- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- 1-286-508/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00175-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Egidijus Jonas Grigaravičius
- Civilinis ieškovas
- S. G.
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Alvyda Rima Medišauskienė, Rytis Šimkus
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, nukentėjusiajam civiliniam ieškovui S. G., jo atstovui advokatui Ryčiui Šimkui, kaltinamajam A. G., gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, LR pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas (teistumas išnykęs : 1) 2000-09-29 pagal LR BK 16str. 2d. 272str. d., 272str. 2d., l/at. 3 metams, pritaikius 2000-04-11 įstatymo „dėl amnestijos akto“ 1str. 1d. 3p. nuo bausmės atleistas; 2) 2001-06-21 pagal LR BK 116 str. 2 d.- 3 mėn. l/at., pritaikius LR BPK 47¹str. 2 d. – 1m., 3) 2001-11-05 pagal LR BK 271 str. 1 d. l/at 6mėn., pritaikius LR BK 47¹str. 2 d. - 2 m.), kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., 284 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2009-10-31 apie 02.45 val. klubo „M.“ kieme, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, viešoje vietoje, A. G. įžūliu elgesiu, veikdamas bendrininkų grupėje su A. P., M. A., G. A., kurių atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai neįsiteisėję, ir galimai su asmeniu, kurio atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis bei paskelbta paieška, po bendrininko suduoto smūgio į veidą V. G., šiam nugriuvus, tyčia koja spyrė nukentėjusiajam V. G. į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais rankomis ir kojomis suduodant tiksliau nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis A. G. neigia pareikštus kaltinimus. Parodė, jog 2009-10-31 nakties metu vairavo automobilį paprašytas anksčiau jam nepažįstamo M. A., kartu važiavo brolis G. A., kitų vaikinų nepažįsta, neatsimena kas dar važiavo į klubą „M.“. Su M. A. buvo pažįstamas brolis G. A., vaikinų G. K., A. P. nepažinojo, nebendravo. Visiems priėjus prie klubo, M. A. susitiko su keliais vaikinais, šie tarpusavyje susiginčijo, kilo konfliktas, stumdėsi. Pats konflikte nedalyvavo ir fizinio smurto prieš nieką nenaudojo, netrukus nuėjo atgal į automobilį, iš paskos atėjo brolis G. A., M. A., kitų nepažinojo. Po įvykio nesislapstė, išvažiavo į užsienį ir ketino įsidarbinti Ispanijoje, bet padarė vagystę ir teko atlikti 3 metų laisvės atėmimo bausmę. 2013-01-03 perduotas į Lietuvą. Civilinius ieškinius prašo atmesti, nes nusikaltimų nepadarė.
Nukentėjusysis civilinis ieškovas S. G. parodė, jog sūnaus V. G. nužudymo aplinkybių nežino, jo draugų nepažinojo. Su žmona ir sūnumi V. gyveno kartu, kitas sūnus gyvena atskirai. Dėl sūnaus V. netekties labai skausmingai dvasiškai išgyveno bei šiuo metu patiria emocinį diskomfortą, žmonai atsinaujino onkologinė liga. Sūnų V. palaidojo, turėjo materialinių išlaidų 11000 Lt, patyrė neturtinę žalą 1000000 Lt, šioms sumoms reiškia civilinį ieškinį bendrai visiems kaltininkams. Prieš metus buvo M. A. vardu siųsta 4000 Lt žalos atlyginimui, tuomet nepriėmė, paskui vėl buvo siųsta ši suma, žmona priėmė.
