas maždaug pora savaičių iki 2021 m. gruodžio 10 d., šio sužalojimo pasekmes matė ir fiksavo tiek į butą iškviesti medikai, įvertinę mėlynę kaip seną, tiek policijos pareigūnai, kuriems nukentėjusioji rodė mėlynę ant rankos, mėlynė buvo nufotografuota. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios nurodomomis aplinkybėmis, kad prieš kelias savaites iki policijos iškvietimo rankos sužalojimą jai padarė namuose smurtavęs sūnus, ji ne kartą šiuo faktu skundėsi tiek BPC operatorei, tiek pareigūnams, tiek tyrėjai apklausos metu. Pareigūnams aiškinantis su sūnumi bute, taip pat jam priekaištavo dėl šio įvykio, ko sūnus iš esmės nepaneigė, tik piktinosi, jog tai nėra plaktuku padarytas sužalojimas. Pažymėtina, jog fizinio ir psichinio smurto apraiškos prieš nukentėjusiąją fiksuojamos jau nuo 2015 m., S. V. ne kartą teistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį dėl savo nusikalstamų veiksmų motinos atžvilgiu, pasižymi agresyviu elgesiu būdamas neblaivus, todėl teismui nėra pagrindo manyti, kad kitaip jis elgėsi ir 2021 m. lapkričio mėnesį bei 2021 m. gruodžio 9 d.

Aukščiau aptarti duomenys nėra prieštaringi, vieni kitus nuosekliai papildo ir objektyviai patvirtina, kad S. V. du kartus tyčia smurtavo prieš savo motiną: 2021 m. lapkričio mėn. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo motina V. V. metu tyčia pastūmė ją, dėl ko nukentėjusioji kairiu žastu atsitrenkė į virtuvės durų rankeną, tokiais veiksmais sukeldamas V. V. fizinį skausmą ir padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairio žasto atokiosios dalies užpakaliniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. O 2021 m. gruodžio 10 d. apie 22.00 val., vėl būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo motina V. V. metu sugriebęs nukentėjusiajai už abiejų rankų riešų, juos suko, ją stumdė ir spyrė nukentėjusiajai į kairę koją, tokiais veiksmais sukeldamas V. V. fizinį skausmą. Abiem atvejais smurtas buvo pavartotas prieš šeimos narį – mamą, bendruose kaltinamojo ir nukentėjusiosios namuose. Dėl kaltinamojo veiksmų atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai, o pirmosios veikos atveju – dar ir padarytas nežymus kūno sužalojimas. Pirminė kaltinamojo versija, jog 2021 m. gruodžio 9 d. jo veiksmai buvo netyčiniai ir jų tikslas tik buvo sulaikyti konfliktuojančią moterį, visiškai neįtikinami. Tiek iš pačios nukentėjusiosios, tiek iš jos kaimyno parodymų matyti, jog moteris bijo savo sūnaus, kai šis būna girtas, nes girtumas jį padaro itin agresyvų, ir tikrai neprovokuotų girto sūnaus jį stumdydama. Teismas daro išvadą, jog visus smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko veikdamas tyčia, kadangi atlikdamas grubius fizinius veiksmus savo senos ((duomenys neskelbtini) m.), po operacijos gyjančios mamos atžvilgiu, jis suvokė, kad tokie veiksmai jai neabejotinai sukels fizinį skausmą ar net sužalojimus bei to siekė. S. V. veiksmai abiem atvejais atitinka subjektyviuosius ir objektyviuosius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

S. V. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 116). Nukentėjusioji V. V., būdama informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 117), šio prokurorės sprendimo įstatymo numatyta tvarka neskundė. Bylos aplinkybės aiškios, civilinių ieškinių dėl turtinės ar neturtinės žalos byloje nepareikšta, procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

S. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to nusikaltimus padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi nauji tyčiniai nusikaltimai padaryti neišnykus teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus.

Skirdamas S. V. bausmes, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai yra baigti ir padaryti tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimų padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas taip pat atsižvelgia, jog S. V. praeityje teistas septynis kartus, daugiausiai už smurtinio pobūdžio veikas, bausmės atliktos, bet teistumas neišnykęs (b. l. 99 - 104), atsakomybėn už nusikalstamas veikas prieš motiną traukiamas šeštą kartą. Per pastaruosius vienerius metus šešis kartus baustas administracine tvarka už naudojimosi viešuoju transportu tvarkos pažeidimus bei nusižengimus viešajai tvarkai, dalis baudų sumokėta (b. l. 108-111). VSDFV duomenimis (informacija tikrinta LITEJKO sistemoje), dirba (vykdo individualią veiklą), jo teigimu, padeda motinai išlaikyti butą. Duomenų apie gydymą VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Respublikiniame priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kad jis yra teistas, baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos tyčinius pažeidimus, liudijančius nesugebėjimą priimti visuomenės nustatytų elgesio taisyklių, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta S. V. už abu nusikaltimus paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydis viršija šios bausmės rūšies vidurkį. Teismas šį kartą neskiria su realiu įkalinimu susijusios bausmės, atsižvelgdamas, jog kaltinamasis pradėjo dirbti, padeda mamai materialiai, yra vienintelis jos vaikas, turintis galimybę ja pasirūpinti, jam skiriami atsakingi, pozityvų užimtumą skatinantys ir jo elgesį teigiama linkme padėsiantys koreguoti įpareigojimai. Tačiau teismo vertinimu, be prokurorės prašomų įpareigojimų S. V. skirtinas įpareigojimas bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nes iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog agresyvus ir smurtinis kaltinamojo elgesys tiesiogiai susijęs su alkoholio vartojimu. Blaivus jis taip nesielgia. Siekiant užkardyti smurtinį elgesį ateityje, skirti minėtą papildomą įpareigojimą yra tikslinga.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už abu nusikaltimus skiriamos laisvės apribojimo bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, subendrintą bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, S. V. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. gruodžio 10 d. 11.40 val. iki 2021 m. gruodžio 11 d. 09.42 val. (viena diena) (b. l. 80-81, 89), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu S. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – naikintina.

Kompiuterinė laikmena su garso ir vaizdo įrašais, saugoma voke prie bylos viršelio, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. lapkričio mėn. veika), ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. gruodžio 9 d. veika), ir paskirti jam bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – tris mėnesius laisvės apribojimo, ir subendrintą bausmę S. V. paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. V. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gruodžio 10 d. 11.40 val. iki 2021 m. gruodžio 11 d. 09.42 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Kompiuterinę laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, saugomą voke prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

1. asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2. jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3. jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.