Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-05 · Administracinė byla Nr. A-556-2444-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaIk-2230-602/2010
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-09-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-05
Bylos Nr.
A-556-2444-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01390-2010-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
V. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 33.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A556 - 2444/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01390-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 33.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjui V. N.,atsakovo atstovei Austėjai Kurapkaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1), kurį patikslino (b. l. 12-13; 16-19), kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. KKL-(12.194-KL)-1639, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. BR6-(1.14)-2285 ir priteisti iš atsakovo 76 787 Lt turtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra neteisingai ginčijamame sprendime konstatavo, jog pareiškėjas nepagrįstai traukiasi iš prekinės žemės ūkio gamybos. Paaiškino, kad jam daugiau nei 55 metai, sveikatos būklė prasta, nepalankios ekonominės sąlygos, todėl šia veikla verstis negali, tuo tarpu jo sūnus A. N. turi tinkamą profesinį ir kvalifikacinį lygį bei kompetenciją. Kol pareiškėjas nėra pasitraukęs iš žemės ūkio veiklos, A. N. negali įregistruoti ūkininko ūkio. Dėl to Nacionalinė mokėjimo agentūra, vilkindama šio klausimo sprendimą, padarė pareiškėjui 76 787 Lt turtinės žalos. Paaiškino, kad pateikęs paraišką 2007 m., atsisakė sėjos planų, ėmė likviduoti seną žemės ūkio techniką ir padargus, tačiau galutinio sprendimo dėl paraiškos nebuvo. Praėjus pusei metų, pakartotinai kreipusis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, 2008 m. balandžio 4 d. buvo priimtas sprendimas atmesti paraišką. Pareiškėjui apskundus minėtą sprendimą, Klaipėdos apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. I-364-243/2008 skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas turtinę žalą grindžia negautu pelnu ūkininkaujant normaliomis sąlygomis.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 26-27, 142) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad vertinant pareiškėjo 2007 m. rugsėjo 28 d. pateiktą paraišką paramai gauti nustatyta, jog pareiškėjas neatitiko tinkamumo kriterijų: 2006 m. nedeklaravo žemės ūkio naudmenų ir nuo 2004 m. neregistravo gyvulių, kaip numatyta Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 3D-399 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 7.3 punkte; neturi teisės gauti senatvės pensiją, kaip numatyta Įgyvendinimo taisyklių 7.5 punkte; paraiškoje nurodytas perėmėjas paraiškos pateikimo dieną neturėjo žemės ūkio srities profesinio išsilavinimo ir (arba) kompetencijos, kaip numatyta Įgyvendinimo taisyklių 10.1.3 punkte. Žemės ūkio ministerija 2008-08-20 raštu Nr. 2D-4678(3.82) nurodė Agentūrai atlikti pakartotinį paraiškos vertinimą. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 3D-435, Įgyvendinimo taisyklių 10.1.1.2 punktu apibrėžtas perėmėjas, šį pakeitimą taikant ir paraiškoms, pateiktoms nuo 2007-01-01. Atliekant pakartotinį vertinimą, 2009-09-30 ir 2009-10-09 pareiškėjui išsiųsti paklausimai dėl dokumentų, įrodančių, kad perėmėjas yra ūkininkas, pateikimo. Pareiškėjas pateikė atsakymus, tačiau nepridėjo dokumentų, įrodančių perėmėjo žemės ūkio valdos ir ūkininko ūkio įregistravimą. 2009-10-20 pareiškėjui išsiųstas papildomas pranešimas, į kurį negauta atsakymo. Iki sprendimo dėl paramos priėmimo dienos nepateikus dokumentų, kad perėmėjas yra ūkininkas, paraiška 2009-11-27 buvo atmesta, vadovaujantis taisyklių 6.1 punktu, numatančiu, kad pagal šią priemonę galimi pareiškėjai yra valdos valdytojai, įsipareigojantys perleisti valdą tinkamam perėmėjui. Pareiškėjas, skaičiuodamas turtinę žalą, remiasi Žemės ūkio valdos ekonominio dydžio, išreikšto europinio dydžio vienetais, skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 3D-521 (toliau – ir Metodika), tačiau ši metodika reglamentuoja žemės ūkio valdų, ūkininkų ūkių ir ūkinius gyvūnus įregistravusių subjektų ūkių, kurie neįregistruoti Žemės ūkio ir kaimo verslo ar Ūkininkų ūkių registruose, ekonominio dydžio nustatymo europinio dydžio vienetais tvarką. Tai, kad pareiškėjo nurodyta žala atsirado dėl Agentūros veiksmų, nėra įrodyta ir nepagrįsta faktais, taip pat nėra įrodytas priežastinis ryšys, todėl civilinė atsakomybė negalima.