Liudytojas G. A. parodė, jog kaltinamasis A. G. brolis. Pats dėl tapačių kaltinimų, veikus bendrininkų grupėje, 2013-03-19 nuosprendžiu pagal BK 284str.1d. nuteistas, dėl BK 129str.1d. išteisintas, baudžiamoji byla nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme. Parodė, jog 2009-10-31 naktį, paprašius M. A., kartu su broliu A. G., šiam vairuojant automobilį, visi važiavo prie klubo „M.“. Su M. A. bendraudavo nedaug, žinojo, kad šis patyręs galvos traumą, sunkiai vaikščiojo, vartojo nuskausminančius vaistus. Prie klubo M. A. susitiko su keliais jaunuoliais, šie kalbėjosi, paskui susiginčijo, stumdėsi. Kitų asmenų nepažinojo. Brolis A. G. stovėjo šalia, į konfliktą nesikišo. Nukritus vienam jaunuoliui, pats šiam keliskart įspyrė, paskui grįžo atgal į automobilį, M. A. dar likęs kažką veikė. Susistumdymas truko trumpai 2-3 minutes. Netrukus išvažiavo namo, pakeliui išleido M. A.. Sekančiomis dienomis su M. A. nebendravo, po kelių dienų su broliu A. G. išvažiavo į anksčiau suplanuotą kelionę Ispanijon, ten už nusikaltimus teko atlikinėti laisvės atėmimo bausmę.
Liudytojas M. A. parodė, jog dėl tapačių kaltinimų, veikus bendrininkų grupėje, 2011-05-09 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284str.1d., BK 129str.1d., baudžiamoji byla nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme. Bendraudavo su G. K., G. A., šio brolį A. G. tik pažinojo. 2009-10-31 naktį kartu žaidė bilijardą, paskui važiavo į greito maisto užkandinę, vėliau sulaukęs draugo skambučio, kad skolininkas V. G. yra klube „M.“, paprašė A. G. nuvežti, jiems nieko smulkiai nepasakodamas. Važiavo keturiese, pakeliui dar įsėdo ir važiavo draugas A. P., šis ėjo į klubo vidų pakviesti laukan pasikalbėti V. G.. Su V. G. bendraudavo, nekonfliktuodavo, šis buvo skolingas ir delsė grąžinti 400 Lt. Jie keturiese prie klubo „M.“ laukė, kol A. P. ir V. G. atėjo iš klubo. Kuomet šio paklausė, kada grąžins skolą, V. G. atsakė, kad negrąžins ir padarė judesį artyn, tada G. K. ranka smūgiavo pastarajam į veidą, šiam nugriuvus kartu buvusieji visi ėmė spardyti. Pats nespardė, kadangi nesveikos kojos. Buvo tamsu, nugriuvusiam V. G. spirta apie/iki 20 kartų, į galvą niekas nespyrė. Negali paaiškinti kodėl, gal apėmė stiprus pyktis, kad neatgaus pinigų, tuomet pats pritūpęs greitais dūriais badė peiliu gulinčiam V. G. į kojas keliolika kartų. Suprato, kad padarys sužalojimus, bet nužudyti nenorėjo. Apie peilio panaudojimą su kitais nesitarė, peiliu dūrė tik pats. Šalia klubo buvo jaunuolių, kilus triukšmui, visi kartu pasišalino, vėl važiavo automobiliu namo. Bevažiuojant A. P. piktinosi ir priekaištavo, kodėl V. G. badęs peiliu, kiti irgi neigiamai replikavo. Sekančiomis dienomis nustojo bendrauti tarpusavyje. Dėl pasekmių gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kaip ir teisminio nagrinėjimo metu.
Liudytojas A. P. parodė, jog dėl tapačių kaltinimų, veikus bendrininkų grupėje, 2011-05-09 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284str.1d., išteisintas pagal BK 129str.1d., jau atlikęs paskirtą laisvės atėmimo bausmę, baudžiamoji byla nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme. Anksčiau, iki įvykio A. G. nepažinojo. Šiuo metu įvykio aplinkybių neatsimena ir paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu davė teisingus parodymus, todėl vadovaujantis BPK 276str.1d.,4d., buvo perskaityti ankstesni parodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu, po nuteisimo apklaustas liudytoju A. P. parodė, kad į klubą ėjo šiaip sau pasilinksminti. Kitų aplinkybių kas ten įvyko tą naktį prie klubo „M.“ jis gerai neprisimena. Byloje apklaustas teisme ir davęs parodymus 2011-03-18, todėl prašo ir šiuo metu vadovautis šiais jo parodymais, duotais teismo posėdžio metu. Kitų aplinkybių dėl V. G. nužudymo neatsimena ( t.3, b.l. 70-75).
