- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- e2S-1220-852/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05842-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės S. R. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei akcine bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, kuriuo teismo prašo įpareigoti atsakovę pateikti jai vartotojų, kurių elektros apskaitos skaitikliai įrengti ieškovės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype asmens duomenis bei jų turimus kontaktus: gyvenamųjų vietų adresus, telefonų numerius, elektroninių paštų adresus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatė ieškovei septynių dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra aiškus pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas. Nurodė, kad iš ieškinio pagrinde nurodytų aplinkybių matyti, jog ieškovė prašo įpareigoti atsakovę pateikti elektros vartotojų asmeninius duomenis, nurodant, jog šie vartotojai turi elektros skaitiklius ieškovės žemės sklype, tačiau nėra aišku, kam ir kokiu pagrindu ieškovei tokių konkrečių elektros vartotojų duomenų reikia, kur konkrečiai šie duomenys bus panaudoti, jiems konkrečių reikalavimų byloje nereiškiama, kokius konkrečius materialinius padarinius sukeltų ieškovei šis reikalavimas, įgyvendinant savo nuosavybės teisę. Nurodė, kad iš ieškinio pagrinde ir pateiktų priedų matyti, jog ieškovė nurodo, jog yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė. Šiame žemės sklype pakloti abonentiniai kabeliai ir kartu įrengta apie 12-14 kaimynų elektros apskaitos skaitiklių. Ieškovė nurodė, kad kaimynai varžo jos nuosavybę – trukdo naudotis ieškovei priklausančiu žemės sklypu, eksploatuodami skaitiklius. Teismas sprendė, kad iš dabartinio ieškinio pagrindo galima suprasti, jog ieškovė kvestionuoja energetikos objektų įrengimą (teisėtumą) jos žemės sklype, elektros kabelių ir skaitiklių trukdymą įgyvendinti savo nuosavybę, galimai Elektros energetikos įstatymu nustatytą įstatyminį servitutą dėl bendrovės įrenginių eksploatavimo ieškovės žemės sklype, bet prašo išreikalauti ieškiniu vartotojų asmeninius duomenis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
4. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartis jos priėmimo dieną buvo išsiųsta ieškovei per EPP sistemą ir yra laikoma įteikta 2024 m. balandžio 16 d. (CPK 175-1 straipsnio 10 dalis). Pažymėjo, kad ieškovė ieškinio trūkumus turėjo pašalinti iki 2024 m. balandžio 23 d. (imtinai), tačiau ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, teismui taip pat nebuvo pateiktas prašymas dėl termino šalinti trūkumus pratęsimo. Todėl teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Išaiškino, kad ieškinio laikymas nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui neužkerta kelio ištaisius procesinio dokumento trūkumus vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Apeliantė (ieškovė) S. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį ir mano ieškinį priimti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Disponavimas vartotojų, kurie naudojasi ieškovės nuosavybe, asmens duomenimis yra nuosavybės teisių gynybos priemonė, kurią garantuoja LR Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės apsaugos ir neliečiamumo principai. Ieškovė pažymėjo, kad turi absoliučią teisę bet kokiu atveju žinoti – identifikuoti subjektus (vartotojus), darančius poveikį jos nuosavybės teisėms ir iš jos negali būti reikalaujama įrodinėti motyvų buvimo.
5.2. Anot ieškovės, aplinkybė, kad kiti asmenys naudojasi ieškovės žemės sklypu lemia savininko teisinį suinteresuotumą. Ieškovė taip pat pažymi, kad šiuo metu jai yra aktualu įrengti tvoros stulpus ir aptverti sklypą nuo laukinių gyvūnų, tačiau tam trukdo vartotojų abonentiniai kabeliai, o norėdama jų nepažeisti – ketina kreiptis į vartotojus, kurie turi atskleisti jų abonentinių kabelių įrengimo vietą. Pažymi, kad taip pat turi teisę teikti vartotojams pasiūlymus ir dėl skaitiklių iškėlimo iš žemės sklypo, ką ketina daryti ateityje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
8. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015, 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016).
10. Pažymėtina, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje turi būti nurodoma: ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat pridėti įrodymai, pagrindžiantys išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai, 2 dalis). Ieškinio dalykas ir pagrindas yra esminiai ieškinio elementai, kurie apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Prie ieškinio turi būti pateikti dokumentai ir įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimą, bei pagrindžiantys žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis).
11. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė 2024 m. balandžio 11 d. ieškiniu teismo prašė įpareigoti AB „Elektros skirstymo operatorius“ patekti vartotojų, kurių elektros apskaitos skaitikliai įrengti ieškovės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), asmens duomenis bei jų turimus kontaktus: gyvenamųjų vietų adresus, telefonų numerius, elektroninių paštų adresus. Ieškinyje, be kita ko, teigė, kad patiriu didelius apribojimus, negaliu įgyvendinti savo nuosavybės teisių pilna apimtimi. Teismas, įvertinęs ieškinio bei su juo pateiktų priedų, atskirojo skundo turinį neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra aiškus konkrečiai suformuluotas reikalavimas tiesiog susirinkti (įpareigoti pateikti) ir kaip tai konkrečiai padėtų įgyvendinti nuosavybės teisę, kokių materialinių padarinių sukeltų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ieškinio pagrindas dėl reiškiamo reikalavimo nėra pakankamai atskleistas. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog nėra aišku, kokiu teisiniu bei faktiniu pagrindu vartotojai naudojasi ieškovės žemės sklypu, tačiau iš su ieškiniu pateikto akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ rašto Nr. 50301 matyti, kad ieškovei buvo pateikta informacija, jog komercinės apskaitos spintos (KAS) buvo įrengtos dar 1998 m. ir 2011 m., tuo metu valstybinėje žemėje, todėl buvusių gretimų žemės sklypo savininkų sutikimo nereikėjo. Apeliantė taip pat teigia, kad turi teisę teikti vartotojams pasiūlymus dėl savo teisių įgyvendinimo, taip pat ir dėl skaitiklių iškėlimo iš žemės sklypo. Pažymėtina, kad minėtame bendrovės rašte taip pat nurodoma, kad ieškovė, siekdama perkelti KAS, turi pateikti paraišką „Iškelti elektros įrenginį“, gauti technines sąlygas ir parengti projektą, nurodant pageidaujamą, nauja elektros įrenginių įrengimo bei kabelio klojimo vietą, šią paraišką reikia pateikti per savitarnos svetainę www.mano.eso.lt skiltyje „Paraiškos“. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad iš ieškovės procesinių dokumentų turinio galima daryti prielaidą, jog ieškovei reikia vartotojų asmeninių duomenų, kadangi ji ketina kreiptis į šiuos asmenis su tam tikrais reikalavimais, taigi ieškovė materialinio teisinio santykio šalimis laiko vartotojus. Todėl pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė ieškovės dėmesį apie įrodymų užtikrinimo ar išreikalavimo institutą.
12. Remiantis bylos duomenimis, terminas ieškinio trūkumams pašalinti baigėsi 2024 m. balandžio 23 d., tačiau ieškovė per šį terminą ieškovė jokių procesinių veiksmų neatliko, trūkumų nepašalino, praręsti terminą minėtam procesiniam veiksmui atlikti neprašė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškinio trūkumai yra nurodyti pagrįstai, nėra pašalinti bei tai savaime užkerta kelią ieškiniui priimti ir teisminiam procesui pradėti.
13. Nutarties motyvuojamojoje dalyje atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, kiti skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi esminės įtakos galutiniam klausimo išsprendimo rezultatui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
14. Apibendrinant tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ir pagrįstai skundžiama nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti arba pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės S. R. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.