Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, sekretoriaujant L. Dvilevičienei, dalyvaujant prokurorui D. Žvirbliui, kaltinamajam V. G., jo gynėjai advokatei R.Šaltinienei, nukentėjusiajam S. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. G., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikoje, gyv. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuva, nevedęs, nedirbantis, teistas 1) 2004-04-26 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. – 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2) 2004-11-18 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. – 9 mėn. laisvės atėmimo ir subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, galutine bausme – laisvės atėmimo bausme 1 metams. 2005-07-01 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas 3 mėn. 16 d.; 3) 2005-10-20 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimo bausme 1 metams ir subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, galutine bausme – laisvės atėmimo bausme 1 metams 1 mėnesiui; 4) 2006-03-16 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, galutine bausme – laisvės atėmimo bausme 1 metams 7 mėnesiams. 2006-09-11 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas 5 mėn. 21 d.; 5) 2008-04-23 Norvegijos Karalystės Drammen apygardos teismo pagal Norvegijos Bendrojo civilinio baudžiamojo kodekso 192 str. 1 d. „a“ p., 2 d. „a“ p., 3 d. „a“ p. (išžaginimas), 268 str. 2 d. (plėšimas), 267 str. 1 d. (plėšimas), 229 str. (sveikatos sutrikdymas), 232 str. – 5 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Pagal 1983 m. Europos Konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo perduotas iš Norvegijos Karalystės atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje. 2009-12-07 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi suderinus Norvegijos Karalystės Drammen apygardos teismo 2008-04-23 nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 2 d., 180 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. palikta ta pati 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. 2011-07-20 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas 1 m. 8 mėn. 7 d., 2011-12-12 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis panaikintas, 2015-05-25 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 6 p. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. G. kankindamas itin žiauriai nesunkiai sužalojo kitą žmogų, o būtent:

2015 m. gruodžio 14 d. apie 22 val., V. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,58 promilių girtumas), namuose, adresu (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajam S. B. į veidą ir galvą nemažiau aštuonių smūgių, po ko nukentėjusiajam S. B. nugriuvus ant grindų, jis t. y. V. G. tyčia, ne mažiau dviejų kartų įspyrė nukentėjusiajam S. B. į kūną, po ko jis, t. y. V. G. liepė nukentėjusiajam S. B. nusipjauti rankos mažąjį pirštą, grasindamas, kad jei nukentėjusysis to nepadarys, jis jį užmuš, nukentėjusiajam S. B. sau pjaunant pirštą, jis jam grasino sakydamas „pjauk pirštą arba ranką nukirsiu”, po ko paėmęs iš nukentėjusiojo S. B. rankų peilį, juo baigė nupjauti nukentėjusiojo S. B. kairės rankos mažąjį pirštą, tuo nukentėjusiajam S. B. padarydamas kraujosruvą kairės akies vokuose, žaizdelę nosies nugarėlėje, kairės plaštakos penkto piršto amputaciją per I-ąjį savąjį piršto sąnarį, t. y. tokiais savo veiksmais itin žiauriai kankindamas nukentėjusįjį S. B. padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino dalinai ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis pas S. B. gyveno nuo 2015 m. gegužės mėnesio. Pas S. B. jį priėmė gyventi jo sūnus V., jis išvažiuodamas į Norvegiją paprašė, kad jis jo tėvą prižiūrėtų. Šiuo metu V. B. yra N., jis ten gyvena ir dirba. S. B. padeda gyventi jo teta, o jis pats darbuojasi pas žmones, „chaltūrina”, pastovaus darbo neturi. Jis už nuomą S. B. nieko nemokėjo, jam padėjo atlikti buities darbus. 2015-12-14 jis buvo namuose pas S. B., čia nuo pietų jie ir gėrė, buvo pasidarę naminio vyno, tai jį ir gėrė. Apie 12:30 val. grįžo V., kuris paskutiniu metu irgi gyveno pas S. B.. V. atsinešė tris butelius po 1 1 talpos alaus, 7,5 stiprumo, visi išgėrė ir tą alų, kai liko vienas butelis alaus, V. išėjo, sakė eina pasivaikščioti, vėliau ateis. Trečią butelį gėrė tik su S., gurkšnojo dar ir savo naminį vyną, kai pabaigė gerti alų. Gal po valandos laiko vėl atėjo V., kuris S. buvo nuvedęs į kitą kambarį pamiegoti. Apie 16 val. gal, jis pasikėlė S.ir tada jie trise, tai jis, V. ir S. gėrė naminį vyną. Prisigėręs S. stojosi, čiupo už staltiesės, nutraukė ją, neatsistojęs nugriuvo ant lovos, dėl to jis supyko ir S. sėdinčiam ant lovos gal kokius du, tris kartus su kumščiu ar tai delno apačia sudavė S. į veidą, nesudavė jam stiprių smūgių, mano, jei būtų sudavęs stiprius smūgius S., tai ant jo rankų būtų likę kokios žymės, dabar nieko nebuvo. S. pastoviai, kai prisigeria, nepastovi ant kojų, sudaužo ką nors, nuverčia ir pan., taip jį supykdo. Ar nuo jo suduotų smūgių bėgo S. kraujas, jis nepastebėjo. Po suduotų smūgių jie toliau visi gėrė naminį vyną. Tada jis su V. pradėjo kalbėti apie “jakudzas“, t.y. japonų mafiją, jis tada sakė V., kad japonų mafijos atstovai, kurie prasižengia, sau nusipjauna rankos mažąjį pirštą. Nu ir tada S. jis pasakė „ar tu atsimeni, S., kaip iš manęs pavogei pinigus nuo televizoriaus ir du butelius vyno“ ir tada jis S. pasakė „dabar tu pasiimk, pasidėk ant stalo mažąjį pirštą ir nusipjauk“, tai pasakė jam juokais, tikrai nesitikėjo, kad S. ims ir taip padarys. Tada S. nuėjo į virtuvę, iš spintelės stalčiaus pasiėmė peilį su juoda rankena, tiksliau apibūdinti peilio negali, atėjo į kambarį, ant stalo pasidėjo baltą skuduriuką ant jo uždėjo lyg kairės rankos mažąjį pirštą ir pradėjo jį pjauti, jam pasirodė, kad jis tik mažą piršto galiuką pjauna, jis net nusisuko, sakė jam „ką tu čia dirbi, kvailas gal“. S. pats nusipjovė sau tą pirštą, jis prie jo net nelindo, kodėl iš jo neatėmė to peilio, nežino, kad jis pats girtas buvo. Žino, kad kai S. nusipjovė pirštą, tai krauju aptaškė ir jį, kai jis jam iš po piršto paėmė kruviną tą baltą skuduriuką ir ant to nupjauto piršto uždėjo storesnį, savo baltos spalvos džemperį su kapišonu, kad nekraujuotų jam tas pirštas. V. nieko nedarė, jis sėdėjo ir žiūrėjo. Kiek pasėdėjęs su tuo pirštu, apvyniotu džemperiu, S. pasakė, kad eina į tualetą ir išėjo. Tada atvažiavo policija. Kur S. padėjo tą pirštą, jis nežino, nematė. Jis S. tikrai negrasino žodžiais „pjauk pirštą arba užmušiu“ ar tai „pjauk pirštą arba aš tau ranką nukirsiu“, tikrai jis tokių žodžių jam nesakė. Jis tikrai nepabaigė S. piršto nupjauti. Kodėl S. dabar jį apkaltino tokiais dalykais, jis nežino, kad jis dabar tokią versiją papasakojo po kiek laiko jau gali ir kitokią sukūręs papasakoti, jis nežino kodėl S. kaltina jį. Jis ir anksčiau yra mušęs S., mušdavo jį dėl tų jo pridaromų nesąmonių, kad jis girtas eina namie griūna ir pan., bet anksčiau S. nėra kreipęsis į policiją. S. sakė, kad eina į tualetą, kur jis išėjo jis nežino. Jis neprisipažįsta tik dėl to, kad S. spyrė du kartus koja ir baigė pjauti pirštą.

Ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus įtariamasis V. G. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu bei 2016-02-04 akistatos su nukentėjusiuoju S. B. metu (b.1.48-49).

Be kaltinamojo V. G. dalinio prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme patikrintais įrodymais.

