Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2024-02-14 · Byla Nr. TS-2-771/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-14
Bylos Nr.
TS-2-771/2024
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-00189-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Nuteistasis
R. B.
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka (BPK 362 str.)
Teikimas Nr. TS-2-771/2024
Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00189-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. vasario 14 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. B., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini)Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini)dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos netaikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini)nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, laisvės atėmimu 12 metų. Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini)nuosprendžiu, pakeistas Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini)nuosprendis, pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, ir nuspręsta pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskirtą bausmę sumažinti iki 10 metų.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini)Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini)nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam R. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Bei rekomenduota nuteistajam: dalyvauti (duomenys neskelbtini) (pagal galimybes ir kitų institucijų ar asmenų) organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose, susijusiuose su gebėjimais atpažinti problemas, jų sprendimo įgūdžių ir pasekmių suvokimo ugdymu, impulsyvumo valdymu, atsakingo požiūrio į visuomenėje priimtas vertybes stiprinimu); dalyvauti pozityvaus užimtumo programose; tęsti darbinę veiklą. Nutarime taip pat nurodyta jog bausmės pradžia: (duomenys neskelbtini). Neatliktas bausmės laikas – 2 m. 4 mėn. 9 d. (posėdžio dieną). Galimo lygtinio paleidimo taikymo data (atlikus ½ bausmės) – (duomenys neskelbtini)Nuteistasis jau atliko paskirtos bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos bei jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau vis dar yra nustatomi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei jo elgesį neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai, t. y. nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; pasekmių suvokimo stoka. Nuteistasis bausmės atlikimo metu pataisos namuose 11 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, iš jų 9 kartus baustas drausmine tvarka. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos komisija, vis dar negali daryti išvados, kad nuteistojo pažanga, mažinanti nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtiniam paleidimui ir nėra garantijų, kad nuteistasis nenusikals.

Šalies argumentai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas nuteistojo R. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini)nutarimo. Skunde nurodo, kad nesutinka su priimtu nutarimu, nes buvo pažeistas Bausmių vykdymo kodekso 84 straipsnis. Lygtinio paleidimo komisijoje turėjo būti ne mažiau 7 asmenų, buvo tik 4. Visą komisiją sudarė tik (duomenys neskelbtini). Taip pat komisija rėmėsi prie 20 metų padaryta nusikalstama veika ir pagal ją sudarė jo charakteristiką ir nusikalstamą riziką. Neatsižvelgdami į tai, kad nuo paskutinio nusikaltimo praėjo 10 metų. Prašo atkreipt dėmesį į baudžiamojoje byloje esančią teismo medicinos eksperto išvadą, mirties priežastis ne smūgiai į krūtinės ląstą, o spaudimas. Teismas nekvietė eksperto ir nesiaiškino mirties priežasties, nuo ko nukentėjusysis mirė. Prašo taikyti lygtinį paleidimą bei jo geru elgesiu sumažinti nusikalstamą riziką iki žemos, kas ir įrodo jo gerą elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Pažymėtina tai, kad šia teismo nutartimi, teismas pasisako tik dėl skunde nurodytų argumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini)priimtu Nutarimu, ir nesprendžia klausimų, susijusių su skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl R. B. padarytos nusikalstamos veikos. R. B. dėl padarytos nusikalstamos veikos jau yra nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuris buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir abu teismai padarė pagrįstas išvadas, kurių pagrindu asmuo yra nuteistas dėl šios nusikalstamos veikos ir atlieką jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas neturi jokio teisinio pagrindo vertinti šių duomenų, kaip ir nuteistojo skunde nurodytų duomenų dėl jo nusikalstamos rizikos sumažinimo. Iš teismui pateiktos asmens bylos ir joje (duomenys neskelbtini) Socialinio tyrimo išvados matyti, jog (duomenys neskelbtini)R. B. buvo nustatyta žema rizika.

Žemesnės instancijos teismas

Iš teismui pateikto skundo matyti, jog asmuo prašo priimtą Nutarimą panaikinti, nes jis buvo priimtas pažeidžiant BVK 84 straipsnį.

