Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams E. S., J. S., A. S. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

6. Teisminio proceso metu atsakovas A. S. patvirtino, kad iki šios dienos iš jo priteistų sumų ieškovui nėra pradėjęs mokėti.

7. Taip pat nustatyta, kad atsakovai A. S. ir J. S. susituokė (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. S. pagal 1995 m. balandžio 3 d. sudarytą Buto pirkimo–pardavimo sutartį nupirko 26,95 kv. m. ploto butą (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre butas buvo registruotas atsakovo A. S. vardu. Nepaisant to, kad butas įformintas tik vieno iš sutuoktinių vardu, vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, laikytina, kad butą atsakovai A. S. ir J. S. įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

8. Atsakovai A. S. ir J. S. jiems priklausiusį butą 2022 m. gegužės 31 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) neatlygintinai perleido savo sūnui atsakovui E. S.. Kito registuotino ar vertingo turto, iš kurio galėtų būti patenkintas ieškovo turtinis reikalavimas, atsakovas A. S. neturi. Atsakovas A. S. dirba, tačiau jo gaunamos pajamos, įvertinus tai, kad iš jo baudžiamojoje byloje taip pat priteistas 22 316,62 Eur turtinės žalos atlyginimas Vilniaus teritorinei ligonių kasai, yra nepakankamos, jog atsakovas galėtų greitai atlyginti ieškovui priteistą žalą.

9. Ieškovas A. R. įrodinėja, kad dovanojimo sutartis pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, nes šiuo sandoriu apribotos ieškovo galimybės patenkinti savo turtinius reikalavimus. Dėl to ieškovas prašo jo pažeistas teises ginti taikant actio Pauliana institutą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalis). Šio instituto taikymo sąlygos yra išskirtos kasacinio teismo praktikoje: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023, 59 punktas).

10. Minėti baudžiamajame procese priimti teismų procesiniai sprendimai patvirtina, kad ieškovas A. R. turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui A. S.. Šią teisę ieškovas turi nuo žalos padarymo momento ir turėjo ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu. Nuo pareikšto ieškinio atsakovai nesigina remdamiesi praleista ieškinio senatimi. Atsakovų gynybinė pozicija suponuoja, kad ginčas yra kilęs dėl to, ar yra kitos actio Pauliana taikymo sąlygos.

Dėl ieškovo teisių pažeidimo

11. Šio sprendimo 8 punkte nurodyta, kad atsakovas A. S. kito jo vardu registruoto ar vertingo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas ieškovo reikalavimo patenkinimas, neturi. Ginčijamu sandoriu perleistas butas (duomenys neskelbtini), (tiksliau buto dalis) buvo vienintelis atsakovui A. S. priklausęs turtas. Padovanodamas jam priklausiusią buto dalį, atsakovas A. S. sumažino turto, į kurį galėtų būti nukreiptas ieškovo reikalavimas, masę ir vertę. Tai lėmė atsakovo mokumo pablogėjimą. Atsakovas neturi pakankamai turto, kad patenkintų ieškovo reikalavimą. Dėl to buto dovanojimo sutartis, priešingai nei teigia atsakovai, realiai pažeidžia ieškovo teises.

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023, 62 punktas). Ginčo situacija atitinka nurodytus kreditoriaus teisių pažeidimo požymius.

13. Neigdamas, kad ginčijamas sandoris pažeidė ieškovo teises, atsakovas A. S. atsikerta, jog jam priklausiusi buto dalis iš esmės yra bevertė. Šis atsakovo atsikirtimas atmetamas kaip nepagrįstas. Pirma, atsakovo A. S. pateikta 2023 m. rugsėjo 14 d. Turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad buto vidutinė rinkos vertė 2023 m. rugsėjo 14 d. duomenimis buvo 59 000 Eur. Atsakovų A. S. ir J. S. dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatytos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Hipotetiškai remiantis šia prezumpcija, skaičiavimo būdu apskaičiuota atsakovo ginčijamu sandoriu perleista turto vertė – 29 500 Eur (59 000 Eur / 2). Pastaroji yra tik šiek tiek mažesnė už ieškovo finansinį reikalavimą atsakovui.

14. Atsakovas A. S. iš esmės pagrįstai pažymi, kad reali jam priklausiusios buto dalies vertė gali būti mažesnė. Tą suponuoja faktiniai duomenys, kad butas yra vieno kambario, fiziškai nedalus. Dėl šių buto savybių akivaizdu, kad buto dalies patrauklumas, nuo kurio tiesiogiai priklauso ir potenciali turto pardavimo kaina, priverstinio pardavimo atveju būtų ribotas. Visgi ginčo buto dalis gali būti civilinės apyvartos objektu ir iš tokio turto gali būti priverstine tvarka išieškomos skolos. Vien tik tikimybė, kad buto dalies pardavimas vykdymo procese gali būti nesėkmingas (ar sėkmė gautinos kainos už buto dalį dydžio požiūriu gali būti ribota), negali lemti išvados, jog atsakovui A. S. priklausiusi buto dalis yra bevertė. Egzistuoja lygiavertė tikimybė, kad buto dalis gali būti parduota. Antra vertus, ieškovas kaip kreditorius, jeigu ginčo buto dalies, priklausiusios atsakovui, nepavyktų parduoti iš varžytynių, turėtų teisę paimti turtą CPK 720 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl viseto šių priežasčių negalima pripažinti, kad ginčijamu sandoriu nebuvo pažeistos ieškovo teisės.