Teisminio nagrinėjimo metu, apklaustas kaltinamuoju A. P. parodė, jog V. G. pažinojo apie metus laiko iki įvykio. Susipažino su juo Lenkijos kalėjime, kur abu kurį laiką kalėjo. Draugais jie nebuvo, tačiau kartais susitikdavo. 2009-10-30 vakare, apie 24 val. jam būnant klube „Extazy“, paskambino M. A. ir pasiūlė važiuoti pasilinksminti į klubą „M.“. Jam sutikus, M. A. prie „Extazy“ klubo atvažiavo su dar keliais vaikinais automobiliu, kurį vairavo jam nepažįstamas vaikinas. Jiems bevažiuojant, M. A. pasakė, jog į klubą važiuoja susitikti su V. G., kuris ten linksminasi. Palikę mašiną Mickevičiaus gatvėje, jie atėjo prie „M.“ klubo. M. A. susitiko kažkokį tai vaikiną, todėl paprašė A. P. pakviesti V. G. iš klubo į lauką. Sutikęs klube prie baro V., jis jam pasakė, jog kieme prie klubo jo laukia M. A. ir pasiūlė eiti kartu pas jį. Jiedu kartu su V. G. išėjo į lauką ir pasuko į link bromos, prie kurios stovėjo M. A. su draugais. Jiems priėjus, M. A. kažko tai paklausė V.. Pastarasis jam kažką nedraugiškai atsakė. Tarp jų įvyko susistumdymas, po kurio V. nukrito ant žemės. Tuo metu šalia M. A. buvę jo draugai pradėjo spardyti V. G.. Tai matydamas, jis taip pat 5 ar 6 kartus įspyrė Vyteniui. M.A. V. nespardė, jis stovėjo šalia ir stebėjo. Po spyrių Vyteniui jis pasuko link automobilio, todėl nematė ką toliau darė M. A.. Kad M. A. jam nuėjus subadė V. peiliu, A. P. išgirdo tik automobilyje kuomet jie jau važiavo. Apie tai pasakė pats M. A.. Jie dėl to susipyko ir jis paprašė jį išleisti prie klubo „Extazy“, o M. A. su draugais išvažiavo. Nei sumušti V. G., nei subadyti jį peiliu, jie nesitarė. Smūgius V. G. jis sudavė be jokios priežasties, tik dėl to, jog pamatė, kaip jį spardo kiti vaikinai. Jis nematė, kaip M. A. peiliu sužalojo V. G., apie tai išgirdo tik jau važiuojant jiems iš „M.“ klubo (t.3,b.l.59-61).
Liudytojas V. Č. parodė, jog 2009m. spalio 31 naktį su draugais buvo klube „M.“. Apie 2.30val. išėjo laukan. Pats, taip pat R., A., M., S. matė prie klubo 5-6 jaunuolius, kurie mušė, spardė gulintį vaikiną. Šiuo metu tikslesnių aplinkybių neatsimena, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.
