- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- 2YT-8366-831/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01377-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Suinteresuotas asmuo
- Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, VĮ „Turto bankas“, T. M., V. B., G. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal P. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, VĮ „Turto bankas“, T. M., V. B., G. B. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. M. prašo teismą nustatyti faktą, kad patalpa (garažas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu (b. l. 2-4).
Šis pareiškimas teisme priimtas 2018 m. spalio 9 d., iki paskirto bylos nagrinėjimo 2018 m. gruodžio 6 d. dienos ginčo dėl šio daikto valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo nekilo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad 2015 m. kovo 8 d. jo tėvas K. M., todėl sutinkamai su LR Civilinio kodekso 5.50 straipsniu tiek jis, tiek šioje byloje suinteresuotais asmenimis patraukti asmenys (jo motina, sesuo bei dukterėčia) kreipėmės į notarą su pareiškimais dėl tėvui priklausančio palikimo priėmimo. Tačiau tiek jis, tiek ir kiti K. M. palikimą priėmę asmenys negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į visą K. M. priklausantį turtą, kadangi K. M. nuosavybės teisės į patalpą (garažą), esantį (duomenys neskelbtini), nėra užregistruotos. 2000 m. balandžio 27 d. pareiškėjo tėvas K. M. iš tuometinės Vilkaviškio rajono Stirniškių žemės ūkio bendrovės už pajus gavo grūdų sandėlį, vandens bokštą bei pareiškime minimą garažą. Prie pareiškimo pridedamoje Vilkaviškio rajono Stimiškių žemės ūkio bendrovės pajų apskaitos knygos kopijoje, gautoje iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus, šis statinys įvardintas kaip „komb. garažas“. Šio dokumento pagrindu jo tėvas iki pat savo mirties, t.y. iki 2015 m., naudojosi šiuo už pajus gautu garažu. Kaip dabar tapo aišku, gavęs už pajus minėtą garažą bei pradėjęs juo naudotis pareiškėjo K. M. savo nuosavybės teisių į jį VĮ Registrų centras neįregistravo. Tikėtina, jog tuo metu jam niekas nepaaiškino, jog tai reikia padaryti. Be to, neturėdamas teisinių žinių bei gavęs bendrovės išduotus dokumentus dėl garažo bei kito turto jam perdavimo jis buvo įsitikinęs, jog tai patvirtina jo nuosavybės teises į jam perduotą už pajus žemės ūkio bendrovės turtą ir jokių kitų dokumentų nebereikia. Darytina prielaida, kad tėvas turėjo iš bendrovės jam išduotus dokumentus apie jam perduotą turtą, tačiau jis jų neišsaugojo, t.y. po jo mirties nei pareiškėjas, nei kiti šeimos nariai jokių dokumentų apie pareiškime minimo garažo perdavimą tėvui nerado, todėl turėjo kreiptis į Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją (archyvą) dėl dokumentų, patvirtinančių, kad K. M. už pajus buvo perduotas garažas. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo bei viešai prieinamo VĮ Registrų centras svetainės duomenų išrašo nuosavybės teisės į visus kitus 9 pastate esančius garažus jau yra užregistruotos ir šie garažai turi savininkus. Visą laiką nuo 2000 m. balandžio 27 d. iki 2015 m. pavasario K. M. šį garažą naudojo kaip sandėliavimo patalpas, kurioje laikė žemės ūkio techniką, padargus bei kitus ūkio reikmenis. Ir nors minėtu garažu jis naudojosi ir jį valdė nuo 2000 m. balandžio mėnesio iki pat savo mirties, tačiau jo nuosavybės teisės į šį garažą VĮ Registrų centras įregistruotos nebuvo. Šiuo metu tiek pareiškėjas, tiek ir kiti palikimą po K. M. mirties priėmę asmenys norėtų paveldėti ir šį tėvui už pajus perduotą ir jam priklausantį garažą, tačiau negali to padaryti, kadangi nuosavybės teisės į jį nėra įregistruotos. Jau po tėvo mirties, t.y. 2015 m. rudenį kartu su kitų pastate esančių garažų naudotojais jie kreipėmės į VĮ Registrų centras Marijampolės filialą, kad būtų atlikti šio statinio kadastriniai matavimai. Jie buvo atlikti 2015 m. lapkričio mėnesį. 2018m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centras Marijampolės filialą, kad K. M. priklausantis garažas būtų užregistruotas kaip jo nuosavybė, kad galima būtų jį paveldėti, tačiau jo prašymai dėl garažo kadastro duomenų įregistravimo nekilnojamojo turto kadastre bei daiktinių teisių į jį įregistravimo nebuvo tenkinti, motyvuojant tuo, kad nebuvo pateiktas likvidacinės komisijos protokolinis sprendimas ir turto perdavimo aktas, o pažyma apie pajų pasirašymą apskaitos knygoje nėra tinkamas garažo patalpos įregistravimui. O kadangi garažo kadastro duomenys neįrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, tai ir daiktinių teisių į jį įregistruoti negalima. Tikėtina, jog K. M. gal būt turėjo tiek VĮ Registrų centro Marijampolės filialo sprendime nurodomą likvidacinės komisijos protokolą dėl pareiškime minimo garažo perdavimo jam už pajus bei šio garažo perdavimo jam aktą, tačiau, nei pareiškėjas nei kiti šeimos nariai tokių dokumentų po tėvo mirties nerado. Tačiau faktą, jog K. M. už pajus buvo perduotas garažas neginčijamai įrodo prie šio pareiškimo pridedama Vilkaviškio rajono Stirniškių žemės ūkio bendrovės pajų apskaitos knygos kopija, iš kurios matyti, koks turtas buvo perduotas už pajus K. M.. Be to, faktą, kad K. M. už pajus buvo perduotas pareiškime minimas garažas, esant reikalui, galėtų patvirtinti ir kiti tame pat pastate esančių garažų savininkai, daliai kurių šie garažai taip pat buvo perduoti už pajus ir kurie taip pat teismine tvarka nusistatė savo nuosavybės teises įjuos. Mano, jog jo turimi dokumentai pilnai įrodo, kad K. M. buvo sąžiningas ir teisėtas šio garažo valdytojas ir jį valdė daugiau kaip dešimt metų. Visą laiką nuo 2000 m. balandžio 27 d., t.y. nuo tada, kai šis garažas buvo jam perduotas ir perėjo į jo valdymą momento iki jo mirties, t.y. iki 2015m. kovo 8 d., jo valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas. Apribojimų, nurodytų Civiliniame kodekse, įgyti garažą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu, nėra. Valdydamas visą šį laiką minėtą garažą mano K. M. VĮ Registrų centras savo nuosavybės teisių į jį neužregistravo, kadangi nežinojo įstatymų, jog būtina tai padaryti, manydamas, jog niekeno netrukdomai jį valdydamas bei turėdamas jam bendrovės išduotus dokumentus jis yra šio garažo savininkas. Šiuo metu tiek pareiškėjas, tiek kiti K. M. palikimą priėmę asmenys nori paveldėti jam priklausantį turtą, tame tarpe ir pareiškime minimą garažą, todėl iškilo būtinybė įteisinti šį garažą K. M. vardu (b. l. 2-4).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) savivaldybei nepriklauso (b. l. 25).