Nukentėjusysis S. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad V. G. yra pažįstamas, jį nuo praeitų metų birželio mėnesio jo namuose priėmė gyventi sūnus V. B.. V. niekur nedirba, galima sakyti jis jį išlaiko. Jis neprieštaravo sūnui, kad V. gyventų pas jį, nes nežinojo, kas jis per žmogus, negalvojo, kad jis toks baisus. Vėliau, jau gyvenant, V. prasitarė, kad jis ilgą laiką, lyg devynis metus kalėjime sėdėjo, už ką ir kur sėdėjo nesakė. V. yra ir seniau jį mušęs, bet ne taip stipriai, dėl to nėra kreipęsis į policiją. Vakar, jau buvo tamsu, kai girtas V. grįžo į namus, netrukus pas jį į namus atėjo kaimynas, pagyvenęs vyriškis, kur tiksliai jis gyvena, nežino, nežino jo duomenų. Kaimynas atsinešė butelį degtinės ir jie visi trys gėrė kambaryje, jis gėrė nedaug. Vienu metu V. užsiminė, kad jis bijo sėsti į kalėjimą, lyg yra kažką pavogęs, ir be jokios priežasties pradėjo jį mušti, jis tada sėdėjo ant kėdės. V. jį mušė kumščiais į galvą, veidą, pirmą smūgį jis jam lyg kumščiu į veidą sudavė. V. daužė jį ir taip į veidą galėjo suduoti nuo penkių iki aštuonių smūgių. Jam jis iš nosies kraują paleido, bėgo iš nosies kraujas stipriai, jis V. šaukė „nemušk“, bet V. vis tiek jį daužė. Kaimynas nieko jam nesakė, pats bijojo V.. Tada vienu metu V. pasakė „pjauk pirštą arba aš tave užmušiu“, jis sakė, „pjauk mažąjį pirštą“, jis labai bijojo, todėl virtuvėje iš stalčiaus pasiėmęs peilį, o gal virtuvėj ant stalo peilis buvo, nežino iš kur jis tiksliai tą peilį paėmė, nes jis tiek nusigando, tai, ką jam V. sakė, tą jis darė. Išsigandęs jis pasiėmė peilį ir dešine ranka, laikydamas peilį kairės rankos mažąjį pirštą padėjęs kambaryje ant stalo pjovė jį, kai liko tik sausgyslės jį, t.y. sausgysles nukirto su tuo pačiu peiliu V., kai pjovė pirštą švirkštė kraujas iš jo. Jam atrodo, kad tada V. paėmė jo pirštelį, jį žemiau krumplio nupjovė, liko tik mažas galiukas pirštelio, ir jį kažkur suvyniojęs įsidėjo į kišenę, kur net nežino, jis buvo labai išsigandęs. V. sakė jam „pjauk pirštą greičiau arba aš tau ranką nukirsiu“, V. tikrai buvo labai girtas, sakydamas, kad jam nukirs ranką, jis jokio kirvio rankoje neturėjo, tuo metu namuose kirvio nebuvo, jį jis laiko garaže kur malkos. Nusipjovęs pirštą jis pasakė V., kad „einu pamyšt“, tikrai labai bijojo V., galvojo, kad neduok dieve jis ranką nupjaus, elgėsi V. kaip išprotėjęs. V., jam pasakius, kad „einu pamyšt“ sakė jam „kur pradingsi“, bet jis jam pasakė „pamyšiu ir ateisiu“. Tada jis „fuga dėjau“, t.y. nuėjo pas kaimynę N. ir paprašė, kad ji jam leistų pernakvoti pas ją, jis tikrai negalvojo jokios policijos kviesti. Jį pamačiusi N. iškvietė policiją ir greitąją. Jis N. nepasakojo, kas įvyko, jos paprašė tik kad leistų pernakvoti, nes tikrai bijojo eiti namo. Ir dabar jis bijos namie būti, nežino nei ką daryti, tikrai bijo V., neturi nei kur pasidėti. V. jį mušė tik į veidą ir galvą, kaip minėjo jis sudavė apie aštuonis smūgius kumščiais, dabar jo veidas visas sutinęs, virš dešinio antakio jis jam kumščiu prakirto, kairė akis visa mėlyna ir sutinusi, dešinė akis mažiau patinusi, ji daugiau mėlyna. V. jam kumščiu prakirto ir kaktą tarp akių. Jam tikrai skauda sumuštas vietas. Į teismo med. ekspertą jis nesikreips. Jį greitoji nuvežė į priimamąjį, sutvarstė ir išleido į namus.

2016-02-04 akistatos su įtariamuoju V. G. metu, nukentėjusysis S. B. parodė, kad jis nusipjovė pirštą, nes bijojo V., kuris jį mušė, jis neatsimena ar pats sau pirštą iki galo nupjovė ar V. jį baigė nupjauti. Jis nusipjovė pirštą, nes ne vagis jis, jis bijojo jo, tai todėl ir pabėgo. Prašant paaiškinti, ką tai reiškia, nieko neatsako. Jis neatsimena dabar tų visų aplinkybių, į klausimus, kodėl buvo nupjautas pirštas nieko neatsako, žiūri į tyrėją ir tyli. Nusipjovė pirštą, nes jis ne vagis, paklausus, ką tai reiškia, nieko neatsako (b.1.48-49).

