Vilniaus apygardos teismo nutartis

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla del priverciamuju medicinos priemoniu taikymo L. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietei, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanciai, ištekejusiai, neteistai, gyv. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustate:

L. K., negaledama suvokti savo veiksmu esmes ir ju valdyti del paranoidines šizofrenijos, epizodines eigos su progresuojanciu defektu, 2008 m. gruodžio 17 d., nuo 16.05 val. iki 19.18 val., bute, esanciame (duomenys neskelbtini), budama apsvaigusi nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto su Z. B. metu, tycia rankomis ir peiliu sudave Z. B. ne mažiau septyniu smugiu i veida, kaire plaštaka ir krutines lasta, tuo padarydama nukentejusiajam du lygiagrecius odos ibrežimus veide, viena odos ibrežima kaireje plaštakoje, odos nubrozdinimus su aplinkine kraujosruva kaireje plaštakoje, pjautine žaizda bei dvi lygiagrecias kiaurymines durtines – pjautines žaizdas krutines lastos kaireje puseje su plauciu ir širdies sužalojimais ir kairiojo IV šonkaulio luži, kas komplikavosi umiu vidiniu nukraujavimu, del ko nukentejusysis Z. B. ivykio vietoje mire. Šiais veiksmais L. K. padare baudžiamuoju istatymu uždrausta veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Kad L. K. ateme gyvybe Z. B. irodyta byloje surinktais ir teisiamajame posedyje patikrintais irodymais.

Ivykio vietos apžiuros protokole užfiksuota, kad ivykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), butas yra tarp 6 ir 7 aukštu. Apžiurejus buta pastebima tvarka, daiktai neišmetyti, neaptikta jokiu grumtyniu pedsaku. Viename iš kambariu (pažymetas Nr. 2) ant lovos istrižai guli Z. B. lavonas. Guli aukštielninkas, kojos nuleistos ant grindu, šalia durys. Aprengtas balta palaidine, treninginemis kelnemis, puskojinemis. Palaidine kaireje puseje ir per kaire ranka sutepta raudonos spalvos deme, kuri yra išilgai per visa ranka. Raudonos spalvos demes yra ir dešiniajame dilbyje. Krutines kaireje puseje, tarp spenelio ir krutinkaulio, yra dvi istrižines krypties, durtinio pobudžio žaizdos. Atitinkamai joms yra du plyšimai palaidineje. Kaireje plaštakoje yra žaizdeles. Apciuopiant kaulus, kaulai sveiki. Ant grindu jokiu demiu nera. Ant Z. B. lavono krutines gulejo megztinio dalis, kuri permirkusi raudonos spalvos skysciu. ( T. 1, b. l. 4-34).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 2894/07 (01) nurodyta, kad Z. B. mirtis ivyko nuo durtiniu – pjautiniu kiauryminiu krutines puses žaizdu su plauciu ir širdies, kairiojo IV šonkaulio sužalojimais, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu. Z. B. lavono tyrimo metu nustatyta: dvi lygiagrecios kiaurymines durtines – pjautines žaizdos krutines lastos kaireje puseje su plauciu ir širdies sužalojimais ir kairiojo IV šonkaulio lužiu padarytos durianciais – pjaunanciais, galimai peilio geležtes pavidalo daiktais (daiktu). Šiu žaizdu kanalu kryptis iš viršaus žemyn, iš kaires i dešine, iš priekio atgal, 16-17 cm. ilgio. Šie sužalojimai padaryti keleto – keliolikos minuciu laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai del širdies ir plauciu sužalojimu atitinka sunku sveikatos sutrikdyma. Pjautine žaizda kaireje plaštakoje padaryta pjaunanciu daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Odos ibrežimai veide – du, kaireje plaštakoje – vienas, padaryti kieto buko riboto paviršiaus daikto poveikyje. Odos nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva kaireje plaštakoje padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku ribotu paviršiumi. Šie sužalojimai atitinka nežymu sveikatos sutrikdyma. Sužalojimai rankose galejo buti padaryti ginantis nuo smugiu. Z. B. lavono tyrimo metu rasti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vienuolika trauminiu poveikiu. Z. B. lavono kraujyje rasta 2, 76 proc., šlapime 3, 63 proc. etilo alkoholio, kas atitinka sunku girtumo laipsni ( T 1, b. l. 41-49).