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu (b. l. 172-178) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad 2007-09-28 pareiškėjas Agentūros Klaipėdos skyriui pateikė paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“. Paraiškoje deklaravo perleidžiamą 26,05 ha žemės ūkio naudmenų plotą: 19,69 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 6,36 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), perėmėju nurodė sūnų A. N. 2008-03-28 paraiškos vertinimo ataskaitoje konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka tinkamumo kriterijų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ įgyvendinimo taisyklių 7.3 punktą (2006 m. nedeklaravo žemės ūkio naudmenų ir (arba) nuo 2004 m. neregistravo gyvulių) ir 7.5 punktą (neturėjo teisės, sulaukęs pensinio amžiaus, gauti valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos), perėmėjas laikomas netinkamu pagal 10.1.3 punktą (paraiškos pateikimo dieną nurodytas valdos perėmėjas neturėjo žemės ūkio srities profesinio išsilavinimo ir (arba) kompetencijos, t. y. nebuvo įregistravęs ūkio Ūkininkų ūkių registre). Siūloma paramos neteikti. Tokia pati išvada padaryta 2008-04-01 įvertintos paraiškos ataskaitoje. 2008-04-03 Agentūra raštu Nr. SD-(12.194-KL)-265 informavo pareiškėją, kad paraiškos vertinimo metu nustatyti neatitikimai: 1) pareiškėjas 2006 m. nedeklaravo žemės ūkio naudmenų ir nuo 2004 m. neregistravo gyvulių; 2) pareiškėjas neturi teisės gauti senatvės pensiją; 3) paraiškoje nurodytas perėmėjas paraiškos pateikimo dieną neturėjo žemės ūkio srities profesinio išsilavinimo ir (ar) kompetencijos, t. y. perėmėjas nebuvo įregistravęs ūkio Ūkininkų ūkių registre. Remiantis įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-09-29 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-364-243/2008, pareiškėjas padavė skundą teismui, prašydamas panaikinti Agentūros 2008-04-03 raštą Nr. SD-(12.194-KL)-265 bei priteisti turtinės žalos atlyginimą. Teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, kadangi skundas pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. Agentūros Klaipėdos skyriui, o pareiškėjas nesutiko jį pakeisti tinkamu, t. y. Agentūra. Dėl to teismas nenagrinėjo pareiškėjo skundo motyvų dėl pareiškėjo skundžiamų sprendimų ar veiksmų teisėtumo. Žemės ūkio ministerija 2009-06-05 raštu Nr. 3IN-N-175/3-891, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir dokumentus bei įvertinusi Agentūros atliktų administracinių procedūrų atitiktį teisės aktų nuostatoms, padarė išvadą, kad pareiškėjo neatitikimas 7.3 punkte įtvirtintam reikalavimui (žemės ūkio naudmenų nedeklaravimas 2006 m.) yra formalus. Nustatė, kad pareiškėjas atitiko Įgyvendinimo taisyklių 7.5 ir 10.1.3 punktų reikalavimus, paraiškoje nurodytas perėmėjas turėjo profesinio pasirengimo ūkininkauti kvalifikaciją. 2009-08-20 Žemės ūkio ministerija raštu Nr. 2D-4678(3.82) kreipėsi į Agentūrą, prašydama pakartotinai įvertinti pareiškėjo paraišką ir priimti sprendimą. Agentūros Klaipėdos skyrius 2009-09-30 raštu Nr. KKL-(12.194-KL)-1234 informavo pareiškėją, jog atnaujinamas jo paraiškos vertinimas. Pareiškėjas paraiškoje nurodė, kad A. N. perleis 26,05 ha žemės ūkio naudmenų, tačiau nustatyta, jog šiuo metu pareiškėjui priklauso 19,4359 ha naudmenų. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 10.1.2 punktu, perėmėjas laikomas tinkamu, jei perima iš perleidėjo visą valdą, išskyrus perleidėjui leidžiamą pasilikti valdos dalį. Tuo atveju, jei valda padalinama keliems asmenims, naujai suformuota perėmėjo valda negali būti mažesnė nei 20 ha. Todėl pareiškėjo prašoma paaiškinti apie pasikeitusį valdos dydį. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 10.1.1.2 punktu, perėmėjas laikomas tinkamu, jei yra ne jaunesnis kaip 18 metų ir dar nesulaukęs 50 metų ūkininkas, t. y. įregistravęs žemės ūkio valdą ir ūkį. Nurodyta, kad perėmėjas paraiškos pateikimo dieną turi būti Įgyvendinimo taisyklių 10.1.1.2 punkte nurodyto amžiaus, o ūkininko statusą turi įgyti iki sprendimo dėl paramos priėmimo dienos. 2009-10-05 pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad Agentūrai neteisėtai ir be pagrindo 2008-04-03 sprendimu atsisakius tenkinti pareiškėjo paraišką, pareiškėjo supratimu, nebegalioja ir prisiimti įsipareigojimai. Kadangi palaikyti gerą agrarinę būklę tapo sunku, dalies žemės valdos atsisakė. Nurodė, kad asmuo, kuris įsigijo dalį valdos, sandorio sudarymo metu 50 metų neturėjo, todėl Įgyvendinimo taisyklių 10.1.1.2 punkto reikalavimą atitiko. 2009-10-09 Agentūros Klaipėdos skyrius raštu Nr. KKL-(12.194-KL)-1303 pakartotinai informavo pareiškėją, kad perėmėjas A. N. neturi įregistravęs žemės ūkio valdos ir ūkininko ūkio, todėl prašoma pateikti dokumentus, įrodančius perėmėjo žemės ūkio valdos ir ūkininko ūkio įregistravimą, kitaip perėmėjas nebus laikomas tinkamu. 