Vadovaujantis BPK 276str.4d., perskaityti ikiteisminio tyrimo metu 2010-04-14 duoti parodymai, tuomet paaiškino, jog 2009-10-31, apie 02.35 val., su draugais išėjęs iš klubo stovėjo prie įėjimo durų, ir laukė, kol išeis kiti draugai. Bestovint, po kelių minučių, pamatė kaip iš klubo išėjo du nepažįstami vaikinai, iš kurių vienas buvo žemesnis, o kitas aukštesnis. Atrodė, kad žemesnis vaikinas buvo lyg ko išsigandęs, tai suprato dėl to, kad jis ėjo nulenkęs galvą. Abu vaikinai nuėjo į kairę pusę, link betoninės sienos, kur buvo prietema. Tada pamatė, kad prie šių vaikinų priėjo daugiau vaikinų. Suprato, kad prietemoje stovėję vaikinai laukė išeinančių iš klubo šių vaikinų. Po kelių sekundžių pamatė, kad žemesnis vaikinas, kuris išėjo iš klubo, guli ant grindinio, o visi kiti vaikinai, aplink jį apstoję, pradėjo jį spardyti, suduodami nemažiau 5-6 smūgius kojomis. Matė kaip spardė nukentėjusįjį ir vaikinas, kuris kartu išėjo iš klubo su nukentėjusiuoju. Spardymas truko iki minutės laiko. Nuo spardomo vaikino buvo nutolęs apie 4-5 metrus. Merginoms išsigandus, jas ramino bei vedė šalin, nematė kuomet vaikinas buvo badytas peiliu. Po to kiemais į tamsą link Mickevičiaus g. nubėgo 4 ar 5 vaikinai, kurie prieš tai spardė nukentėjusįjį. Stengėsi pagelbėti sužalotam vaikinui (t.1, b.l.152-153).
Vadovaujantis BPK 276str.4d., kadangi teismui nepavyko surasti ir iškviesti bei apklausti liudytojo R. Z., perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas parodęs, jog 2009-10-30 apie 23.30 val. kartu su draugais atėjo į klubą „M.“. Apie 02.35 val. išėjo iš salės į rūbinę pasiimti striukių. Išėjus iš klubo atsistojo lauke, prie klubo durų, dešinėje pusėje, ant laiptų, laukė kol apsirengs ir išeis draugė. Bestovint, po kelių minučių pamatė kaip iš klubo, pro duris aukštesnis vaikinas išvedė už parankės laikydamas žemesnį vaikiną, nuvedė į baro kiemelio kairę pusę prie betoninės sienos, kur ten jau stovėjo keletas vaikinų, kaip suprato jie laukė išvedamo vaikino. Vaikinas, kurį vedė už parankės, buvo be striukės, tik su džemperiu ir kelnėmis. Matė kaip jie abu nuėjo prie laukiančių keturių vaikinų ir kažką apsižodžiavo. Vaikinas, kuris išvedė nukentėjusįjį iš klubo kumščiu vieną kartą smogė nukentėjusiajam į veidą, po ko šis vaikinas nukrito ant žemės, ant pilvo. Tada pamatė kaip tas pats vaikinas ir kiti kartu buvę trys vaikinai apstojo ratu gulintį ant žemės ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas – į galvą, kojas, šonus. Iš viso kiekvienas spyrė gulinčiam nemažiau po 5-6 smūgius. Tuo metu nukentėjusysis dengėsi nuo smūgių rankomis veidą. Dar vienas vaikinas iš minėtų vaikinų kompanijos, tuo metu, kai buvo spardomas, stovėjo šalia savo draugų, kurie spardė nukentėjusįjį ir dairėsi į šalis, kaip suprato dėl to, kad niekas neprieitų ginti nukentėjusiojo. Tuo metu pamatė, kaip šis vaikinas pritūpė prie nukentėjusiojo, atsitūpė tarp išžergtų nukentėjusiojo kojų ir dešinėje rankoje laikydamas kažkokį daiktą, atliko duriamuosius judesius nukentėjusiajam į kojas, vis dairydamasis į visas puses ar neateina kokie pašaliniai žmonės. Po to, pamatė kaip šis vaikinas, kuris tupėjo tarp nukentėjusiojo pražergtų kojų, perėjo prie nukentėjusiojo dešinės kojos iš šono ir vėl laikydamas kažkokį daiktą rankoje toliau badė nukentėjusiajam kojas. Iš viso buvo nemažiau 10 dūrių. Tuo metu, kai buvo badomas nukentėjusysis, kiti