Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo G. K. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 11 d. nutarties, kuria atmestas Alytaus pataisos namų administracijos teikimas dėl G. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

G. K., gim. 1984m., teistas Klaipėdos apygardos teismo 2000-12-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso/toliau- LR BK/ (1961m.) 105 str. 8p., 271 str. 2d., 42 str. 1d. galutine laisvės atėmimo bausme 7 metams 6 mėnesiams su turto už 500 litų konfiskavimu.; 2004-05-18 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi grąžintas į laisvės atėmimo vietą- galutinė bausmė 4 metai 5 mėnesiai 27 dienos; 2004-11-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 178 str. 2d., 64str. 1d.,3d. galutine laisvės atėmimo bausme 4 metams 6 mėnesiams 26 dienoms.

Bausmės pradžia: 2004-06-23, pabaiga 2009-01-17.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2007-10-11 nutartimi Pataisos namų administracijos teikimą atmetė motyvuodamas tuo, jog šiuo metu nėra pakankamo pagrindo taisyti nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės.

Nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra atlikęs ne ½ bausmės, kaip nurodo teismas, tačiau 2/3 bausmės, skatinimas vyksta tik kas ketvirtį. Nurodo, kad trečius metus dirba, yra teistas antrą kartą, žalą atlygina darant atskaitymus pagal įstatymą iš jo uždarbio.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso /toliau-LR BVK/ 157 str. numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

LR BK 41 str. 2 d., apibrėžiančioje bausmės paskirtį nurodyta, kad viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. LR BVK 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. K. atitinka LR BVK 157 str. numatytus formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs LR BVK 164 str. numatytą bausmės dalį, t.y. 2/3 bausmės, nes vieną trečdalį jo galutinės bausmės sudaro 1 metai 6 mėnesiai ir 8 dienos, tuo tarpu likusi bausmės dalis 1 metai ir 3 mėnesiai ir keletas dienų kaip nurodė teismas, sudarė mažesnę dalį nei vienas trečdalis bausmės, todėl teismo nutartyje neteisingai nurodyta atliktos bausmės dalis taisytina. Ši aplinkybė nutarties pagrįstumui ir teisėtumui reikšmės neturi. Nuteistasis pataisos įstaigos administracijos bei psichologo charakterizuojamas teigiamai, drausmine tvarka baustas vieną kartą, tačiau nuobauda negaliojanti, skatintas 5 kartus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi LR BVK 8 str. įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė - pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčias reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Priimdamas nutartį, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atliktos bausmės dydį, bet ir kitas aplinkybes. Atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už kelių tyčinių nusikaltimų padarymą, tame tarpe ir už tyčinį smurtinį sunkų nusikaltimą – kvalifikuotą tyčinį nužudymą, kurio pasekmės sunkios ir neatstatomos. Taip pat nuteistasis atlieka bausmę ir už apysunkį tyčinį turtinį nusikaltimą, kurį padarė neišnykus ankstesniam teistumui, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos metu, nepraėjus nei trečdaliui lygtinio paleidimo laiko. Nors įstatymas ir nedraudžia taikyti lygtinį paleidimą asmeniui, kuris grąžintas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo dalį po to, kai jis jau kartą buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau ši aplinkybė svarbi vertinant nuteistojo elgesį per bausmės atlikimo laikotarpį, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai į ją atsižvelgė. Ši aplinkybė rodo, kad nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, nevykdė teismo skirtų įpareigojimų ir buvo grąžintas į laisvės atėmimo vietą atlikti likusios bausmės dalies. Šios aplinkybės ne tik neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, bet taip pat apibūdina nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį ir įvertinus su kitomis aplinkybėmis-padaryto nusikaltimo sunkumu, jo padarymo konkrečiomis aplinkybėmis, pavojingumu, likusia neatliktos bausmės dalimi, kuri yra dar gana didelė – daugiau nei vieneri metai laisvės atėmimo, neduoda pagrindo spręsti, kad nuteistasis pasitaisė tiek, kad jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo atveju tai, kad nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, skatintas 5 kartus, dirba, atlygino dalį civilinių ieškinių, nepersveria aukščiau paminėtų aplinkybių, neigiamai charakterizuojančių tiek patį nuteistąjį, tiek ir jo elgesį. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo įstaigos nebūtų pasiekti bausmės tikslai, įgyvendintas teisingumo principas.

Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Alytaus rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė Pataisos namų teikimą dėl nuteistojo G. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos, objektyviai įvertino nuteistojo charakteristiką bei jo elgesį bausmės atlikimo metu. Nutarties išvados pagrįstos byloje esančia medžiaga, atitinka bylos aplinkybes. Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-10-11 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teisinių argumentų ir pagrindų ją naikinti ar keisti nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

-nuteistojo G. K. skundą atmesti;

-palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 200-10-11 nutartį;

-pakeisti šioje nutartyje nurodytą aplinkybę, kad G. K. atliko ½ paskirtos bausmės, nurodant, kad G. K. yra atlikęs 2/3 paskirtos bausmės.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.