2009-10-14 pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad visi reikalingi dokumentai buvo pateikti kartu su 2007-09-28 paraiška. Agentūros Klaipėdos skyrius 2009-10-20 raštu Nr. KKL-(12.194-KL)-1364 informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis Agentūros Kontrolės departamento direktoriaus 2009-09-21 pavedimu, paraiškai pakartotinai atliekamas tinkamumo paramai gauti vertinimas, kurio metu nustatyta, jog perėmėjas nėra įregistravęs žemės ūkio valdos ir ūkininko ūkio, todėl prašoma per nustatytą terminą pateikti dokumentus, įrodančius perėmėjo žemės ūkio valdos ir ūkininko ūkio įregistravimą, kitaip perėmėjas bus laikomas netinkamu ir paraiška bus atmesta. 2009-11-27 paraiškos vertinimo ataskaitoje (pradėta 2009-09-22) konstatuota, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių 10.1.1 punktą perėmėjas laikomas netinkamu ir siūloma paramos neteikti. Tokia pati išvada pateikta 2009-11-27 įvertintos paraiškos ataskaitoje. Agentūros Klaipėdos skyrius 2009-11-27 raštu Nr. KKL-(12.194-KL)-1639 informavo pareiškėją, kad, atlikus pakartotinį 2007-09-28 pateiktos paraiškos vertinimą, nustatyta, jog perėmėjas A. N. nėra įregistravęs ūkininko ūkio ir žemės ūkio valdos. Tikslinant tinkamumo pagal Įgyvendinimo taisyklių 10.1.1.2 punkto kriterijų, pareiškėjui buvo išsiųsti du pranešimai dėl reikiamų dokumentų pateikimo. Kadangi pareiškėjas dokumentų nepateikė, jo paraiška atmetama. Agentūros Klaipėdos skyrius 2010-01-18 raštu Nr. KKL-(12.194-KL)-125, išnagrinėjęs pareiškėjo 2010-01-15 prašymą, informavo pareiškėją, kad jo paraiška buvo vertinama vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklėmis. Informavo, kad pareiškėjui 2009-11-27 buvo išsiųstas raštas Nr. KKL-(12.194-KL)-1639. Agentūra 2010-02-18 raštu Nr. BRK-(6.19)-391, išnagrinėjusi pareiškėjo 2010-01-18 prašymą, informavo, kad vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 10.1.1.2 punktu, perėmėjas laikomas tinkamu, jei yra ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus ir dar nesulaukęs 50 metų amžiaus ūkininkas. Kadangi reikalavimas galioja visoms paraiškoms nuo 2007-01-01, atliekant pakartotinį paraiškos vertinimą, pareiškėjui buvo išsiųsti paklausimai dėl dokumentų, įrodančių, kad perėmėjas yra ūkininkas, pateikimo, tačiau pareiškėjo atsakymuose tokių dokumentų nepridėta, todėl paraiška 2009 m. lapkričio 27 d. atmesta pagal Įgyvendinimo taisyklių 6.1 punktą. Su paraiška pateiktas Žemaitijos kolegijos pažymėjimas nėra dokumentas, įrodantis, kad perėmėjas yra ūkininkas. Žemės ūkio ministerija yra Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai valdymo institucija, o Agentūra yra atsakinga už šio fondo priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę, todėl galutinį sprendimą dėl teisės į paramą priima Agentūra. Agentūra yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, kuris vykdo administravimą visoje Lietuvos teritorijoje, o Klaipėdos skyrius yra teritorinis subjektas. Agentūros sprendimą pasirašė Agentūros direktoriaus įgaliotas asmuo ir sprendimas priimtas Agentūros vardu. Agentūra 2010-03-15 raštu Nr. BR-(1.14)-577, išnagrinėjusi pareiškėjo 2010-02-24 ir 2010-02-25 prašymus, pakartotinai informavo pareiškėją, kad, 2009 m. rugsėjo – lapkričio mėn. atlikus paraiškos tinkamumo pakartotinį vertinimą, nustatyta, jog paraiškoje nurodytas perėmėjas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 10.1.1.2 punkto reikalavimo. Pareiškėjui buvo išsiųsti paklausimai dėl dokumentų, įrodančių, kad perėmėjas yra ūkininkas, pateikimo, tačiau pareiškėjo atsakymuose tokių dokumentų nepridėta, todėl paraiška 2009-11-27 atmesta pagal Įgyvendinimo taisyklių 6.1 punktą. Dėl Žemės ūkio ministerijos 2009-06-05 rašto informavo, kad šiame rašte nurodyta, jog perėmėjas turi profesinio pasirengimo ūkininkauti kvalifikaciją ir atitinka Įgyvendinimo taisyklių 10.1.3 punkto reikalavimą, tačiau paraiška atmesta dėl neatitikimo Įgyvendinimo taisyklių 10.1.1.2 punktui. Be to, Žemės ūkio ministerija yra Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai valdymo institucija, o Agentūra yra atsakinga už šio fondo priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę, todėl galutinį sprendimą dėl teisės į paramą priima Agentūra. Administruodama paramą Agentūra vadovaujasi Įgyvendinimo taisyklėmis, o jose nenumatyta jokių išimčių taisyklių 10.1.1.2 punkto reikalavimų taikymui. Dėl Žemės ūkio ministerijos 2009-08-10 nurodė, kad paraiškai atliktas pakartotinis vertinimas ir apie sprendimą pareiškėjas informuotas 2009-11-27 raštu Nr. KKL-(12.194-KL)-1639. Pažymėjo, kad Agentūra yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, kuris