- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- I-181-243/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01371-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Laimutės Jokubauskaitės, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Rutkauskienei, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovėms Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V., Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, advokatams P. M. ir V. J. dėl 2013-10-23 sprendimo Nr. (1.31)-TPC-82-13, kuriuo pakeistas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei dėl 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. S. skundu prašo panaikinti atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-10-23 sprendimo Nr. (1.31)-TPC-82-13 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – sprendimas) dalį, kuria pakeistas jam antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas V. J. ir paskirtas advokatas G. B. teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-659/2013 ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme, taip pat prašo įpareigoti Klaipėdos tarnybą priimti naują sprendimą ir paskirti advokatą, dirbantį Klaipėdos mieste, užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamojoje byloje bei priteisti 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, jog Klaipėdos tarnybos 2012-06-07 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-931-12 jam teikti antrinę teisinę pagalbą paskirtas advokatas P. M. Pareiškėjo teigimu, advokatas su juo nebendravo, jo neatstovavo ir veikė priešingai jo interesams, o Klaipėdos tarnyba vilkino advokato pakeitimą ir tik 2013-05-17 sprendimu Nr. (1.31)-TPC-36-13 paskyrė advokatą V. J., kuris, pareiškėjo teigimu, taip pat jo neatstovavo ir negynė. Teigia, jog jam skiriami advokatai yra priklausomi nuo Klaipėdos tarnybos ir jos direktoriaus ir veikia jam kenkdami. Abejoja, ar ginčijamu sprendimu paskirtas Tauragėje dirbantis advokatas G. B. galės jį tinkamai atstovauti, nes yra paskirtas Klaipėdos tarnybos direktoriaus. Pareiškėjas nurodo, jog Klaipėdos tarnybos direktorius turėjo nusišalinti nuo ginčijamo sprendimo priėmimo, ir jam turi būti paskirtas advokatas, dirbantis Klaipėdoje. Pareiškėjas argumentuoja, jog Klaipėdos tarnyba vilkino sprendimo priėmimą, neatliko įstatymuose numatytų pareigų, todėl jam padaryta 40 000 Lt dydžio neturtinė žala, pasireiškusi sveikatos sutrikimais, išgyvenimais, kurią privalo atlyginti valstybė.
Pareiškėjas J.S. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas elektroninių paslaugų portale, nes yra viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų LITEKO VEP posistemyje, vartotojas. Teismui nustačius, kad proceso dalyvis yra LITEKO VEP posistemio vartotojas, vadovaujantis ABTĮ 72 straipsniu, 75 straipsnio 7 dalimi, 93 straipsniu, teismui numatyta pareiga procesinius dokumentus siųsti elektroninių ryšių priemonėmis į LITEKO VEP posistemyje sukurtą vartotojo paskyrą. Pagal Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 8.2 punktą, paslaugų gavėjas aktyvuodamas paskyrą prijungti prie LITEKO VEP posistemio, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje). Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjui 2013-12-11, 2013-12-13 išsiųsti pranešimai apie teismo posėdį (b.l. 135-136, 144), taip pat pasirašytinai 2013-12-11 ir 2013-12-23 įteikti teismo šaukimai (b.l. 145, 146), 2014-01-14 gautas jo prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (b.l. 141). Bylos nagrinėjimas atidėtas ir 2014-01-14 pareiškėjui LITEKO VEP posistemyje išsiųstas pranešimas apie teismo posėdį, numatomą 2014-01-21 (b.l. 148). Pagal ABTĮ 75 straipsnio 8 dalies nuostatas, šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, todėl pareiškėjas apie teismo posėdį informuotas laiku ir tinkamai, todėl byla gali būti nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo reikalavimais ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, jog 2012-06-07 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-931-12 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-659/2013 ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme ir paskyrė advokatą P. M., 2013-05-17 sprendimu Nr. (1.31)-TPC-36-13 pakeitė advokatą ir paskyrė advokatą V. J. Nurodo, kad pareiškėjas 2013-05-27 pateikė prašymą atleisti advokatą V. J. nuo pareigos teikti teisinę pagalbą ir palikti galioti sprendimo dalį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo be advokato bei nurodė, jog atsisako visų Klaipėdos tarnybos skiriamų advokatų. Todėl Tarnybos 2013-05-29 sprendimu Nr. (1.31)-TPE-10-13 nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui dalyje dėl procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme, paliktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal 2012-06-07 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-931-12 dalyje dėl pareiškėjo atleidimo 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo bei nutraukti advokato V. J. įgaliojimai teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Nurodo, kad 2013-07-04 gavo pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo toje pačioje baudžiamojoje byloje ir kad 2013-07-09 sprendimu Nr. (1.31)-TPE-13-13 pakeitė 2012-06-07 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-931-12 ir paskyrė advokatą V. J., kuris 2013-07-22 padavė prašymą pakeisti jį kitu advokatu. Pažymi, kad tokį patį prašymą 2013-07-25 pateikė ir pareiškėjas. Nurodo, jog 2013-08-02 įsakymu Nr. V-170 Klaipėdos tarnybos direktorius nusišalino ir nušalino Klaipėdos tarnybos valstybės tarnautojus nuo pareiškėjo J. S. 2012-06-06 prašymo reg. Nr. ATP-1083 ir su juo susijusių prašymų ir skundų nagrinėjimo ir perdavė jį nagrinėti Šiaulių tarnybai. Šiaulių tarnyba 2013-08-13 raštu Nr. SD-1015(02.2) grąžino Klaipėdos tarnybai dokumentus argumentuodama, jog neturi įgaliojimų spręsti dėl Klaipėdos tarnybos paskirto advokato pakeitimo. Nurodo, jog 2013-08-22 kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl rekomendacijų, kam turėtų būti pavedamas J. S. prašymų nagrinėjimas Klaipėdos tarnyboje nelikus subjekto, galinčio juos nagrinėti. Pareiškėjos teigimu, Teisingumo ministerijos atsakymą gavo 2013-10-16, todėl ginčijamu sprendimu 2013-10-23 Nr. (1.31)-TPC-82-13 pakeitė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą ir paskyrė advokatą G. B. Argumentuoja, jog Klaipėdos tarnybos direktorius nenusišalino nuo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo, atsižvelgdamas į Teisingumo ministerijos 2013-10-16 rašte išdėstytus argumentus, jog abejonė dėl nešališkumo turi būti pagrįsta ir susijusi su viešųjų ir privačių interesu konfliktu, kad nusišalinimo pagrindas turi būti objektyvus, o ne subjektyvios aplinkybės, ir nusišalinimas neturi tapti pareiškėjų piktnaudžiavimo ar viešojo administravimo subjekto veiklos ribojimo priemone. Teigia, jog pareiškėjo argumentai dėl tarnybos direktoriaus yra subjektyvaus pobūdžio teiginiai ir pats direktorius nemano esant aplinkybių, galinčių lemti viešųjų ir privačių interesų konflikto kilimą pareiškėjo atžvilgiu. Argumentuoja, jog paskiriant advokatą G. B. buvo siekiama sumažinti konflikto su pareiškėju kilimo galimybę, ypač atsižvelgiant į tai, jog pats pareiškėjas 2013-05-27 prašyme buvo nurodęs, jog atsisako visų Klaipėdos tarnybos skiriamų advokatų. Pažymi, jog pareiškėjas skunde dėsto išankstinę nuomonę apie paskirtą advokatą, paremtą subjektyviomis prielaidomis. Taip pat argumentuoja, jog neegzistuoja nei viena sąlyga, būtina civilinės atsakomybės kilimui (b.l. 33-41).
Tretysis suinteresuotas asmuo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo reikalavimais ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, jog pats pareiškėjas pripažįsta, kad baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas jam pakeistas tris kartus ir pareiškėjo prašymą dar kartą pakeisti advokatą vertina kaip piktnaudžiavimą teisine pagalba. Pažymi, jog gynėjas pareiškėjui skirtas jo paties prašymu ir būtinas jo dalyvavimas nėra nustatytas baudžiamojoje byloje. Be to, advokato pakeitimas negarantuos, kad pareiškėjas neprašys jo pakeisti dar katą. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, advokato keitimas kenkia pačiam pareiškėjui, nes gali būti neužtikrintas nepertraukiamas ir efektyvus jo interesų gynimas. Nurodo, jog pareiškėjo teiginiai apie netinkamą atstovavimą, kenkimą jam, Klaipėdos tarnybos direktoriaus šališkumą yra jo paties subjektyvi nuomonė, nepagrįsta įrodymais. Atsikirtimuose taip pat nurodo, jog pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio bei sąlygų, kurioms esant galima taikyti civilinę atsakomybę. Nurodo, jog išnagrinėjusi Klaipėdos tarnybos 2013-08-07 raštus reg. Nr. (1.7)-SR-2718, (1.7)-SR-2717, (1.7)-SR-2716, nenustatė sąlygų, kūrimas esant būtų galėjusi ir turėsi nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl advokato pakeitimo (b.l. 22-24).