16. Bendroji jungtinė nuosavybė yra viena iš bendrosios nuosavybės teisės rūšių, pasižyminti tuo, kad nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 3.87 straipsnis, 4.73 straipsnio 1 dalis). Atsakovas visiškai nepagrįstai atsiliepime į patikslintą ieškinį akcentuoja, kad bendroji jungtinė nuosavybė saugo turtą nuo galimo išieškojimo. Bendroji jungtinė nuosavybė privilegijų skolininkui nesuteikia, taip pat iš esmės neriboja kreditoriaus teisių patenkinti savo reikalavimą iš jungtinės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto – tiesiog iš turto gali būti išieškota tik po to, kai nustatoma skolininko dalis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo A. S. pozicija, jog butas bet kuriuo atveju buvo apsaugotas nuo išieškojimo jungtinės nuosavybės teisės, atmestina kaip aiškiai stokojanti pagrįstumo. Šioje vietoje pažymėtina, kad, pritarus atsakovo A. S. atsikirtimams dėl bendrosios jugntinės nuosavybės turinio aiškinimo, būtų sudarytos prielaidos paneigti actio Pauliana ieškinio taikymo, o kartu ir kreditorių teisių gynimo, galimybę situacijose, kai skolininkai, siekdami išvengti prievolių kreditoriams įvykdymo, kartu su sutuoktiniais perleidžia bendrą turtą. Toks aiškinimo variantas aiškiai neatitinka bendros jungtinės nuosavybės esmės ir negali būti pripažintas pagrįstu bei motyvuotu.

Dėl privalėjimo sudaryti sandorį

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš būtinųjų sąlygų ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu yra sandorio sudarymo neprivalomumas, t. y. kad skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio, bet jį sudarė pažeisdamas kreditoriaus teises. Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, 29 punktas).

18. Poreikį sudaryti dovanojimo sandorį atsakovai grindžia tuo, kad butu faktiškai naudojosi, jį išlaikė atsakovas E. S., taip pat tokiu būdu siekta išspręsti atsakovams A. S., J. S. priklausiusio turto padalinimo jų vaikams klausimas. Nė viena iš šių priežasčių negali pagrįsti, kad ginčijama sutartis privalėjo būti sudaryti. Jiems priklausiusį butą atsakovai A. S. ir J. S. padovanojo išimtinai dėl subjektyvių priežasčių, kurios CK 6.66 straipsnio prasme yra nepateisinamos.

Dėl dovanojimo sutarties šalių sąžiningumo

19. Buto dovanojimo sutartis buvo neatlygintinė, pagal ją butas perleistas atsakovo A. S. sūnui. Tokie ginčijamo sandorio šalių ryšiai, sandorio pobūdis reiškia, kad sandorio šalių nesąžiningumas preziumuojamas (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Be to, atsakovo E. S. sąžiningumas pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį, sprendžiant dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, apskritai yra nesvarbus.

20. Įrodymų tyrimo metu atsakovas A. S. išsakė atsikirtimą, kad, sudarydamas ginčo sandorį, veikė sąžiningai – buvo susitaręs su ieškovu dėl jam padarytos žalos atlyginimo ir ją atlyginęs, kitų pretenzijų iš ieškovo nebuvo gavęs (civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ieškovas pareiškė 2022 m. rugsėjo 19 d.). Ši atsakovo gynybinė versija yra aiškiai nepagrįsta. Atsakovo A. S. paaiškinimo, kad jis su ieškovu buvo išsprendęs žalos atlyginimo klausimą, nepatvirtina jokie kiti faktiniai duomenys. Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendyje aprašyta, kad atsakovas A. S. ieškovui A. R. 2022 m. sausio 17 d., 2022 m. kovo 6 d. ir 2022 m. gruodžio 24 d. pervedė bendrą 5 000 Eur sumą, skirtą žalai atlyginti. Nuosprendyje, be kita ko, konstatuota, kad bendras atsakovo ieškovui padarytos turtinės žalos dydis siekė 21 511,93 Eur.