vykdo administravimą visoje Lietuvos teritorijoje, o Klaipėdos skyrius yra teritorinis subjektas. Agentūros sprendimą pasirašė Agentūros direktoriaus įgaliotas asmuo ir sprendimas priimtas Agentūros vardu. Agentūra 2010-04-16 raštu Nr. BR6-(1.14)-2285 pakartotinai informavo pareiškėją, kad Agentūros Klaipėdos skyrius 2009-11-27 raštu Nr. KKL-(12.194-KL)-1639 informavo apie pateiktos paraiškos atmetimą. Agentūros Kontrolės departamento teritorinių skyrių vedėjai Agentūros direktoriaus 2006-09-29 įsakymu Nr. BR1-488 yra įgalioti Agentūros vardu priimti sprendimus dėl paraiškų ir (arba) kitų dokumentų atmetimo. Nurodė, kad minėtas Agentūros sprendimas yra pasirašytas Agentūros direktoriaus įgalioto asmens bei patvirtintas antspaudu. Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl Agentūros 2009-11-27 sprendimo Nr. KKL-(12.194-KL)-1639, Agentūros 2010-04-16 rašto Nr. BR6-(1.14)-2285 panaikinimo ir žalos atlyginimo, iš esmės siekia išspręsti ginčą dėl to, ar pareiškėjo 2007-09-28 pateikta paraiška paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ 2009-11-27 teisėtai buvo atmesta kaip netinkama. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės), patvirtintų LR žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (2009 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3D-105 redakcija), 5.7 punkte numatyta, kad Agentūra atlieka pateiktų paramos paraiškų vertinimą, tikrina, ar pareiškėjas atitinka nustatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas bei nustatytus paramos paraiškų tinkamumo kriterijus, atlieka paraiškų pirmumo vertinimą, patikras vietoje, rengia projektų vertinimo ataskaitas ir, atsižvelgdama į Programos priemonių įgyvendinimo taisykles, teikia jas valdymo institucijai, kai ji atlieka paramos paraiškų atranką arba pati atrenka paramos paraiškas, informaciją apie priimtą sprendimą dėl paramos paraiškų atrankos teikia valdymo institucijai. Pagal Administravimo taisyklių 37, 38 punktus, iškilus klausimams, susijusiems su paramos paraiškos vertinimu ir (arba) projekto vykdymu ar pareiškėjo veikla, pareiškėjo gali būti paprašyta pateikti papildomų dokumentų. Tuo atveju Agentūra pareiškėjui paštu (registruotu laišku) išsiunčia pranešimą. Per pranešime nustatytą laiką nepateikus reikalaujamų dokumentų ar trūkstamos informacijos, pareiškėjui siunčiamas antras pranešimas, į kurį negavus atsakymo, paramos paraiška atmetama. Apie priimtą sprendimą atmesti paramos paraišką Agentūra, nurodydama atmetimo priežastis, pareiškėjui paštu (registruotu laišku) išsiunčia informacinį pranešimą. Pagal Administravimo taisyklių 41 punktą, pareiškėjo tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Agentūros užklausimo (-ų). Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis. Pagal Administravimo taisyklių 52 punktą, tinkamumo skirti paramą vertinimo metu yra nustatoma, ar paramos paraiška yra tinkama finansuoti pagal atitinkamą Programos priemonę, atsižvelgiant į bendruosius Programos ir Programos priemonės tinkamumo kriterijus. Reikalavimai paramos paraiškų tinkamumui (reikalavimai pareiškėjams ir partneriams, reikalavimai tinkamoms išlaidoms, reikalavimai paramos dydžiui, Programos priemonių paramos paraiškų tinkamumo ir pirmumo kriterijai ir (arba) kita) gali būti nustatomi Programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Tinkamumo skirti paramą vertinimo metu gali būti atliekama patikra vietoje. Įgyvendinimo taisyklės (redakcija iki 2010-01-23) detalizuoja paramos pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ administravimo tvarką (37 p.). Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 6.1 punktu, pagal šią priemonę galimi pareiškėjai yra valdos valdytojai (fiziniai asmenys), įsipareigojantys perleisti valdą tinkamam perėmėjui. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 7 punktu, šių Taisyklių 6.1 punkte nurodytas pareiškėjas laikomas tinkamu, jei: 7.1. paraiškos pateikimo dieną vyras yra ne jaunesnis kaip 55 metų amžiaus, tačiau dar nesulaukęs 62 metų ir 6 mėnesių amžiaus, o moteris ne jaunesnė kaip 55 metų amžiaus, tačiau dar nesulaukusi 60 metų amžiaus; 7.2. užsiima žemės ūkio veikla ne trumpiau kaip 10 paskutinių metų (pareiškėjas pateikia užpildytą pažymos formą, pateikiamą šių Taisyklių 3 priede, ar kitą dokumentą, patvirtinantį nurodytą faktą); 7.3. nuo 2004 metų nustatyta tvarka deklaruoja ŽŪN ir (arba) registruoja turimus gyvulius; 7.4. užsiima žemės ūkio veikla ne mažesniame kaip 1 ha ŽŪN plote; 7.5. turi teisę, sulaukęs pensinio amžiaus, gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (šį tinkamumo kriterijų įrodantys dokumentai gali būti pateikiami iki sprendimo dėl paramos priėmimo); 