DNR specialisto išvadoje Nr. 140-(10471)-ISI-3362 nurodyta, kad ant tirti pateikto peilio, laboratorijoje pažymeto Nr. 1, paimto iš ivykio vietos apžiuros metu, Vyduno g. 17-20, Vilniuje, geležtes (meg. Nr. 1), Z. B. drabužiu: megztinio (meg. Nr. 14), bluzono (meg. Nr. 15) ir trumpikiu (meg. Nr. 18) rasto vyro kraujo genotipas sutampa su Z. B. genotipu. Ant pateiktu tirti L. K. drabužiu: marškiniu (meg. Nr. 9-11) ir apatiniu marškineliu (meg. Nr. 12-13) rastas žmogaus kraujas bei ant tirti pateikto peilio, laboratorijoje pažymeto Nr. 1, rankenos (meg. Nr. 2) rasto žmogaus biologiniai pedsakai priklauso vienai moteriai ir yra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktu šešiu peiliu, laboratorijoje pažymetu Nr. 2-7 (meg. Nr. 3-8), paimtu ivykio vietos apžiuros metu, Vyduno g. 17-20, Vilniuje, Z. B. sportiniu kelniu (meg. Nr. 16) ir poros kojiniu (meg. Nr. 17) žmogaus kraujo nerasta (T 1, b. l. 73-75).

DNR specialisto išvadoje Nr. 140-(2155)-ISI-3371 nurodyta, kad ant L. K. marškiniu (meg. Nr. 9-11) ir apatiniu marškineliu (meg. Nr. 12-13) rasto moters kraujo bei ant peilio, laboratorijoje pažymeto Nr. 1, paimto ivykio vietos apžiuros metu, (duomenys neskelbtini), rankenos (meg. Nr. 2) rastu moters biologiniu pedsaku genotipas sutampa su L. K. genotipu. (T 1, b. l. 77-78).

Liudytojas O. A., Vilniaus VPK Patruliu rinktines vyriausiasis patrulis parode, kad gavo pranešima, jog (duomenys neskelbtini), moteris nužude vyra. Jis su patruliu V. T. atvyko minetu adresu, duris atidare L. K., kuri paaiškino, kad ji nužude sesers vyra, buvo neblaivi. Moteris paaiškino, kad sesuo išejo i darba, o ji su jos vyru vartojo alkoholi, tarp ju kilo konfliktas, kurio metu Z. B. pradejo ja mušti, ji stvere peili ir dure Z. B. i krutine, peili išmete pro balkona. Bute buvo medicinos darbuotojai, kurie jam praneše, kad lavono krutineje širdies srityje yra dvi žaizdos. Medikai taip pat paaiškino, kad moteris prisipažino nužudžiusi Z. B.. Kadangi L. K. pasake, jog peili išmete pro balkona, ieškojo peilio po balkonu, taciau ten peilio nerado.