21. Analogiškoje situacijoje pakankamai protingas ir rūpestingas asmuo 2022 m. gegužės mėn. sąžiningai nebūtų galėjęs manyti, kad, pervedęs nukentėjusiam asmeniui mažesnę nei 5 000 Eur sumą, yra atlyginęs nukentėjusiojo patirtą žalą. Tą aiškiai rodo ieškovui priteistų ir atsakovo sumokėtų sumų santykis, ieškovui padarytų sužalojimų pobūdis ir mastas. Jeigu atsakovas A. S. taip manė, tai, dovanodamas jam priklausiusią buto dalį, atsakovas objektyviuoju požiūriu veikė tiek nerūpestingai, kad jo nerūpestingumas prilygsta nesąžiningumui. Dovanojimo sutartis sudaryta, kai jau teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla. Vienintelė racionaliai paaiškinama priežastis, kodėl atsakovai perleido jiems priklausiusį turtą, – siekis apsisaugoti nuo galimo išieškojimo iš vienintelio atsakovo A. S. turto (ginčo buto dalies). Kitokios išvados negali lemti faktas, kad civilinį ieškinį ieškovas baudžiamojoje byloje pareiškė po to, kai buvo sudarytas ginčijamas sandoris. Juolab, kad šiuos du įvykius skyrė vos trys mėnesiai.

Dėl restitucijos taikymo

22. Ieškovas įrodė, kad yra visos būtinosios sąlygos jo teises ginti taikant actio Pauliana institutą. Pripažinus sandorį negaliojančiu, įprastai taikoma dvišalė restitucija – šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį, išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

23. Actio Pauliana institutą reglamentuojančio CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas.

24. Nenustatyta priežasčių, dėl kurių restitucija nagrinėjamu neturėtų būti taikoma. Atsakovas E. S. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis po to, kai tapo buto savininku, iš esmės pagerino butą (CPK 178 straipsnis). Be to, nepaneigta atsakovo E. S. nesąžiningumo prezumpcija, numatyta CK 6.67 straipsnio 1 punkte.

25. Negaliojančiu turi būti pripažinta visa dovanojimo sutartis. Atsakovų J. S. ir A. S. dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatytos. Tai reiškia, kad siauresne apimtimi nei prašo taikyti ieškovas ginčijamos sutarties negaliojimo pasekmės negali būti pritaikytos. Atsakovai J. S. ir A. S. – nenustačius konkrečių turto dalių, nebūtų galėję atskirai vienas nuo kito perleisti jiems priklausiusių neidentifikuotų buto dalių. Dėl to sandorio negaliojimo pasekmės turi būti taikomos visoje apimtyje, o ne tik dėl dalies buto. Ieškovo reikalavimas į atsakovo A. S. buto dalį galės būti nukreiptas priverstinio išieškojimo tvarka tik po to, kai CPK 667 straipsnyje numatyta tvarka bus nustatyta konkreti atsakovo A. S. dalis. Atsakovo A. S. dalies bute vertė tikėtinai yra mažesnė už ieškovo reikalavimą. Taigi ieškovo teisių pažeidimą gali pašalinti tik viso buto kaip turtinio vieneto grąžinimas iš atsakovo E. S. kitiems atsakovams.

26. Visetas nustatytų ir aptartų faktinių aplinkybių sudaro pagrindą ginčijamą dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento visoje apimtyje, butas iš atsakovo E. S. grąžinamas atsakovams J. S. ir A. S. (CK 6.66 straipsnis). Restitucijos taikymui aplinkybė, kad atsakovė J. S. nėra ieškovo skolininkė, dėl šio sprendimo 25 punkte išdėstytų priežasčių yra teisiškai nereikšminga.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Ieškinys patenkintas, todėl atsakovams kyla prievolė atlyginti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį, 1 101,10 Eur už advokato teisinę pagalbą. Nurodytas išlaidas ieškovas faktiškai patyrė, jos yra pagrįstos ir buvo būtinos. Atsižvelgiant į bylos išsprendimo rezultatą, ieškovo turėtų išlaidų – 1 251,10 Eur, atlyginamas lygiomis dalimis priteisiamas iš atsakovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo patirtas išlaidas atsakovai turi atlyginti bendrai, nes ginčo sandoris sudarytas visiems atsakovams veikiant nesąžiningai ir siekiant to paties neteisėtos ieškovo teises pažeidžiančio tikslo. Atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

28. Teisminio proceso metu patirtos 31,20 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu atsakovams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovas atleistas nuo 503 Eur dydžio žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl nurodytas išlaidas valstybei turi atlyginti atsakovai (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys). Remiantis tuo, į valstybės biudžetą iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamas 534,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. gegužės 31 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovų A. S., J. S. ir E. S..

Taikyti restituciją – grąžinti iš atsakovo E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 2022 m. gegužės 31 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perleistą butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui A. R. lygiomis dalimis iš atsakovų A. S., J. S. ir E. S. 1 251,10 Eur (tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt vieno euro 10 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti į valstybės biudžetą lygiomis dalimis iš atsakovų A. S., J. S. ir E. S. 534,20 Eur (penkių šimtų trisdešimt keturių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Valstybei priteista suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.