7.6. neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas); 7.7. nėra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui; 7.8. iki paraiškos pateikimo dienos yra įregistravęs valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir pareiškėjas yra nurodytas valdos valdytoju; 7.9. nėra išsinuomojęs pieno kvotos. Įgyvendinimo taisyklių 10 punkte nustatyta, kad perėmėjas laikomas tinkamu, jei: 10.1. yra žemės ūkio veiklai valdą perimantis perėmėjas, kuris: 10.1.1. pakeičia perleidėją: 10.1.1.1. įkurdamas ūkį pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“; 10.1.1.2. arba yra ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus ir dar nesulaukęs 50 metų amžiaus ūkininkas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs žemės ūkio valdą ir ūkį Lietuvos Respublikos pilietis (perėmėju negali būti perleidėjo sutuoktinis), kuris siekia padidinti valdą. Perėmėjas paraiškos pateikimo dieną turi būti pirmiau nurodyto amžiaus, o ūkininko statusą turi įgyti iki sprendimo dėl paramos priėmimo dienos. Ši nuostata galioja visoms paraiškoms, pateiktoms nuo 2007 m. sausio 1 d.; 10.1.2. perima iš perleidėjo visą valdą (įskaitant ir sutuoktinio valdą), išskyrus perleidėjui leidžiamą pasilikti valdos dalį (ne daugiau kaip 3 ha ŽŪN). Tuo atveju, kai valda yra padalinama keliems asmenims, naujai suformuota perėmėjo valda negali būti mažesnė nei 20 ha ŽŪN; 10.1.3. paraiškos pateikimo dieną turi žemės ūkio srities profesinį išsilavinimą ir (arba) kompetenciją (šį tinkamumo kriterijų įrodantys dokumentai gali būti pateikiami iki sprendimo dėl paramos priėmimo). Ši nuostata galioja visoms paraiškoms, pateiktoms nuo 2007 m. sausio 1 d. Nustatyta, kad Agentūros Klaipėdos skyrius 2008-04-03 neigiamai įvertino pareiškėjo pateiktos paraiškos tinkamumą paramai gauti. 2009-06-05 Žemės ūkio ministerija raštu, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir dokumentus, padarė išvadą, kad ginčo atveju galima buvo ir kitaip taikyti taisyklių normas ir vertinti pareiškėjo atitikimą taisyklėse nustatytiems reikalavimams, ne vien formaliai taikyti taisyklių nuostatas. Šios išvados nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Agentūros veiksmai yra neteisėti. Agentūra veikė savo kompetencijos ribose, vertino nustatyta tvarka paraišką bei atliko veiksmus, priskirtus jos kompetencijai, – atsisakė skirti paramą. Agentūros ir Žemės ūkio ministerijos skirtingas įrodymų vertinimas ir taisyklių punktų aiškinimas negali būti pripažintas neteisėtais veiksmais. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėtoje byloje Nr. I-364-243/2008 esantys dokumentai patvirtina, kad Agentūros Klaipėdos skyrius 2008-04-03 neigiamai įvertino pareiškėjo pateiktą paraišką vadovaudamasis tuo metu buvusiais pareiškėjo pateiktais ir registruose esančiais dokumentais. Būtent, buvo įvertinti pagal atitinkamus registrus nurodomo ūkio perėmėjo duomenys, patvirtinantys, kad jis nėra įregistravęs ūkio; VSDFV registro duomenys, patvirtinantys, jog nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėjas turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją; duomenys, patvirtinantys, jog pareiškėjas 2006 m. nedeklaravo žemės ūkio naudmenų ir nuo 2004 m. neregistravo gyvulių. 2008-04-03 visos aplinkybės buvo nustatytos teisingai. 2009-06-05 Žemės ūkio ministerija kitaip vertino pateiktus dokumentus turėdama dokumentus dėl pasikeitusių aplinkybių. Buvo įvertinti pareiškėjo VSDFV 2008-04-07 papildomai pateikti dokumentai, kuriuos įvertinus, paskaičiuotas stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti. Be to, 2009-06-05 Žemės ūkio ministerija nurodė, kad galima buvo ir kitaip aiškinti aplinkybes dėl 2006 m. nedeklaruotų žemės ūkio naudmenų, galima buvo atsižvelgti į tokių veiksmų priežastis, kurios nebuvo nurodytos paraiškos pateikimo metu, bei galbūt kitaip galima būtų aiškinti taisyklių nuostatas, šis skirtingas taisyklių aiškinimas galėtų būti ginčytinu klausimu neteisminiame ar teisminiame administraciniame procese. Pareiškėjas, siekdamas gauti paramą, pats privalėjo įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą ir pateikti reikalingus dokumentus ar paaiškinimus. Agentūrai yra nustatyta teisė, bet ne pareiga prašyti papildomų dokumentų ar paaiškinimų. Dėl minėtų aplinkybių, vėliau paraiška buvo administruojama pakartotinai ir pakartotinai buvo įvertinta pareiškėjo teisė gauti paramą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas netinkamai realizavo savo teisę kreiptis į teismą ir dėl to nebuvo iš esmės nagrinėtas klausimas dėl Agentūros Klaipėdos skyriaus 2008-04-03 sprendimo teisėtumo. Šios aplinkybės neturi tiesioginės įtakos tolimesniam paraiškos administravimui ir pareiškėjo