Liudytojas V. A. teisme parodė, kad tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. V. G. yra pažįstamas, jį pažįsta nuo tada, kai prieš tris savaites iki įvykio V. G. pasiūlė eiti pas jį į namus. Taip jis ir atėjo pas S. B. namo, adresu (duomenys neskelbtini), tada ir susipažino su S., tada tik ir paprašė, kad jis laikinai jį priimtų gyventi, S. jam sakė „gyvenk kiek tau reikės“, nuo tada jie trise ir gyvena S. namuose, jis pats, S. B. ir V. G.. Jis pats renka metalą, butelius, taip ir gyvena, užtenka, kiek prisirenka. 2015 m. gruodžio 14 d. jis gal apie 16 val. parėjo pas S. į namus, jis mažai namuose ir būna, nes renka butelius, metalą. Namo grįžo biški išgėręs. S. su V. G. lyg taip pat kažkiek buvo išgėrę, jie abu sėdėjo ant sofos pas S. kambaryje, ten kur yra televizorius. S. tada dar tikrai nebuvo sumuštas, jie lyg gėrė alų, nes ant stalo stovėjo bambalis, t.y. 1 l alaus. Jis taip pat parsinešė vieną butelį 1 l talpos, 7,5 laipsnių stiprumo alaus. Tada jis, S. B., V. G. sėdėjo S. kambaryje ir gėrė alų. Sėdėdami kalbėjo apie savo bėdas, jis sakė, kad nerado metalo, V. sakė, kad jam sunku, galvoja apie išvykimą į užsienį užsidirbti, o tas diedukas, t.y. S. sėdėjo ir tylėjo. Matė, kad iki jam sugrįžtant, tarp S. B. ir V. G. lyg jau ir buvo kažkas, gal konfliktas koks, nes jie abu kažkaip piktai labai tarpusavyje kalbėjo, V. daugiau tam S. piktai kažką šaukė „tylėk“, nors tas S. ir taip tylus, jis sėdėjo ir tylėjo, nieko nekalbėjo. Jis jiems sakė „matau, kad čia pykstatės, aš šuniukui parnešiau kaulų, einu jį pašersiu ir ateisiu“, į tai jam V. G. pasakė „palauk, dabaigiam alų gerti“. Tada V. alaus sau įpylė, išgėrė, tada jam įpylė, jis išgėrė ir kas liko įpylė S., na tada ir prasidėjo. Gerdamas alų jis pas S.kambaryje sėdėjo ant fotelio prie televizoriaus, o V. G. su S. sėdėjo ant sofos. S. sėdėjo arčiau pečiuko, o V. sėdėjo prie lango, arčiau jo. Kai S. pabaigė išgerti alų, jį V. G. be jokios priežasties užpuolė rėkdamas „tu žertva tylėk“, nors tuo metu S. net nieko ir nesakė, jis tylėjo iš vis. Tada V. G. atsistojo priešais S. ir jam dešinės rankos kumščiu trenkė tiesiai į veidą ar į akį, taip su kumščiu S. į veidą V. G. sudavė nemažiau trijų kartų. Po šių smūgių S. apsipylė kraujais, jam kraujas pagrinde bėgo iš nosies ir atrodo, kad jam V. G. praskėlė virš dešinio antakio, tai ir iš ten kraujavo. S. po V. G. suduotų smūgių nukrito nuo lovos ant grindų, po ko V. G. du kartus tai tikrai įspyrė S. į kūną, kažkur į pilvą ar tai šoną. Jis V. sakė „V., baik, nu“, į tai jam jis atsakė „ne tavo reikalas“. Mušamas S. nieko nesakė, tylėjo, neatsimena, kad jis būtų šaukęs. Jis pats bijojo to V., kad jis kaip žvėris, akys išverstos, pabalę buvo, todėl jis numojo ranka ir pasakė „einu šuniuką pašersiu ir į tualetą“. Tada jis iš virtuvės pasiėmė kaulus, kuriuos buvo parnešęs, ir išėjo į lauką pašerti S. šuniuko. Kai jis išėjo iš kambario, S. jau buvo atsistojęs nuo žemės ir vėl atsisėdęs į savo vietą ant sofos, V. taip pat į savo vietą ant sofos atsisėdęs buvo. Jam esant V. su S. nekonfliktavo, tai jis nesupranta dėl ko V. G. mušė S., gal jam jau protelis buvo susisukęs, nesupranta. Jis išeidamas matė, kad S. nuo žemės buvo paėmęs lyg seną staltiesę raudonos spalvos, kuria valėsi kruviną veidą. Jis lauke užtruko mažiausiai penkiolika minučių gal ir daugiau, kol šuniuką prisišaukė, jam kaulus padavė, nuėjau į tualetą. Sugrįžęs iš lauko jis atėjo į virtuvę, buvo tyluma, tada nuėjo pas S. į kambarį, durys jo kambario visada atidarytos ir tą vakarą buvo atidarytos, „ėjo“ televizorius. Įėjęs į kambarį jis pamatė S. sėdintį fotelyje, kuriame prieš tai jis sėdėjo. S. sėdėdamas fotelyje kažkokia rubaške buvo apsivyniojęs kairę ranką, ta rubaškė, t.y. lyg marškiniai buvo persisunkę krauju. Tuo metu V. sėdėjo ant sofos savo vietoje. Tada jis taip pat pamatė visą stalą kruviną, ant stalo mėtėsi ir kruvinas peilis, jis tada klausė „kas čia atsitiko, iš kur čia tie kraujai?