Tretysis suinteresuotas asmuo P. M. atsiliepimu siūlo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog pareiškėjas šmeižia jį kaip advokatą dėstydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Nurodo, jog nuolat susirašinėjo su pareiškėju elektroniniu paštu baudžiamosios bylos, kurioje atstovavo pareiškėją, klausimais, derino gynybos poziciją ir nėra priklausomas nuo Klaipėdos tarnybos ar kitų asmenų. Teigia, jog savo pareigas atliko tinkamai, tačiau pareiškėjas 2013-05-14 teismo posėdžio metu viešai jį įžeidinėjo, todėl 2013-07-19 parašė pareiškimą privataus kaltinimo tvarka dėl baudžiamosios bylos pareiškėjo atžvilgiu iškėlimo (b.l. 14-15).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Klaipėdos tarnyba, Tarnyba) 2013-10-23 sprendimo Nr. (1.31)-TPC-82-13 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – sprendimas) dalies, kuria pakeistas pareiškėjui J. S. antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-659/2013 ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme teikiantis advokatas V. J. ir paskirtas advokatas G. B., teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo pakeisti advokatą bei užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamojoje byloje pagrįstumo (b.l. 70-71).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau - Įstatymas). Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau ir – Tarnyba) jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, taip pat ir advokato pakeitimo (Įstatymo 9 straipsnis, 18 straipsnio 7 dalis). Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje (Įstatymo 18 straipsnio 8 dalis). Iš šios Įstatymo nuostatos matyti, kad nėra baigtinio pagrindų, kuriems esant gali būti pakeičiamas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, sąrašo, todėl Tarnyba sprendimą turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir Įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.
Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjas Klaipėdos tarnybai 2012-06-06 padavė prašymą suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, kurioje jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje (b.l. 42-46, 51-53). Klaipėdos tarnybos 2012-06-07 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-931-12 pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-659/2013 ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme ir paskirtas advokatas P. M. (b.l. 56-57). Advokato 2013-05-10 ir 2013-05-15 prašymais ir pareiškėjui 2013-05-14 teismo posėdžio baudžiamojoje byloje metu atsisakius advokato Klaipėdos tarnyba 2013-05-17 sprendimu Nr. (1.31)-TPC-36-13 pakeitė advokatą ir paskyrė advokatą V. J. (b.l. 54-55). Pareiškėjas 2013-05-27 pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog Klaipėdos tarnybos paskirti advokatai veikia prieš jo interesus, todėl atsisako visų Tarnybos skiriamų advokatų ir išreiškė prašymą gauti antrinę teisinę pagalbą apimtyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (b.l. 60). Tarnybos 2013-05-29 sprendimu Nr. (1.31)-TPE-10-13 nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui dalyje dėl procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme, paliktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal 2012-06-07 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-931-12 dalyje dėl pareiškėjo atleidimo 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo bei nutraukti advokato V. J. įgaliojimai teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje (b.l. 61-62). Pareiškėjo 2013-07-04 prašymu Tarnyba 2013-07-09 sprendimu Nr. (1.31)-TPE-13-13 pakeitė 2012-06-07 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-931-12 ir suteikė pareiškėjui antrinė teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje rengiant ir procesinius dokumentus ir atstovaujant ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme bei paskyrė advokatą V. J. (b.l. 63-67). Advokatas 2013-07-22 ir pareiškėjas 2013-07-25 padavė prašymus dėl advokato pakeitimo (b.l. 86,73). Advokatas prašyme nurodė, jog 2013-05-17 sprendimu jau buvo paskirtas pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą toje pačioje baudžiamojoje byloje, tačiau pareiškėjo prašymu buvo nutraukti jo įgaliojimai teikti teisinę pagalbą pareiškėjui (b.l. 86). J. S. 2013-07-25 prašyme nurodyta, jog paskirtas advokatas veikia prieš jo interesus, kenkia, netinkamai atlieka savo pareigas, todėl atstovauti jo negali (b.l. 73). Klaipėdos tarnybos direktorius 2013-08-02 įsakymu Nr. V-170 nusišalino ir nušalino Klaipėdos tarnybos valstybės tarnautojus nuo pareiškėjo J. S. 2012-06-06 prašymo reg. Nr. ATP-1083 ir su juo susijusių prašymų ir skundų nagrinėjimo ir perdavė jį nagrinėti Šiaulių tarnybai (b.l. 94). Šiaulių tarnyba 2013-08-13 raštu Nr. SD-1015(02.2) grąžino Klaipėdos tarnybai dokumentus argumentuodama, jog neturi įgaliojimų spręsti dėl Klaipėdos tarnybos paskirto advokato pakeitimo pareiškėjui klausimo (b.l. 25-26), todėl Klaipėdos tarnyba 2013-08-22 kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl rekomendacijų, kam turėtų būti pavedamas J. S. prašymų nagrinėjimas Klaipėdos tarnyboje nelikus subjekto, galinčio juos nagrinėti. Teisingumo ministerijos atsakymą gavo 2013-10-16, todėl ginčijamu sprendimu 2013-10-23 Nr. (1.31)-TPC-82-13 pakeitė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą ir paskyrė advokatą G. B. (b.l. 29-32, 70-71).