teisėms į paramą. Bylos medžiaga patvirtina, kad, pakartotinai vertinant pareiškėjo paraiškos tinkamumą paramai gauti, buvo tikrinamas paraiškos atitikimas Įgyvendinimo taisyklėse įtvirtintus tinkamumo kriterijus. Nustatyta, kad pareiškėjas pagal Įgyvendinimo taisyklių 7 punkte nustatytus reikalavimus laikytinas tinkamu pareiškėju. Vertinant, ar pareiškėjas nuo 2004 m. deklaravo žemės ūkio naudmenas ir (arba) registravo turimus gyvulius, atsižvelgta į Žemės ūkio ministerijos 2009-06-05 rašte Nr. 3IN-N-175/3-891 pateiktą išvadą, jog pareiškėjas šį kriterijų atitinka (Įgyvendinimo taisyklių 7.3 p.). Nustatyta, kad paraiškoje nurodytas perėmėjas A. N. yra (duomenys neskelbtini) metų, pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ nedalyvauja. Patikrinus duomenis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro informacinėje sistemoje nustatyta, kad A. N. žemės ūkio valdos įregistravęs nėra. Patikrinus duomenis Ūkininkų ūkių registre nustatyta, kad A. N. ūkio įregistravęs taip pat nėra. Ūkininko ūkio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkininko statusą fizinis asmuo įgyja nuo ūkio įregistravimo Ūkininkų ūkių registre. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 37 punktu, pareiškėjui buvo išsiųsti du paklausimai ir pranešimas dėl reikiamų dokumentų pateikimo. Pažymėtina, kad minėtas reikalavimas dėl žemės ūkio valdos ir ūkio įregistravimo, remiantis Taisyklių 10.1.1.2 punktu, taikytinas visoms paraiškoms, pateiktoms nuo 2007-01-01, taigi ir pareiškėjo paraiškai. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas jokių dokumentų, įrodančių atitikimą aukščiau minėtą kriterijų, nepateikė. Dėl to, vadovaujantis Administravimo taisyklių 38 punktu, paraiška buvo atmesta. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad Agentūra pareiškėjo tinkamumą gauti paramą įvertino pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Agentūros užklausimų. Žemės ūkio ministerijos 2009-06-05 raštu Nr. 3IN-N-175/3-891 konstatuota, kad pareiškėjas atitinka Įgyvendinimo taisyklių 7.3, 7.5 ir 10.1.3 punktų reikalavimus, į tai buvo atsižvelgta paraiškos vertinimo ataskaitoje. Paraiška atmesta dėl kitų Įgyvendinimo taisyklių reikalavimų neatitikimo, o būtent dėl 10.1.1 punkto, numatančio, kad perėmėjui, tuo atveju, kai jis nedalyvauja pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, taikomas alternatyvus reikalavimas turėti įregistravus žemės ūkio valdą ir ūkį (10.1.1.2 p.). Reikalavimas perėmėjui dėl įregistruoto ūkio buvo nustatytas Įgyvendinimo taisyklėse tiek pirmo, tiek pakartotinio paraiškos vertinimo metu. Dėl nurodytų motyvų Agentūros veiksmai, tiek pirmą kartą, tiek pakartotinai vertinant pareiškėjo paraiškos tinkamumą paramai gauti, yra teisėti. 2009-11-27 sprendimu pareiškėjui buvo pranešta apie paraiškos atmetimą, t. y. atsisakyta skirti paramą, o 2010-04-16 yra nurodyta informacija dėl asmens, pasirašiusio 2009-11-27 raštą, įgaliojimų veikti Agentūros vardu. Agentūra yra juridinis asmuo, todėl tik šis subjektas gali įgyvendinti Agentūros kompetenciją, teritoriniai padaliniai veikia Agentūros vardu, kurios veiksmai gali būti skundžiami teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 4 d.). Viešojo administravimo institucija turėtų būti suprantama kaip juridinis asmuo, kuris dėl savo struktūros yra įgaliotas pareikšti valią institucijos vardu. Įgaliojimai pareikšti valią institucijos vardu yra grindžiami įstatymų reikalavimais, bet ne įgaliojimais, kuriuos suteikia pati institucija. Įgaliojimai pareikšti valią institucijos vardu sudaro šios institucijos kompetenciją. Teismas, pasisakydamas dėl žalos atlyginimo, vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1, 2 dalimis, CK 6.250 straipsnio 1 dalies 2 dalimi, CK 6. 246, 6. 247, 6.249 straipsniais. Teismas konstatavo, kad byloje nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų nėra būtinų sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio) deliktinės atsakomybės atsiradimui ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 182) iš esmės prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu dėl to, kad atsakovas atsiliepimuose įrodymų nepateikė. Nagrinėjant bylą atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo ir teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Atsakovas Agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 192-194) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas (apeliantas) pirminį skundą teismui padavė 2010 m. gegužės 17 d. (išsiųsta 2010 m. gegužės 14 d.; b.l. 1), kuriame prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimą Nr. KKL-(12.194-KL)-1639, taip pat atlyginti padarytą turtinę žalą. Skundžiamo dokumento priėmimo datos nenurodė, tačiau darytina išvada, kad minėtas teisės aktas buvo priimtas 2009 m. lapkričio 27 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kontrolės departamento Klaipėdos skyriaus ( b.l. 4). Pastaruoju sprendimu pakartotinai buvo atmesta V. N. 2007 m. rugsėjo 28 d. paraiška bei nurodyta, kad sprendimas gali būti skundžiamas Žemės ūkio ministerijai arba Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar administraciniam teismui.