trys vaikinai ir tas kuris išvedė nukentėjusįjį stovėjo ratu aplink nukentėjusįjį ir jį spardė kojomis. Viskas vyko labai greitai, apie 15-20s, apie 1min. Pats nuo mušamo vaikino stovėjo apie 4 m atstumu. Matėsi vaikinų veido bruožai, ypač gerai įsiminė A. P. ir kitą vaikiną, kuris badė nukentėjusįjį. Gali atpažinti vaikiną, kuris badė aštriu daiktu nukentėjusįjį, kiti vaikinai tik spardė nukentėjusįjį į įvairias kūno vietas. Kai buvo mušamas nukentėjusysis jis ir jo draugai pradėjo šaukti ir ėjo link jų, arčiau bromo vedančio į Laisvės alėją. Tuo metu A. P., vaikinas, kuris badė nukentėjusįjį ir dar trys vaikinai, nubėgo į skersgatvį, vedantį į Mickevičiaus g., palikę ant žemės gulintį nukentėjusįjį. Tada jis su draugais priėjo prie nukentėjusiojo. Jis buvo visas kruvinas, atrodė, kad be sąmonės. Skambino greitajai, policijai. Sulaukė kol atvyko GMP ir policija (t.1, b.l.140,141,142-143).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas pažymi, kad liudytojas R. Z. atpažino M. A., kuris prie klubo „M.“, kuomet A. P. ir dar 3 nepažįstami vaikinai spardė gulintį ant žemės vyriškį, M. A. buvo pritūpęs prie nukentėjusiojo ir rankoje laikydamas kažkokį daiktą, atliko duriamuosius judesius nukentėjusiajam į kojas. Vaikinas nemažiau 10 kartų dūrė nukentėjusiajam į kojas (t.1, b.l. 147-149).
Apžiūros protokolas pažymi, kad 2009-10-31 03.15-04val. apžiūrėta įvykio vieta prie naktinio klubo „M.“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kiemo teritorija. Atlikus apžiūrą paimtas tvarstis su raudonomis dėmėmis (t.1, b.l.14-22).
2009-11-03 – 2001-12-30 M. R. universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.1156/09(02) konstatuoja, kad V. G. mirė 2009-10-31 18:40val., mirė nuo trijų durtinių –pjautinių aklų žaizdų kairėje šlaunyje su arterijų ir venų pažeidimu. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu ir trauminiu šoku. V. G. lavone rasti sužalojimai: durtinė-pjautinė akla žaizda kairiame antakyje ir poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke; odos nubrozdinimas kairiame skruoste; odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje; trys durtinės-pjautinės aklos žaizdos kairėje šlaunyje su arterijų ir venų pažeidimu; vienuolika aklų durtinių-pjautinių žaizdų abiejose šlaunyse ir abiejuose sėdmenyse. Dėl nukraujavimo poodinių sužalojimų galėjo neišlikti (t.1, b.l.33-44).
2010-02-02 specialisto išvada Nr. S10/10901) pažymi, kad iš įvykio vietos paimtos ant marlės gabalėlio yra V. G. kraujas (t.1, b.l. 113,114).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas pažymi, jog 2009-11-10 liudytoja S. Z. atpažino M. A. kaip asmenį, kuris buvo pasilenkęs prie mušamo V. G.. Ji buvo labai išsigandusi matydama įvykį (t.1,b.l.136-138).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas pažymi, jog 2009-11-24 liudytojas E. M. atpažino M. A., su kuriuo jį supažindino V. G.. M. A. buvo parašęs žinutę, prašydamas jam pranešti, kada sutiks V. G.. 2009-10-31 paskambinęs M. A. ir pasakęs, kad klube „M.“ yra V. G.. Tą pačią naktį prie klubo buvo susitikęs ir kitus vaikinus. 2009-11-01 susitikus su M. A., šis paprašė ištrinti iš telefono jo numerį bei niekam nesakyti apie skambinimą (t.1, b.l.188-190).
Tarnybinis pranešimas pažymi, kad 2013-01-03 A. G. buvo perduotas Ispanijos teisėsaugos institucijų Lietuvai, konvojuotas, sulaikytas, patalpintas areštinėje (t.2,b.l.94).
