- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- e2YT-41656-934/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35148-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- A. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Evelina Dobrovolska
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos A. R. (M.) pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama: 1) 2018-07-27 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą Nr. A133-2712/18(2.4.1.38-TD1) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti pareiškėjos santuoką į apskaitą įrašant pareiškėjai pavardę „M.“ ir išduoti santuokos sudarymo įrašą. Pareiškimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 1-6):
1.1. 2018-06-15 Vaduz mieste Lichtenšteino kunigaikštystėje, pareiškėja sudarė santuoką su S. M. (Lichtenšteino piliečiu);
1.2. 2018-07-27 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius (toliau – ir Vilniaus CMS) pateikė sprendimą Nr. A133-2712/18(2.4.1.38-TD1), kuriuo nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl pareiškėjos santuokos įtraukimo į apskaitą įrašant pavardę su “x”;
1.3. Gyventojų registro tarnybos duomenimis Lietuvoje yra registruotų asmenų (Lietuvos Respublikos piliečių), kurių pavardėse yra raidė „x“. Tokių pavardžių registravimas yra plačiai taikomas ir jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. Atitinkamai, šiuo metu egzistuojantis ir pareiškėjai pritaikytas draudimas įregistruoti pavardę su „x“ yra neproporcionali valstybės priemonė, kuri nėra tinkamas būdas užtikrinti konstitucinį valstybinės kalbos principą (kuris, registruojant pavardę su „x“ jokiu būdu nebūtų pažeistas);
1.4. 2012-10-01 oficialiame pranešime apie 2012-09-27 įvykusį Kalbos komisijos 5-ąjį posėdį rašoma: „Aptarta asmenvardžių rašymo dokumentuose tema. Naujos sudėties Kalbos komisija pritarė nuostatai, kad asmenvardžių, kaip rašytinių asmens tapatybės žymenų, teikimas dokumentuose yra ne kalbinis, bet teisinis klausimas. Kalbos sistemos apsaugos aspektu svarbus tinkamas asmenvardžių vartojimas tekste, j į užtikrina linksnių galūnės, dedamos prie sulietuvintų arba autentiškos rašybos svetimų kalbų asmenvardžių pagal nustatytas taisykles“ (nuoroda: http://www.vlkk.lt/lit/101562 ). Akivaizdu, kad pati Valstybinė lietuvių kalbos komisija pripažįsta, kad vardo rašyba šiuo atveju yra išimtinai teisinis klausimas, kuris turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į teisės aktus ir jų aiškinimą teismų praktikoje. Asmenvardžių rašybos išimtys ir draudimai niekaip negali būti susiję su viešąja tvarka, neva ginant susiformavusią lietuvių kalbos kalbinę kultūrą;
1.5. Dėl nepagrįsto ir neteisėto apribojimo pareiškėjai ir jų šeima patiria nuolat daug nepatogumų. Pareiškėjų šeima nuolat keliauja tarp Lietuvos ir Lichtenšteino, keliauja po kitas valstybes, todėl nuolat tenka įrodinėti visų šeimos narių tapatybes. Turint skirtingus dokumentus su pavardėmis, pareiškėjos šeimos nariams yra sukuriamos dvi skirtingos tapatybės.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, nurodė, jog palaiko pareiškimą, prašė bylą nagrinėti Vilniaus CMS skyriaus atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Vilniaus miesto CMS, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, neturėjo teisinio pagrindo įtraukiant į apskaitą pareiškėjos santuoką, sudarytą užsienio valstybėje, jos pavardę įrašyti M.. Priebalsė „x“ sulietuvinta forma rašoma „ks“. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta keliolika civilinių bylų dėl įpareigojimo Vilniaus miesto CM skyrių įrašyti/ pakeisti moteriai pavardę santuokos sudarymo įraše, įrašant raidę „w“, „x“, „q“, taip pat civilinės bylos dėl vaikų gimimo įrašų pakeitimo, vaikų pavardes įrašant su nurodytomis priebalsėmis. Teismas patenkino minėtus pareiškimus. Kol nėra Įstatymų leidėjo valios sureguliuoti šiuos klausimus įstatymu, pareiškėja priversta savo teises ginti teisme (b. l. 58-61).
3. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovams nedalyvaujant. Nurodė, jog pavardės W. rašymas prieštarautų galiojantiems teisės aktams, tačiau atsižvelgiant į dabartinės lietuvių kalbos poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardes gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą (b. l. 56-57).
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė iš esmės palaikė ir pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja planuoja turėti vaiką, o vaikas turėtų vyro (Lichtenšteino piliečio) pavardę ir mama dėl skirtingai rašomos pavardės galimai turėtų problemų keliaujant ar grįžtant į Lietuvą (b. l. 67-68).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
II. Bylos esmė
5. Pareiškėja iš esmės kelia klausimą dėl vyro pavardės M., kurią pasirinko pareiškėja, įrašymo santuokos sudarymo įraše nenaudojant sulietuvintos formos raidžių ks, t. y. į apskaitą įrašant pavardę ne M., o M..
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės
6. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja sudarė santuoką su Lichtenšteino kunigaikštystės piliečiu S. M. bei pasirinko vyro pavardę – M. (b. l. 41-47). 2018-07-27 Vilniaus miesto CMS sprendimu Nr. A133-2712/18(2.4.1.38-TD1) atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl santuokos įtraukimo į apskaitą, įrašant pavardę M. (b. l. 48-50). Gyventojų registro tarnybos duomenimis Lietuvos piliečių, turinčių pavardes su raide X, 2013 m. užregistruota 15 pavardžių, 2014 m. ir 2015 m. – po 4 pavardes (b. l. 37).
IV. Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų įregistravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“, 23 punkte numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999-10-21 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-11-06 sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.
9. Tiek ginčijamo Vilniaus miesto CMS sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus apie Lietuvos Respublikos piliečius daryti nelietuviškais rašmenimis.
10. Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.
11. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu.
12. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta (žr., 6 punktą), kad pareiškėja sudarė santuoką su su Lichtenšteino kunigaikštystės piliečiu S. M. bei pasirinko vyro pavardę – M.. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybės, atsisakymas įtraukti į apskaitą bei išduoti santuokos sudarymo įrašą pareiškėjos pasirinkta vyro pavarde – M., sukeltų pareiškėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant, jog tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, o ateityje galimai susiduriant su problemomis įteisinant bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytą turtą ir/ar patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Teismo vertinimu, draudimas įrašyti pavardę su X yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėja neišdavus jai santuokos sudarymo įrašo pasirinkta vyro pavarde su raide X. Draudimas įtraukti į apskaitą pasirinktą vyro pavardę su raide X taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą (CK 2.20 straipsnis).
13. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos piliečių, turinčių vardus ir pavardes su raidėmis X, užregistruota Gyventojų registro tarnyboje (žr., 6 punktą). Duomenų, jog pavardėse, varduose X raidžių rašymas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai, byloje nenustatyta. Priešingai, išvadą byloje teikianti institucija nurodė, jog galimos kai kurios išimtys, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių.
14. Taigi įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad nenukrypimas nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam rezultatui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėja patirtų esant įrašytoms skirtingoms pavardėms. Atsižvelgiant į tai, prašymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
15. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
16. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto CMS 2018-07-27 sprendimą Nr. A133-2712/18(2.4.1.38-TD1).
Įpareigoti Vilniaus miesto CMS įtraukti į apskaitą pareiškėjos A. R. (M.) sudarytą santuoką ir išduoti santuokos sudarymo įrašą įrašant pareiškėjos pavardę „M.“.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.