Pareiškėjas J. S. reikalavimą pakeisti advokatą G. B. argumentuoja abejone, ar advokatas yra savarankiškas ir galės tinkamai vykdyti pareigas, nes yra paskirtas Klaipėdos tarnybos direktoriaus, su kuriuo pareiškėjas konfliktuoja, sprendimu. Pareiškėjas prašymo pakeisti paskirtą advokatą nemotyvuoja, nes nei Tarnybai, nei teismui nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų skunde išsakytus teiginius dėl advokato negalėjimo tinkamai atlikti savo pareigas ir jam atstovauti. Objektyvių duomenų, kurie pagrįstų ir konkretizuotų pareiškėjo teiginius, byloje nepateikta ir nenustatyta. Priešingai, iš pareiškėjo skundo ir prašymų Tarnybai turinio galima daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas yra iš anksto neigiamai nusiteikęs prieš jam paskirtą advokatą ir pats net neketina su juo bendradarbiauti, todėl pripažintini nepagrįstais jo teiginiai, jog Tarnyba, paskirdama minėtą advokatą, jam kenkia ir veikia priešingai jo interesams. Tai akivaizdžiai matyti ir iš skundo turinio.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pagal nurodytą Įstatymo nuostatą asmuo, kuriam teikiama teisinė pagalba, turi aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su tais asmenimis, kurie jam tokią pagalbą teikia, kad būtų realizuotas to paties Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principai. Įstatymu nustatyta, jog fizinis asmuo, besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis. Įgyvendinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo tikslus ir suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą fiziniams asmenims, kuriems tokią teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai, kurių pareiga užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų sąlygoti atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas (9 straipsnio 3 dalies 4, 8 punktai, 10 straipsnis). Dėl to nėra teisinio pagrindo konstatuoti advokato priklausomumą nuo Tarnybos, kaip mano pareiškėjas, nes advokatas bet kuriuo atveju veikia pareiškėjo interesais ir nėra priklausomas nuo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ar kitos institucijos.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo J.S. konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiais advokatais, nebendravimas ir nebendradarbiavimas, neigiamas požiūris yra akivaizdus piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba. Toks veiksmų vertinimas ne kartą įtvirtinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-714/2007, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-693/2008, 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63 – 558/2009 ir kt.). Dėl pareiškėjo nenoro bendradarbiauti su paskirtu advokatu atstovavimas byloje iš esmės tampa neįmanomas. Pažymėtina, jog šiuo atveju atstovavimo byloje perspektyvumas nesietinas su pačios bylos perspektyvumu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-11-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A63 – 1579/2010 konstatavo, jog pareiškėjo veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą nutraukti teikiamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6, 9 bei 10 punktais net nesvarstant pareiškėjo prašymo dėl advokato pakeitimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog vertinant situaciją priešingai, būtų paneigtas draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas, o pareiškėjui sudaromos galimybės piktnaudžiauti savo teisėmis teikiant nepagrįstus prašymus pakeisti advokatą, esant, jo manymu, interesų konfliktui. Teismo nuomone, esant tokiai situacijai atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tikslinga svarstyti, ar yra pagrindas toliau teikti pareiškėjui J. S. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, nes pareiškėjo prašymu advokatas nagrinėjamu atveju pakeistas tris kartus ir byloje nėra duomenų, kad nustatytas būtinas gynėjo dalyvavimas baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnį.