Asmens faktinio sulaikymo aktas pažymi, kad A. G. sulaikytas 2013-01-03 17.40val. (t.3, b.l.108).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius informavo, kad yra pranešta apie įtariamąjį A. G., ieškinį dėl žalos atlyginimo pareikš civiline tvarka (t.3, b.l.167).
Visuma išdėstytų įrodymų patvirtina, kad 2009-10-31 naktį, viešoje vietoje prie naktinio klubo „M.“, kitų asmenų akivaizdoje, A. G. elgėsi įžūliai, veikdamas bendrininkų grupėje su M. A., A. P., G. A., galimai dar su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, po bendrininko suduoto smūgio nukentėjusiajam V. G. į veidą ir šiam nukritus ant grindinio, elgdamasis įžūliai, panaudojo fizinį smurtą, bendrai su kitais tyčia mušė, spyrė tiksliau nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nusikalstami veiksmai pasižymėjo įžūlumu, keliese mušė ir spardė gulintį nukentėjusįjį.
Iš nustatomosios faktinių aplinkybių dalies pašalintinos kaltinimo nurodytos perteklinės aplinkybės dėl vykdytojo M. A. eksceso panaudojant peilį ir nukentėjusiojo sužalojimo bei priežastiniame ryšyje pasekmės tyčinio nužudymo, taip pat konkretus – ne mažiau kaip 24 smūgių skaičius, nes M. A. paaiškino buvus apie 20 smūgių, liudytojų parodymuose po 5-6 smūgius, specialisto paaiškinime nurodyta, kad kraujosruvų neišlikę, nes buvo staigus nukraujavimas.
Bendrininkavimui būtini du objektyvūs požymiai: kelių asmenų dalyvavimas ir jų veikos bendrumas. Subjektyvusis bendrininkavimo požymis yra tyčios kaltės forma, kuomet kiekvienas bendrininkas suvokia, kad dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, sudaromo tarp bendrininkų iki nusikaltimo padarymo ar jo metu, pasekmė. Kelių asmenų padarytos veikos bendrumas gali pasireikšti keliomis formomis: a) visi nusikalstamos veikos padaryme dalyvaujantys asmenys pilnai realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (paprasta bendrininkavimo forma); b) visi nusikalstamos veikos padaryme dalyvaujantys asmenys iš dalies realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba kai kurie pilnai, o kiti tik iš dalies (paprasta bendrininkavimo forma); c) be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys, kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios sąlygoja vykdytojo veikas ir yra priežastiniame ryšyje su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir/ar kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais (sudėtinga bendrininkavimo forma). Visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Esant bendrininkavimui kelių asmenų padaryta veika kvalifikuojama pagal tą patį BK straipsnį nepriklausomai nuo kiekvieno bendrininko konkrečių veiksmų ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Atskirų bendrininkų veiksmų kvalifikacija gali skirtis tik esant vykdytojo ekscesui.
Kaltinamasis A. G. veikė bendrininkų grupėje, tyčia pažeidė viešąją tvarką, dalyvavo konflikte aktyviai, kaip ir kiti bendrininkai keliskart įspyrė mušamam, ant grindinio gulinčiam V. G.. Tai patvirtinta kaltinamųjų M. A., A. P. parodymais, liudytojų V. Č., R. Z. parodymais, jog spardė visi buvę grupelėje jaunuoliai, tik vienas M. A. nespardė. Buvo šokiruoti ir patyrė išgąstį bei stresą kiti jaunuoliai, apklausti liudytojais V. Č., R. Z., S. Z..
Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.