2010 m. birželio 3 d. pateiktas patikslintas skundas. Padidinta prašomos priteisti turtinės žalos suma bei, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį dėl reikalavimų tikslinimo, pareikštas reikalavimas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. BR6-(1.14)-2285 panaikinimo (b.l. 12-13).

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija - biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas (Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17, 1 p.; redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 19 d. – toliau – ir Nuostatai).

Agentūros struktūriniai padaliniai yra departamentai, skyriai, poskyriai (Nuostatų 18 p.), tačiau skundžiamas 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimas teigtina, remiantis byloje esančiu Agentūros raštišku atsakymu pareiškėjui, atsakovo atstovės paaiškinimais gautais apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, buvo priimtas ne Agentūros struktūrinio padalinio Kontrolės departamento Klaipėdos skyriaus, o pačios Agentūros.

Nuostatuose nenumatyta Agentūros priimto sprendimo apskundimo tvarka, tačiau skundų dėl Agentūros veiksmų, sprendimų nagrinėjimas apibrėžtas Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (redakcija nuo 2009 m. rugsėjo 20 d. iki 2010 m. sausio 29 d. – toliau – ir Administravimo taisyklės). Šis aktas tiesiogiai susijęs su ginčo esme, nes pareiškėjas 2007 m. rugsėjo 28 d. pateikė paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 3D-399.

Administravimo taisyklių 206 punkte (redakcija galiojusi 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimo priėmimo metu) buvo numatyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutinkantys su Agentūros ir (arba) Ministerijos priimtais sprendimais, veikimu arba neveikimu, susijusiais su paramos paraiškų, pateiktų pagal priemonę, administravimu, vertinimu, atranka ir mokėjimo prašymų administravimu, turi teisę juos apskųsti. Tame pačiame 206 punkte teisėkūros subjektas numatė tokią skundų padavimo tvarką: 1) Agentūros konkrečių valstybės tarnautojų ir (arba) darbuotojų veiksmus (neveikimą) pareiškėjas gali apskųsti Agentūros vadovui raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokius veiksmus (neveikimą); 2) Agentūros sprendimus, veikimą arba neveikimą pareiškėjas gali apskųsti valdymo institucijai raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius sprendimus, veiksmus (neveikimą); 3) pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutikdami su Agentūros ir (arba) Žemės ūkio ministerijos sprendimais, veikimu ar neveikimu, gali tiesiogiai kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą teisės aktų nustatyta tvarka.

Nurodytas teisinis reguliavimas įgalina teigti apie buvusią nustatytą atitinkamą išankstinę skundų (bylos) nagrinėjimo ne per teismą tvarką, kai pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutinka su Agentūros priimtais sprendimais, veikimu arba neveikimu, susijusiais su paramos paraiškų, pateiktų pagal priemonę, administravimu, vertinimu, atranka ir mokėjimo prašymų administravimu.

Laikantis tos pozicijos, kad 2009 m. lapkričio 27 sprendimas priimtas Agentūros, o ne jos struktūrinio padalinio, ir yra išankstinėje ginčo nagrinėjimo stadijoje galutinis, jis galėjo būti tiesiogiai skundžiamas teismui, kas iš esmės teisingai ir buvo pažymėta dokumento rezoliucinėje dalyje, bet pareiškėjas nustatytu laiku tokia teise nepasinaudojo. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad jis laiku būtų kreipiąsis su skundu į teismą. Bandyti kiti gynybos keliai, bet ne tie, kurie buvo išvardinti 2009 m. lapkričio 27 d. sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija esamų aplinkybių pagrindu yra įpareigojama konstatuoti apie atsisakymą pasinaudoti teismine gynyba, o atsisakymas kreiptis į teismą negalioja (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 2 d.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui turi būti paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal cituotą teisės normą 2009 m. lapkričio 27 d. atsisakymo apskundimo terminas sietinas su šio akto įteikimo momentu pareiškėjui, kaip atskaitos tašku, galinčiu išspręsti klausimą, ar teisminės gynybos teisė buvo realizuota apibrėžtu laiku.