Teisėjų kolegijos vertinimu, kai paskirto advokato darbo vieta nesutampa su asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, gyvenamąja vieta, nereiškia, kad negalės būti užtikrintas tinkamas ir kokybiškas teisinių paslaugų teikimas. Byloje nenustatyta ir pareiškėjas nenurodė objektyviai egzistuojančių Įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, trukdančių paskirtam advokatui G. B. suteikti pareiškėjui kokybišką teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog Tarnybai nėra nustatyta pareiga pareiškėjo prašymu pakeisti paskirtą advokatą. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti. Reikšminga aplinkybė vertinant pareiškėjo veiksmus yra ta, jog jis 2013-05-27 prašyme Tarnybai nurodė, kad atsisako visų Klaipėdos tarnybos jam skiriamų advokatų.
Klaipėdos tarnybos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, įvertinęs tai, kad nėra Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme (11 straipsnis) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (25 straipsnis) nustatytų nusišalinimo pagrindų, ir kad pareiškėjo reiškiamas nušalinimas grindžiamas tik subjektyviu jo paties vertinimu, pagrįstai nenusišalino nuo ginčijamo sprendimo dėl advokato pakeitimo priėmimo. Iš Klaipėdos tarnybos atsiliepimo matyti, jog Tarnybos direktorius nusišalindavo nuo pareiškėjo prašymų nagrinėjimo, vengdamas su juo konfliktų dėl pareiškėjo netenkinančių sprendimų, tačiau pats direktorius nemano esant interesų konfliktą tarp jo ir pareiškėjo. Teisėjų kolegija sutinka su Teisingumo ministerijos nuomone, jog abejonė dėl nešališkumo turi būti pagrįsta ir susijusi su viešųjų ir privačių interesu konfliktu ir nusišalinimo pagrindas turi būti objektyvios, o ne subjektyvios aplinkybės, ir nusišalinimas neturi tapti pareiškėjų piktnaudžiavimo ar viešojo administravimo subjekto veiklos ribojimo priemone. Be to, iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog Klaipėdos tarnyba tenkino visus pareiškėjo prašymus, tris kartus keitė jam paskirtą advokatą, t.y. nėra pagrindo konstatuoti, jog Klaipėdos tarnyba kokiu nors būdu pažeidė pareiškėjo interesus ar veikė prieš jį.
Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-10-23 sprendimo Nr. (1.31)-TPC-82-13 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ dalis, kuria pakeistas pareiškėjui J. S. antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas V. J. ir antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-659/2013 ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme teikti paskirtas advokatas G. B., yra teisėta ir pagrįsta ir nėra teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimo dalį ir įpareigoti Klaipėdos tarnybą priimti naują sprendimą ir paskirti advokatą, dirbantį Klaipėdos mieste. Pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Pareiškėjas taip pat nepateikė objektyvių duomenų, kad antrinė teisinė pagalba jam neteikiama, o teiginius, kad paskirti advokatai su juo nebendrauja ir nedalyvauja baudžiamosios bylos nagrinėjime teisme, paneigia byloje esantys duomenys: susirašinėjimas su advokatu P. M. (b.l. 18-20), advokato P. M. pareiškimas privataus kaltinimo tvarka, iš kurio matyti, jog 2013-05-14 teismo posėdžio metu pareiškėjas atsisakė jo teikiamos pagalbos (b.l. 16-17). Aplinkybė, kad J. S. atsisako jam paskirtų advokatų, prašo juos pakeisti, nesudaro pagrindo teigti, jog paskirti advokatai jam neteikia antrinės teisinės pagalbos. Priešingai, pareiškėjas tokiais savo veiksmais ir elgesiu pats trukdo efektyviam ir nepertraukiamam teisinės pagalbos teikimui ir kenkia savo interesams, todėl teiginiai apie netinkamą atstovavimą vertintini kaip subjektyvūs, nepagrįsti įrodymais. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nurodyto straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nagrinėjamoje byloje nėra konstatuota Klaipėdos tarnybos neteisėtų veiksmų, priešingai, nustatyta, kad ji veikė pareiškėjo interesais, todėl, nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo civilinei atsakomybei kilti. Dėl šios priežasties kitos civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje nenagrinėtinos. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Pareiškėjas taip pat reiškė reikalavimą dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo priteisimo. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, todėl jis neturi teisės į išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
atmesti pareiškėjo J. S. skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-10-23 sprendimo Nr. (1.31)-TPC-82-13, kuriuo pakeistas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir dėl 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
nepatenkinti pareiškėjo J. S. prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.