Nepasitvirtino kaltinimas, todėl vadovaujantis BPK 303str. 5 d. 1 p. A. G. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios BK 129 str. 1 d. nusikaltimo požymių, jog 2009-10-31 apie 2 val. 45 min. klubo „M.“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kieme, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. A., A. P. taip pat G. A. ir G. K., kurio tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, tyčia A. P. sudavus nukentėjusiajam V. G. kumščiu mažiausiai vieną kartą į veidą, po ko jam nukritus, tyčia kartu su G. K., A. P. ir G. A. įspyrė mažiausiai 24 kartus nukentėjusiam V. G. į galvą ir kitas kūno vietas, o M. A. tyčia peiliu dūrė mažiausiai 15 kartų nukentėjusiajam į šlaunis, sėdmenis ir kairį antakį, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimą kairiame skruoste, odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje, durtinę – pjautinę aklą žaizdą kairiame antakyje, poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, kuri susidarė nubėgus kraujui iš kairio antakio srityje esančios žaizdos, 11 aklų durtinių- pjautinių žaizdų šlaunyse ir sėdmenyse, 3 durtines – pjautines aklas žaizdas kairėje šlaunyje, su arterijų ir venų pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu ir trauminiu šoku, dėl to nukentėjusysis nuo patirtų sužalojimų 2009-10-31 18.40 val. ligoninėje mirė, t.y., kad tokiu būdu būtų nužudęs V. G..
Išties, 2009-10-31 naktį, prie naktinio klubo „M.“, kitų asmenų akivaizdoje, A. G., veikdamas bendrininkų grupėje su M. A., A. P., G. A., po bendrininko suduoto smūgio nukentėjusiajam V. G. į veidą ir šiam nukritus ant grindinio, elgėsi įžūliai, panaudojo fizinį smurtą, bendrai su kitais tyčia spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip pažeidė viešąją tvarką ir padarė nusikaltimą, tačiau nėra objektyvių įtikinamų įrodymų, kad jis būtų iš anksto ketinęs ar žinojęs, ar viešosios tvarkos nusikaltimo darymo metu būtų supratęs ir pritaręs M. A. vykdytojo ekscesui, kuomet šis kitiems netikėtai, su savimi iš anksčiau turėtu peiliu pritūpęs keliolika kartų dūrė peiliu nukentėjusiajam V. G.. Iš apklaustų asmenų parodymų bei protokolų turinio akivaizdu, jog buvo prietema, grupelė jaunuolių spardė gulintį nukentėjusįjį, ir vienu momentu M. A. staigiai pritūpęs prie gulinčio mušamo nukentėjusiojo, šį žalojo peiliu. Kaltinamasis A. G. parodė, bei nėra kitokių duomenų, kad būtų pažinojęs nukentėjusįjį V. G., ar būtų tampriai bendravęs su M. A., bei žinojęs šių tarpusavio reikalus ar sumanymus, tikslus. A. G. buvo grupėje jaunuolių, kartu keliese spardė nukentėjusįjį, o M. A. atliko kitokius veiksmus, jis pats vienas atliko dūrius peiliu, tai įvyko labai greitai, nes mušimas ilgai netruko. Nukentėjusysis mirė nuo sužalojimų peiliu, bet ne nuo mušimo ar spardymo veiksmų. Pats M. A. nuteistas už veikimą netiesiogine tyčia, jis pripažino, kad kitiems vaikinams nieko nesakęs, tik dėl staiga kilusio pykčio, jis badė peiliu kojas ir sėdmenis nukentėjusiajam, tai atliko greitai. Iš bylos medžiagos matyti, kad paskui važiuojant atgal po įvykio, netgi A. P. priekaištavo M. A. dėl šio tokio veiksmo-badymo peiliu, kas sudaro pagrįstą manymą, jog net artimas bičiulis irgi iš anksto ar mušimo metu nežinojęs bei nepritaręs tokiam M. A. vykdytojo ekscesui.
