Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečio, 9 klasių išsilavinimo, nedirbančio, gyvenamoji vieta nedeklaruota, įtraukto į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, pervestas į Pravieniškių gydymo pataisos namus, teisto 11 kartų:

1997-09-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. – 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 47 str. vykdymas atidėtas 1 m.;1998-02-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 278 str. 1 d., 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 47 str. vykdymas atidėtas 2 m.;1998-08-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. – 3 m. laisvės atėmimo;2000-07-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. – 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, LR BK 43 str. 1 mėn. laisvės atėmimo;2004-02-17 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d., 278 str. 1 d., 42 str. – 2 m. laisvės atėmimo;2004-02-17 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. – 30 p. areštas;2004-10-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. – 1 m. laisvės atėmimo;2004-11-23 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;2004-11-30 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. – areštas 35 p.;2006-06-06 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo;2009-02-26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 10 p., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 286 str. – 3 m. laisvės atėmimo;

apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. Ž. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009-02-26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Ž. nuteistas už tai, kad 2008-05-28 laikotarpiu nuo 15 val. iki 15 val. 15 min., UAB „L. M.“ patalpose, esančiose, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užeidamas į neužrakintą Š. S. kabinetą įsibrovė į jį ir paimdamas ant stalo gulėjusį nešiojamą kompiuterį „HP Pavillion“, 2800 Lt vertės, priklausantį Š. S., pagrobė svetimą turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam Š. S. 2800 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Ž. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį, paskirti jam švelnesnę bausmę. Skunde nurodo, kad pripažino savo kaltę, kritiškai vertina savo veiksmus, atvirai pasakojo apie įvykio aplinkybes, kurias prisiminė. Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė, jokių pretenzijų neturi. Nuteistasis skunde nurodo, kad padarė išvadas, nori grįžti į visuomenę, dirbti. Taip pat skunde nuteistasis nurodo, kad jo sveikatos būklė pakankamai sunki, atlikdamas bausmę susirgo tuberkulioze, dėl to jam sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę.. be to, teismas galėjo ir turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe kaltės pripažinimą, ir tai, kad davė nuoseklius parodymus.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis neginčija veikos kvalifikacijos, ginčija jam paskirtą bausmę.

Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.

LR BK 178 str. 2 d. sankcija numato keturias alternatyvias bausmės rūšis: baudą, areštą, laisvės apribojimą, laisvės atėmimą iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, paskyrė J. Ž. teisingą ir pagrįstą bausmę už šią veiką. Teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę 8 mėnesiams. Taigi teismas paskyrė griežčiausią iš sankcijoje numatytų bausmių, jos dydį nustatydamas artimą minimumui. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę J. Ž., atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį: J. Ž. įvykdė vagystę įsibraudamas į nukentėjusiojo darbo kabinetą, nukentėjusiajam padaryta 2800 Lt turtinė žala, veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Teismas atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino J. Ž. asmenybę: teistas 11 kartų, psichiatrinėse ligoninėse, priklausomybės ligų centre negydytas, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę pagal 2009-02-26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendį.

Nuteistasis skundu prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (LAT Nr. 2K-539/2006). Taigi, norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, bandydamas suklaidinti pareigūnus, jog įvykio metu buvo išvykęs į užsienį. O kaip matyti iš byloje esančio prisipažinimo, nuteistasis, nors ir nurodo, kad prisipažįsta padaręs nusikaltimą, tačiau neigia nusikaltimo planavimą, įsibrovimo faktą, nurodo, kad jo neprisipažinimas turėjo neigiamos įtakos, tyrėja iš dalies „sufabrikavo“ bylos medžiagą. Kolegija konstatuoja, kad tai nėra prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Juolab, tai negali būti pripažinta padėjimu išaiškinti veiką.

Skunde nuteistasis nurodo, kad jis padarė išvadas, nori grįžti į visuomenę, pradėti dirbti. Tai deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kurie neduoda jokio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nepateikia jokių naujų svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų švelninti jam bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo J. Ž. apeliacinį skundą atmesti.