Liudytoja I. K. parode, kad dirbo Vilniaus miesto Greitosios pagalbos stoties gydytoja. 2008 m. gruodžio 17 d., apie 19 val., pagal iškvietima buvo nuvykusi i ivykio vieta. Duris atidare girta moteris, kuri prisistate vardu L., kuri praše pagalbos ir papasakojo, kad prieš valanda, apie 18 val., tarp jos ir sesers vyro ivyko muštynes, kuriu metu ji peiliu sužalojo vyra. Moteris taip pat pasake, kad šis vyras ja muše, o ji gynesi ir dure peiliu, bet yra nekalta, nes yra psichine ligone ir gydosi Naujosios Vilnios ligonineje. Liudytoja papraše parodyti peili, kuriuo ši sužalojo žmogu, bet moteris pasake, kad peili išmete pro balkona ir jo neparode. Kambaryje ant lovos gulejo vyriškio lavonas. Vyras gulejo skersai lovos. Pakelus maikute ji pamate kaireje puseje dvi durtines žaizdas širdies plote. Klause moters, kodel iš karto nekviete greitosios pagalbos, ši atsake, kad nesuprato, jog vyras mire. Atvykus policijos pareigunams, liudytoja papasakojo apie situacija ir išraše nukreipima i morga.

Nukentejusioji A. B. parode, kad nuo 2005 m. ji kartu su vyru Z. B. ir seserimi L. K. gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini). Butas priklause jai ir seseriai. Apie 1995 m. jos sesuo susirgo psichine liga, dažnai gydesi psichiatrineje ligonineje. Sesuo vartojo raminamuosius ir psichotropinius vaistus, bet kartu su vaistais dažnai vartodavo alkoholi, o tai nesuderinama, išgerus ji tapdavo agresyvi, provokuodavo muštynes. Jos vyras taip pat megdavo išgerti, o išgeres tapdavo neramus. Šie dažnai konfliktuodavo del ivairiu smulkmenu. Pastaruoju metu, maždaug du menesius iki Z. B. mirties, L. K. sakydavo, kad kada nors Z. B. užmuš ir jos abi liks be vyru. L. K. vyras paliko savo žmona del jos psichikos busenos, kur jis dingo – nežino ir jokiu santykiu su juo nepalaiko. Prieš 8 metus sesuo buvo užpuolusi Z. B. ir dure jam peiliu i nugara. Dure nestipriai, šis i policija ir medikus net nesikreipe. Z. B. dirbo pamainini darba sandelyje, dvi dienas dirbo, o dvi buvo laisvas. Sesuo gerdavo kiekviena diena, kol turedavo pinigu, gerdavo ir viena savo kambaryje, ir kartu su jos vyru, kuris tomis dienomis budavo laisvas nuo darbo. L. K. niekur nedirbo, buvo antros grupes invalide del psichines ligos. 2008 m. gruodžio 17 d., apie 16.05 val., ji išejo i darba. Savo kambaryje liko vyras, kuris turejo buteli degtines, sesuo liko savo kambaryje. Ta diena, jai bunant namuose, tarp vyro ir sesers jokiu konfliktu nebuvo. Apie 20.30 val. ji grižo namo iš darbo, bute buvo policijos pareigunai, kurie pasake, kad nužudytas jos vyras, lavonas gulejo ant lovos. Sesuo buvo neblaivi, sedejo savo kambaryje ir reke, kad nužudyti nenorejo, kad Z. pradejo ja mušti ir ji ji nužude, bet kaip nužude, nepasakojo. Policijos pareigunai jai papasakojo, kad vyras buvo nužudytas peiliu, bute ji pasigedo virtuvinio peilio balta rankena. Išeidama i darba pas vyra ant veido ir ranku jokiu sužalojimu nemate. Isitikinusi, kad Z. B. nužude jos sesuo, del ko tarp ju eilini karta kilo konfliktas, ji nežino. Vyra laidojo vyro tevai, su kuriais ji palaike labai gerus santykius.

Nukentejusysis M. B. parode, kad apie sunaus nužudymo aplinkybes nieko nežino, ta diena bute sunus buvo tik su L. K. dviese. Prieš keleta metu L. K. buvo peiliu i nugara sužalojusi Z. B.. Jam ir žmonai sunus yra sakes, kad L. K. grasina ji nužudyti, bet sunus i tai rimtai nekreipe demesio. Sunus buvo vienintelis vaikas ju šeimoje, dažnai bendraudavo su tevais, jiems padedavo, jie sunu ir palaidojo. Žino, kad santykiai su žmona buvo geri, o del L. K. elgesio sunus nesiskusdavo, nieko nepasakojo, žino, kad ji psichikos ligone ir gydydavosi (duomenys neskelbtini) gatveje esancioje psichiatrineje ligonineje.

Specialisto išvadoje Nr. G 6165/08 (01) nurodyta, kad L. K. nustatytas kaktos minkštuju audiniu patinimas gali buti traumines kilmes, kaip sumušimo išraiška, atsirades kieto buko daikto poveikyje. Tai atitinka nežymu sveikatos sutrikdyma. Kakta L. K. galejo susimušti ir pati atsitrenkdama i kieta buka daikta. Savigynai budingu sužalojimu rankose nebuvo (T. 2, b. l. 50-51). Pas L. K. 2008 m. gruodžio 17 d. 23.05 val. nustatyta 0,97 proc. alkoholio ( T.2, b. l. 2), kas patvirtina liudytoju I. K., O. A. bei nukentejusiosios A. B. parodymus, kad ivykio metu L. K. buvo neblaivi.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes akte Nr. 79TPK-14 nurodoma, kad medicinines dokumentacijos duomenimis, L. K. nuo 1996 m. diagnozuojamas letinis psichikos sutrikimas – paranoidine šizofrenija. Asmens gebejimas suvokti savo veiksmu esme (pavojinga nusikalstamos veikos pobudi) analizuojamas tik konkrecios veikos padarymo metu juridiškai reikšmingoje situacijoje. Itariamoji L. K. jai inkriminuojamos baudžiamojo istatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo letiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, epizodines eigos su progresuojanciu defektu, del kurio negalejo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmu. Itariamoji L. K. šiuo metu serga letiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, epizodines eigos su progresuojanciu defektu, daline medikamentine remisija, del kurio negali suvokti savo veiksmu esmes ir ju valdyti. Itariamoji L. K. byloje nagrinejamo ivykio metu nebuvo fiziologinio afekto busenoje ar tokioje emocineje busenoje, kuri galejo tureti esmines itakos jos samonei ir veiklai. Itariamoji L. K. del dabartines psichikos bukles gali nurodyti faktines ivykio aplinkybes, taciau kadangi ji serga letiniu psichikos sutrikimu, dažni jos psichikos bukles pablogejimai, todel nerekomenduojama su ja atlikineti ikiteisminio tyrimo veiksmu, taip pat nerekomenduojamas jos dalyvavimas teismo posedyje. Itariamoji L. K. del psichikos bukles yra socialiai pavojinga, po išrašymo iš psichiatrijos stacionaro vengia ambulatorinio gydymo, linkusi piknaudžiauti alkoholiu, todel rekomenduojama jai taikyti priverciamasias medicinos priemones specializuotoje psichikos sveikatos priežiuros istaigoje, t. y. stacionarini stebejima ir gydyma bei socialine reabilitacija Rokiškio psichiatrijos ligonineje sustiprinto stebejimo salygomis ( T. 2, b. l. 71-74).

Teismo psichiatre eksperte Zita Kazeniene teisiamajame posedyje patvirtino ekspertu išvada ir paaiškino, kad rekomenduojama skirti stebejima sustiprinto, o ne griežto stebejimo salygomis del to, kad L. K. jau ilga laika buvo stebima ir gydoma, šiuo metu jos sveikata yra pagerejusi, todel nebutina ja laikyti griežto stebejimo salygomis, taciau apklausti ja teisme nerekomenduojama. Eksperte paaiškino, kad L. K. prisimena ivykio aplinkybes, pasakojo, kad sesers vyra sužalojo, nes jis puole ja mušti, todel ji jam ir dure peiliu.

Išanalizavus visus byloje surinktus ir teisiamajame posedyje patikrintus irodymus, teismas daro išvada, kad butent L. K. savo veiksmais ateme gyvybe Z. B.. Pavojingos veikos padarymo metu ji buvo neblaivi (0,97 proc. alkoholio), nukentejusysis Z. B. buvo sunkaus girtumo busenoje (2,76 proc. etilo alkoholio kraujyje ir 3,63 proc. šlapime). Ivykio vietos apžiuros metu nustatyta, kad kambariuose ir kitose buto patalpose viskas tvarkinga, grumtyniu pedsaku neaptikta. Apie savo veiksmus L. K. papasakojo i ivykio vieta atvykusiems liudytojams gydytojai I. K. ir policijos pareigunui O. A. bei nukentejusiajai A. B..

Esant išvardintu irodymu visumai, teismas daro išvada, kad L. K. tycia nužude Z. B., tuo padarydama visuomenei pavojinga veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. Del kaltininkes psichinio stovio ypatumo nera prasmes nustatineti jos kalte kaip psichini santyki su padaryta veika ir jos pasekmemis veiksmu padarymo momentu. Šiuo atveju tik objektyvus veikos požymiai parodo asmens siekius ir tikslus. Kad L. K. buvo butinosios ginties situacija, byloje nera jokiu duomenu, ant jos kuno, ranku, nerasta sužalojimu, o kaktos sumušimas, pagal eksperto išvada, galejo atsirasti ir paciai atsitrenkiant i kieta buka daikta. Kvalifikuoti jos veika taikant Lietuvos Respublikos BK 28 str. (butinoji gintis) nera pagrindo. Ekspertai patvirtino, kad L. K. ivykio metu nebuvo fiziologinio afekto busenoje, ši išvada patvirtinama byloje surinktais irodymais, todel nera pagrindo teigti, kad L. K. padare visuomenei pavojinga veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 130 straipsnyje.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 17 str., asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždrausta veika jis del psichikos sutrikimo negalejo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmu. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal ši kodeksa už padaryta pavojinga veika. Jam teismas gali taikyti Lietuvos Respublikos BK 98 str. numatytas priverciamasias medicinos priemones.

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes akto Nr. 79TPK-14 matyti, kad L. K. nuo 1996 m. diagnozuojamas letinis psichikos sutrikimas – paranoidine šizofrenija. L. K. jai inkriminuojamos baudžiamuoju istatymu uždraustos veikos padarymo metu sirgo letiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, epizodines eigos su progresuojanciu defektu, daline medikamentine remisija, del kurio negali suvokti savo veiksmu esmes ir juos valdyti. Del psichikos bukles ji yra socialiai pavojinga, po išrašymo iš psichiatrijos stacionaro vengia ambulatorinio gydymo, linkusi piknaudžiauti alkoholiu, todel rekomenduojama jai taikyti priverciamasias medicinos priemones specializuotoje psichikos sveikatos priežiuros istaigoje, t. y. stacionarini stebejima ir gydyma bei socialine reabilitacija Rokiškio psichiatrijos ligonineje sustiprinto stebejimo salygomis ( T. 2, b. l. 71-74). Šios ekspertizes išvados visiškai pasitvirtino teismo posedyje patikrintais irodymais ir teismas pritaria šiai psichiatru rekomendacijai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvada, kad L. K. veiku padarymo metu ir šiuo metu yra nepakaltinama, taciau pavojinga visuomenei.

Esant šioms aplinkybems, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 17 str. 2 d., L. K. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybes, taikant priverciamasias medicinos pobudžio priemones, atiduodant i psichiatrijos ligonine susitiprinto stebejimo salygomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 98 str., BPK 104 str. nuostatomis.

Del civiliniu ieškiniu

A. B. pareiške civilini ieškini del 100 000 Lt. neturtines žalos atlyginimo, nes neteko vyro (T. 1, b. l. 134). Teisiamajame posedyje A. B. savo ieškini palaike, nurode, kad su vyru buvo geri, artimi santykiai, taciau geri santykiai buvo ir su seserimi, jie visi gyveno viename bute.

M. B. pareiške civilini ieškini del 5270 Lt. turtines žalos ir 90 000 Lt. neturtines žalos atlyginimo ( T. 1, b. l. 142-144), nes jis su žmona palaidojo sunu Z. B., turtine žala sudaro laidojimo išlaidos (T 1, b. l. 143-144). Teisiamajame posedyje civilinis ieškovas palaike savo ieškininius reikalavimus, nes nužudytas jo vienintelis sunus, su kuriuo labai artimai bendravo, jis su žmona neteko vienintelio sunaus.

Lietuvos Respublikos BPK 403 str. 4 d. nustatyta, kad išnagrinejes byla del priverciamuju medicinos priemoniu taikymo, teismas priima sprendima del nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Civilinio kodekso 6.268 str. 1 d. nustatyta, kad veiksnus fizinis asmuo, padares žala tokios busenos, kai jis negalejo suprasti savo veiksmu reikšmes ar ju valdyti, už padaryta žala neatsako. Taciau jis neatleidžiamas nuo atsakomybes, jeigu tokios busenos pats tapo vartodamas alkoholinius gerimus, narkotines ar psichotropines medžiagas arba kitokiu budu. Teismu praktikoje ši norma taikoma tada, kai baudžiamojoje byloje asmuo yra pripažintas nepakaltinamu, taciau nera pripažintas neveiksniu civilinio proceso tvarka. L. K. nebuvo pripažinta neveiksnia, taciau nagrinejamoje byloje pripažinta nepakaltinama, todel už padaryta žala neatsako. Pagal Civilinio kodekso 6.268 str. 4 d., jeigu žalos padare asmuo, kuris savo veiksmu reikšmes suprasti ar ju valdyti negalejo del psichikos ligos ar kitokio sveikatos sutrikimo, tai teismas gali ipareigoti atlyginti žala kartu su šiuo asmeniu gyvenanti sutuoktini, tevus ar pilnamecius jo vaikus, kurie žinojo apie tokia žala padariusio psichikos bukle, taciau nesieme priemoniu, kada tas asmuo butu pripažintas neveiksniu. Iš byloje surinktu duomenu matyti, kad tokiu asmenu L. K. neturejo. L. K. gyveno viename bute su savo seserimi A. B., taciau sesuo neitraukta i asmenu, atsakingu už nepakaltinamo asmens padaryta žala, saraša, todel neatsako už L. K. padaryta žala. M. B. ir A. B. paliekama teise pareikšti ieškinius civilinio proceso tvarka, šioje baudžiamojoje byloje paliekant ju civilinius ieškinius nenagrinetus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 17 str., 98 str. 1 d. 3 p., BPK 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 3 p., 4 d., 404 str.,

nutare:

L. K., padariusia baudžiamojo istatymo uždrausta veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., budama nepakaltinama, nuo baudžiamosios atsakomybes atleisti ir paskirti jai priverciamaja medicinos priemone – stacionarini stebejima sustiprinto stebejimo salygomis psichikos sveikatos priežiuros istaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligonineje).

Kardomaja priemone suemima panaikinti pradejus šia priemone vykdyti.

Civiliniu ieškovu M. B. ir A. B. civilinius ieškinius palikti nenagrinetus.

Daiktinius irodymus, saugomus Vilniaus apskrities VPK Logistikos saugojimo patalpose ( T. 1, b. l. 35-36, 80-81), sunaikinti kaip menkavercius.

Teismo nutarti taikyti priverciamaja medicinos priemone turi teise apskusti nukentejusieji, prokuroras, gynejas per 20 dienu nuo nutarties paskelbimo dienos, o L. K. per ta pati laikotarpi nuo nutarties gavimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.