Bausmės skyrimas. Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Padarytas BK 284 str. 1 d. nusikaltimas nesunkus. Lietuvos Respublikoje neteistas (teistumai išnykę), daręs nusikaltimus užsienyje (t.2, b.l.17,18). Baustas administracine tvarka dėl KET pažeidimų (t.2, b.l. 52-56). Priklausomybės ligų centre ir psichikos sveikatos centro apskaitoje neužregistruotas (t.3, b.l.177, 179). SODRA neturi duomenų apie A. G. draudėjus (t.3,b.l.185). Skiriant bausmę atsižvelgtina, jog įvykdytu nusikaltimu sumuštas žmogus bei pažeista viešoji tvarka, nebuvo iniciatorius, veikiant tyčia bendrininkų grupėje naudotas fizinis smurtas prieš gulintį nukentėjusįjį, nusikaltimas padarytas kitų žmonių akivaizdoje, šiems sukeliant išgąstį, emocinį sukrėtimą. Atsižvelgiant į BK VIII skyriaus nuostatas, skirtina griežtesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė, įskaičiuojant kardomąjį kalinimą.
Nukentėjusiojo civilinio ieškovo S. G. civilinis ieškinys 11 000 Lt turtinei žalai ir 1 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t.1, b.l. 100-105), pareikštas dėl sūnaus V. G. nužudymo kaltinamiesiems solidariai, vadovaujantis BPK 115str.3d.2p., paliekamas nenagrinėtu, kadangi kaltinamasis A. G. išteisinamas pagal BK 129 str. 1 d., nes nėra šio nusikaltimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju nukentėjusysis civilinis ieškovas S. G. turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Byloje nurodytos proceso išlaidos Policijos departamento prie LR VRM dėl A. G. ekstradicijos, išlaidų suma 7244,53 Lt (t.3, b.l.97-103), neišieškotinos, kadangi LR generalinės prokuratūros Europos arešto orderis pažymi, kad sprendimas priimtas 2010-04-26 ir kreiptasi dėl teisinės pagalbos prašymo, inkriminuojant A. G. nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str.1 d. (t.2, b.l.88-93). 2013-02-06 pareiškimas pažymi, kad prašoma teismo priimti nutartį, išplečiant kaltinimą už kurį nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį, t.y. ir pagal LR BK 284str.1d. (t.2,b.l.116). Įtariamojo A. G. pareiškimas 2013-01-21 pažymi, kad jis sutinka, jog būtų inkriminuojamas ir LR BK 284str.1d. nusikaltimas, atitinkamai 2013-01-06 priimta teismo nutartis, leisti vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimą BK 284str.1d., už kurį jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį (t.2, b.l.119-121). Pranešimas apie įtarimą A. G. pažymi, kad priimtas 2009-12-11 (t.2, b.l.45). 2010-01-15 nutarimas pažymi, jog paskelbta įtariamojo A. G. paieška dėl BK 129 str. 1 d. nusikaltimo (t.2, b.l.46), tarnybinis pranešimas pažymi, kad A. G. ieškomas nuo 2010-01-21 (t.3, b.l.104). Kaltinamasis A. G. pagal BK 129 str. 1 d. inkriminuojamą nusikaltimą išteisintas, o buvo patirtos ekstradicijos išlaidos būtent dėl šio nusikaltimo, todėl negali būti pripažįstamos proceso išlaidomis bei nepriteistinos. Pažymėtina ir tai, jog A. G. išvyko į užsienį iki jam buvo pareikštas įtarimas tiesiogiai ar už akių, tokios aplinkybės nepaneigtos.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstas ankstesniu nuosprendžiu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307-308 str.str.
nusprendė:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013-10-31, į bausmės laiką įskaičiuoti kardomąjį kalinimą 2013-01-03 – 2013-10-30. Kardomosios priemonės suėmimo nekeisti ir palikti galioti.
Vadovaujantis BPK 303str.5d.1p., A. G. išteisinti nepadarius veikos, turinčios BK 129 str. 1 d. nusikaltimo požymių.
Vadovaujantis BPK 115str.3d.2p., nukentėjusiojo civilinio ieškovo S. G. civilinį ieškinį 11 000 Lt turtinei žalai ir 1 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtu.
Vadovaujantis BPK 105str.5d., Policijos departamento prie LR VRM ekstradicijos proceso išlaidas 7244,53 Lt neišieškoti iš išteisintojo A. G..
Nuosprendis apeliacine tvarka gali būti skundžiamas per 20 dienų, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą. Suimtam nuteistajam terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.