Administracinėje byloje surinka faktinių duomenų visuma patvirtina, kad terminas kreiptis į teismą dėl Agentūros sprendimo panaikinimo buvo praleistas. Tai akivaizdžiai įrodo aplinkybių daugetas. Pareiškėjas 2010 m. vasario 24 d. prašyme mini skundžiamą sprendimą ir nepripažįsta jo sprendimu (b.l. 36). Jo 2010 m. sausio 14 d. prašyme (b.l. 41) irgi kalbama apie 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimą. Teisės aktas įvardijamas ir kituose byloje esančiuose dokumentuose, o tai lemia išvadą apie laiku bei tinkamai įteiktą 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimą. Vadinasi, V. N. galėjo ir turėjo būti pakankamai aktyvus, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą, tačiau kreipimosi į teismą terminas praleistas dėl nežinomų priežasčių. Todėl administracinė byla dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. KKL-(12.194-KL)-1639 nutrauktina, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punkto pagrindu, t.y. paaiškėjus, jog skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti.

Kitas pareiškėjo reikalavimas, t.y. reikalavimas panaikinti 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apskritai nepriskirtinas nagrinėti administraciniams teismams, kadangi tai informacinio pobūdžio dokumentas (b.l. 6). Jame paaiškinama, kad 2009 m. lapkričio 27 d. raštas laikytinas administraciniu aktu (sprendimu), o ne raštu. Taip pat pažymima, jog teritorinių skyrių vedėjai atitinkamo teisės akto pagrindu (nurodomas) yra įgalioti Agentūros vardu priiminėti sprendimus. 2010 m. balandžio 16 d. dokumento turinys leidžia suprasti, kad jis tik informacinio – aiškinamojo pobūdžio ir realiai jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai. Jų tarpe ir bylų kategorija dėl viešojo administravimo sistemos subjektų priimtų teisės aktų (teisės aktas – tai valstybės institucijų, įstaigų, tarnybų, pareigūnų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame suformuluojama privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas) ir veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo. Tačiau administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio – aiškinamojo pobūdžio dokumentų adresuotų kitiems asmenims, kaip atsakymų į jų paklausimus. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl viešojo administravimo sistemos subjekto dokumento panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o ne pateikiami aiškinamojo pobūdžio atsakymai į paklausimus.

Šiuo atveju, viešojo administravimo subjektas ir atliko aiškinamąjį darbą jį įformindamas 2010 m. balandžio 16 d. dokumente, kuris skundžiamas kaip teisės aktas. Tačiau tokio pobūdžio dokumentas nepatenka nei į individualaus teisės akto, nei į administracinio teisės akto sąvokas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 - 15 d.). Iškeltas reikalavimas dėl šio atsakymo panaikinimo expressis verbis nepriskirtinas byloms, nagrinėtinoms administracinių teismų. Jo svarstymas nesukels teisinių padarinių nei pačiam pareiškėjui, nei atsakovui, o tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas aptariamoje dalyje turėjo nutraukti administracinę bylą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Vilniaus apygardos administracinis teismas neturėjo teisinio pagrindo bylos nagrinėjimui iš esmės dėl reikalavimų panaikinti aptartus dokumentus (2009 m. lapkričio 27 d. ir 2010 m. balandžio 16 d.), todėl priimtas sprendimas šiose dalyse negali būti paliktas galioti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.

Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios sąlygos, kurios organiškai tarp savęs susijusios. Nesant vienos iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą paneigiama. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.), (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17–614/2007). Tam tikrais atvejais (pvz. nurodytais CK 6.271 bei CK 6.272 straipsniuose) civilinė atsakomybė atsiranda ir be kaltės. Taigi viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

Analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės viena iš būtinų sąlygų – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Byloje surinktų faktinių duomenų visuma leidžia tvirtinti, jog buvo laikomasi viešojo administravimo sistemos subjektui keliamų reikalavimų. Paraiška vertinta pakartotinai, priimtas sprendimas, jame išdėstytos priežastys lėmusios neigiamą sprendimą, nurodyta pastarojo apskundimo tvarka, kuria nepasinaudota, ir teisės aktas yra įgijęs teisinę galią. Pareiškėjas neįvardija konkrečių atsakovo padarytų teisės aktų pažeidimų suponavusių jam turtinę žalą. Visa tai leidžia teigti nebuvos vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą dalyse, kur reikalavimai panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. KKL-(12.194-KL)-1639 ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. BR6-(1.14)-2285 buvo atmesti, panaikinti ir šiose dalyse bylą nutraukti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį (dėl turtinės žalos) palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius