- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-05-17
- Bylos Nr.
- 1-1588-806/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22113-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- J. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekaurauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su medžiaga dėl padarytos nusikalstamos veikos, kurioje J. P. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. 2016-05-10 apie 19.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su žmona O. P. dėl nesaikingo alkoholio vartojimo metu paėmė į rankas peilį ir, laikydamas jį prieš žmoną ir vartodamas necenzūrinius žodžius, pagrasino ją nužudyti, sakydamas: „Tuoj tau parodysiu!“, ką nukentėjusioji suprato kaip realų grasinimą dėl anksčiau patirto smurto.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. P. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su žmona O. P. kartu gyvena apie 40 m. Paskutiniu metu tarp jų būna dažni konfliktai, nes žmona, suuodusi alkoholio kvapą, iš karto pradeda rėkti ir varyti jį, J. P. iš namų. Kartais jis, J. P. išgeria po darbo. 2016-05-10 jis, J. P. atsiprašė iš darbo, nes turėjo reikalų. Grįždamas namo, jis, J. P. nusipirko 200 ml butelį gėrimo „999“. Šį butelį jis, J. P. grįžęs vienas išgėrė. Taip pat jis, J. P. turėjo nupirkęs 2 skardines alaus ir šašlyko, nes vakare turėjo užvažiuoti jo viršininkas. Apie 19.30 val. iš darbo grįžo žmona. Pastaroji pasakė, kad jis, J. P. vėl „su kvapu“. Jis, J. P. atsakė, kad iškepė šašlykų, nes turi atvažiuoti jo viršininkas. Tada žmona atidarė jo, J. P. spintą, sukrovė daiktus ir liepė važiuoti gyventi į Žvėryną, kur jų sūnus G. turi bendrabutį. Bendrabutis įrengtas, tačiau nėra patogumų, todėl jis, J. P. ten gyventi nenori, o žmona su sūnumi nori jį ten iškeldinti. Tarp jo, J. P. ir žmonos kilo konfliktas. Jis, J. P. galėjo žmonai pagrasinti, to neneigia, gal ir pasakė kažką necenzūriniais žodžiais, tačiau peilio rankose neturėjo. Po to žmona pakvietė sūnų, kuris jį, J. P. „mokė gyventi“. Tada jis, J. P. iškvietė policiją. Taip jis, J. P. pasielgė todėl, kad nenorėjo važiuoti į Žvėryną. Po to, prieš atvažiuojant policijai, sūnus papurškė jam, J. P. dujų. Kai atvažiavo policija, liepė jam, J. P. važiuoti kartu. Nuo alkoholizmo jis, J. P. niekada nesigydė, nes jam nereikia. Yra buvęs laikotarpis, kai jis, J. P. negėrė 10 m. Jis, J. P. gali pats negerti, jam nereikia gydymo. Dabar jis, J. P. daugiau nebegers ir pasižiūrės, kas bus. Jis, J. P. labai gailisi dėl tokių nesąmonių, jam gėda dėl tos degtinės.( b. l. 25)
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji O. P. parodė, kad 2016-05-10 apie 19.30 val., ji grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose ji, O. P. rado savo vyrą J. geriantį. Pastarasis jau 3 m. nuolat geria, todėl ji, O. P. supyko ir, paėmusi iš vyro rankų butelį alus, išpylė. Vyras dėl to labai supyko. Pastarasis paėmė peilį ir, laikydamas prieš ją, O. P. pasakė: „Tuoj tau parodysiu!“. Ji, O. P. suprato šį grasinimą kaip realų, nes vyras anksčiau yra ne kartą ją sumušęs. Tuo metu atėjo sūnus G. ir, pamatęs tėvą su peiliu, siekdamas ją, O. P. apsaugoti, papurškė jam dujų. Tada vyras pats iškvietė policiją. (b. l. 13)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. P. parodė, kad J. P. yra jo tėvas. Šiuo metu jis, G. P. gyvena su tėvais viename name. Paskutiniu metu tėvas pradėjo ypač piktnaudžiauti alkoholiu, dėl ko tarp tėvo ir motinos O. P. prasidėjo konfliktai. Kartais tėvas konfliktuoja ir su juo, G. P.. Vakar, t.y. 2016-05-10 buvo ypatingas atvejis. Tėvas vakar visą dieną nedirbo. Visą laiką tai miegojo, tai išgėrinėjo. 2016-05-10 apie 19.30 val., grįžus motinai iš darbo, įvyko eilinis konfliktas. Jis, G. P., būdamas antrame aukšte, išgirdo pirmame aukšte triukšmaujančius tėvus. Jis, G. P. nutarė nusileisti ir pasižiūrėti, kas vyksta. Beeidamas jis, G. P. išgirdo, kad tėvas grasina motinai. Tie grasinimai nieko gero nežadėjo. Tėvas vadino motiną necenzūriniais žodžiais ir grasino, kad pastarąją papjaus. Kai jis, G. P. įėjo kambarį, kur buvo tėvai, pamatė, kad tėvas vaikšto su peiliu rankose ir baugina motiną. Tėvas laikė nutaikęs peilį į motinos pusę. Tada jis, G. P. ilgai nelaukęs, nuėjo, paėmė ašarinių dujų balionėlį ir grįžęs papurškė tėvui. Tėvas nusiramino, nuėjo į savo kambarį ir atsigulė. Taip jis, G. P. padarė todėl, kad tėvo elgesys tapo neprognozuojamas, o pastaroji situacija buvo iš tikrųjų pavojinga. Išgėręs tėvas būna labai agresyvus. Motina buvo labai išsigandusi ir jis, G. P. bijojo, kad tėvas motinos nesužalotų. Kas iškvietė policiją, jis, G. P. nežino. Jo, G. P. nuomone, tą galėjo padaryti ir pats tėvas. ( b. l. 16)
Policijos tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-05-10 apie 19.30 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėją mušą žmona ir sūnus. Atvykus į vietą, O. P. paaiškino, kad 2016-05-10 apie 19.30 val., įvyko konfliktas su neblaiviu vyru J. P.. Ji išpylė jo alų, o jis griebė peilį. Ji išsigando ir pakvietė sūnų G. P., kuris papurškė vyrui dujų, kad nusiramintų. Pasak O. P., anksčiau jau yra buvę smurto artimoje aplinkoje faktų. J. P. nieko nepaaiškino, tačiau elgėsi ramiai. Jis buvo pristatytas į policiją su O. P. pareiškimu ir peiliu.( b. l. 6-7)
Pažymos apie įvykius, adresu (duomenys neskelbtini), duomenimis, nuo 2010-05-10 šiuo adresu policija dėl smurto artimoje aplinkoje kviesta 7 kartus, tačiau baudžiamasis procesas dėl to nebuvo pradėtas. (b. l. 31-32)
Patikros alkotesteriu duomenimis, 2016-05-10 21.08 val. J. P. nustatytas 1,63 promilių girtumo laipsnis.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo realumą rodo aplinkybės, apibūdinančios veiksmus, jų formą ir pobūdį, kaltininko pavojingumą visuomenei, ginklo, peilių ar kitų priemonių turėjimas, jų demonstravimas, chuliganiškas elgesys. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formali – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010).
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad J. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad tarp žmonos ir jo kilo konfliktas, jis galėjo žmonai pagrasinti, gal ir pasakė kažką necenzūriniais žodžiais, tačiau peilio rankose neturėjo. Nors kaltinamasis J. P. savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios O. P. parodymai, liudytojo G. P. parodymai, policijos tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto bei kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad J. P. grasino nužudyti žmogų. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji O. P. kaltinamojo veiksmus suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei, patyrė psichologinį diskomfortą, baimę, nervinę įtampą. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina tiesiogiai įvykio aplinkybes mačiusio ir girdėjusio liudytojo G. P. parodymai, kad jis, būdamas antrame aukšte, išgirdo pirmame aukšte triukšmaujančius tėvus. Jis, G. P. nutarė nusileisti ir pasižiūrėti, kas vyksta. Beeidamas jis, G. P. išgirdo, kad tėvas grasina motinai. Tie grasinimai nieko gero nežadėjo. Tėvas vadino motiną necenzūriniais žodžiais ir grasino, kad pastarąją papjaus. Kai jis, G. P. įėjo kambarį, kur buvo tėvai, pamatė, kad tėvas vaikšto su peiliu rankose ir baugina motiną. Tėvas laikė nutaikęs peilį į motinos pusę. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo išreikštas grasinimas buvo realus, paveikė nukentėjusiosios psichinę būseną, ji grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei, patyrė psichologinį diskomfortą, baimę, nervinę įtampą; kad paimdamas į rankas peilį ir laikydamas jį prieš nukentėjusiąją, vartodamas necenzūrinius žodžius, grasindamas ją nužudyti, sakydamas, kad „Tuoj tau parodysiu!“ J. P. siekė, jog nukentėjusioji jaustų baimę, ir suprato, kad turėjo pagrindą galvoti, jog grasinimas bus įvykdytas, juolab, kad nuo jo veiksmų ankščiau nukentėjusioji yra patyrusi smurtą. Taigi konstatuotina, kad J. P. veikoje yra visi Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Paskelbus įtariamajam J. P. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pastarasis tam neprieštaravo, su tuo sutiko, su prokuroro siūlomos baudos dydžiu sutiko (b.l. 38-39).
Skirdamas bausmę J. P., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tiriant J. P. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, nebaustas administracine tvarka. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. P. baudą.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena J. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad J. P. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016-05-10 21.05 val. iki 2016-05-11 15.25 val. (dvi dienos).
Prokuroras prašo skirti J. P. 10 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką. Baudos dydis nėra per didelis, nes pagal įstatymą už veiką, kurios padarymu yra kaltinamas J. P. gali būti paskirta bauda iki 500 MGL, be to už tokią veiką įstatymu numatyti viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, J. P. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.
Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 2 d. numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
Nors byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, tačiau kadangi J. P. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką iš dalies, pastarajam paskirtinos bausmės atžvilgiu netaikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su peiliu, saugomas Vilniaus apskrities VPK Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b.l. 37), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir skirti jam 10 MGL (376,60 eurų) dydžio baudą.
Į bausmę įskaityti laikinąjį sulaikymą, t.y. 2 dienas, prilyginant šį laiką 4 MGL dydžio baudai, ir nustatyti mokėtiną 6 MGL (225,96 eurų) dydžio baudą.
J. P. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su peiliu, saugomą Vilniaus apskrities VPK Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b.l. 37), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.
Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).
J. P. nesutikdamas su baudos paskyrimu, teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo jo gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.