BVK 84 straipsnio nuostatos patvirtina, jog sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo priimti laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įsakymu sudaroma (sudaromos) ne mažiau kaip septynių narių lygtinio paleidimo komisija (komisijos). Lygtinio paleidimo komisijos nariais asmenys skiriami dvejų metų laikotarpiui (84 str. 1 d.), o Lygtinio paleidimo komisijos (komisijų) sudarymo ir darbo organizavimo tvarką nustato teisingumo ministras (84 str. 3 d.), t. y. ši teisės norma, nurodyta BVK yra blanketinė. Šiuo konkrečiu atveju, norint patvirtini ar paneigti nuteistojo skunde nurodytus argumentus, reikia vadovautis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas).

Įsakymo 5 punkte įtvirtinta, jog paprastai pataisos įstaigoje sudaroma viena komisija. Atsižvelgdamas į pataisos įstaigoje esančių nuteistųjų ir (ar) komisijos priimamų sprendimų skaičių, Kalėjimų departamento direktorius gali sudaryti ir daugiau komisijų, arba viena komisija savo veiklą gali vykdyti keliose pataisos įstaigose, o 6 punkte, kad Komisijos sudaromos dviejų metų laikotarpiui iš septynių narių. Įsakymo 21 punkte yra reglamentuota, jog Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Šiuo konkrečiu atveju matyti, jog priimant skundžiamą (duomenys neskelbtini)nutarimą komisijos posėdyje dalyvavo 4 Komisijos nariai ir Komisijos sekretorė. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo patvirtintą tvarką ir byloje nustatytas aplinkybes, nuteistojo skunde nurodytas argumentas dėl Nutarimo panaikinimo, nes nesilaikyta BVK 84 straipsnyje įtvirtintos tvarkos yra vertintinas kritiškai ir atmestinas, kaip nepagrįstas.

Vertinant nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes dėl Nutarimo panaikinimo, kad vertinant jo asmenybę ir nusikalstamo elgesio riziką buvo atsižvelgta tik į prieš 20 metų padarytą nusikalstamą veiką ir prieš 10 metų padarytą paskutinį nusikaltimą, taip pat nesutiktina su nuteistojo skunde nurodyta pozicija.

Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, jog nuteistasis bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini)Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistais teigia, būdamas įkalinimo įstaigoje, mokėsi ir baigė 9 klasę (individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje pažymėta, kad yra 9 klasių išsilavinimo), oficialių išsilavinimą liudijančių dokumentų nėra. Taip pat bylos duomenimis nuteistasis (duomenys neskelbtini)profesinio mokymo centre pagal Odinių-gaminių taisytojo mokymo programą. Dirbti pradėjo nuo 18 m. Remiantis Sodros duomenimis, nuo (duomenys neskelbtini)oficialaus darbo patirtis susideda apytiksliai iš penkių metų trijų mėnesių darbo stažo. Per visą legalaus darbo įstoriją nuteistasis yra pakeitęs 13 įmonių, tame tarpe (nuo (duomenys neskelbtini)nuteistasis buvo dirbantis (duomenys neskelbtini)bei nuo (duomenys neskelbtini)buvo dirbantis pagal verslo liudijimą). Nuteistasis vertinimo metu teigia, kad darbovietes keitė dėl to, kad darbdavys dažnai nesilaikydavo susitarimo dėl darbo užmokesčio, tad tekdavo keisti darbą dėl patrauklesnio atlyginimo. Pripažįsta, kad buvo laikotarpių, kai užsiėmė nelegalia veikla. Visi darbai siejosi su suvirintojo bei apdailininko (savamokslis) kvalifikacija. Po įvykdyto nusikaltimo sunkiai sekėsi save realizuoti darbinėje veikloje; pasak nuteistojo, darbdaviai, sužinoję apie jo įvykdytą nusikalstamą veiką, atsisakydavo jo paslaugų. Kaip nuteistasis teigia, nebeturėjo kitokio pasirinkimo, kadangi žinojo, kad ateityje prireiks daug lėšų (brangiai kainuos advokato paslaugos), jis nusprendė išmėginti save užsienyje. Tokiu būdu, besislapstydamas nuo teisėsaugos, (duomenys neskelbtini)dirbo vištienos perdirbimo fabrike ir pas ūkininką laukuose (priklausydavo nuo sezono) apie 3 m. Vertinimo metu nuteistasis teigia, kad skolų neturi, civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas. Patikrinus Administracinių nusižengimų registrą matyti, kad asmuo yra skolingas 840 Eur, tačiau, pasak nuteistojo, visos praeityje skirtos baudos yra apmokėtos. Visos bausmės atlikimo metu gyvena iš savo uždirbamų lėšų, dalį pinigų siunčia vaikų išlaikymui, taip pat finansiškai prisideda prie paramos ir labdaros fondo „(duomenys neskelbtini)ir kitų organizacijų veiklos. Savo lėšomis yra patenkintas, sugeba atsidėti pinigų ateičiai. Kaip nuteistasis teigia, jam pinigai nebeturi tokios reikšmės kaip ankščiau, jie reikalingi tik išgyvenimui, toks nuteistojo požiūris į materialumą atėjo per tikėjimą. Galima teigti, jog nuteistasis turi pakankamai gerus lėšų paskirstymo įgūdžius. Bausmės atlikimo metu su ja ir vaikais palaikydavo socialinius santykius priklausančių skambučių metu bei nelegaliu būdu įgytu mobiliuoju telefonu (už tai nuteistasis yra ne kartą baustas drausmine tvarka). Nuteistasis pokalbio metu pasakoja, kad taip elgėsi, kadangi įstatymas suteikia ribotą laiką ir labai mažą kiekį skambučių, vaikai (duomenys neskelbtini)vienas iš jų buvo paliktas kelių mėnesių, atvykti į pasimatymus dėl labai didelio atstumo nebuvo galimybės, tad neturėdamas kito pasirinkimo, suvokdamas, kad pažeidinėja įstaigoje nustatytą tvarką, tačiau tik tokiu būdu galėjo palaikyti nuoseklius socialiniam bendravimui reikšmingus santykius. Pokalbio metu nuteistasis demonstruoja aukštą motyvaciją nevartoti alkoholio ateityje. Pasak jo, jis suprato, kad alkoholio vartojimas padaro negrįžtamą žalą. Nors ir prireikė laiko pakeisti mąstymą, požiūrį į visuomenę, susidėlioti vertybes bei prioritetus, tačiau dabar savimi džiaugiasi ir mano, kad visų gyvenimo tikslų sieks būdamas blaivybėje. Bausmės atlikimo (duomenys neskelbtini)metu alkoholio vartojimo atvejų užfiksuota nebuvo. Nėra pagrindo teigti, kad psichiką veikiančių medžiagų vartojimas turėjo ar turės tiesioginės įtakos pakartotiniam nusikalstamam elgesiui, tačiau psichiką veikiančių medžiagų vartojimo galimybė, kaip rizikos veiksnys, gali tapti aktualiu bet kuriuo gyvenimo periodu. Šios bausmės atlikimo metu agresyvus/kontroliuojantis elgesys nėra stebimas. Remiantis bylos duomenimis bei nuteistojo teigimu, pastaruoju metu teisės pažeidėjas savo veiksmus prieš darydamas gerai apgalvoja, kasdienėje veikloje ar bendravime ypatingu impulsyvumu nepasižymi. Taip pat teisės pažeidėjas geba atpažinti turimas problemas ir jas sprendžia teisėtais būdais, tačiau ne visada sprendimo būdas yra tinkamas ar logiškas. Nuteistasis teigia, kad pasimokė iš savo klaidų. Bausmės atlikimo metu stebima, jog nuteistais nuosekliai siekia užsibrėžtų tikslų, geba įvardinti ateities tikslus, kurie yra realistiški (siekia įgyti praeityje prarastas „B“ kategorijos vairuotojo teises, tėvų namuose įsirenginėja patalpas, kur gamins žaislus ir kitus medžio dirbinius). Supranta ir priima kito asmens požiūrį bei nestebimas kategoriškumas. Ateities planų turėjimas, susitelkimas į asmeninius tikslus mažina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir veikia kaip apsauginis veiksnys, tačiau nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai bei pasekmių suvokimo stoka gali veikti kaip kriminogeninis veiksnys.