“, V. G. jam atsakė „vo, S. nusipjovė pirštą“. V. G. buvo visas išbalęs, jo džinsai buvo kruvini, ar buvo kruvinos rankos jis neatkreipė dėmesio. S. tada pradėjo dejuoti, jis klausė jo „S., kas čia atsitiko?“, į tai jam S. tiesiai šviesiai pasakė „nusipjoviau pirštą“, nežino S. buvo išsigandęs ar ne, jam atrodė jis išbalęs. Tada jis S. paklausė „S., tai dėl ko tu čia taip?“, tai jis pasakė „dėl ištikimybės, kad aš ne vagis“, tikrai S. pats jam taip pasakė, jis nesakė, kad jam V. liepė tą pirštą nupjauti, nieko daugiau nesakė. Jis tikrai nepatikėjo, kad tas pirštas nupjautas, tai paprašė S. „parodyk, ar tikrai nusipjovei?“ tada S. atvyniojo ranką ir jis pamatė, kad kairės rankos mažojo piršto nėra. Atėjęs į kambarį, ir paskui, jis jokio nupjauto piršto nematė, kur tas pirštas jis neklausė, kad jis pats nusigando, kai tokį vaizdą pamatė. V. nieko nekalbėjo, tylėjo. Kai jis išėjo į lauką šerti šuniuko, tai S. kambaryje ant stalo tikrai nebuvo jokio peilio, peiliai virtuvėje spintelės stalčiuje sudėti buvo. Jis tada klausė S., ar jam skauda, jis atsakė „skauda, skauda“ ir tada S. pasakė, kad „aš noriu į tualetą ant rimto reikalo“, jis klausė tada S. „S., gal tave palydėti reikia?“, bet į tai S. pasakė „ne, aš pats“, o V. tada sumurmėjo „žiūrėk tik ilgai neužtruk“, kodėl jis taip pasakė jis nežino, į tai S. jam nieko neatsakė. Išeidamas į tualetą, S. tikrai nieko nesakė, kad jam pirštą liepė nusipjauti V. G.. Jis tada tikrai negirdėjo, kad V. G. būtų S. grasinęs. Praėjus gal dešimt minučių, po to, kai S. išėjo į tualetą, jam V. G. pasakė „eik, pažiūrėk, ko jis čia taip ilgai nepareina“. Išėjęs į kiemą jis pašaukė „S., S.“, jis neatsišaukė, tada nuėjo į tualetą ir ten jo nerado. Tada jis grįžo namo ir pasakė, kad S. nėra, į tai V. numojo ranka ir pasakė „ai, tai viskas aišku, pas savo ciotką, t.y. tetą nuėjo“. Išėjus S. į tualetą, jis klausė V. G., jis tikrai pasimetęs toks buvo, „kas čia nutiko?“, tai V. G. pasakė „ai, idiotas, parodė ištikimybę man ir nusipjovė pirštą“, jis sakė tada V. tai „ko tu peilio iš jo neatėmei?“, tai V. G. atsakė „o koks mano reikalas“ ir tada atvažiavo policija. Apie kokią čia ištikimybę jie kalbėjo, jis tikrai nežino, nieko jie smulkiai nepasakojo. V. G., išėjus S., tikrai rankų neplovė, nepersirenginėjo. Tada atvažiavo policija ir sulaikė V. G.. Pareigūnai liepė V. G. parodyti rankas, tada V. G. parodė pareigūnams rankas ir tada jis pamatė, kad jo rankos yra visos kruvinos ir drabužiai yra kruvini. Tada pareigūnai išsivežė V. G., nei pareigūnai, nei jis to S. piršto nerado. Jis nebegirdėjo, kada S. grįžo namo, nes jau miegojo. Ryte jis nuėjo pas jį į kambarį ir rado jį gulintį, tada klausė S. „ar labai skauda“, tai jis atsakė, kad „nelabai“, pasakė, kad jis buvo ligoninėje, matė, kad jam tas pirštas aprištas, tada jis klausė „tai, S., dėl ko tą pirštą nusipjovei?“, tai jis pasakė „įrodžiau, kad esu ne vagis“ ir viskas, nieko daugiau jis neaiškino. S. nesakė, kad V. G. jam liepė nusipjauti pirštą, jis jo nieko ten daugiau ir neklausinėjo. S. jo dar klausė „ar nežinai, kur V. yra“, tai jis jam pasakė „tai va, vakar policininkai uždėjo naručnikus, t.y. antrankius ir išvežė“. Į tai S. pasakė „taip jam ir reikia“. Jis S. neklausė, kodėl jis taip sako, kad V. taip ir reikia, pats suprato, kad V. G. policija išvežė už S. sumušimą. Jis V. G. tikrai negina, ką matė ir žino, viską pasakė, jis tikrai smerkia V. G. už tą senuko, t.y. S. B. sumušimą. Žino tik tai, kad V. G. jau ne pirmą kartą sumuša S. B., jis pats nėra matęs to anksčiau, kai V.G. S. muša, nes mažai namuose būna, bet kai grįžta, randa S. su fanarais, tai klausia jo „tai ką, vėl gavai“, tai S. atsakydavo „tai va, vėl primušė V.“. Dėl kokių priežasčių V. G. muša tą senuką S. B., jis nežino, kodėl S. kenčia mušamas ir tą V. G. laiko savo namuose, nežino, gal jis jo bijo.

Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu V. A. patvirtino 2015-12-16 parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 55-57; 58-62).

Liudytoja N. J. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ji parodė, kad S. B. yra jos kaimynas, ji su juo pabendrauja apie dešimtmetį. Gal prieš penkis metus yra mirusi S. sugyventinė, o prieš du metus yra mirusi jo sesuo, po to jis vis kažką priimdavo gyventi ir S. visą laiką gyvendavo iš to, ką ir priimdavo pas save gyventi į namus. Nuo šių metų birželio pas S. namuose, S. sūnus V.priėmė gyventi, kaip dabar jau ji žino V. G.. Žino, kad tada iš S., lyg kažkas iš sugėrovų pavogė jo asmens dokumentą, tai S. nėjo atidirbinėti už pašalpą, gaunamą iš darbo biržos. S. tikrai labai mėgstantis išgerti ir tingintis dirbti, jis, kaip pats sakė, nuo 37 metų niekur nebedirba. V. G. gal nuo liepos mėnesio jau pradėjo mušti S., tai jam kur prakerta, tai mėlynę paakyje pamuša, bet kiek ji žino, tai S. dėl tų sumušimų į policiją nesikreipė. S., kiek žino, eina pavalgyti pas tetą savo, dažnai ateina ir pas ją valgyti paprašyti. Kiek žino, tai V. dar parneša kokios dešros, duonos ir, aišku, būtinai vyno, tai jie taip ir gyvena. Tą dieną, t.y. praeitų metų gruodžio mėn. 14 d., apie 22 val., ji išgirdo beldimą į savo namų duris, iš karto nesuprato, kas beldžia, bet paskui išgirdo šaukiantį „įleisk mane pamiegoti, aš miego noriu“, iš balso atpažino, kad tai S.. Jai jau atsibodęs yra S., ne kartą ji jam liepė neiti pas ją, bet jis tiesiog nachališkai eina pas ją, net tvorą jos perlipa, neina jo atsiginti, todėl išgirdusi, kad S. vėl veržiasi pas ją, ji iškvietė policiją. Tada atidarė duris ir pamatė, kad S. yra sumuštas, visas kruvinas jo veidas. Tada S. jai pradėjo rodyti, kad jam nupjautas kairės rankos mažasis pirštas, jis sakė, kad jį nupjovė V., S. tada tikrai buvo sumišęs, elgėsi kaip išprotėjęs, sunku su juo buvo susikalbėti, matėsi, kad S. yra labai išgąsdintas. S. jai daugiau jokių smulkmenų nepasakojo, nes tikrai ji pastebėjo, kad jis labai sumišęs, labai nugąsdintas, jis prašėsi, kad tik ji leistų jam pamiegoti, sakė, kad labai nori miegoti.

Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad kambario kairėje, prie pečiaus stovi lova. Lovos pradžioje ant žemės padėtas odos imitacijos atlošas. Lovos gale ant krašto padėtas peilis, kurio bendras ilgis apie 233 mm, geležtė su bangų formos ašmenimis - apie 133 mm ilgio, plastikinis kotas apie - 100 mm ilgio. Peilis supakuotas į spec. paketą Nr. 257851 ir paimamas. Namų koridoriuje, virtuvėje ir kambaryje matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Pečiaus viduje įmesta baltų marškinių rankovės dalis, permirkusi raudonos spalvos skysčiu, ji šlapia, iš įvykio vietos paimama ir įpakuojama į popierinį paketą Nr. 4. Pečiaus dešinėje stovi kėdė, ant kurios padėtas kibiras, ant kurio sumesti drabužiai su raudonos spalvos dėmėmis. Baltos spalvos languotas džemperis „E.S.P“, M dydžio paimamas ir supakuojamas į popierinį paketą Nr. 3. Pilkos spalvos dryžuotas megztinis „Jack&Art“ XL dydžio paimamas ir supakuojamas į popierinį paketą Nr. 2. Prieš lovą stovi staliukas uždengtas raudonos spalvos staltiese, kuri viduryje permirkusi raudonos spalvos skysčiu, ji paimama ir supakuojama į popierinį paketą Nr. 1. (b.l. 4-5; 6-19).

Peilis, supakuotas į spec. paketą Nr. 257851, apžiūrėtas ir priduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK spec. saugyklą (b.1.22; 23; 24).

Iš įvykio vietos paimti raudonos spalvos staltiesė, megztinis „Jasck&Art“, džemperis „E.S.P.“, marškinių rankovės dalis perduoti saugoti nukentėjusiajam S. B. pagal pakvitavimą iki atskiro nurodymo (b.1.20; 21).

Teismo medicinos ekspertas Rimantas Laurinavičius 2016-01-13 apžiūrėjęs S. B. VšĮ „Ukmergės ligoninė“ 2015-12-31 pateiktas medicininių dokumentų kopijas (3 lapai) pateikė išvadą, kad S. B. padaryta kraujosruva kairės akies vokuose, žaizdelė nosies nugarėlėje, kairės plaštakos penkto piršto amputacija per I-ąjį savąjį piršto sąnarį, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl penkto piršto amputacijos per I-ojo savojo piršto sąnario lygyje S. B. neteko 10% bendrojo darbingumo (b.l. 41).

Iš neblaivumo nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvito matyti, kad 2015-12-14 23.49 val. patikrinus S. B. blaivumą, buvo nustatytas 0.42 promilės girtumas (b.l. 33).

Iš neblaivumo nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvito matyti, kad 2015-12-14 22.36 val. patikrinus V. G. blaivumą, buvo nustatytas 2.58 promilės girtumas (b.l. 68).

V. G. gydytojo psichiatro ar gydytojo narkologo įskaitoje neįrašytas (b. l. 119).

Administracine tvarka V. G. yra baustas (b. l. 120-125).

Kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino dalinai, neigdamas, kad jis koja sudavė du smūgius S. B. ir baigė pjauti jam pirštą.

Tai, kad jis nuo smūgių suklupusiam S. B. ne mažiau dviejų kartų įspyrė S. B. į kūną, nustatyta liudytojo V. A. parodymais, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir pakartotinai patvirtino teisme duodamas parodymus kaip liudytojas. Teismas neturi pagrindo netikėti jo parodymais, tokių spyrių į kūną neneigia ir pats S. B., tačiau tvirtina, kad gerai visko neatsimena.

Tai, kad paėmęs iš nukentėjusiojo S. B. rankų peilį, juo baigė nupjauti nukentėjusiojo S. B. kairės rankos mažąjį pirštą, nukentėjusysis S. B. parodė ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus iš karto po nusikaltimo padarymo, t.y. 2015 m. gruodžio 15 d. (b.l. 44). Teisme jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismas neturi pagrindo manyti, kad nukentėjusysis S. B. išsigalvoja šia aplinkybę, nes visi jo parodymai pasitvirtino, tuo labiau, kad ši aplinkybė nekeičia nusikaltimo kvalifikacijos.

BK 138 str. 2 d. 6 p. numatyta atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ar kitaip itin žiauriai elgiantis.

Kankinimas, suformuotoje teismų praktikoje, suprantamas kaip tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir pan.), o itin žiauriai – kai prieš nukentėjusįjį ne tik smurtaujama, bet iš jo ir tyčiojamasi taip sukeliant jam ir dvasines kančias.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas medicinos specialisto išvada arba eksperto ekspertizės aktu. Šios nusikalstamos veikos objektas – kito asmens sveikata; objektyviosios pusės požymiai - pavojinga kito asmens sveikatai veika, žalingi padariniai – sveikatos sutrikdymas (mastas – nesunkus sveikatos sutrikdymas); priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių.

Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis V. G. nusikaltimą įvykdė panaudodamas psichologinį smurtą. Kaip nustatyta byloje iš paties nukentėjusiojo, o ir V. G. parodymų, V. G., gyvendamas pas S. B., jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, tik jis nesiskundė policijai, prieš liepiant nukentėjusiajam S. B. nusipjauti rankos mažąjį pirštą, mušė nukentėjusįjį ir grasino, kad jei nukentėjusysis to nepadarys, jis jį užmuš, nukentėjusiajam S. B. sau pjaunant pirštą, jis jam grasino sakydamas „pjauk pirštą arba ranką nukirsiu“, po ko paėmęs iš nukentėjusiojo S. B. rankų peilį, juo baigė nupjauti nukentėjusiojo S. B. kairės rankos mažąjį pirštą.

Nusikaltimas padarytas kankinant, nes nukentėjusiajam neabejotinai buvo sukeltos fizinės kančios jį mušant ir be nuskausminimo pjaunant pirštą, dėl ko jis skundėsi ir liudytojui V. A.. Tokia kaltinamojo panaudota prievarta nukentėjusiojo atžvilgiu priverčiant žaloti save, be abejonės sukėlė nukentėjusiajam dvasines kančias, o ir sužalojimo metu panaudotas įrankis-peilis ir smurto pobūdis parodo, jog nukentėjusiojo S. B. sveikata buvo sunkiai sužalota itin žiauriu būdu. Tai, kad V. G. panaudodamas psichologinį smurtą liepė pačiam S. B. pjautis sau pirštą, sėdėjo šalia ir tai stebėjo nesiimdamas jokių veiksmų, rodo, kad kaltinamasis V. G. suvokė itin žiaurų kūno sužalojimo pobūdį ir kad tai sukelia nukentėjusiajam dideles kančias ir to siekė, todėl kaltinamojo nusikalstama veika pilnai atitinka ir teisingai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 6 p.

Nusikaltimas baigtas ir įvykdytas tiesiogine tyčia.

Nukentėjusysis S. B. civilinio ieškinio nereiškia.

Valstybinė teritorinė ligonių kasa pareiškė 32,99 Eur civilinį ieškinį už S. B. gydymą, kaltinamasis V. G. civilinį ieškinį, kuris pagrįstas rašytiniais įrodymais, pripažįsta ir jis yra tenkintinas (LR BPK 115 str.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes bei į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamasis V. G. padarė apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Jis teisiamas nebe pirmą kartą, tame tarpe buvo nuteistas ir atliko laisvės atėmimo bausmę. Buvo lygtinai paleistas, tačiau vėliau lygtinis paleidimas jam buvo panaikintas, nusikalto vos po 7 mėnesių paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, todėl turi neišnykusį teistumą, niekur oficialiai nedirbo ir darbo biržoje nesiregistravo, kad susirastų darbą, nuolat girtavo, už ką buvo baustas administracine tvarka, todėl jam skirtina nusikaltimo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kadangi tik ji kaltinamojo V. G. atžvilgiu gali pasiekti bausmės tikslus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - peilis, supakuotas į spec. paketą Nr. 257851 ir priduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK spec. saugyklą (b.1.22; 23; 24) ir iš įvykio vietos paimti raudonos spalvos staltiesė, megztinis „Jasck&Art“, džemperis „E.S.P.“, marškinių rankovės dalis perduoti saugoti nukentėjusiajam S. B. pagal pakvitavimą iki atskiro nurodymo (b.1.20; 21), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini S. B..

Atsižvelgiant į kaltinamojo V. G. turtinę padėtį, į tai, kad šiuo metu jis yra suimtas, be to nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, todėl vadovaujantis LR BPK 106 str. 2 d., valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 188,18 Eur dydžio išlaidos pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. kovo 15 d. Pažymą Nr. (2.16) NTP-7-2958, iš jo nepriteisiamos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 304-305, 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 6 p., ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti V. G. sulaikymą ir suėmimą nuo 2015-12-14 iki 2016-03-16 ir laiką nuo nuosprendžio paskelbimo iki jo įsiteisėjimo.

Kardomosios priemonės – kardomojo kalinimo-suėmimo terminą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti jos naudai iš V. G. 32.99 (trisdešimt du eurus 99 euro centus).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - peilį, supakuotą į specialų paketą Nr. 257851 ir saugomą Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK specialioje saugykloje, raudonos spalvos staltiesę, megztinį „Jasck&Art“, džemperį „E.S.P.“, marškinių rankovės dalis, saugomus nukentėjusiojo S. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini S. B..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam V. G. nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.