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad dėl nuosavybės teisės įgijimo fakto nustatymo pagal įgyjamąją senatį neprieštaraus, jei bus nustatyta būtinų įstatyme numatytų sąlygų visuma (b.l. 20-21).
Suinteresuoti asmenys T. M., V. B. ir G. B. atsiliepimų teismui nepateikė.
Pareiškėjo procesiniame dokumente tvirtinamos ir aukščiau aprašytos aplinkybės dėl nekilnojamo daikto valdymo sąžiningumo, atvirumo, nepertraukiamumo ir teisėtumo byloje yra grindžiamos rašytiniais įrodymais: Vilkaviškio rajono Stirniškių žemės ūkio bendrovės pajų apskaitos knygos kopija (b. l. 10), sprendimu dėl daiktinių teisių registravimo (b. l. 6), sprendimu dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įregistravimo nekilnojamojo turto kadastre (b. l. 7), liudijimu (b. l. 8), NTR Centrinio duomenų banko išrašu (b. l. 11), VĮ Registrų centras svetainės išrašu apie nekilnojamąjį turtą (b. l. 12), kadastrinių matavimų byla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas paduotas teisėtai, yra pagrįstas, todėl patenkintinas.
Nustatyta, kad 2015 m. kovo 8 d. mirė K. M.. K. M. iš tuometinės Vilkaviškio rajono Stiriškių žemės ūkio bendrovės už pajus gavo grūdų sandėlį, vandens bokštą bei garažą, kuris Vilkaviškio rajono Stiriškių žemės ūkio bendrovės pajų apskaitos knygos kopijoje įvardintas kaip „ komb. garažas“ (b.l. 10). Tačiau K. M. nuosavybės teisės į patalpą (garažą), esantį (duomenys neskelbtini), nėra užregistruotos (b.l. 11). Kaip nurodo pareiškėjas tuo metu tėvui niekas nepaaiškino, jog tai reikia padaryti. Be to, neturėdamas teisinių žinių bei gavęs bendrovės išduotus dokumentus dėl garažo bei kito turto jam perdavimo jis buvo įsitikinęs, jog tai patvirtina jo nuosavybės teises į jam perduotą už pajus žemės ūkio bendrovės turtą ir jokių kitų dokumentų nebereikia. Tačiau visą laiką nuo 2000 m. balandžio 27 d. iki 2015 m. pavasario K. M. šį garažą naudojo kaip sandėliavimo patalpas, kurioje laikė žemės ūkio techniką, padargus bei kitus ūkio reikmenis. Visa tai pilnai įrodo, kad K. M. buvo sąžiningas ir teisėtas statinio (garažo) valdytojas ir jį valdė daugiau kaip dešimt metų. Jo valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai šis objektas nepriklauso ir interesų dėl jo neturi (b.l. 25).
Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Pagal pareiškėjo pareiškimą ir byloje esančių rašytinių duomenų visumą teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos, t. y.: 1) K. M. nėra įgijęs nuosavybės teisės į nekilnojamą daiktą – garažą jokiu kitu CK 4.47 str. apibrėžtu būdu; 2) daiktinės teisės į jį nėra įregistruotos viešame registre nei K. M., nei jokių kitų asmenų, valstybės ar savivaldybės vardu; 3) K. M. garažą pradėjo valdyti ir juo naudotis sąžiningai bei neturėjo pagrindo manyti, kad kiti asmenys turi daugiau teisių už jį; 4) K. M. garažą valdė teisėtai, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad K. M. pradėjo valdyti per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus; 5) K. M. garažą valdė ir naudojo atvirai, nesislapstydamas pagal paskirtį; 6) K. M. garažą valdė ir naudojo nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų; 7) K. M. garažą valdė kaip savo, elgėsi kaip jo savininkas, jį naudojo pagal paskirtį, prižiūrėjo; 8) garažą K. M. sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ilgiau nei įstatymo reikalaujamą dešimties metų laikotarpį. Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog K. M. įgijo nuosavybės teises į nekilnojamą daiktą – garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 str. 11 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinį faktą, kad garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.