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog nuteistasis (duomenys neskelbtini)atvykęs į pataisos įstaigą, sutiko dirbti administracijos jam siūlomą darbą ir nuo (duomenys neskelbtini)įsidarbino VĮ „(duomenys neskelbtini)paslaugų teikimo gamybos cecho siuvimo bare darbininku; nuo (duomenys neskelbtini)pradėjo dirbti ūkio aptarnavimo būryje santechniko pareigose (0,5 etato). Nuo (duomenys neskelbtini). Atvykęs tęsti bausmės atlikimą į (duomenys neskelbtini)pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)pagalbinio darbininko pareigose. Paleidimo atveju nuteistasis planuoja tęsti darbinę veiklą įmonėje „(duomenys neskelbtini)jo manymu didelis atstumas nesudarys problemos. Taip pat įsikūrus tėvų name medžio apdirbimo dirbtuves, planuoja gaminti medinius žaislus, iš kurių galimai galėtų gauti netik papildomų lėšų pragyvenimui, bet ir prisidėti prie pelno nesiekiančių organizacijų, remiant vaikus. Nors laisvėje asmuo negebėjo išlaikyti ilgalaikius darbinius santykius, tačiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis deda pastangas šioje srityje ir yra suinteresuotas realizuoti save darbinėje veikloje. Bausmės atlikimo metu, skatintas 16 kartų už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Nuteistasis nuo (duomenys neskelbtini)užsiėmė individualia menine veikla, kurios metu gamino įvairius dirbinius iš medžio, vėliau juos padovanodamas prisidėjo prie labdaringų organizacijų, šią veiklą planuoja plėtoti ir ateityje. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini)gauta (duomenys neskelbtini)informacija nuteistasis, mandagus, paslaugus, bendraujantis. Bendraujant visada turi ką pasakyti bei turintis savo nuomonę. Su kitais nuteistaisiais palaiko draugiškus santykius, elgėsi mandagiai, yra laisvai, lengvai bendraujantis, grupiniuose užsiėmimuose įsitraukia į diskusijas, aktyviai dalyvauja, laikosi etikos nuostatų.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog bausmės atlikimo metu teisės pažeidėjas ne visuomet demonstravo teigiamą elgesį, eilę kartų buvo baustas drausmine tvarka už įvairius nusižengimus, t. y. 11 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, iš jų 9 kartus baustas drausmine tvarka už nustatytos tvarkos nesilaikymą, įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą, uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą ar laikymą, alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę nuo (duomenys neskelbtini)buvo perkeltas atlikti lengvosios grupės sąlygomis, tačiau gavęs drausminę nuobaudą už alkoholio vartojimą, buvo sugražintas bausmę atlikti paprastosios grupės sąlygomis ir nuo (duomenys neskelbtini)vėl perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis. (duomenys neskelbtini)buvo gautas informacinis pranešimas (duomenys neskelbtini)organizuoto užimtumo, kuriame pranešama, kad teisės pažeidėjas kartu su kitais nuteistaisiais buvo atsisakęs vykdyti planuotą veiklą bei prisidėti prie organizuojamos talkos. Vadovaujantis turima informacija, matyti, kad nuteistasis ne visada gebėjo prisitaikyti prie esamų reikalavimų, tačiau šiuo metu nuteistasis deda pastangas koreguoti savo elgesį ir siekti tikslų teisėtais būdais. Vertinant nuteistojo nuostatas, teisės pažeidėjas savo gyvenimo istorijoje yra ne kartą pažeidęs įstatymus bei kitus teisės aktus, viso teistas 5 kartus. Pirmas kontaktas su policija, kaip ir teistumas, įvyko nuteistajam būnant 18 m. amžiaus, kai buvo nubaustas už vagystę ir nepilnamečio įtraukimą į nusikalstamą veiką. Šis teistumas teisės pažeidėjui yra penktas, laisvės atėmimas trečias. Buvo nuteistas už chuliganizmą, disponavimą narkotinėmis medžiagomis, plėšimą. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos lengvesnio baudžiamojo poveikio priemonės (bausmės vykdymo atidėjimas), tačiau jų nepaisė ir toliau vykdė nusikalstamas veikas. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis padarė naują nusikalstamą veiką, ir po (duomenys neskelbtini)nuosprendžio už nežymų sveikatos sutrikdymą buvo pervežtas į kitus pataisos namus. Nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tai, kad veikdamas netiesiogine tyčia, itin žiauriai nužudė žmogų. (duomenys neskelbtini), tačiau įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Remiantis bylos duomenimis matyti, kad 2014 m. buvo paskelbta nuteistojo paieška, ir jos metu buvo išduotas Europos arešto orderis. Nuteistasis sulaikytas (duomenys neskelbtini)Dabartinis teisės pažeidimas yra sunkesnis už buvusius, taip pat tai yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Modelį sudaro tai, kad nuteistais ne pirmą kartą panaudoja fizinį smurtą prieš kitą asmenį. Atsižvelgiant į turimą informaciją, galima teigti, jog asmuo net ir susidūręs su įvairiomis teisinio poveikio priemonėmis, negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Analizuojant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu stebima, jog praeityje asmuo ne visada elgėsi pagal nustatytus reikalavimus. Bausmės atlikimo metu 11 kartų pažeidė įstaigos vidaus tvarkos taisykles, drausmine tvarka baustas 9 kartus, 16 kartų skatintas. Šiuo metu turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis neigiamai vertina įvykdytus nusikaltimus, prisiima atsakomybę dėl nukentėjusiojo mirties.

