Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Institucija teikianti išvadą - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovės pateiktas ieškinys ir Vilniaus miesto 1 apylinkės 2007-11-14 sprendimu išspręsti su santuokos nutraukimu susiję klausimai yra laikytini ginču tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, yra nepagrįstas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-11-14 sprendime nurodytas išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo nustatytas į ateitį ir turėjo būti pradėtas mokėti nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2007-12-14. Jokių klausimų, susijusių su išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimu už laikotarpį iki santuokos nutraukimo, sutartyje dėl santuokos nutraukimo šalys neaptarė ir išlaikymo už praėjusį laikotarpį klausimas nebuvo svarstomas ir nagrinėjamas. Apeliantės nuomone, šiuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-11-14 sprendimu buvo išspręstas tik vaikų išlaikymo po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo klausimas. Nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėtoje byloje ir šioje byloje sprendžiami visiškai skirtingi dalykai – pirmuoju atveju buvo išspręstas nepilnamečių vaikų išlaikymo nuo 2007-12-14 iki jie sulauks pilnametystės klausimas, o antruoju atveju reiškiamas reikalavimas priteisit išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį iki santuokos nutraukimo dienos. Apeliantės teigimu, šių dviejų ginčų dalykas skiriasi ir nėra tapatus. Be to, skiriasi ir šių dviejų ginčų pagrindas, kadangi šiuo ieškiniu išlaikymą prašomą priteisti už visiškai kitą laikotarpį, reikalavimas grindžiamas kitomis CK normomis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutartčių negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskiruosius skundus nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskiruosius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarčių, remiasi skundų teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jų ribų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su ieškinio priėmimu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises (CK 3.3 str.). Sutardami, kad santuoka iširo, sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl jos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai privalo pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 str.). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises ir pareigas (CK 3.53 str. 3 d.).

CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagrindinė teismo funkcija nagrinėjant tokias bylas yra patikrinti sutuoktinių valią nutraukti santuoką bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį. Taigi teisminio nagrinėjimo metu (CPK 540 str.) yra tikrinama, ar pateiktos sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ar teisėtų interesų. Būtent, bylos nagrinėjimo iš esmės metu be kitų CK 3.53 straipsnyje nustatytų reikalavimų, teismas turi patikrinti pateiktos santuokos nutraukimo padarinių sutarties turinį, kadangi tvirtinama tik tokia sutartis, kuri atitinka įstatymų reikalavimus (CPK 541 str.). Jeigu tokios aplinkybės nustatomos, teismas sutarties negali tvirtinti. Sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygų kontrolė nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą.

Šią sutartį teismas, prieš tai patikrinęs jos sąlygų teisėtumą, patvirtina sprendimu, kuriuo nutraukia santuoką, sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-12-01 nutartyje yra išaiškinęs, kad toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-11-14 sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo sudaryta santuoka ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 7-10). Taigi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ir atsakovo pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų. Teismo patvirtinta šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, išsprendžiami visi su santuoka susiję turtiniai bei neturtiniai reikalai, o tai reiškia, kad tokią sutartį patvirtinus, ginčai dėl tų klausimų, kurie buvo arba turėjo būti išspręsti nutraukiant santuoką, iš naujo negali būti keliami.

Remiantis ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalys detaliai nustatė išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimo sąlygas ir tvarką, t.y. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai išsamiai pasisakė dėl vaikų išlaikymo būdo bei apimties (4 punktas). Jokių klausimų, susijusių su išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimu už laikotarpį iki santuokos nutraukimo, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovė su atsakovu neaptarė. Tačiau tai nereiškia, jog šalys, sudarydamos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šio klausimo neišsprendė. Priešingai, ta aplinkybė, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nekeliamas išlaikymo įsiskolinimo klausimas, tiesiog liudija, jog tokio įsiskolinimo nebuvo, sutuoktiniai neturėjo vienas kitam jokių pretenzijų dėl vaikų išlaikymo už laikotarpį iki santuokos nutraukimo. Vadinasi, šis klausimas, nors sutartyje nebuvo paminėtas, šalių buvo išspręstas, o jo nepaminėjimas vertintinas kaip tokio ginčo nebuvimas. Taigi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-11-14 sprendime nurodytas išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo nustatytas į ateitį ir turėjo būti pradėtas mokėti nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgijo res judicata galią, o reikalavimas dėl išlaikymo už ankstesnį laikotarpį laikytinas išspręstu be ginčo.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos pagrįstai atsisakė priimti ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį iki santuokos nutraukimo.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį , tinkamai įvertino reikšmingas šiam klausimui išspręsti faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė proceso teisės normas ir klausimą išsprendė teisingai, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o ieškovės atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 2,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-09-23 nutarties, iš ieškovės A. V. priteistina 2,80 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. V. valstybei 2,80 Lt (du litus ir 80 centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).