Iš pirmiau teismo aptartų duomenų matyti, kad nuteistasis yra charakterizuojamas pakankamai teigiamai, tačiau iki šiol išlieka nemažai neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, kurios gali skatinti nuteistojo pakartotinį nuskalstamą elgesį. Nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą - nužudymą. Nužudymo metu buvo instrumentinės agresijos faktų. Fizinio skausmo sukėlimo apraiškų nuteistojo istorijoje buvo ankstesnės bausmės atlikimo metu - kitam nuteistajam sulaužė ranką, tačiau, kaip nuteistasis teigia, šioje situacijoje nebuvo smurto proveržio, tai buvo abipusis susitarimas, nukentėjusysis pats, dėl asmeninių priežasčių prašė jam sulaužyti ranką, jokio konflikto nebuvo. Ir nors nuteistasis pripažįsta padaręs šią nusikalstą veiką, tačiau bylos medžiaga leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad vis tik dalį kaltės nuteistasis nori „perkelti“ ir nukentėjusiajam. Tą patvirtina ir teismui pateiktas skundas, kuriame jis prašo iš naujo apklausti ekspertą dėl baudžiamojoje byloje pateikto ekspertizės akto. Byloje nustatyti duomenys patvirtina, jog asmuo iki šiol ne visada kritiškai vertina savo elgesį ir dėl jo galimas kilti pasekmes. Bausmės atlikimo metu su vaikais bendravo nelegaliu būdu įgytu mobiliuoju telefonu (už tai yra ne kartą baustas drausmine tvarka). Nuteistasis nurodė, jog taip elgėsi, todėl, kad įstatymas suteikia ribotą laiką ir labai mažą kiekį skambučių. Suvokė, kad pažeidinėja įstaigoje nustatytą tvarką, tačiau vis tiek taip elgėsi. (duomenys neskelbtini)baustas už alkoholio vartojimą, nors iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis demonstruoja aukštą motyvaciją nevartoti alkoholio, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog elgiasi priešingai, net ir žinodamas tokio elgesio būsimas realias pasekmes. Visos šios aplinkybės patvirtina nuteistojo dar turimą atsainų požiūrį į nusikalstamą elgesį. Todėl nuteistojo elgesys ir nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai bei pasekmių suvokimo stoka gali veikti, kaip kriminogeninis veiksnys.

Iš bylos duomenų matyti, jog asmuo bausmės atlikimo metu dalyvavo pataisos įstaigos vykdomose programose: adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę, Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo, (duomenys neskelbtini)susitikimuose. Taip pat nuteistasis nuo bausmės atlikimo pradžios noriai dalyvauja užimtumo priemonėse, įvairiose viktorinose, sporto turnyruose, muzikiniuose užsiėmimuose bei kito pobūdžio renginiuose, turi daugiau nei 30 įvairių padėkų, pažymėjimų, diplomų už dalyvavimą veiklose skirtose užimtumo didinimui. Tikėtina, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimas, dalyvavimas įvairiose programose ir laisvalaikio užimtumo priemonėse, darbinė veikla, padėjo pastiprinti nuteistojo motyvaciją keistis ir valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau vadovaujantis turima informacija, matyti, kad nuteistasis ne visada gebėjo prisitaikyti prie esamų reikalavimų, ir nors šiuo metu deda pastangas koreguoti savo elgesį ir siekti tikslų teisėtais būdais, tačiau to neužtenka, kad teismas galėtų padaryti pagrįstą išvadą, jog asmens pažanga yra pakankamai akivaizdi ir įtikinanti bei sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą.

Vertinant nusikalstamo elgesio rizikos rezultatus, pažymėtina tai, jog tik (duomenys neskelbtini)nuteistajam buvo nustatyta žema rizika pagal OASys. (duomenys neskelbtini)nuteistojo rizika buvo vidutinė, šiuo metu fiksuojamas akivaizdus rizikos mažėjimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini)t. y. beveik 7 metus, ir tik dabar asmuo pradėjo kritiškiau vertinti savo elgesį dėl ko (duomenys neskelbtini)jam ir buvo nustatyta žema rizika pagal OASys. Todėl darytina išvada, kad tik dabar asmuo pradėjo daryti pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, ir tik dabar jo požiūris į probacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi pradėjo keistis. Teismas atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nors asmeniui šiuo metu ir yra nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika ir būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, tačiau įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su asmens asmenybe, elgesiu bausmės atlikimo metu, jo požiūrį, bei nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo tendenciją, daro išvadą jog ši aplinkybė šiuo metu negali būti vertinama, kaip pagrindas taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam. Byloje nebuvo nustatyta užtektinai duomenų, leidžiančių teismui teigti, jog probacijos tikslai bus pasiekti asmeniui taikius lygtinį paleidimą ir asmens integravimasis į visuomenę bus tikrai sėkmingas. Pažymėtina ir tai, jog šiuo metu asmuo laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini), kurie teismo vertinimu yra tinkama vieta asmeniui įtvirtinti pasikeitusį elgesį ir užtvirtinti nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą.

Pažymėtina ir tai jog nuteistasis jau penktą kartą kreipėsi į Lygtinio paleidimo komisiją. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors lygtinio paleidimo komisija ir leisdavo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismai nei kartą tokių nutarimų netvirtindavo, net ir juos apskundus apeliacine tvarka, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę, nors atliktos bausmės laikas, leisdavo taikyti Lygtinį paleidimą asmeniui. Todėl vertindamas nuteistojo atliktos bausmės laiką, teismas ir šiuo atveju negali daryti pagrįstos išvados, kad ši aplinkybė sudaro pagrindą asmeniui taikyti lygtinį paleidimą. Tokią išvadą teismas priėmė, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, kurios buvo aptartos teismo pirmiau. Teismo nustatyti duomenys rodo, kad šiuo metu paskirtos bausmės tikslai dar nėra pasiekti ir nuteistajam pataisos procesas dar negali būti baigtas.

Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog nors R. B. ir yra nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nuteistasis neabejotinai daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o probacijos tikslai bus pasiekti asmeniui taikius lygtinį paleidimą, o išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. B. skundą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas